Estijos valdančioji Reformų partija po tris savaites trukusių derybų trečiadienį sutarė su dvi jų konservatyvių partijų sąjunga ir socialdemokratais suformuoti vyriausybę, kuri žada sumažinti mokesčius ir padvigubinti pensijas.
Ministras pirmininkas Andrus Ansipas, kurio centro dešiniųjų Reformų partija laimėjo kovo 4 dieną vykusius rinkimus, trečiadienį vakare su "Tėvynės" ir "Res Publica" sąjungos (IRL) bei socialdemokratų lyderiais parafavo koalicinę sutartį.
Sutartyje numatyta mažinti mokesčius ir padvigubinti pensijas - tai per ketverius vyriausybės darbo metus atsieis 47 mlrd. kronų (10,4 mlrd. litų).
Tačiau joje nėra aiškaus šalies prisijungimo prie euro zonos tvarkaraščio.
"Mes parafavome koalicinį susitarimą ir tikimės pasirašyti jį balandžio 2 dieną, kai į pirmąjį posėdį susirinks naujasis parlamentas", - sakė reformų partijos vicepirmininkas Meelis Atonenas (Melis Atonenas).
"Susitarime nėra įstojimo į euro zoną tvarkaraščio, tačiau sutarėme, kad tai mums labai svarbu ir prisijungsime euro zonos, kai tik galėsime tai padaryti", - sakė jis.
Oponentai sukritikavo koalicijos valstybės išlaidų planus ir sakė, kad tai dar padidins ir taip nemažą infliaciją, dėl kurios ilgesniam laikui teks atidėti prisijungimą prie euro zonos, ir atsiras biudžeto deficitas.
Tačiau M.Atonenas sakė, kad naujoji koalicija griežtai kontroliuos valstybės išlaidas. "Mes ir toliau turėsime biudžeto perviršį", - sakė jis.
A.Ansipas nurodė, kad Estija gali būti pasirengusi prisijungti prie euro zonos 2010 metais, tačiau siekiant atitikti narystės kriterijus nebus imtasi dirbtinių priemonių, kurios sulėtintų augimą.
Dėl didelės metinės infliacijos, kuri vasarį Estijoje buvo 4,7 proc., šalis buvo priversta atsisakyti planų kitais metais įstoti į euro zoną.
Koalicijos partijos trečiadienį taip pat pritarė naujojo ministrų kabineto sudėčiai.
Reformų partijai atiteks premjero, užsienio reikalų ministro, teisingumo, aplinkosaugos, kultūros ir socialinių reikalų ministrų portfeliai, o parlamente - pirmininko pavaduotojo ir finansų, ekonomikos, gynybos ir konstitucinės komisijos pirmininkų postai.
IRL vyriausybėje gaus penkis ministrų postus ir tris parlamento komisijų pirmininkų postus. Drauge su gynybos, švietimo, žemės ūkio ir regionų reikalų ministrų portfeliais partija gaus parlamento pirmininko, taip pat ES reikalų, aplinkosaugos ir teisės komisijų pirmininkų postus.
Socialdemokratams pasiūlyti finansų, vidaus reikalų ir demografijos ministrų postai, taip pat parlamento užsienio reikalų, socialinių klausimų, kultūros ir žemės ūkio komisijų pirmininkų postai.
Prieš pirmąjį vienuoliktojo šaukimo parlamento posėdį prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas), kaip tikimasi, pasiūlys A.Ansipo kandidatūrą į vyriausybės vadovo postą.
Tuomet kandidatas į ministrus pirmininkus turės per dvi savaites pristatyti parlamentui naujos vyriausybės programą ir per balsavimą užsitikrinti paprastosios daugumos deputatų paramą, kad būtų oficialiai paskirtas premjeru.
A.Ansipas trečiadienį pristatė jo vadovaujamos partijos kandidatus į ministrus.
Į užsienio reikalų ministrus bus skiriamas Urmas Paetas (Urmas Pejetas), į teisingumo ministrus - dabartinis ministras Reinas Langas, o kultūros ministre taps Tartu merė Laine Janes (Lainė Jenes).
Į socialinių reikalų ministro postą Reformų partija pasiūlė Maret Maripuu (Maret Maripū), o į aplinkosaugos ministro - Jaanusą Tamkivi (Janusą Tamkivį).
A.Ansipas pažymėjo, jog skirstydamas atsakomybės sferas jis vadovavosi principu, kad užsienio reikalų ir teisingumo ministrai yra iš tos pačios partijos kaip ir vyriausybės vadovas.
Socialdemokratų atstovė spaudai anksčiau sakė, kad partija į finansų ministro postą veikiausiai siūlys savo lyderį 42 metų Ivarą Padarą. 1999-2002 metais jis buvo žemės ūkio ministras, o 1995-1997 metais - finansų ministerijos kanclerio padėjėjas.
Kovo 4 dieną vykusiuose rinkimuose Reformų partija laimėjo 31 vietą, IRL - 19, socialdemokratai - 10 vietų. Iš viso 101 vietos parlamente koalicija turės 60 vietų.
Naujoji koalicija pakeis ligšiolinę vyriausybę, kurioje reformininkai dirbo su kairiosios pakraipos Centro partija, užėmusia antrą vietą rinkimuose.
