D.Trumpo varžovai lenktynėse dėl Baltųjų rūmų Tedas Cruzas ir Johnas Kasichas pirmadienį sakė suvienysiantis jėgas, kad milijardierius verslo magnatas nebūtų automatiškai išrinktas Respublikonų partijos kandidatu per suvažiavimą Klivlende. Jeigu D.Trumpui nepavyktų užsitikrinti jį palaikančių valstijų delegatų daugumos, Didžiosios senosios partijos suvažiavimas taptų ginčijamuoju.
– Kas yra ginčijamasis suvažiavimas?
Respublikonų delegatai, skiriami nuo vasario iki birželio kiekvienoje valstijoje atskirai vykstant pirminiams rinkimams ir bendruomenių sueigoms, vyks į liepos 18–21 dienomis Klivlande vyksiantį suvažiavimą, kuriame jie rinks partijos kandidatą į prezidento postą.
Kad būtų iškart išrinktas kandidatu, pretendentas privalo užsitikrinti absoliučią jį palaikančių delegatų daugumą.
Keturis pastaruosius dešimtmečius kampanijos favoritui visada pavykdavo užsitikrinti tokią daugumą, kurią šiemet sudarytų bent 1 237 delegatai.
Tačiau didelis pasipriešinimas D.Trumpo kandidatūrai gali nulemti, kad jam tokio delegatų skaičiaus nepavyks surinkti, nes jo pastangoms atkakliai trukdys Teksaso senatorius T.Cruzas ir Ohajo gubernatorius J.Kasichas, taip pat didžioji dalis respublikonų isteblišmento.
Tokiu atveju susiklostytų padėtis, vadinama ginčijamuoju arba derinamuoju suvažiavimu.
– Kaip tokiu atveju išrenkamas partijos kandidatas?
Kai kuris nors pretendentas turi absoliučią daugumą, partijos delegatai suvažiavime atlieka vien simbolinį vaidmenį, faktiškai tik patvirtindami pirminių rinkimų rezultatus.
Tačiau susiklosčius alternatyviam scenarijui, kai nei vienas pretendentas negali laimėti iš karto, kandidatas išrenkamas per virtinę balsavimų suvažiavime. Tuomet delegatų pozicija tampa itin svarbi.
Pagal partijos taisykles, per pirmąjį balsavimą delegatai beveik visai atvejais, išskyrus kai kurias išimtis, privalo balsuoti už pretendentą, kurį buvo įpareigoti palaikyti per pirminių rinkimų etapą.
Net jeigu D.Trumpas iki nacionalinio suvažiavimo nesurinktų 1 237 garantuotai už jį balsuosiančių delegatų, nedidelis skaičius neįsipareigojusių delegatų galėtų jam padėti laimėti per pirmąjį ratą.
Jeigu nei vienas kandidatas neužsitikrina daugumos per pirmąjį balsavimą, automatiškai rengiamas antrasis turas.
Nuo šio momento proceso intriga smarkiai padidėja.
„Dauguma valstijų paleidžia savo delegatus po pirmojo balsavimo“, – aiškina rinkimų kampanijų ekspertas Joshas Putnamas, dėstantis politologiją Džordžijos universitete.
Tokiu atveju delegatai įgyja teisę balsuoti kitaip negu per pirmąjį ratą ir gali palaikyti kurį nors kitą pretendentą.
Šios taisyklės kiekvienoje valstijoje vis kitokios: pavyzdžiui, Floridos delegatai „paleidžiami“ tik per ketvirtąjį balsavimą. Kaip rašo dienraštis „The New York Times“, 57 proc. delegatų galėtų balsuoti savo nuožiūra jau per antrąjį ratą, o 81 proc. – per trečiąjį.
Balsavimų skaičius nėra ribojamas – jie rengiami, kol vienas kandidatas užsitikrina daugumą balsų.
– Kas yra delegatai ir kaip jie renkami?
Pagal Respublikonų partijos taisykles, kiekviena valstija ir saujelė teritorijų siunčia iš anksto nustatytą delegatų skaičių į nacionalinį suvažiavimą, kuriame renka partijos kandidatą.
Per pirminių rinkimų etapą kiekvienas pretendentas stengiasi užsitikrinti kuo daugiau jį palaikysiančių delegatų. Jų paskyrimo taisyklės skiriasi, nelygu valstija.
Delegatai renkami per partijos vietos padalinių suvažiavimus, o šis procesas trunka kelis mėnesius.
Beveik trijuose ketvirtadaliuose valstijų jie yra išrenkami visiškai neprisidedant pretendentams, sako buvęs Respublikonų nacionalinio komiteto teisinis konsultantas Benas Ginsbergas.
Kai kuriose valstijose – pavyzdžiui, Konektikute ir Rod Ailande, kuriose pirminiai rinkimai vyko šį antradienį – delegatai pretendentams paskirstomi proporcingai pagal balsavimo rezultatus.
Kitose valstijose galioja taisyklė, kad daugiausiai balsų surinkusį pretendentą palaiko visi tos valstijos siunčiami delegatai. Pavyzdžiui, D.Trumpą, kuris laimėjo pirminius rinkimus Floridoje kovo 15 dieną, nacionaliniame suvažiavime palaikys visi 99 tos valstijos kandidatai.
Kai gali balsuoti savo nuožiūra, daugelis delegatų asmeniškai apsisprendžia, ar palaikys tą patį kandidatą, kurį buvo įpareigoti remti per pirmąjį balsavimą.
Būtent dėl šios priežasties T.Cruzo ir J.Kasicho komandos dėjo pastangas prastumti jų šalininkus į partijos vietos padalinių suvažiavimus, kuriuose yra išrenkami delegatai.
– Kas dar gali pretenduoti į partijos kandidato statusą?
Ginčijamasis suvažiavimas teoriškai galėtų atverti kelią įžengti į lenktynes dėl Baltųjų rūmų kitiems kandidatams, ne vien D.Trumpui, J.Kasichui ir J.Cruzui.
Vis dėlto partija gali paskutinę minutę nustatyti taisykles, ribojančias kandidatų iš pašalies įtraukimą, – pavyzdžiui, įvedusi reikalavimą, kad pretendentas privalo būti dalyvavęs šių metų pirminių rinkimų etape.
Tokiu atveju varžytis negalėtų buvęs kandidatas į prezidento postą Mittas Romney arba Atstovų Rūmų pirmininkas Paulas Ryanas, kurie abudu buvo minimi kaip potencialūs pakrikusios Respublikonų partijos „gelbėtojai“.
– Ar taip yra nutikę anksčiau?
Ginčijamieji suvažiavimai šiuolaikinėje Amerikos politikoje yra itin reti.
1976 metais nei vienas respublikonų pretendentas nebuvo užsitikrinęs delegatų daugumos, kai prezidentas Geraldas Fordas susigrūmė su Ronaldu Reaganu.
Po kelias dienas trukusių derybų G.Fordas laimėjo per pirmąjį turą, kai jį palaikė nedidelis skaičius neįsipareigojusių delegatų.
Vėliausias atvejis, kai prireikė ne vieno balsavimo, buvo 1948 metais, kai galiausiai kandidatu buvo išrinktas Thomas Dewey.
Demokratų stovykloje vėliausias ginčijamasis suvažiavimas vyko 1952-aisiais, kai prireikė trijų balsavimų, kad būtų išrinktas Adlai Stevensonas.
