Pietų Kaukazas, arba rusų terminologijoje „Užkaukazė“, yra palyginti nedidelis pagal plotą ir gyventojų skaičių, bet geopolitiškai labai svarbus regionas, kurį šiandien užima trys valstybės – Sakartvelas, Azerbaidžanas ir Armėnija. Kaip pažymima leidinyje, šis regionas tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų, Europos ir Azijos, yra įsikūręs senųjų imperijų – Osmanų, Persų ir Rusijos – sankirtoje. Ir šiandien jis išlaiko savo svarbą.
„Putino karas su Ukraina netikėtai privedė prie iki šiol neišspręsto konflikto tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, kuri dabar bando ištrūkti iš Rusijos įtakos ir sudaryti taiką su Turkija“, – rašo „The Economist“.
Azerbaidžanas pajuto savo jėgą
Azerbaidžanas, kuris yra didžiausias pagal gyventojų skaičių ir, matuojant karine galia, stipriausias iš trijų regiono šalių, pastaraisiais metais taip pat pajuto savo jėgą ir ėmė laikytis žymiai griežtesnės politikos Rusijos atžvilgiu. Tai įvyko ir dėl to, kad Baku jaučia sustiprėjusią partnerystę su Izraeliu ir Turkija, kurie nepriklausomai vienas nuo kito įžvelgia Azerbaidžane strateginį sąjungininką savo konflikte su Iranu.
Ir tik Sakartvelas, kuris iki šiol buvo labiausiai proeuropietiška Pietų Kaukazo šalis, šiandien, priešingai, artėja prie susitaikymo su Rusija, pabrėžia „The Economist“.
Vis dėlto pagrindinis procesas regione yra būtent Armėnijos ir Azerbaidžano susitaikymas. Liepos 10 d. įvyko svarbus dviejų šalių lyderių susitikimas, kuris teikia vilties tolesniam santykių normalizavimui.
Anot leidinio, taika tarp Armėnijos ir Azerbaidžano integruos Armėniją į vadinamąjį „vidurinį koridorių“ prekybai ir energetikai, kuris jungia Kiniją ir Centrinę Aziją su Europa, aplenkdamas Rusiją. Tai ypač svarbu Europos energetiniam saugumui, nes Gruzija tampa mažiau patikima partnere.
Rusija bando tai sustabdyti, daro spaudimą trims Pietų Kaukazo šalims, nes laiko jas savo įtakos sfera. Tačiau tai, kaip greitai blėsta Maskvos įtaka šiame regione, tikrai stebina, rašo leidinys.
Dar vieno instrumento praradimas
Nesprendžiamas teritorinis konfliktas tarp Baku ir Jerevano suteikė Maskvai svarbų įtakos abiem šalims instrumentą.
Tačiau visoms šioms geopolitinėms machinacijoms Rusijai nebeliko laiko, kai Vladimiro Putino Kyjivo „užėmimas per tris dienas“ žlugo ir Maskva turėjo sutelkti visas pastangas į karą dėl išsekimo.
Kaip pažymi „The Economist“, tai leido Azerbaidžanui greitai susigrąžinti armėnų okupuotą Karabachą, ir dabar Baku jau „nori turėti reikalų su Maskva kaip lygiavertis partneris, o ne kaip Kremliaus pavaldinys“.
Tuo tarpu Armėnija mano, kad Rusija ją išdavė, nes nepadėjo jėga išlaikyti Karabacho. Nors armėnams tai buvo skausmingas pralaimėjimas, kuris vertinamas beveik kaip nacionalinė katastrofa, Karabacho praradimas taip pat išlaisvino Armėniją iš konflikto, kuris buvo jos tarptautinės izoliacijos ir priverstinės sąjungos su Rusija priežastis.
Dabar V. Putinas tikisi įgyvendinti „Sakartvelo scenarijų“ Armėnijoje, kituose rinkimuose į valdžią atvedęs anti-vakarietišką vyriausybę. Jerevane neseniai buvo pareikšta, kad buvo sužlugdyti pasirengimai valstybės perversmui, kuris buvo planuojamas rugsėjį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
