Kol krizės alinama Europa tik kalba apie finansų reformą, kitapus Atlanto JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) mauna apynasrį bankams - trečiadienį jis pasirašė finansų reformos įstatymą. Ekspertai svekina Vašingtono pastangas, o Europoje nieko panašaus nesitiki.
Tikslas - pasiektas
B.Obama ne sykį tvirtino, kad daugiau neleis JAV kilti finansų krizei. Tačiau tam reikėjo sukurti planą, kaip pažaboti nevaldomą finansinių institucijų veiklą. Ir tą pavyko padaryti, nors reforma ir nėra radikali, kokios iš Baltųjų rūmų tikėjosi nemažai ekonomistų.
Pagalius reformai į ratus nuolat kišo finansinių institucijų lobistai ir jų paveikti kai kurie Senato nariai. Todėl reforma sušvelnėjo. Nepaisant to, Amerikos bankai ir kitos JAV finansinės institucijos nuo šiol bus priverstos dirbti pagal taisykles, o jos garantuoja saugumą žmonėms.
Senasis žemynas delsia
Europoje, skirtingai nei JAV, finansinių institucijų lobistai turi tvirtą kozirį - painią ir nerangią Europos Sąjungos politinę ir ekonominę sistemą. Todėl krizės alinama Europa tegali kalbėti apie reformą, kuri jau įgavo pagreitį kitapus Atlanto.
Amerikiečiai tvirtina, kad svarbiausia - kontroliuoti rizikingus bankų sandorius, mažinti institucijų dydį, taip pat leisti finansinėms institucijoms suprasti, jog mokesčių mokėtojų pinigais jos nuo bankroto gelbėjamos nebus.
Nors Europoje apie panašią reformą nekalbama, didžioji dalis Senojo žemyno bankų, veikiančių ir JAV, privalės paklusti Vašingtonui. Taigi amerikiečiai, besinaudojantys Europos bankais, bus saugūs, o europiečiai - ne.
Maža to, ES ir kitoms Senojo žemyno šalims Vašingtonas iš dalies surišo rankas įvykdyti reformą pas save. Ekspertai pažymi, kad teoriškai kiekviena Bendrijos valstybė galėtų įvesti savas taisykles bankams, tačiau tai reikštų dvejopą reguliavimą ir JAV, ir Europoje.
Tokiu atveju Europos bankai nukentėtų labiau nei Amerikos. Mat pirmieji yra labiau priklausomi nuo verslo JAV, nei Amerikos bankai - nuo verslo Europoje. JAV bankinis sektorius - kol kas didžiausias pasaulyje.
Susitarimo gali nebūti
Europos Komisija (EK), turinti monopolį svarstant ekonominius klausimus ES, nesiėmė inicijuoti reformos. Tačiau net jei panašus projektas ir būtų inicijuotas, 27 Bendrijos šalių balsavimo mechanizmas - per lėtas ir vangus, kad reforma įsigaliotų. O griežto finansnio reguliavimo įvedimas vienoje iš Bendrijos šalių paverstų jos bankus nekonkurencingais.
Ekspertai pastebi, kad net ir radus kompromisą ES, finansų sistemos reformos projektą tektų įtraukti į Lisabonos sutartį, o ją pakeisti vargu ar pakaktų politinės valios. Nenuostabu, kad esant tokioms aplinkybėms, Europos ekonomikos ekspertai pranašauja, jog finansinė reforma Senajame žemyne beveik neįmanoma.
Ekonomistai pridūrė, kad nuo pat krizės pradžios amerikiečiai kur kas sistemiškiau reagavo į krizę nei europiečiai. JAV Vyriausybė privertė didžiausias šalies finansines institucijas imti valstybės pagalbą, taip sukurdama pasitikėjimą rinkose.
Europoje buvo viso labo numatyta vykdyti ir skelbti bankų streso testų rezultatus. Tačiau testų sąlygos tokios švelnios, kad, ekspertų nuomone, viso labo gali nuraminti žmones, bet ne parodyti tikrąją bankinio sektoriaus būklę.
JAV finansų reforma
Prezidentas Barakas Obama trečiadienį Vašingtone pasirašė įstatymą dėl didžiausios Amerikos finansų reformos nuo Didžiosios depresijos laikų.
JAV Iždo departamentas kontroliuos didelio masto finansinius sandorius. Be to, kontrolieriai turės nustatyti, kurios institucijos kelia pavojų visai finansų sistemai. Pastarosios bus griežčiau kontroliuojamos. Tos institucijos, kurių bankrotas sukels pavojų, bus skaidomos.
Neliks mokesčių mokėtojų pinigais dengtų gelbėjimo planų. Iš iždo sudėtingoje padėtyje esančios institucijos galės gauti laikiną paskolą, tačiau ją bus privalu grąžinti iš pačios kompanijos turimų pinigų.
Klientų draudimo suma bus padidinta nuo 100 tūkst. dolerių iki 250 tūkst. Bankai, dirbantys su privačiais klientais, negalės vykdyti spekuliatyvių sandorių. Tuo tarpu investiciniai bankai tokią galimybę išsaugos. Tačiau investicinių bankų sandoriai ir jų dydis bus griežtai ribojami.
Stasys JAKELIŪNAS - ekonomistas:
JAV - tai viena valstybė, o ES yra daug valstybių ir čia suderinti įvairius požiūrius ir interesus sudėtinga. Prisideda bankų interesai. Nė viena ES šalis nenori prarasti savo bankų konkurencingumo, todėl atskirai reformos nevykdys. O koordinuoti veiksmus, tarkime, per G20, trukdo finansinių įstaigų lobistai, kurių galios, palyginus su politiniu establišmentu, didesnės.
Ir JAV reforma yra tik dalinė. Ji turi būti ryžtingesnė. Svarbiausia, sumažinti finansines institucijas, nes jos po krizės tik išsipūtė. O šių institucijų sustambėjimas ir buvo viena iš krizės prielaidų. Tačiau apie skaidymą bilyje kalbos nėra, taigi ir visa reforma nebus pakankamai gili, kad ateityje neleistų kilti krizėms.
Parengė Valentinas BERŽIŪNAS
