Estijos ir Lenkijos prezidentai antradienį pademonstravo paramą Ukrainos vadovui Viktorui Juščenkai, išreiškę viltį, kad jo provakarietiška stovykla laimės šalies politinėje arenoje vykstančią kovą dėl valdžios.
Lenkijos vadovas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) sakė, kad Ukrainos problemos buvo pagrindinė jo pokalbio su Varšuvoje viešinčiu Estijos prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu (Tomu Hendriku Ilvesu) tema.
"Mūsų nuomonės sutampa. Ir Estija, ir Lenkija remia tas jėgas Ukrainoje, kurios yra orientuotos į Vakarus", - sakė L.Kaczynskis per bendrą spaudos konferenciją su Estijos prezidentu.
Politinė priešprieša tarp V.Juščenkos ir prorusiško parlamento atspindi Ukrainos pasidalijimą į pramoninius rusakalbių rajonus šalies rytuose ir kaimiškąsias vietoves šalies vakaruose, kur dauguma gyventojų kalba ukrainietiškai ir kurie emociškai svarbūs lenkams, nes anksčiau priklausė Lenkijai.
T.H.Ilvesas savo ruožtu pabrėžė, kad Estija, kuri dešimtmečius buvo valdoma Maskvos, ir Lenkija, buvusi Sovietų Sąjungos satelitinė valstybė, labai gerai supranta buvimo Vakarų stovykloje privalumus.
"Mūsų šalys buvo komunizmo aukos. Mus sieja tai, kad sėkmingai iš jo išsivadavome", - sakė Estijos vadovas.
"Akivaizdu, kad visi galvojame apie Ukrainą, kai girdime šias naujienas. Mes labai norime, kad Ukraina būtų tikra, nepriklausoma Vakarų valstybių klubo narė. Mes visi esame tuo suinteresuoti", - sakė jis.
Politinė įtampa Ukrainoje augo nuo 2006 metų kovą vykusių rinkimų į parlamentą, kuriuose prorusiška Regionų partija didele persvara įveikė V.Juščenkos partiją "Mūsų Ukraina".
Šalis atsidūrė prie politinės suirutės slenksčio, kai pirmadienį vėlai vakare prezidentas pasirašė įsaką paleisti Aukščiausiąją Radą ir gegužės 27 dieną surengti pirmalaikius rinkimus, o parlamentas pareiškė jam nepaklusiantis.
Antradienį Ukrainos premjeras Viktoras Janukovyčius V.Juščenkos įsaką pavadino "lemtinga klaida" ir paragino įstatymų leidėjus tęsti darbą.
2005 metais tapęs prezidentu, V.Juščenka stengėsi paspartinti Ukrainos integracijos į Vakarus procesą ir aktyviai agitavo už šalies prisijungimą prie Šiaurės Atlanto aljanso, kurio narėmis yra ir Lenkija bei Estija.
Jis taip pat dėjo pastangas sustiprinti ryšius su Europos Sąjunga, prie kurios Estija ir Lenkija prisijungė prieš trejus metus.
Tuo tarpu V.Janukovyčius pasisakė už tradiciškai glaudžius santykius su Maskva.
