Rusijos karo laivas Lamanšo sąsiauryje paleido įspėjamuosius šūvius į JK jachtą
Rusija pareiškė, kad vienas iš jos karo laivų Lamanšo sąsiauryje antradienį paleido įspėjamuosius šūvius į „pavojingai artėjusią“ jachtą, o Jungtinė Karalystė (JK) įvertino, kad šūviai „nebuvo nukreipti į tą laivą“.
Incidentas, kuriame dalyvavo Rusijos fregata „Admiral Grigorovič“ ir Jungtinėje Karalystėje registruota jachta, įvyko už maždaug 20 jūrmylių į pietus nuo Vaito salos, šiek tiek už JK teritorinių vandenų ribų, naujienų agentūrai AFP pranešė JK gynybos šaltinis.
Šis naujausias įtampos jūroje tarp Londono ir Maskvos protrūkis įvyko po to, kai JK komandosai sekmadienį toje pačioje Lamanšo sąsiaurio dalyje sulaikė ir išsilaipino įtariamame Rusijos „šešėlinio laivyno“ laive.
Šaudymo incidentas įvyko Rytų Prancūzijoje tęsiantis Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimui, kuriame antradienį buvo sutarta didinti spaudimą Rusijai, siekiant užbaigti daugiau nei ketverius metus besitęsiantį karą prieš Ukrainą.
„Po bandymų susisiekti su britų laivu Lamanšo sąsiauryje (fregata) „Grigorovič“ paleido įspėjamuosius šūvius. Jie nebuvo nukreipti į laivą ir jais buvo bandyta užkirsti kelią galimam susidūrimui“, – pranešė JK gynybos ministerija, pateikdama naujausią informaciją apie šį incidentą.
Ministerija pabrėžė, kad tai buvo „atskiras“ incidentas, nesusijęs su Jungtinės Karalystės savaitgalį surengta Rusijos laivo sulaikymo operacija.
Pasak JK gynybos šaltinio, atrodė, kad rusų fregata „plaukė pasroviui, o ne manevravo įjungusi variklius, todėl galėjo jaustis labiau pažeidžiama“.
Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad antradienį, „siekiant atkreipti jachtos įgulos dėmesį, buvo paleistos signalinės raketos ir duoti garso signalai“.
„Nepaisant šių priemonių, laivas tęsė pavojingą artėjimą“, – teigiama Gynybos ministerijos paskelbtame pranešime.
Po to „fregatos vadas nusprendė paleisti įspėjamuosius šūvius laivo kryptimi, naudojant laivo šaulių ginklus“, pridūrė ministerija.
Rusija „rodo dantis“
Steve'as Prestas, tyrimų centro RUSI asocijuotasis mokslinis bendradarbis ir buvęs Britanijos karinio jūrų laivyno komandoras, teigė, kad įspėjamieji šūviai gali reikšti, jog karo laivas „šiek tiek nervinosi“.
„Tačiau atsižvelgiant į tai, kas vyksta su (Rusijos) „tamsiuoju laivynu“, kad karališkieji jūrų pėstininkai sulaikė tą laivą, manau, kad rusai šiuo atveju „rodo dantis“, – pažymėjo S. Prestas rašytiniuose komentaruose, pateiktuose naujienų agentūrai AFP.
Jungtinėje Karalystėje registruota jachta teigė, kad Rusijos laivas įspėjamuosius šūvius paleido iš maždaug 500 jardų (450 metrų) atstumo.
Jachta nepranešė apie sužeistuosius ar apgadinimus ir tęsė kelionę po to, kai ją aplankė iš Britanijos karo laivo „HMS Tyne“ atsiųsta gelbėjimo valtis.
Kaip suprantama, rusų laivą tuo metu stebėjo kitas britų karo laivas, „HMS Mersey“.
JK Karališkasis laivynas pranešė, kad balandžio mėnesį dislokavo kelis patrulinius laivus stebėti fregatos „Grigorovič“, kuri, kaip pranešama, lydi Rusijos „šešėliniam laivynui“ priklausančius tanklaivius – sankcijas pažeidžiančius laivus – per Lamanšo sąsiaurį.
