Šis įvykis buvo ne kokios nors pandemijos perspėjimas, o pats blogiausias reiškinio, žinomo kaip „audros astma“, atvejis. Dabar mokslininkai atskleidė, kad labiausiai paplitęs šio įvykio paaiškinimas yra klaidingas: sveikatos sutrikimus sukėlė ne lietus, o žaibavimas.
Populiarus įvykio Melburne paaiškinimas buvo tai, kad dėl lietaus ore pasklido specifinė žiedadulkių rūšis, kuri sukelia alerginę reakciją, panašią į įprastas žiedadulkes, tačiau šios dalelės patenka giliau į plaučius, kur padaro daugiau žalos.
Beveik visi audros astmos atvejai įvyko Pietryčių Australijoje, tiesa, jų buvo užfiksuota ir Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Jungtinėje Karalystėje, „IFLScience“ pasakojo Australijos Sandraugos mokslinių ir pramoninių tyrimų organizacijos narė dr. Kathryn Emmerson.
Tikėtina, kad tokie reiškiniai vyksta ir kitose valstybėse, tačiau jie būna ne tokie smarkūs, todėl nesusilaukia tiek dėmesio, kiek vienas didelis atvejis, nors laikui bėgant padaro daug daugiau žalos. Jeigu šis reiškinys įvyktų tokios pandemijos kaip Covid-19 metu, situacija tikriausiai sparčiai pablogėtų, todėl audrų astmos prognozavimas tapo mokslininkų prioritetu.
K. Emmerson yra pagrindinė žurnale „PLOS ONE“ publikuoto tyrimo autorė, kuriame teigiama, kad ankstesnė teorija, kas sukėlė žmonių negalavimus, neatitinka turimų faktų. Lemtingąją dieną kilusi audra buvo lydima sąlyginai nedidelio lietus, o oro drėgmės padidėjimas buvo užfiksuotas tik po to kai ligoninės pranešė apie milžinišką kvėpuoti negalinčių pacientų antplūdį. Taigi mokslininkai pateikė alternatyvų paaiškinimą.
Nors K. Emmerson „IFLScience“ pripažino, kad jos komanda nėra tikra, ar audros astmą sukėlė tam tikra žiedadulkių rūšis, jie mano, kad ši pirminio paaiškinimo dalis atitinka tikrovę. K. Emmerson pasakojo: „Dauguma į skubios pagalbos skyrius atvykusių asmenų nesirgo astma, tačiau jiems jau anksčiau buvo diagnozuota šienligė. Negana to, tai įvyko pačiame žiedadulkių sezono įkarštyje.“
Žinoma, astma sergantys asmenys taip pat patyrė nemalonių simptomų, bet kadangi jie reguliariai naudojasi inhaliatoriais, tik nedideliam šių pacientų skaičiui prireikė medicinos specialistų pagalbos.
Darbe teigiama, kad žiedadulkes vėjas Melburno gyventojams atnešė iš miesto vakaruose augančių svidrių laukų. Tačiau taip galėjo nutikti tik tuo atveju, jeigu žiedadulkės buvo nešamos „sauso“ žaibavimo ruože, dėl kurio pradėjo lyti tik po kelių valandų.
Autoriai siūlo ir keletą kitų kaltininkų, galėjusių atnešti svidrių žiedadulkes. Tarp jų vėjo trintis, įsielektrinęs oras ir net pats žaibavimas. Visi šie veiksniai galėjo turėti įtakos, tačiau žaibavimas yra pagrindinis įtariamasis.
Nuo 2017 m. Australijos meteorologijos biuras skelbia astmos priepuolius galinčių išprovokuoti įvykių perspėjimus. Juose astma ir šienlige sergantys asmenys yra raginami likti namuose ir su savimi turėti reikiamų vaistų. K. Emmerson „IFLScience“ sakė, kad savo tyrimą ji atliko kartu su biuru, todėl į jos darbą šie perspėjimai jau buvo įtraukti. Iš kitos pusės, autorė teigė, kad kitos panašios organizacijos visame pasaulyje skelbia tik perspėjimus apie žiedadulkes, todėl panašus įvykis kitose valstybėse gali prasidėti netikėtai ir žmonės nebus pasiruošę.
Po Melburno audros ligoninių skubios pagalbos skyriuose dėl kvėpavimo sutrikimų gulinčių pacientų skaičius išaugo 672 proc., o per 30 dienų po šio įvykio, į ligonines dėl astmos į ligoninę pateko 992 proc. daugiau žmonių. Kaip parodė pandemija, tokia ligoninių perkrova yra labai pavojinga ir gali turėti ilgalaikių pasekmių.
