toomas hendrikas ilvesas

Buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pasakoja daug kartų patyręs neteisingą ir gana arogantišką Vakarų šalių požiūrį į valstybes, turinčias karčios patirties su Rusija. Pasak jo, Vakarų šalys ne kartą leido suprasti, kad Baltijos valstybės yra rusofobiškos ar šališkos paprasčiausiai dėl to, kad jos pažįsta priešą ir reikalauja veikti. Todėl T.H. Ilvesas neturi didelių vilčių dėl NATO pažadų Ukrainai, nes Vakarai labiau bijo silpnos nei stiprios Rusijos.

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ketvirtadienį vienai vietos televizijai aiškindama savo sprendimą vykti į Maskvą pareiškė, kad su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu norėtų pasikalbėti apie Ukrainą, Gruziją ir dvišalius santykius, paskelbė estų naujienų portalas ERR. K. Kaljulaid, paskelbusi, kad vėliau šį mėnesį ketina vykti vizito į Maskvą ir susitikti su rusų lyderiu, sulaukė kritikos. „Pats susitikimas yra signalas.

Buvusi Estijos užsienio reikalų ministrė Marina Kaljurand trečiadienį pareiškė nematanti svarių priežasčių, kodėl šalies prezidentė Kersti Kaljulaid turėtų vykti vizito į Maskvą. Kremlius jau patvirtino, kad toks susitikimas yra planuojamas. „Renovuotos ambasados atidarymas – nepakankama priežastis vykti į šalį, į kurią tavęs nekvietė“, – laikraščiui „Ohtuleht“ sakė buvusi estų diplomatijos vadovė.

Buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas trečiadienį pasiūlė sukurti sąjungą, kuri gintų viso pasaulio liberaliąsias demokratijas nuo dabartinių kibernetinių grėsmių. „Tokiu būdu mes sugebėsime geriau atremti grėsmes. Tai sunku įgyvendinti, bet kitos alternatyvos vis tiek yra blogesnės“, – sakė T. H. Ilvesas kibernetinio saugumo konferencijoje „CyCon 2018“ Taline.

Baltieji rūmai penktadienį pažemino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, pareiškę, kad prezidentas Donaldas Trumpas nedalyvaus formaliame susitikime su juo „Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo forume“ Vietname, nepaisant to, kad Kremlius kelis sykius skelbė jog dviejų lyderių susitikimas įvyks.

Estijos parlamentas, turintis išrinkti naują prezidentą vietoje dvi kadencijas dirbusio liberalo Toomo Hendriko Ilveso, pirmadienį balsuos pirmame rinkimų rate, bet analitikai sako, kad kol kas prasidėsiančio rinkimų maratono baigties numatyti neįmanoma. Estijos prezidentą slaptu balsavimu renka šalies parlamentas, kur kandidatui reikia surinkti du trečdalius balsų (68), kad be antro rinkimų rato būtų išrinktas valstybės vadovu.

Kandidato į Jungtinių Valstijų prezidentus Donaldo Trumpo kampanijos vadovui Paului Manafortui apkaltinus dienraštį „The New York Times“ neteisingu pacitavimu apie Baltijos šalių gynybą, dienraštis paviešino visą interviu šifruotę. Joje matyti, kad kelis kartus klausiamas D.Trumpas neatskleidžia, ar Baltijos šalys sulauktų karinės pagalbos iš JAV Rusijos agresijos atveju.

Kai kurie Europos politikai kaltina Rusiją pridėjus ranką prie migrantų krizės aštrėjimo, „Bloomberg“ rašo apžvalgininkas Joshas Roginas. Anot jo, net prieš tragiškus įvykius Briuselyje, Europoje vyravo prieš musulmonus ir pabėgėlius nukreiptos nuotaikos. Dauguma migrantų pabėgo nuo skurdo Artimuosiuose Rytuose ir ieškojo geresnio gyvenimo Vakarų šalyse. Tačiau, pasak Europos pareigūnų, daugelis migrantų net nepasiekia išsvajotosios Vakarų Europos, o savo migranto kelią baigia Rusijoje.

Estijoje trečiadienį švenčiamos šalies nepriklausomybės paskelbimo 98-osios metinės. Pagal tradiciją, tekant saulei Ilgojo Hermano bokšte prie Estijos parlamento buvo iškilmingai pakelta Estijos valstybės vėliava. Ceremonijoje dalyvavo aukščiausi valstybės vadovai, iškilūs visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjai, taip pat šalyje dirbantys užsienio diplomatai.