Laivynas pridūrė, kad fregata yra lydėjusi su Rusijos vėliava plaukiojančius laivus, „plaukiančius į Atlanto vandenyną, Viduržemio jūrą ir Baltijos jūrą bei iš jų“.
„Šešėlinio laivyno“ laivo kapitonas
JK ginkluotosios pajėgos sekmadienį perėmė sankcionuotą naftos tanklaivį „Smyrtos“, kuris, kaip teigiama, priklauso Rusijos „šešėliniam“ laivynui. Kyjivas ir Londonas šią operaciją įvertino kaip smūgį Maskvos karo mašinai.
Kaip rodo Gynybos ministerijos paviešinti vaizdo įrašai, JK specialiųjų pajėgų kariai į laivą prie pietinių Anglijos krantų pateko nusileidę lynais iš sraigtasparnio tamsiuoju paros metu. Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio JK vadovaujama operacija.
JK prokurorai pirmadienį pateikė kaltinimus sankcijų pažeidimais Indijos piliečiui, vadovavusiam šiam Lamanšo sąsiauryje sulaikytam įtariamam Rusijos „šešėlinio“ laivyno tanklaiviui.
„(...) Indijos piliečiui Ajay Pantui (Adžajui Pantui) buvo pareikšti kaltinimai“, – pirmadienio vakarą pranešė Nacionalinė kovos su nusikaltimais agentūra (NCA).
Jam pateikti kaltinimai dėl sankcijų pažeidimo, nes jis „tiesiogiai arba netiesiogiai tiekė ar gabeno laivu draudžiamą naftą bei jos produktus iš Rusijos į trečiąją šalį 2026-ųjų birželį“.
38-erių vyras antradienį vaizdo ryšiu iš Bornmuto policijos nuovados dalyvavo parengiamajame Sautamptono magistratų teismo posėdyje.
Jis tik patvirtino savo vardą, pavardę ir gimimo datą bei nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra Indijoje. Jis taip pat nepateikė jokios informacijos dėl savo kaltės pripažinimo, o jo advokatas paprašė, kad byla būtų perduota Karališkajam teismui.
A. Pantas buvo paliktas suimtas iki liepos 16 dienos, kai Bornmuto karališkajame teisme vyks posėdis dėl kaltės pripažinimo ir pasirengimo teismo procesui.
Zelenskis ir Trumpas gali susitikti dar kartą: paaiškėjo, kada
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas rytoj, birželio 17 d., gali surengti dar vieną susitikimą, komentare „Suspilne“ sakė V. Zelenskis.
Merzas prakalbo apie Trumpą: išgirdo iš jo aiškų signalą dėl karo Ukrainoje
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas išreiškė optimizmą dėl to, kad, jo nuomone, Europos lyderiai ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasiekė bendrą poziciją dėl karo Ukrainoje.
Pareigūnai: per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo aštuoni žmonės
Per Rusijos smūgius Ukrainoje antradienį žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, pranešė pareigūnai.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, žuvo šimtai tūkstančių civilių ir karių, o didžiulės šalies teritorijos per karo veiksmus buvo nuniokotos.
Prancūzijos Evian le Beno kurorte antradienį susitikę Didžiojo septyneto (G7) lyderiai ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitarė sugriežtinti sankcijas Maskvai.
Per Rusijos drono smūgį automobiliui centrinėje Dnipropetrovsko srityje antradienį žuvo trys žmonės, pranešė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
„Žuvo motina ir sūnus – 87 metų moteris ir 51 metų vyras. Teisėsaugos institucijos šiuo metu stengiasi nustatyti trečiojo žuvusiojo tapatybę“, – sakė jis.
Per Rusijos apšaudymą Donecko srities Sloviansko mieste žuvo dar trys žmonės, o per dronų smūgius pietinėje Chersono srityje žuvo du žmonės ir 16 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) antradienį susitiko su V. Zelenskiu ir po susitikimo pareiškė, kad Rusija „turėtų sudaryti susitarimą“ karo veiksmams užbaigti.
