• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kai 2010 metais Demis Hassabis įkūrė „DeepMind“, dirbtinio bendrojo intelekto (AGI) idėja daugeliui atrodė kaip mokslinė fantastika. Tačiau praėjus 15 metų situacija kardinaliai pasikeitė. Nobelio chemijos premijos laureatas, apdovanotas už proveržį baltymų struktūros prognozavimo srityje, ir vienas svarbiausių „Google“ dirbtinio intelekto strategų šiandien tvirtina – mes jau esame finišo tiesiojoje.

Kai 2010 metais Demis Hassabis įkūrė „DeepMind“, dirbtinio bendrojo intelekto (AGI) idėja daugeliui atrodė kaip mokslinė fantastika. Tačiau praėjus 15 metų situacija kardinaliai pasikeitė. Nobelio chemijos premijos laureatas, apdovanotas už proveržį baltymų struktūros prognozavimo srityje, ir vienas svarbiausių „Google“ dirbtinio intelekto strategų šiandien tvirtina – mes jau esame finišo tiesiojoje.

REKLAMA

Interviu CNBC laidai „The Tech Download“ D. Hassabis nupiešė ateities pasaulio viziją, kurioje dirbtinis intelektas mąstys panašiai kaip žmogus, o mokslas išgyvens tikrą „aukso amžių“.

REKLAMA
REKLAMA

Nors visuomenė šiuo metu žavisi pokalbių robotais ir DI sistemomis, pats D. Hassabis į jas žiūri gana kritiškai.

REKLAMA

Dabartinių sistemų gebėjimus jis apibūdina kaip „nelygų intelektą“.

„Jos gali būti itin geros vienoje srityje, bet visiškai bejėgės kitoje. Pakanka paklausti šiek tiek kitaip – ir trūkumai išryškėja. Kartais jos nesugeba atlikti net palyginti paprastų užduočių“, – sako mokslininkas.

Pasak jo, didžiausia problema – DI vis dar nesupranta realaus fizinio pasaulio.

Nors sistemos geba užtikrintai atsakinėti, rašyti tekstus ar padėti programuoti, jos iš tiesų „nesupranta“, ką daro. DI tiesiog sugeneruoja labiausiai tikėtiną atsakymą, remdamasi milžiniškais duomenų kiekiais.

REKLAMA
REKLAMA

Kas yra dirbtinis bendrasis intelektas?

D. Hassabis didžiąją gyvenimo dalį skyrė ne dirbtinio intelekto, o būtent dirbtinio bendrojo intelekto (AGI) kūrimui.

AGI – tai sistema, kuri gebėtų atlikti bet kokią intelektinę užduotį ne prasčiau nei žmogus, perkelti žinias iš vienos srities į kitą, mokytis akimirksniu ir net išrasti naujus dalykus.

D. Hassabis prognozuoja, kad per artimiausius 5-10 metų AGI palaipsniui taps realybe, o ne tik teorine sąvoka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokia technologija, pasak jo, radikaliai pakeistų pasaulį.

„Tai būtų kaip pramonės revoliucija – tik 10 kartų greitesnė“, – teigia jis, kalbėdamas apie galimą poveikį ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui.

DI kaip „supermokslininkas“

D. Hassabis tiki, kad dirbtinis intelektas gali tapti vienu svarbiausių žmonijos išsigelbėjimo įrankių.

REKLAMA

Geriausias to pavyzdys – projektas „AlphaFold“, kuris iš esmės sukėlė revoliuciją biologijoje, nuspėdamas beveik visų žmogaus organizmo baltymų struktūras.

Tokio masto tyrimai mokslininkams būtų užtrukę dešimtmečius. Už šį proveržį D. Hassabis 2024 metais buvo apdovanotas Nobelio chemijos premija.

„Svajoju apie tai, kad DI būtų panaudotas ligų gydymui. Manau, jog per ateinančius 10-20 metų galėsime įveikti didžiąją dalį ligų“, – sako jis.

REKLAMA

Tačiau medicina – tik viena sritis. D. Hassabis įsitikinęs, kad DI gali padėti sukurti švarią energiją, paspartinti termobranduolinės sintezės vystymą, atrasti naujas medžiagas ir spręsti klimato krizę.

„Jei DI vystysis teisinga kryptimi, artimiausi 10 metų gali atverti visiškai naują mokslo atradimų aukso amžių“, – pabrėžia jis.

„Atsargus optimistas“: kodėl DI kelia ir grėsmių?

Nepaisant milžiniškų galimybių, D. Hassabis neslepia – dirbtinis intelektas kelia ir rimtų pavojų. Jis atvirai vadina DI dvejopo naudojimo technologija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Didžiausią nerimą jam kelia dvi sritys: piktavališkas naudojimas – galingos universalios sistemos gali patekti į nusikaltėlių ar priešiškų valstybių rankas ir būti panaudotos kibernetinių ginklų ar kitų didelio masto grėsmių kūrimui bei autonominės sistemos – žmonija sparčiai juda link DI „agentų“, kurie gebėtų veikti savarankiškai ir priimti sprendimus be tiesioginio žmogaus įsikišimo.

REKLAMA

„Kokie bus apribojimai? Kaip užtikrinti, kad tokios sistemos darytų tai, ko mes norime, ir nenukryptų pavojinga linkme?“ – retoriškai klausia „DeepMind“ vadovas.

Jo teigimu, šiose lenktynėse negalima aklai skubėti. Būtinas mokslinis požiūris – kruopščiai tirti DI elgseną dar prieš jai patenkant į realų pasaulį.

REKLAMA

„Su DI reikia būti tuo, ką vadinu atsargiu optimistu. Aš tikiu žmogaus išradingumu, bet tai nėra garantuota. Negalime šokti į tai užsimerkę“, – sako D. Hassabis.

Maža to, pasak mokslininko, artimiausiu metu DI evoliucija bus ypač pastebima.

„DI sistemos, galinčios veikti autonomiškai, taps pakankamai patikimos, kad būtų praktiškai naudingos. Manau, jog per artimiausius 12-18 mėnesių robotikos srityje pamatysime itin įdomių proveržių“, – prognozuoja jis.

„DI asistentai taps iš tiesų naudingi realiame pasaulyje. Mes dirbame tam, kad DI suprastų fizinę realybę ir galėtų planuoti veiksmus taip, kaip tai daro žmogus“, – apibendrina D. Hassabis.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
Kiek daug dalykų amžinai lieka "10 years away". Žiūrėsim. Svarbiausias klausimas - iš ko gyvens žmonės?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų