Išgirdus apie piratus nejučiom galvoji apie senovės laikus, medinius laivus su burėmis, juodas vėliavas, paslėptus lobius ir jūrų mūšius. Šiuolaikinis piratavimas yra kur kas mažiau romantiškas užsiemimas, keliantis tarptautinio masto problemas. Štai jau kuris laikas bedarbiai Somalio žvejai ieškantys grobio Adeno įlankos vandenyse, atkreipė į save pasaulio galingųjų dėmesį.
Somalis yra pilietinio karo kamuojama nestabili Afrikos valstybė. Jos rytinį krantą skalauja Indijos vandenynas, o šiaurinį – Adeno įlanka, pietinė Sueco kanalo prieiga. Šiuo metu valstybėje veikia pereinamojo laikotarpio federalinė vyriausybė nekontroliuojanti padėties šalies regionuose, kur klesti bevaldystė. Visa šalis jau 17 metų paskendusi suirutės, korupcijos, skurdo ir savivalės liūne. Somalio žuvininkystės pramonė – kadaise užėmusi didelę dalį šalies ekonomikos – žlugo prieš daugiau nei dešimtmetį, palikusi daugybę žvejų šeimų be pragyvenimo šaltinio.
Analitikai teigia, kad šių dienų piratais tapo darbo netekę ir perspektyvų legaliam uždarbiui žlugusios ekonomikos šalyje neturintys žvejai, kurių situaciją dar labiau pablogino 2004 metais Somalio pakrantę nusiaubęs cunamis. Yra manoma, kad šiuo metu Somalyje veikia 25 piratų grupės po 12-15 žmonių, veikiančios paskirai, be jokio jų veiklą koordinuojančio centro, kartu su pagalbininkais apie 1000 asmenų. Piratavimas Somalyje buvo gerokai sumenkęs, kol šalį valdė islamistinė valdžia. Tačiau pereinamosios vyriausybės valdymo metu problema atgijo ir pamažu pradėjo įgauti vis didesnius mastus.
2008 metai pasižymi ne tik staiga išaugusiu laivų antpuolių skaičiumi, tačiau ir didėjančiu piratų organizuotumu, tobulėjančia jų ginkluote, ir, kas be ko, augančiomis reikalaujamų išpirkų sumomis. Šiais metais piratų antpuolių suskaičiuota dvigubai daugiau nei pernai, registruotų atvejų yra 61, buvo užgrobta 30 laivų, 10 jų kartu su įgulomis vis dar stovi išmetę inkarus prie Somalio krantų, laukdami išpirkos. Statistiškai, piratai vidutiniškai laivą išlaiko 5 savaites ir už kiekvieną iš jų gauna po milijoną JAV dolerių. Tai tikrai nemenkas uždarbis ne tik skurdžios Afrikos valstybės mastais.
Iki šiol piratų grobis buvo gana lengvas, iš vienos pusės dėl to, kad užgrobiant laivus buvo išvengta žmonių aukų ir ekologinių nelaimių, tokių kaip naftos išsiliejimas. Be to, dauguma įmonių buvo pasirengusios tyliai išpirkti laivus, o ne prašyti vyriausybių griebtis prievartos, nes išpirkų sumos, kad ir kokios didelės, neprilygo nei brangiam kroviniui, nei laivo savikainai. Iki šiol tik Prancūzijos vyriausybė pasinaudojo specialiųjų pajėgų paslaugomis. Be to, piratai naudojasi apsauga, kurią jiems suteikia tarptautinė jūros teisė – piratų persekiotojai negali tęsti persekiojimo teritoriniuose vandenyse, juolab Somalio teritorijoje. Tad nepavykus užgribimui piratai visada gali saugiai atsitraukti. Tačiau aktyvėjant piratavimui, situacija pamažu keičiasi.
Piratavimas kelia daug galvos skausmo. Jis trukdo ir tarptautinei prekybai ir Somalio stabilizavimo pastangoms. Dauguma Somalio gyventojų yra priklausomi nuo humanitarinės pagalbos, tačiau dėl saugumo problemų Pasaulio maisto programos laivams vis sunkiau pasiekti šalį. Dalis tų milžiniškų sumų, kurias „užirba“ piratai, nusėda pakrantės regionus kontroliuojančių vadukų kišenėse, taip prisidėdama prie pilietinio karo. Piratavimas verčia pasaulio laivybos įmones peržiūrėti įprastinius kelionės maršrutus, didina kaštus, brangina krovinių gabenimo paslaugas. Vien tik laivų draudimas per pastaruosius metus pabrango dešimteriopai.