V. Zelenskis pirmadienį pasiūlė susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Jungtinėse Valstijose taikos derybų, tačiau Kremlius antradienį pareiškė, kad tokio pasiūlymo dar negavo.
V. Putinas anksčiau šį mėnesį pareiškė nematąs „prasmės“ susitikti su V. Zelenskiu, kol nebus parengtas taikos susitarimas.
Ukraina smogė skaudžiai: sustabdyta viena svarbiausių Maskvos naftos perdirbimo gamyklų
Dėl Ukrainos dronų atakos birželio 16 d. Maskvos naftos perdirbimo gamykla sustabdė veiklą. Apie tai informuoja „Reuters“, remdamasi šaltiniais pramonės sektoriuje.
Nerimą keliantis incidentas: Rusijos karo laivas paleido įspėjamuosius šūvius į britų jachtą
Jungtinėje Karalystėje (JK) registruota jachta pranešė, kad jai plaukiant Lamanšo sąsiauryje šiek tiek už Britanijos vandenų ribų Rusijos karo laivas netoli jos paleido „įspėjamuosius šūvius“, naujienų agentūrai AFP antradienį pranešė JK gynybos šaltinis.
Iš Vokietijos ministro – žinia dėl Putino veiksmų: „Dabar jis gali rimtai tai svarstyti“
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pareiškė, kad egzistuoja galimybė, jog derybos dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos gali prasidėti jau šią vasarą. Jis tokią pastabą išsakė duodamas interviu RTL, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
Zelenskis atmetė Kremliaus pasiūlymą: „Tokių žaidimų nežaidžiame“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė Kremliaus pasiūlymą susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu Maskvoje. Jis taip pat įvardijo šalis, kuriose galėtų vykti galimos derybos. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo savo pasisakyme viršūnių susitikime Londone.
Prezidentas atmetė Rusijos pasiūlymus susitikti Maskvoje, pareikšdamas, kad Ukraina „nežaidžia tokių žaidimų“. Kartu jis pažymėjo, kad susitikimas galėtų vykti neutralioje šalyje.
Pasak V. Zelenskio, tai galėtų būti Šveicarija, Turkija arba kuri nors Artimųjų Rytų valstybė, tačiau jis pridūrė, kad Putinas „nepritarė šiai idėjai“.
Paklaustas apie galimą JAV tarpininkaujamų derybų su Rusija atnaujinimo datą, V. Zelenskis pabrėžė, kad tokių diskusijų organizavimas yra labai sudėtingas.
Jis pažymėjo, kad norėjo pasinaudoti G7 viršūnių susitikimu ir susitikti su Rusijos vadovu, tačiau Rusija tokio požiūrio nesidalija.
„Nesu tikras, kad jie (JAV – red. past.) gavo teigiamą signalą“, – sakė Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis pasakojo, kad buvo pasiūlęs Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui pabandyti surengti susitikimą su rusais Šveicarijoje. Tačiau, jo teigimu, Rusija į tokį pasiūlymą neatsakė.
„Putinas nepasinaudojo šia galimybe susitikti G7 metu. Apie tai kalbėjomės su prezidentu Trumpu. Žinau, kad Putinas per įvairius lyderius ne kartą siūlė atvykti į Maskvą“, – teigė valstybės vadovas.
V. Zelenskis ir D. Trumpas taip pat aptarė galimybę surengti susitikimą su Putinu Jungtinėse Valstijose. Manoma, kad toks formatas apsunkintų Rusijos lyderio galimybes išvengti derybų proceso.
Kyjivas iš anksto buvo perdavęs Rusijai pasiūlymą surengti valstybių vadovų susitikimą G7 viršūnių susitikimo metu, dalyvaujant JAV prezidentui. Šis pasiūlymas buvo perduotas per tarpininkus, diplomatinius kontaktus ir žvalgybos kanalus.
