„Sakome, kad labai perdirbti maisto produktai turi tokias pačias farmakokinetines savybes (tokias kaip koncentruota dozė, greitas įsisavinimo greitis) kaip ir piktnaudžiavimas narkotikais, dėl pridedamų riebalų ir (arba) rafinuotų angliavandenių ir greito jų įsisavinimo į sistemą“, – mokslo žurnale PLOS ONE rašė magistrantė Erica Schulte ir dr. Ashley Gearhardt iš Mičigano universiteto.
Autoriai apibūdina priklausomybę tokiais veiksniais kaip „vartojimo kontrolės praradimas, tolesnis vartojimas, nepaisant neigiamų pasekmių, ir nesugebėjimas sumažinti vartojimo, nepaisant noro tai daryti“. Savo teiginius jos patvirtino atlikdamos 504 dalyvių tyrimą, kuris padėjo įvertinti, kuriems maisto produktams sunkiausia atsispirti.
„Nors nutukimo priežastys yra įvairios, vienas iš galimų veiksnių yra mintis, kad tam tikri maisto produktai gali sukelti kai kuriems asmenims priklausomybę, o tai gali privesti prie netyčinio persivalgymo“, – rašė autorės.
Norėdamos patikrinti maisto produktų skirtumus, autorės paprašė 120 bakalauro studijų studentų užpildyti Jeilio priklausomybės nuo maisto skalę, kurios viena iš pirmųjų autorių buvo A. Gearhardt, kad nustatytų asmenų priklausomybę nuo medžiagų. Tada studentams buvo parodytos 35 įprastų maisto produktų nuotraukos, pateiktos poromis, ir paprašyta pasakyti, kurie, jų nuomone, labiau linkę sukelti į priklausomybę panašų valgymo elgesį.
Nenuostabu, kad maisto produktai, turintys daug riebalų ir didelį glikemijos kiekį (angliavandenių kiekis maiste, padaugintas iš to, kaip greitai jis virsta cukrumi), viršijo skalę. Kaip pažymi autorės, gėrimai su didesne alkoholio koncentracija sukelia didesnę priklausomybę nei labiau praskiesti gėrimai. Atradimai taip pat atitinka tyrimus su gyvūnais, kuriuose pabrėžiamas dopamino, mūsų smegenų „malonumo cheminės medžiagos“, dažnai susijusios su priklausomybe, vaidmuo. Pavyzdžiui, žiurkės, šeriamos labai perdirbtu maistu, parodė smegenų dopamino sistemos pokyčius, kurie taip pat pastebimi reaguojant į neteisėtus narkotikus.
Respondentai buvo suskirstyti į segmentus, siekiant ištirti, kaip lytis ir kūno masės indeksas (KMI) keičia sunkumą atsispirti tam tikriems maisto komponentams. Nustatyta, kad lytis nėra svarbi, o žmonių, kurių KMI buvo didelis, pranešė apie priklausomybę sukeliantį potraukį daugiau maisto produktų, nors koreliacija nebuvo tokia stipri, kaip buvo galima tikėtis.
Dažniausiai tai buvo šokoladas, po to ledai ir gruzdintos bulvytės.
Tačiau autorės nebuvo įsitikinusios, kad atsakė į klausimą, kuris maistas labiausiai sukelia priklausomybę. Dar 384 žmonių buvo paprašyta internete įvertinti savo priklausomybę nuo kiekvieno maisto skalėje nuo 1 iki 7. Remiantis šiuo didesniu (ir reprezentatyvesniu) pavyzdžiu, aiškus nugalėtojas buvo pica, kurios vidutinis balas buvo 4,01, po to šokoladas ir traškučiai, kurie dalijos antra vieta – 3,73.
Keletas kitų maisto produktų – visi perdirbti ir kuriuose gausu cukraus, riebalų arba abiejų – sekė paskui. Priklausomybės skalės apačioje atsidūrė agurkas, morkos ir pupelės. Net vanduo buvo įvertintas aukščiau nei šie.
Keista, tačiau nors tyrime buvo pasiūlyti tokie variantai kaip soda ir vanduo, kava nebuvo tarp 35 pasirinkimų. Kofeino ir picos druskos/cukraus/riebalų derinys turės palaukti kito tyrimo.
