Valdančioji konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pasinaudojo turima dauguma, kad parlamente neįprastai greitai prastumtų pataisų projektą, pateiktą svarstyti Seimui anksčiau trečiadienį.
Teisės aktas 460 vietų parlamento žemuosiuose rūmuose buvo priimtas 215 balsų prieš 161; 24 įstatymų leidėjai susilaikė.
Europos Teisingumo Teismas (ETT) spalį nurodė Lenkijai „nedelsiant sustabdyti“ savo sprendimą paankstinti Aukščiausiojo Teismo teisėjų pensinį amžių nuo 70 iki 65 metų.
Pagal šį kontroversišką įstatymą atsistatydinti turėtų daugiau kaip trečdalis dabartinių Aukščiausiojo Teismo teisėjų, įskaitant jo pirmininkę Malgorzatą Gersdorf.
Prezidento padėjėjas Andrzejus Dera trečiadienį sakė lenkų žiniasklaidai, kad neprastai spartus pataisų projekto priėmimas yra „vyriausybės susitarimo su ETT, kad Lenkijai nereikėtų mokėti baudų“ rezultatas.
Liuksemburge veikiantis ETT galėtų Lenkijai skirti baudų už ES teisės pažeidimus. Vis dėlto galutinio sprendimo šioje byloje jis dar nėra priėmęs.
PiS vyriausybė anksčiau gynė balandžio 3-ąją priimtą Aukščiausiojo Teismo reformos įstatymą kaip dalį pastangų kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, kurioje iki šiol išlikę komunistinio laikotarpio atgyvenų.
„Sisteminės grėsmės“
Tačiau PiS deputatas Marekas Astas, trečiadienio rytą pateikęs pataisų projektą parlamentui, sakė, kad jis panaikina nuostatas dėl teisėjų pensinio amžius, kaip įpareigoja ETT nutarimas.
„Kaip ir tikisi ETT... jeigu šis teisės aktas įsigalios, paveikti teisėjai galės grįžti į Aukščiausiąjį Teismą tomis pačiomis (įdarbinimo) sąlygomis, tarsi niekur nebūtų išėję“, – Lenkijos žiniasklaidai sakė M. Astas.
Pagal įstatymą pensinis amžius buvo sumažintas nuo 70 iki 65 metų ir visi, kas norėjo dirbti toliau, turėjo prašyti prezidento sutikimo. Prezidentas turėjo galią atmesti prašymus.
Kad pataisos įsigaliotų, jas dar turi patvirtinti Senatas ir pasirašyti prezidentas – PiS remiamas Andrzejus Duda.
Vis dėlto buvo keliamas klausimas, ar parlamentui buvo būtina priimti šias pataisas. Teisės ekspertų nuomonė, įstatymui dėl teisėjų pensinio amžiaus atšaukti pakako pačios ETT nutarties.
Praėjus vos kelioms dienoms po ETT sprendimo Aukščiausiojo Teismo pirmininkė M. Gersdorf paprašė 23 teisėjų grįžti į darbą.
Ji PiS inicijuotą įstatymą vadino valymu ir atsisakė atsistatydinti. Pasak M. Gersdorf, Lenkijos konstitucija numato, kad ji turi teisę dirbti visą šešerių metų kadenciją iki 2020-ųjų.
ETT nutarimas dėl Aukščiausiojo Teismo reformos buvo priimtas tvyrant didesnio masto priešpriešai tarp Briuselio ir PiS vyriausybės dėl didelės Lenkijos teismų pertvarkos, pradėtos nuo šios partijos atėjimo į valdžią 2015 metais.
Šios reformos taip pat paskatino ES inicijuoti precedento neturinčią procedūrą prieš Lenkiją dėl „sisteminių grėsmių“ teisinei valstybei. Pagal šią procedūrą teoriškai galėtų būti sustabdyta Lenkijos teisė balsuoti priimant ES sprendimus.