Maskvoje viešintis Turkijos ministras pareiškė susirūpinimą dėl „eskalacijos Ukrainos kare“
Maskvoje su vizitu viešintis Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas pareiškė susirūpinimą dėl „naujausios eskalacijos Ukrainos kare“. Bendroje su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu spaudos konferencijoje jis antradienį, be to, kalbėjo apie pavojų, kad konfliktas gali „geografiškai išplisti“. Tai esą kelia „rimtą susirūpinimą“.
Ypač didėjantis skaičius atakų prieš taikinius už fronto linijos bei smūgiai, keliantys grėsmę laivybos Juodojoje jūroje saugumui, „turi padarinių, neigiamai veikiančių trečiųjų šalių interesus“, sakė H. Fidanas. Turkija, kaip ir Rusijai bei Ukraina, ribojasi su Juodąja jūra. Ministras pridūrė, kad būtinos „tam tikros deeskaluojančios priemonės“.
Naktį į pirmadienį per rusų pajėgų atakas prieš Ukrainos miestus, institucijų duomenimis, žuvo mažiausiai 11 žmonių. Be to, Kyjive užsidegė UNESCO pasaulio kultūros paveldo objektas – Kyjivo Pečorų laura. Ukraina savo ruožtu atakavo naftos perdirbimo gamyklą Rusijos sostinės Maskvos pakraštyje.
Ankara palaiko gerus santykius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu. Turkija ne kartą tarpininkavo konflikte tarp Rusijos ir Ukrainos, per kurį nuo Rusijos invazijos pradžios prieš daugiau nei ketverius metus žuvo tūkstančiai žmonių. Stambule vyko keli derybų ratai tarp Ukrainos ir Rusijos atstovų. Tačiau per juos didelės pažangos nepasiekta.
G7 lyderiai spaudžia Rusiją užbaigti karą Ukrainoje
Didžiojo septyneto (G7) šalių lyderiai antradienį sutarė didinti spaudimą Rusijai, kad ši užbaigtų daugiau nei ketverius metus trunkantį karą prieš Ukrainą, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Maskva turėtų „sudaryti susitarimą“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Prancūzijos kurorte Evian le Bene vykstantį viršūnių susitikimą. Nors Ukraina sėkmingai laikosi mūšio lauke, jos miestai vis dar yra mirtinų Rusijos atakų taikiniai konflikte, kuris trunka ilgiau nei Pirmasis pasaulinis karas.
G7 viršūnių susitikimas suteikė galimybę V. Zelenskiui tiesiogiai pakalbėti su D. Trumpu. Pastarasis siekė bendrauti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau taip pat parodė ženklų, kad jo kantrybė Maskvos atžvilgiu senka.
„Lyderiai šiandien nusprendė didinti spaudimą Rusijai taikydami sankcijas dujoms ir naftai“, – po derybų pranešė prancūzų diplomatinis šaltinis.
Šaltinis, pageidavęs likti anonimu, pridūrė, kad lyderiai taip pat sutarė, jog „padėtis vystosi Ukrainos naudai“.
D. Trumpas antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos netrukus galės atnaujinti sankcijas Rusijos naftai, „nes nafta dabar teka“ per Hormuzo sąsiaurį susitarus su Iranu užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.
Susitikimo šeimininkas, prezidentas Emmanuelis Macronas, pakvietė V. Zelenskį pasilikti iki trijų dienų trukmės susitikimo pabaigos trečiadienį, kad jis galėtų susitikti su D. Trumpu ir kitais G7 lyderiais.
„Rusija nelaimi“
Europos lyderiai nori priminti D. Trumpui, kaip svarbu spausti Rusiją priimti taiką Ukrainos sąlygomis, o ne versti Kyjivą daryti nuolaidų Maskvai.
„Rusija turėtų sudaryti susitarimą“, kad užbaigtų karą prieš Ukrainą, po susitikimo su V. Zelenskiu sakė D. Trumpas.
Jis atkreipė dėmesį į didelius nuostolius abiejose pusėse šiame konflikte, kuris yra kruviniausias Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
„Visa tai yra absurdiška. Tad taip, darysiu viską, ką galiu“, – pridūrė D. Trumpas.
