Teroristai moterų karių bijo labiau nei bet kurio kito priešo. To priežastis – ne tik kovojančių moterų drąsa ir sugebėjimai kovos lauke, bet ir įsitikinimas, kad tie, kurie žūsta nuo moters rankos, nepatenka į dangų.
Šiaurės Irake, Kurdistane, Suleimane veikia 2-asis batalionas, kuriam vadovauja 49 metų pulkininkė Nahida Ahmad Rashid.
„Tai, kad jie bijo žūti nuo mūsų rankos, mums jau yra tikras ginklas“, - sako pulkininkė.
Ji tvirtina, kad jos karės niekada negali sau leisti patekti į „Islamo valstybės“ fanatikų nelaisvę, nes tai būtų tikras pragaras, kuriame lauktų vien prievartavimai ir kankinimai. Anot N. A. Rashid, jos karės visuomet turi palikti vieną kulką savo ginkluose tam atvejui, jei matytų, jog kitos išeities nėra.
Tai, kad „Islamo valstybė“ bijo karių moterų, labai aiškiai pasirodė tuomet, kai teroristai paskelbė, jog nukirto galvą merginai, kuri buvo tapusi kurdų milicijoje veikiančių moterų veidu. Kovotoja Rehana išpopuliarėjo socialiniame tinkle „Twitter“. Tvirtinta, kad ji kovojant už Kobanės miestą, nukovė daugiau nei 100 teroristų. Vis tik kurdų žurnalistas Pawanas Duranis tvirtina, kad kovotoja vis dar gyva, o paskleista žinia apie jos mirtį – tik bandymas sustiprinti kovinę „Islamo valstybės“ teroristų dvasią.
Kurdų moterų pajėgos yra labai gerbiamos ir todėl, kad regione skatina lygybę – jų vaidmuo padeda stiprinti moterų teises.
„Mes kovojame kaip vyrai ir mirštame kaip vyrai“, - tvirtina eilinė Renas Jamal.
