Per pirmąjį savo oficialų užsienio vizitą, nuvykęs į Vokietijos sostinę susitikti su šia lydere veterane, E.Macronas pasinaudojo proga paraginti atlikti „istorinį“ Europos „pertvarkymą“.
Rinkimų kampanijos metu E.Macronas iškėlė idėjų, kaip būtų galima reformuoti euro zoną, ir pabrėždavo, kad šis valiutos blokas negali toliau eiti ta pačia kryptimi, jeigu nenori protestų ir populizmo sustiprėjimo.
Tarp reformų, kurių nori E.Macronas, yra atskiras biudžetas euro zonai, jos parlamentas ir finansų ministras.
Tačiau šie pasiūlymai sukėlė nerimą Berlynui, o pirminį palengvėjimą dėl E.Macrono pergalės prieš kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen (Marin Le Pen) greit pakeitė nuogąstavimai dėl jo reformų planų.
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble perspėjo, kad tokioms didelėms reformoms reiktų ES sutarties pakeitimų, bet juos pasiekti yra „nerealu“, Europoje stiprėjant antieuropietiškam populizmui.
Savaitinis naujienų žurnalas „Der Spiegel“ šeštadienį viršelyje išspausdino E.Macrono nuotrauką ir antraštę „Brangiai kainuojantis draugas“.
Tačiau po derybų surengtoje bendroje spaudos konferencijoje A.Merkel laikėsi taikinamojo tono ir pasiūlė, regis, svarbią nuolaidą.
„Vokietijos požiūriu, įmanoma keisti sutartį, jei yra prasmė, – sakė ji. – Jei galime pasakyti kodėl, kam, kokia prasmė, tuomet Vokietija bus pasirengusi.“
Vokietija ir Prancūzija yra didžiausios euro zonos ekonomikos.
Nuogąstavimai dėl skolų
A.Merkel traktuotė akcentavo jos požiūrį, kad ne tik Prancūzijai, bet ir Vokietijai labai svarbu padėti E.Macronui pasiekti sėkmę. Kanclerė tai ne kartą pabrėžė.
Vis dėlto dar neaišku, ar jos pozicija bus palankiai įvertinta Vokietijoje, labai nenorinčioje užsikrauti euro zonos atsiliekančiųjų naštos.
E.Macronas stengėsi išsklaidyti Vokietijos baimes dėl skolos ir po susitikimo su A.Merkel sakė nepritariantis tam, kad „senos skolos“ taptų bendros visoms euro zonos šalims.
Tačiau jis užsiminė esąs pasirengęs kalbėti apie būsimos naštos dalijimąsi ir sakė, kad reiktų svarstyti bendrą ateities projektų finansavimą.
Akcentuodamas susirūpinimą dėl E.Macrono pasiūlymų, populiariausias Vokietijos dienraštis „Bild“ prieš lyderių susitikimą perspėjo, kad prieš siekiant didesnės Europos Sąjungos integracijos, „Prancūzija politiškai ir ekonomiškai vėl turi tapti to paties kaip Vokietija lygio“.
„Tik tada ES galima reformuoti ar plėtoti didesnę integraciją“, – rašė laikraštis.
Prancūzijos prioritetas turi būti „darbo rinkos liberalizavimas, itin komplikuotos pensijų sistemos supaprastinimas, valstybės tarnybos apkarpymas“, rašė laikraštis, kuris bet kokias investicijas iš Vokietijos pavadino antraeilėmis.
Bet kokias reformas vis tiek tikriausiai teks atidėti iki to laiko, kai Vokietijoje bus pasibaigę rugsėjo rinkimai, per kuriuos A.Merkel sieks dar vienos kadencijos.
„Jos erdvė manevruoti labai ribota – su savo migracijos politika ji išnaudojo daug politinio kapitalo savo pačios partijoje“, – sakė vienas vokiečių ministras, nesutikęs atskleisti savo pavardės. Jis paminėjo liberalią kanclerės imigracijos politiką, pagal kurią nuo 2015 metų į šalį buvo įsileista daugiau kaip milijonas prieglobsčio prašytojų.
„Kita vertus, Macrono stilius tinka kanclerei. Jai patinka turinys, jai patinka veiksmo žmonės ir ji žino, kad jis jos neapgaus“, – sakė ministras.