Piratai tvirtina nesą paprasti nusikaltėliai. Nors jų veiklą „pateisinančios“ priežastys įvairios. Jie skelbiasi esą atliekantys Somalio pakrančių tarnybos funkcijas. Valstybinės pakrančių tarnybos Somalyje nėra. Kadaise viena Europos firma buvo nusamdyta apmokyti būsimus pareigūnus, tačiau neilgai trukus kontraktas nutrūko. Iš tiesų buvo pastebėta tam tikrų panašumų su pakrančių apsaugos tarnybos veiklos elementais, pvz. GPS ir satelitinės komunikacijos naudojime.
Kitas piratavimo „pagrindimas“ yra kova su Somalio natūralių gamtinių resursų išnaudojimu, t.y. prieš svetimšales žvejybos firmas, kurios esą nelegaliai žvejoja kadais Somalio žvejams priklausiusiuose vandenyse. Kaip jau minėta, Somalio žvejybos pramonė žlugo prasidėjus pilietiniam karui ir Somalio laivų vietą nedelsiant užemė Europos ir Azijos laivai. Suirutės metu žvejybos leidimų išdavimas iš tiesų buvo nesąžiningas ir preferencinis.
Galiausiai, piratai skelbiasi esą gamtosaugininkai, kovojantys prieš toksinių ir radioaktyvių medžiagų laidojimą prie Somalio krantų. Pastebėtina, kad kai kurių Europos šalių firmos galėjo pasinaudoti suirute šalyje ir atliekas laidoti nelegaliai niekieno nekontroliuojamuose vandenyse. Jungtinės tautos įtaria, kad Švecarijos ir Italijos atliekas tvakančios firmos galėjo pažeisti 1992 Bazelio konvenciją draudžiančią pavojingų medžiagų laidojimą šalyse, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, tačiau atlikti išsamesnio tyrimo negali dėl prasto saugumo šalyje.
Nenuostabu, kad bijomasi, jog Somalio piratai ir islamistai gali surasti jiems bendrų priešų ir tikslų. Ir tada piratavimas Adeno įlankoje iš galvos skausmo išaugs į didelę saugumo problemą globaliu mastu. Įlankos geografinis artumas karščiausiems taškams ir tai, kad ja driekiasi vienas aktyviausių laivybos kelių, kuriuo gabenami ir strateginiai kroviniai, daro ją ypatingai pažeidžiama. Raudonas signalas užsižiebė daugeliui antiteroristinės koalicijos valstybių, kai į piratų rankas pateko laivas, gabenantis T72 tipo tankų siuntą.
Kol kas nėra duomenų apie tokį bendradarbiavimą. Tačiau tai gali būti tik laiko klausimas, turint galvoje, kad šalyje veikia gerai organizuotos islamistų organizacijos, tokios kaip Al-Itihad al-Islami bei Al-Šabab. Šios organizacijos yra įtrauktos į JAV bei Didžiosios Britanijos sudarytą teroristinių organizacijų sąrašą.
Šiuo metu Adeno įlankoje patruliuoja antiteroristinės koalicijos pajėgos CTF 150. Nors jų pirmaeilė užduotis yra antiteroristinės operacijos, jos nuo piratų antpuolio yra išgelbėjusios nemažai prekybinių laivų. Buvo priimta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija 1816 palengvinsianti kovą su piratavimu prie Somalio, nebeleisianti piratams prisidengti valstybės suverenitetu ir saugiai slėptis teritoriniuose vandenyse. JAV iniciatyva Adeno įlankoje buvo sukurtas nuolat patruliuojamas saugumo koridorius. Europos Sąjunga taip pat ketina prisidėti prie saugumo ties Somalio krantais sustiprinimo su nauja NAVCO misija. Šaltojo karo laikų strateginis Somalio draugas Rusija gavo ypatingus Vyriausybės įgaliojimus kovoti su piratais tiek jūroje tiek sausumoje. Karinius laivus prekybiniams laivams apsaugoti siunčia Malaizija ir Indija.
Adeno įlankoje darosi ankšta ir karšta. Reikia tikėtis, kad prevencinės priemonės, kurių imasi pasaulio valstybės atneš rezultatų. Tačiau be abejonės piratavimas neišnyks tol, kol Somalyje nesibaigs pilietinis karas, nepradės gerėti ekonominė situacija ir neatsiras vyriausybė, pajėgi kontroliuoti ir įvesti tvarką visoje šalyje.
Haroldas Kazlauskas