V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“ po susitikimo su G7 lyderiais nurodė, kad Ukrainos prioritetai yra aiškūs: didinti oro gynybos raketų skaičių, užsitikrinti žiemos paramos paketą ir didinti spaudimą Rusijai.
„Puiku, kad visi supranta, jog Rusija nelaimi, ir mes privalome spausti Putiną užbaigti šį karą“, – sakė Ukrainos lyderis susitikime su Kanados ministru pirmininku Marku Carney.
Pirmadienį V. Zelenskis paragino G7 lyderius pateikti „ryžtingą ir esminį“ atsaką po naujausios Rusijos smūgių bangos, per kurią žuvo mažiausiai 11 žmonių ir kilo gaisras istoriniame Kyjivo sobore.
Jis teigė, kad V. Putinas atmetė pasiūlymą susitikti su juo per G7 susitikimą, o vėliau sakė pasiūlęs surengti susitikimą su V. Putinu Jungtinėse Valstijose ir kalbėjęs apie tai su D. Trumpu.
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris pranešė, kad įveda naują sankcijų paketą Rusijai, įskaitant apribojimus suskystintąsias gamtines dujas (SGD) gabenantiems tanklaiviams, siekdamas spausti Maskvą nutraukti karą prieš Ukrainą.
„Bendradarbiaudami su mūsų G7 sąjungininkais, mes ir toliau didinsime spaudimą Putinui ir jo bendrininkų ratui, kol Rusijos karo mašina bus sustabdyta ir į mūsų žemyną sugrįš taika“, – sakė K. Starmeris.
Tuo tarpu M. Carney pranešė, kad Kanada skelbia naujas sankcijas 160 subjektų, susijusių su Rusijos vadinamuoju šešėliniu laivynu, naudojamu Vakarų sankcijoms Rusijos iškastiniam kurui ir kitoms prekėms apeiti.
„Ne skautas“
Iranas išlieka viena pagrindinių temų susitikime, sąjungininkams nekantriai laukiant D. Trumpo paaiškinimų dėl jo susitarimo su šia šalimi, skirto užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.
D. Trumpas teigė, kad Jungtinės Valstijos neturi „jokios pareigos“ investuoti į Iraną po susitarimo. JAV lyderis pridūrė, jog pagrindinis susitarimo tikslas buvo užtikrinti, kad Iranas neįsigytų branduolinio ginklo, ir jog priešingu atveju šalį „užgrius tikras pragaras“.
Po to, kai vasario 28-ąją, pirmąją karo dieną, buvo likviduotas buvęs Irano aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei, D. Trumpas naująją vadovybę Teherane pavadino „labai racionaliais žmonėmis“, su kuriais „malonu derėtis“ ir kurie „nėra radikalizuoti“.
D. Trumpas taip pat teigė sakęs Izraeliui, kad Sirijos prezidentas Ahmedas al Sharaa turėtų susidoroti su Libano kovotojų grupuote „Hezbollah“, kurią remia Teheranas, nes Izraelio kampanija pareikalauja per daug aukų.
A. al Sharaa „labai geras dėl „Hezbollah“, nemėgsta jų“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė, kad Sirijos lyderis – buvęs džihadistas – „nėra skautas“.
JK ir Kanada įvedė naujas sankcijas Rusijai
Didžioji Britanija ir Kanada didina spaudimą Rusijai. Abiejų šalių vyriausybių vadovai G7 viršūnių susitikime Prancūzijoje paskelbė, kad, be kita ko, naujos sankcijos nukreiptos prieš Rusijos šešėlinį laivyną ir ginklų pramonę.
Pasak Kanados premjero Marko Carney, į Otavos sankcijų sąrašą įtraukti dar 162 asmenys, įmonės ir laivai. Didžioji Britanija pritaikė 70 naujų sankcijų rusų šešėliniam laivynui, tiekimo grandinėms ginklų sektoriuje ir neteisėtiems finansiniams tinklams, naudojamiems sankcijoms apeiti. Taip siekiama neleisti Rusijos kariuomenei įsigyti Vakarų technologijų.
