Varšuvos ir Maskvos santykiai šimtmečius formavosi ne diplomatinėmis priemonėmis, o jėga
„Pravda Heraščenka“ pažymima, kad Lenkija visada blaiviai žiūrėjo į Rusiją per istorinius faktus: karus, padalijimus, okupacijas, represijas.
Priešprieša siekia gilias istorines šaknis. Kaip vakarų lotynų pasaulio dalis su bajorų demokratijos ir renesanso kultūros tradicijomis, Lenkija susidūrė su Maskvos karalystės, o vėliau ir Rusijos imperijos ekspansija. Jos valstybingumas formavosi Bizantijos ir ordos vienvaldystės modelių įtakoje.
Rusijai Lenkija yra grėsmė ir „Vakarų priešakinės linijos“. Todėl Lenkija šimtmečius turėjo ginti savo valstybingumą ir tapatybę nuo rytų kaimynės.
Išgyvenusi XVIII a. pabaigoje kaimyninių valstybių padalijimus, Lenkija ne kartą kovojo už laisvę. Ir kiekvieną kartą susidurdavo su žiauriu Rusijos slopinimu.
Rusijos propaganda lenkus vaizdavo kaip „slavų tautos išdavikus“, „didžiūnų žmones, tarnaujančius Vakarams“. Tuo tarpu Levas Tolstojus (žmogus, kurį vargu ar galima įtarti simpatijomis lenkų „nacionalizmui“) apsakyme „Už ką?“ taip apibūdino 1830 m. lenkų sukilimo slopinimą:
„Vėl dešimtys tūkstančių beprasmiškai paklūstančių rusų buvo atgabenti į Lenkiją ir... patys nežinodami, kodėl tai daro, mirkė žemę savo ir lenkų krauju“.
„Varšuva buvo paimta, atskiri būriai sutriuškinti. Šimtai, tūkstančiai žmonių buvo sušaudyti, sumušti lazdomis, ištremti“.
XX amžiuje tragedijos tik daugėjo
1919–1921 m. sovietų-lenkų kare lenkai stebuklingai apgynė savo nepriklausomybę ir sustabdė „raudonosios užkrato“ plitimą Europoje.
Tačiau 1939 m. Molotovo-Ribbentropo paktas ir Vokietijos bei SSRS puolimas lėmė ketvirtąjį Lenkijos padalijimą. Po to buvo Katynės žudynės, per kurias buvo nužudyta tūkstančiai lenkų karininkų. Po karo Maskva vėl atėmė iš lenkų nepriklausomybę, primetusi prosovietinį režimą.
Tuo pačiu metu SSRS sąmoningai stiprino neapykantą tarp lenkų ir ukrainiečių, naudodama Volynės tragediją kaip negyjančią žaizdą. Kremlius puikiai suprato, kad jei lenkai nekęs ukrainiečių, o ukrainiečiai – lenkų, nė vienas iš jų nekreips dėmesio į Maskvą.
XXI amžiuje senos grėsmės įgavo naują dimensiją2014 ir 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą galutinai panaikino iliuzijas ir įtvirtino lenkų mąstyme Rusijos kaip pagrindinės grėsmės įvaizdį.
Ne veltui naujasis Lenkijos prezidentas, istorikas pagal išsilavinimą, Karolis Nawrockis pažymėjo, kad „su maskoliais nei XIX, nei XX, nei XXI amžiuje nebuvo jokių susitarimų. Ten yra tik melas, noras atimti gyvybę ir noras sunaikinti“.
Pradėjus visapusišką karą, Lenkija viena iš pirmųjų atėjo į pagalbą Ukrainai, priėmė milijonus pabėgėlių ir tapo vakarų karinės pagalbos centru. Šis pasirinkimas pagrįstas ne tik solidarumu, bet ir giliu istoriniu supratimu: Lenkijos saugumas yra neatsiejamas nuo Ukrainos nepriklausomybės ir suvereniteto.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
