Huguette Clark buvo atsiskyrėlišką gyvenimo būdą pasirinkusi milijonierė. Niujorko turtuolė mirė šių metų gegužę, prieš pat savo 105-ąjį gimtadienį.
Kaip pasakoja „Forbes“, H. Clark tėvas Williamas Andrews Clarkas savo metu buvo vienas turtingiausių JAV žmonių, kapitalą susikrovęs užsiimdamas vario kasybos verslu. Daugelį metų buvo manoma, kad jo dukra H. Clark yra mirusi, mat pastaruosius 22 metus turtuolės jai priklausančiuose apartamentuose Penktojoje Aveniu niekas nematė.
Tad kurgi visus tuos metus ji buvo dingusi? Pasirodo, moteris gyveno slaugos namuose, nors asmenine sveikata niekada ir nesiskundė. Turtuolė buvo prižiūrima asmeninės slaugės, jos reikalus tvarkė jos patikėtinis ir privatus buhalteris. Teigiama, kad tuo metu geriausiomis milijonierės draugėmis tapo jos lėlės.
H. Clark nepalaikė jokio artimo ryšio su savo giminaičiais, nes nuo jų buvo iš esmės izoliuota. Visgi milijonierės gyvenimo istorija iškilo į viešumą tik tada, kuomet buvo pradėta aiškintis, kodėl velionės turtų likimu ėmė rūpintis jau minėtieji pagalbininkai – asmeninis turtuolės patikėtinis Wallace'as Bockas ir jos buhalteris Irvingas Kamsleris. Kaip teigė patys vyriškiai, moteris net neketino leisti savo turtais pasirūpinti giminėms, mat jie buvo pernelyg tolimi. Tad Bockas ir Kamsleris tiesiog sąžiningai atliko paskutiniąją moters valią.
Kam gi turėtų atitekti milijonierės užgyventi turtai? Anot „MSNBC.com“, didžioji dalis jos turto pereis į milijonierės įkurtą meno fondą. Būtent tokia buvusi pačios velionės valia. Tad jos meno kūrinių kolekcija, retos knygos ir muzikos instrumentai atiteks naujajam fondui. Pats fondas bus įkurtas H. Clark apartamentuose Santa Barbaroje. Pagal paskutiniąją moters valią, likusi turto dalis turėtų pereiti jos asmeninei slaugytojai Hadassah Peri bei turtuolės pagalbininkams Bockui ir Kamsleriui. Vyriškiai turėtų gauti po pusę milijono JAV dolerių. Be to, jie bus atsakingi ir už naujojo meno fondo veiklą. Dar milijonas dolerių turėtų atitekti slaugos namams, kuriuose H. Clark praleido savo paskutiniuosius metus. Moteriai priklausęs 25 milijonų dolerių vertės C. Monet paveikslas turėtų atitekti Washingtono meno muziejui.
Milijonierė savo testamentą parašė 2005 metais. Būtent tuomet, kai H. Clark įgaliotinis Bockas pasistengė nutraukti bet kokius jos ryšius su moters artimaisiais. Taip minėtame testamente neliko visiškai jokių įrašų apie H. Clark giminaičiams paliekamą turtą, nepaisant to, jog pirminiame testamento variante milijonierės artimieji buvo minimi, o nemaža dalis turto turėjo atitekti būtent jiems.
Įdomiausia tai, jog moters testamento juridinius klausimus tvarkęs teisininkas dirbo toje pačioje teisininkų kontoroje kaip ir Bockas. Panašu, kad šiuo atveju buvo neišvengta interesų sumaišymo. Be to, teigiama, kad reikalus sutvarkęs teisininkas Lewisas Siegelis specializavosi net ne turto pavedėjimo srityje, o bankroto bylų nagrinėjime.
Visgi kontroversiškai atrodo ne tik moters turto paveldėjimo išsprendimas, bet ir tai, kaip buvo leidžiami milijonierės pinigai tuomet, kai ši dar buvo gyva. Teigiama, kad Bockas ir Kamsleris nevengė švaistytis turtuolės milijonais – per paskutiniuosius 15 jos gyvenimo metų vyriškiai išleido apie 170 milijonų H. Clark sukauptų dolerių. Kitaip tariant, milijonierės patikėtiniai išleisdavo maždaug po milijoną dolerių per mėnesį.
Įdomu tai, jog net 3 milijonai dolerių buvo išleisti milijonierės numylėtoms lėlėms. Dar 1,8 milijonai H. Clark dolerių buvo skirti gyvenvietės Izraelyje statybai. Teigiama, jog ten buvo apsigyvenusi Bocko dukra. Išlaidos slaugos namų paslaugų apmokėjimui sudarė 5 milijonus dolerių. Viskas būtų suprantama – juk turtuolė juose pragyveno net 22 metus – visgi moteris niekada nesiskųsdavo savo sveikata, tad tai, kas buvo apmokama tokiomis sumomis, lieka pakankamai neaišku.
Nieko keista, jog H. Clark artimieji pareiškė susirūpinimą tokiu milijonierės turtų likimu ir jau iškėlė teisinį ieškinį dėl velionės paskutiniosios valios pagrįstumo ir galiojimo. Jei byla bus laimėta, visas milijonierės turtas bus perskirstytas iš naujo ir turėtų atitekti turtuolės giminaičiams. Pateiktame ieškinyje yra iškelti klausimai dėl protinio velionės įgalumo sudarinėti paveldėjimo sutartį bei dėl sąmoningai padarytos įtakos jos priimtiems sprendimams.
Pastaruoju klausimu teisinė atsakomybė turėtų kristi ant velionės įgaliotinių. Visų pirma, todėl, jog Bockas ir Kamsleris galėjo daryti tiesioginę įtaką H. Clark paskutinę valią juridiškai apiforminusiam teisininkui. Antra, abu vyrai galėjo sąmoningai atriboti garbaus amžiaus H. Clark nuo bendravimo su jos artimaisiais. Trečia, tiek Bockas, tiek Kamsleris patys tapo milijonierės turtų paveldėtojais. Taigi vyriškiams teks nemenkai pasistengti, norint apginti savo pozicijas.
Liūdniausia istorijos dalis yra ta, jog jei Bockas ir Kamsleris nesugebės pateikti konkrečių įrodymų, jog velionės apsisprendimui nedarė visiškai jokio spaudimo, H. Clark paskutinė valia bus besąlygiškai pakeista. Net jei tai buvo tikrasis jos apsisprendimas ir meno fondo įkūrimas buvo sąmoningas velionės noras, turtai vis vien atitektų milijonierės giminėms.
Kita vertus, milijonierės turtų paveldėjimo istorija yra pamokanti. Nepaisant to, kaip užtikrintai išreiškiama paskutinioji valia, dokumentų sutvarkymui ne prošal būtų pasisamdyti nepriklausomus teisininkus, paskutiniąją valią atsakingai apiforminti, o galbūt netgi nufilmuoti dokumento sudarymo ir patvirtinimo procesą. Tam, jog vėliau tiesiog nekiltų abejonių ir trečiųjų asmenų pretenzijų dėl paskutiniosios valios pagrįstumo ir teisėtumo.
