Europos ekonomiką siekiančios išjudinti ES institucijos ketina supaprastinti sanglaudos politikai finansuoti skirtų lėšų skyrimą. Antikriziniuose siūlymuose – didesni avansiniai mokėjimai, ilgesni lėšų įsisavinimo laikotarpiai ir paprastesni apskaitos reikalavimai. Europos Parlamentas siekia, kad naujosios taisyklės būtų pradėtos taikyti kuo skubiau.
ES sanglaudos politikai 2007-2013 m. iš Socialinio, Regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų per 455 programas skirta beveik 350 mlrd. eurų, t.y. 36 proc. ES biudžeto.
Įvertinus lėšų įsisavinimą šio laikotarpio pusiaukelėje paaiškėja, kad pasirašytos sutartys dėl 93 mlrd. eurų vertės projektų – tai sudaro tik 27 proc. septyneriems metams numatyto biudžeto. Lietuvos rodiklis (pasirašyta finansavimo sutarčių už 2,4 mlrd. eurų) viršija 35 proc. veiksmų programoms numatytų lėšų.
Iš visų trijų – ESF, ERPF ir Sanglaudos fondų – Lietuvai iki 2009-ųjų pabaigos išmokėta 789,5 mln. eurų, t.y. beveik 12 proc. visam 2007–2013 m. laikotarpiui jai skirtų ES struktūrinių fondų lėšų.
Lengviau pasiekiamos europinės lėšos
Sunkmečiu šlubuojant ES paramos įsisavinimui, nutarta supaprastinti jos panaudojimo taisykles. 2010 m. norima skirti daugiau nei buvo numatyta lėšų ir išplėsti jų panaudojimo laikotarpius. EP Regionų plėtos komitetas siūlo didinti avansinius mokėjimus labiausiai krizės paveiktoms valstybėms – Vengrijai, Rumunijai ir Baltijos šalims. Avansiniai mokėjimai iš ESF sudarytų 2 proc., iš Sanglaudos fondo – 4 proc.
Sustabdžius „N+2“ taisyklės galiojimą, nereikėtų grąžinti 2007-aisiais neįsavintų lėšų – jog galėtų būti panaudotos šiemet. Komisija tvirtintų tik stambesnius nei 50 mln. eurų vertės projektus, būtų supaprastintos apskaitos taisyklės. Daugiau dėmesio siūloma skirti energetinio efektyvumo didinimo ir atsinaujinančios energijos plėtros projektams.
Daugiau lankstumo
„Naujoji tvarka leis išnaudoti sanglaudos politikos teikiamas galimybes šiuo svarbiu laikotarpiu“, – sako EP pranešėjas šiuo klausimu Evgeni Kirilov. Šios išimtinės išankstinio finansavimo ir apskaitos supaprastinimo priemonės didins lankstumą ir solidarumą.
Už regionų politiką atsakingas Europos Komisijos narys Johannes Hahnas išreiškė viltį, kad naujasis reglamentas palengvins labiausiai ekonomikos ir finansų krizės paveiktų šalių padėtį.
Tačiau ES pasisakoma ir už tai, kad bendro finansavimo kriterijų sušvelninimas neturėtų sumažinti atskaitomybės. Nes patvirtinus naujas taisykles nebus privaloma tikrinti mažesnių nei 50 mln. eurų vertės projektų ekonominio naudingumo analizės ir ar projektai atitinka ES aplinkosaugos reikalavimus.
Naująjį reglamentą Europos Parlamentas tvirtins gegužės pradžioje. Viliamasi, kad ES Taryba jam pritars iki rugsėjo mėnesio.
