Po rinkimų Moldovoje kilusi krizė yra išbandymas Europos Sąjungai (ES) - kiek Bendrija pajėgi palaikyti stabilumą ir klestėjimą šalyse, esančiose tarp rytinių ES sienų ir Rusijos?
ES narės Rumunijos prezidentas pasiūlė milijonui moldavų skubiai suteikti pilietybę. Jis pareiškė, kad Bukareštas negali nieko nedaryti, kai ties rytine šalies siena leidžiasi geležinė uždanga. "Aš paprašiau vyriausybės skubos tvarka pakeisti pilietybės įstatymą, kad būtų palengvintas ir pagreitintas pilietybės gavimo procesas tiems rumunams ir jų šeimoms, kurie jos neteko neteisėtu būdu", - parlamente pareiškė prezidentas Traianas Basescu.
Įstatymas leis gauti Rumunijos pilietybę bet kuriam asmeniui, kurio senelis ar senelė ją yra turėję. Šitaip beveik ketvirtis skurdžiausios Europos šalies gyventojų gali gauti ES pilietybę. Mat iki 1940 metų didelė dalis dabartinės Moldovos įėjo į Rumunijos sudėtį.
Amnestija protestuotojams
Toks sprendimas Bukarešte priimtas kilus neramumams Moldovoje po parlamento rinkimų balandžio 5 dieną. Komunistai skelbiasi juos laimėję, tačiau trys opozicinės partijos teigia, kad rezultatai suklastoti. Nepatenkinti opozicijos šalininkai po rinkimų nusiaubė valdžios pastatus. Protestuotojai, be kitų šūkių, skandavo: "Mes rumunai!" Policija tik po paros atkūrė tvarką, o prezidentas Vladimiras Voroninas apkaltino Bukareštą kurstant maištą Moldovoje ir išsiuntė iš šalies Rumunijos ambasadorių bei įvedė rumunams vizų režimą. Vis dėlto siekiant sušvelninti įtampą V.Voronino siūlymu Konstitucinis Teismas leido perskaičiuoti 1,5 mln. rinkimų balsalapių. Šiandien turi būti paskelbti nauji rezultatai. Be to, V.Voroninas pareikalavo nepersekioti ir kai kurių riaušių dalyvių. Jis pareiškė, kad teisinių veiksmų bus imtasi tik prieš "kriminalinius elementus", o visiems kitiems, prisidėjusiems prie protestų, turi būti pritaikyta "visuotinė amnestija".
Tarp Rytų ir Vakarų
ES paragino Kišiniovą atkurti normalius santykius su Rumunija, tačiau krizė Moldovoje ir pačiai ES yra nemenkas galvos skausmas. Bendrija siekia padėti rytinei savo kaimynei ir neleisti, kad Moldova taptų dar vienu nestabilumo židiniu Rytų Europoje. Tačiau drauge ES privalo paremti ir savo narę Rumuniją, kuri be to dar yra ir NATO narė. ES pirmininkaujanti Čekija pranešė, kad jos ministras pirmininkas Mirekas Topolanekas telefonu apsvarstė padėtį Moldovoje su prezidentu V.Voroninu ir atvyks į Kišiniovą balandžio 22 dieną. O Prahoje gegužės mėnesį vyks viršūnių susitikimas, į kurį susirinks ES ir šešių partnerių pagal Rytų kaimynystės programą - Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos - lyderiai. Bendradarbiavimo planas numato palaipsniui sukurti laisvą prekybą tarp ES ir šių šalių, sušvelninti vizų režimą ir skirti joms iki 2013 metų 600 mln. eurų paramą. Vis dėlto konkrečių susitarimų kol kas nėra, o V.Voroninas neseniai pavadino siūlomą sumą tik "saldainiuku".
Iš tiesų Moldova susiduria su tokia pačia dilema kaip ir Gruzija bei Ukraina - siekia įsilieti į Vakarus po dešimtmečius trukusios Rusijos įtakos. Moldovos visuomenė susiskaldžiusi ir tebeieško savo tapatybės. Geriausias to pavyzdys - Kalėdų eglučių karas. Rumunijoje išsilavinęs jaunas Kišiniovo meras pastatė mieste eglutę gruodžio 25 dieną, kai Kalėdas švenčia Rumunija ir Vakarų Europa, o V.Voroninas liepė ją pašalinti ir pastatyti sausio 7-ąją, kai Kalėdas švenčia rusų stačiatikiai.
Daug kas Moldovoje norėtų susivienijimo su Rumunija, tačiau apie pusė gyventojų yra rusakalbiai, kuriems labiau prie širdies senieji ryšiai su Rusija.
