Pas vargšą fermerį iš Pundžabo provincijos buvo penkios dukterys, kurių daugelį metų niekas neėmė į žmonas. Po eilinių barnių su tėvu moterys kartu nušoko nuo skardžio. Pačią jauniausiąją pavyko išgelbėti, tačiau likusios seserys žuvo.
„Baširas Ahmedas, vargšas fermeris, jis negalėjo išleisti už vyro savo dukterų, nes jis neturėjo turto, kurį būtų galėjęs paskirti kraičiui“, - pasakojo policijos pareigūnas. „Dėl to vyko nuolatiniai ginčai, po vieno iš jų dukterys visiškai nusivylė ir kartu šoko į upę“, - pridūrė jis.
Gelbėjai ištraukė tik dviejų moterų kūnus, dar dviejų seserų lavonų kol kas nepavyko rasti. Fermerio dukterims buvo 45, 43, 38, 35 ir 31 metai. „Mes išgelbėjome jauniausiąją seserį Fatimą, o taip pat aptikome kitų dviejų seserų lavonus. Likusių seserų paieškos tęsiamos“, - komentavo policijos atstovas.
Kraitis – didžiulė neturtingų Pakistano šeimų bėda. Daugelis moterų negali ištekėti todėl, kad giminaičiai negali sau leisti tokios prabangos, kurios iš jų reikalauja jaunikių šeimos. Beje, dažniausiai pakistanietės išteka 18-28 metų, o kuo vyresnės, tuo sunkiau joms tampa susirasti sau porą.
