Mėnesį Londone lietuvių emigrantų gyvenimą stebėjęs ir medžiagą pjesei rinkęs rašytojas Marius Ivaškevičius sako, kad tik po 15 metų Lietuvių emigracija turės tikrąjį veidą. Anot menininko, patys lietuviai nevadina savęs emigrantais, svečioje šalyje neinvestuoja pinigų, tačiau tikėtis, kad jie grįš – neverta.
Kaip atrodo Londone gyvenantis emigrantas? Ar jį domina kultūrinė aplinka, miestas, ar jis stengiasi įsilieti į jį supančią visuomenę?
Didžioji dalis 30-mečiai, 40-mečiai nėra atitrūkę nuo Lietuvos. Jie kartą ar du grįžta į Lietuvą. Tai žmonės, kurie labiau domisi Lietuvos informacija, nei Anglijos. Daugelis namuose žiūri lietuvišką televiziją. Kiti specialiai nežiūri lietuviškų kanalų, kad mokytųsi anglų kalbos. Tačiau tokių nėra daug.
Daugelis ketina užsidirbti, nes gyvena mintimi, kad ilsėsi ir gyvens visavertį gyvenimą Lietuvoje. Londonas garsėja milžiniška istorija, bet ne visi jį apžiūrinėja. Ne todėl, kad brangu, o todėl, kad trūksta smalsumo, laiko. Sakyti, kad taip gyvena visi – nedrįsčiau. Yra žmonių, kurie kartais net per daug viskuo domisi, tačiau didžioji dalis, manau, praleidžia laiką kompanijose savo namuose.
Jie neatsisako senų įpročių. Tačiau žmonės gyvena Londone, milžiniškame mieste, todėl aplinka plečia akiratį.
Londone gyvenantys lietuviai turi automobilių, jų nevargina buities problemos. Daugiausia vargų kelia mokestis už didesnį būstą.
Londonas geras, nes geri uždarbiai, bet blogas, nes dideli mokesčiai.
Lietuvos spaudoje pasirodo publikacijų apie tautiečius, kurie Londone vis dar gyvena labai blogomis sąlygomis, nuolat nusikalsta. Ar visame Londono kontekste jų elgesys iš tiesų išskirtinis?
Yra sunkiai gyvenančių. Lietuviai linkę taupyti. Kai kurie gyvena nedideliuose namukuose, po 7 ar 8 žmones – po du kambaryje. Mačiau ir tokių, kurie susiranda kokio nors darbelio per savaitę, nelegaliai gyvena parkuose, naudojasi elektra nuo stulpų. Esu matęs lietuvių, kurie gyvena čigonų nuomojamuose vagonėliuose, tačiau jų nėra daug.
Anglijoje buvo įvykis, kai policininkai palapinių miestelyje šalia laužo rado, manoma, lietuvių iškeptos ir suvalgytos gulbės kaulus. Gulbė ten – šventas paukštis. Rumunijoje kalbėjo, kad jas valgė rumunai. Tame miestelyje gyveno ne tik alkani lietuviai, bet ir ukrainiečiai, kitų šalių piliečiai. Kita vertus, labai sunku suprasti, kokios tautybės žmogus, nes daug kas naudojasi padirbtais lietuviškais pasais. Moldavų dramaturgas pasakojo, kad moldavų emigrantai išskirtinai naudojosi tik Lietuvos pasais. Jie net buvo išmokę Lietuvos himną, mokėjo pasakyti, kad gyvena Šiauliuose, kad turi brolį Stasį.
Vis tenka išgirsti, kad išvykę lietuviai įvairiais būdais pelnosi iš tautiečių. O patys emigrantai sako, kad su lietuviais geriau išvis nebendrauti. Ar tai tiesa?
Yra daug sukčių ir yra daug naivių lietuvių. Sukčiai naivuolius apgaudinėja. Teko girdėti, kad vienas lietuvis kitam surado dažytojo darbą. Už paslaugą paėmė 50 svarų, net nupirko teptuką, dažų. Tada atvežė į darbo vietą ir liepė privačią tvorą dažyti. Tas visą dieną dažė tvorą, kol grįžę šeimininkai vakare klausia: „Ką jūs čia darote?“
Žinoma, būna, kad padeda, ištraukia iš bėdos, bet reikia pripažinti, kad saviems esame žiaurūs. Lengviau nusikalsti prieš savus tautiečius, nes žinai, ko iš jų tikėtis.
Ankstesnių emigracijos bangų atstovai krepšiuose vežėsi maldaknyges, „LKB kronikas“ ir iš tiesų daug nuveikė Lietuvos labui. Ką apie Lietuvą galvoja naujieji emigrantai? Ar jie suvokia, kokios tautos istorijos dalimi tapo?
Manau, kad per anksti iš dabartinių emigrantų ko nors reikalauti. Dabar pagrindinė jų užduotis – atsistoti ant kojų. Jie ten nėra įleidę šaknų, daugelis savęs apskritai nesuvokia kaip emigrantų. Jie mano, kad laikinai išvyko padirbėti. Ten nieko neinvestuoja, pinigus leidžia čia, Lietuvoje.
Klausiau, koks jų gyvenimo planas. Daugelis atsakė, kad gyvena be plano. Jie dirba Londone ir planuoja grįžti į Lietuvą.
Tačiau tie, kurie turi iliuzijų, kad emigrantai grįš – tegu nesvaičioja. Tai nerealu, nebent Britaniją ištiktų ekonomikos krizė, o Lietuvoje staigus pagerėjimas. Daugelis sako, kad grįžti norėtų, kai kurie net bandė, bet jiems nepavyko.
FAKTAI:
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis išvykstantis lietuvis yra 20–29 m.
Britų duomenimis, imigrantų iš Lietuvos 2010 m. padaugėjo nuo 13 iki 21 tūkstančių.
Iki 2010 m. kas antras iš Lietuvos išvykęs asmuo nedeklaravo išvykimo.
Patikslinti emigracijos mastus ir gyventojų skaičių 2001–2010 m. leis 2011 m. visuotinis gyventojų ir būstų surašymas.
„Eurostat“ duomenimis 2060 m. mūsų šalyje bus apie 2,5 mln. gyventojų
2060 metais tik kas aštuntas bus jaunas.
Neringa Medutytė
