Nyderlandų saugumo ir teisingumo ministras Ardas van der Steuras atsisakymą paaiškino tuo, kad piliečių interesų tenkinimo poreikis negali būti lemiamu argumentu išslaptinant duomenis. Taip pat jis sutiko su tuo, kad lėktuvo katastrofa labai stipriai įtakojo šalį.
RTL į šalies prokuratūra 2014-ųjų spalį kreipėsi prašydama išslaptinti dokumentus. 2015-aisiais nedidelė dalis buvo išslaptinta, tačiau didžioji dalis duomenų liko užtušuoti. Žiniasklaidos priemonės nuomone, duomenys privalo būti paviešinti. Jų teigimu, duomenys turėtų būti paviešinti dar ir todėl, kad būtų galima nustatyti valdžios veiklos chronologiją katastrofos metu.
A. van der Steuras atsisakė išslaptinti duomenis motyvuodamas tuo, kad baiminamasi Nyderlandų ir šalių, kurios dalyvauja tyrime santykių pablogėjimo. Žinant, kad iš tyrime dalyvaujančių Nyderlandų, Ukrainos, Malaizijos ir Rusijos, tik su pastarąja santykiai gali pablogėti dėl vykdomo tyrimo, akivaizdu, jog kalbama būtent apie šią šalį.
Rugpjūčio 11-ąją Nyderlandų ekspertai paskelbė tiriantys nuolaužas, kurios, tikėtina, priklauso rusiškai raketų komplekso „Buk“ raketai ir buvo surastos tragedijos vietoje. Anot istoriko ir aviacijos inžinieriaus Marko Solonino, jeigu pasitvirtintų „Buk“ raketos versija, beveik neliktų abejonių dėl Rusijos kaltės. Daugelis ekspertų tvirtina, kad būtent Rusija perdavė „Buk“ įrenginį smogikams Donecko ir Luhansko rajonuose.
Donecko apylinkėse numuštu lėktuvu „Boeing-777“ skrido 283 keleiviai ir 15 ekipažo narių. Daugelis jų – 193 žmonės – Nyderlandų piliečiai.
