Naujasis Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) generalinis sekretorius A.F. Rasmussenas paskelbė, kad Aljansas sieks glaudesnio praktinio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga (ES). A.F. Rasmussenas taip pat siekia Graikijos ir Turkijos dvišalio dialogo inicijavimo.
Ši iniciatyva atspindi ir buvusio NATO vadovo Jakobo Gisberto de Hopo Šeferio poziciją, kuria buvo siekiama skatinti glaudesnį šių dviejų organizacijų – NATO ir ES bendradarbiavimą. Tuo labiau, kad šioms organizacijoms priklauso net 21 bendra valstybė.
Vis dėlto, pagrindinis aspektas, kodėl NATO ir ES iki šiol nepavyko intensyvinti bendradarbiavimo – Viduržemio jūros salos Kipro klausimas. Šios salos pietinė dalis, priklausanti Kipro graikams, yra ir ES narė. Tačiau šiaurinėje salos dalyje dominuoja turkai, kuriuos remia NATO narė ir ištikima Vakarų (ypač JAV) sąjungininkė Turkija.
Būtent dėl Graikijos (ES narės) bei Turkijos (NATO narės) ir padalinto Kipro Europos Sąjunga bei NATO negali keistis saugumo informacija. Siekdamas išspręsti šį graikų ir turkų nesusikalbėjimą, naujasis NATO gen. sekretorius vyks į Turkiją ir Graikiją.
Be to, Danijos politikas pasveikino Prancūzijos prisijungimą prie karinių NATO struktūrų šių metų pradžioje. Kaip patikino A.F. Rasmusenas, toks žingsnis taip pat parodo ES ir NATO glaudesnio bendradarbiavimo reikšmę.
Naujasis NATO vadovas, siekdamas suartinti Europos Sąjungą ir Aljansą, skelbia pasinaudosiantis ir savo, kaip Europos politikos, patirtimi. Taigi, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos ir ES bendradarbiavimas, NATO vadovu išrinkus europietiškos politikos veteraną A.F. Rasmuseną turėtų įgauti naują pagreitį ir tapti geresni.
ESnaujienos.lt primena, kad NATO yra tarptautinė gynybinė sąjunga, įkurta 1949 m. NATO pagrįsta nepriklausomų valstybių politiniu ir kariniu bendradarbiavimu. Aljanso nariai yra įsipareigoję ginti laisvę, saugoti bendrą palikimą ir civilizaciją, vadovaujantis demokratijos, individo laisvės ir įstatymo viršenybės principais. Lietuva 2004 m. tapo NATO nare.
