Sekmadienį vykusiuose rinkimuose triumfavusi neofašistinių šaknų turinti G. Meloni partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) neturi patirties valdžioje, tačiau jai teks suburti įvairių partijų komandą, kuri spręstų itin didelės infliacijos ir energijos kainų bei santykių su Europa problemas.
45-erių politikė tikisi tapti pirmąja moterimi prie Italijos vyriausybės vairo, bet tam jai reikia, kad „Italijos broliai“ su savo sąjungininkais – Matteo Salvini vadovaujama antiimigracine „Lyga“ (it. Lega) ir buvusio premjero Silvio Berlusconi dešiniąja partija „Pirmyn, Italija“ (it. Forza Italia) – suformuotų daugumą parlamente.
Laikraštis „La Stampa“ pažymėjo, kad aukščiausių postų, visų pirma ekonomikos, užsienio reikalų, gynybos ir vidaus reikalų ministrų portfelių, pasidalijimas visada bus politinis klausimas, tačiau dabar labiau nei bet kada jis turės „atspindėti kompetencijos sritis“.
Praeityje naujos vyriausybės formavimo procesas užtrukdavo nuo keturių iki 12 savaičių.
Tačiau sparčiai artėja pirmasis terminas, iki kurio reikia imtis veiksmų, – skolų prislėgta Italija iki spalio 15 dienos turi pateikti Briuseliui kitų metų biudžeto plano projektą.
Prezidentas Sergio Mattarella pradės konsultacijas dėl to, kas turėtų vadovauti naujajai vyriausybei, tik po to, kai spalio 13 dieną susirinksiantys įstatymų leidėjai išrinks parlamento aukštųjų ir žemųjų rūmų – Senato ir Deputatų Rūmų – pirmininkus.
Dienraštis „Corriere della Sera“ teigė, kad gyventojams ir įmonėms susiduriant su didžiulėmis sąskaitomis dėl karo Ukrainoje, biudžeto tvarkymas naujajam ministrų kabinetui bus „tarsi kopimas į Everestą be deguonies balionų“.
Europos Komisija antradienį turi patvirtinti antrąją 21 mlrd. eurų dydžio Italijai skirtų lėšų dalį, skirtą atsigavimui po pandemijos, pranešė šaltinis vyriausybėje.
Tačiau G. Meloni yra sakiusi, kad nori iš naujo derėtis su Briuseliu, todėl gali kilti pavojus likusiai beveik 200 mlrd. eurų vertės daliai.
„Economist Intelligence Unit“ vyresnioji analitikė Europai Agnese Ortolani teigė besitikinti, kad G. Meloni „ir toliau bandys nuraminti rinkas, pasirinkdama į finansų ministro postą ne prieštaringai vertinamą asmenį“.
G. Meloni sąjungininkai pretenduoja į svarbius postus: M. Salvini nori susigrąžinti savo buvusį vidaus reikalų ministro postą, o S. Berlusconi – tapti Senato pirmininku.
M. Salvini ir S. Berlusconi nesutaria su G. Meloni keliais klausimais, įskaitant ginklų siuntimą į Ukrainą.
Dienraščio „Corriere della Sera“ vyriausiasis redaktorius Luciano Fontana teigė, kad, turint omenyje visas galimas trintis, laimėti rinkimus dešiniesiems „buvo beveik lengviausia dalis“.
Antradienį S. Berlusconi nesureikšmino nuogąstavimų, kad jis sukels ginčų, sakydamas, kad jo partija yra pasirengusi eiti į kompromisus „dėl šalies interesų“.
Jo sąjungininkas Antonio Tajani, buvęs Europos Parlamento pirmininkas, laikomas potencialiu kandidatu į užsienio reikalų ministro postą. Šis paskyrimas ir patenkintų S. Berlusconi, ir nuramintų tarptautinę bendruomenę, nuogąstaujančią, kad euroskeptiška populistinė G. Meloni partija ketina pradėti kovą su Briuseliu.
Tačiau 49 metų M. Salvini gali būti sunkiau. Šiuo metu jis yra teisiamas dėl įtariamo piktnaudžiavimo savo, kaip vidaus reikalų ministro, įgaliojimais 2019 metais blokuojant migrantus jūroje, o tai gali neleisti jam grįžti į šį postą.
Pasak dienraščio „La Repubblica“, „pirmasis Meloni išbandymas“ bus „nuginkluoti Salvini ir nesukelti reakcijos, kuri galėtų smarkiai susilpninti besiformuojančią vykdomąją valdžią“.