„G7 susitikime būta tikro konsensuso, kad sankcijos tikrai duoda rezultatų, atsižvelgiant į tai, kad Ukraina pasiekia laimėjimų ir atsikovoja teritorijas“, – po susitikimo su G7 šalių lyderiais sakė britų premjeras Keiras Starmeris. Anot jo, buvo aiškus pajautimas, kad dabar visiems atėjo metas didinti spaudimą.
Britų karinis laivynas šią savaitę Lamanšo sąsiauryje sulaikė iš Rusijos plaukiantį tanklaivį. Laivo kapitonui dabar pateikti kaltinimai dėl sankcijų pažeidimo. Vadinamojo šešėlinio laivyno laivais Rusija bando apeiti Ukrainos rėmėjų taikomas sankcijas. Britų duomenimis, tai daugiau kaip 700 laivų.
Zelenskis paskelbė gerų žinių: pagalba bus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsiskaitė apie pirmuosius susitikimus Didžiojo septyneto (G7) šalių viršūnių susitikime Prancūzijos mieste Eviane, į kurį buvo pakviestas ir Ukrainos lyderis. „Didžiojo septyneto“ šalių vadovai dar kartą pareiškė remiantys Ukrainą jos gynyboje nuo Rusijos invazijos bei pasmerkė pastaruosius Rusijos smūgius civilinei infrastruktūrai.
Pasak V. Zelenskio, viršūnių susitikime taip pat buvo aptartas Ukrainos oro gynybos stiprinimas, raketų tiekimas ir galimas licencijų jų gamybai gavimas. „Svarbu, kad JAV yra pasirengusios užtikrinti „backstop“ šiose darbo kryptyse“, – socialiniuose tinkluose parašė Ukrainos prezidentas.
Jis taip pat patvirtino, kad nepasiduos Kremliaus provokacijoms vykti į Maskvą tariamų derybų. „Nevyksiu į Maskvą susitikti su Putinu. Nežaidžiu šių žaidimų. Galime susitikti Turkijoje, Šveicarijoje ar Artimuosiuose Rytuose. Bet Putinas dar nenori baigti karo“, – sakė V. Zelenskis.
Pasirengimas žiemai ir pagalba Ukrainai
Kyjivas taip pat tikisi paramos paketų iš sąjungininkų prieš artėjančią žiemą, tam atvejui, jei karas iki tol nesibaigtų. Į „žiemos paketus“ turėtų būti įtrauktos lėšos įvairių objektų apsaugai Ukrainoje, oro gynybos sistemos, dujos, benzinas ir dyzelinas. Sąjungininkai pažadėjo paramą šiuo klausimu, pareiškė V. Zelenskis.
Savo ruožtu Prancūzija ir Šveicarija atskirai pareiškė esančios pasirengusios padėti atstatant Černobylio AE sarkofagą ir Kyjivo Pečorų laurą, kurie buvo pažeisti Rusijos smūgių metu.
G7 lyderiai žada didinti spaudimą Rusijai energetikos sankcijomis
Didžiojo septyneto (G7) valstybių lyderiai sutarė didinti spaudimą Rusijai, siekiant užbaigti karą Ukrainoje, pranešė prancūzų diplomatinis šaltinis.
Šis sprendimas reiškia papildomų energetikos sankcijų įvedimą.
„Lyderiai šiandien nusprendė didinti spaudimą Rusijai taikydami sankcijas dujoms ir naftai“, – po susitikimo G7 viršūnių susitikime Prancūzijos kurorte Evian le Bene sakė šaltinis.
Po atakos Krymo Simferopolio rajono geležinkelio stotyje kilo gaisras
Po naktinės atakos laikinai okupuotame Kryme Proliotnos geležinkelio stotyje, Simferopolio rajone, kilo gaisras, pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“.
„Naktį buvo surengta ataka prieš traukinius, stovėjusius Simferopolio rajone Proliotnos geležinkelio stotyje, kilo gaisras“, – sakoma pranešime.
Pranešta, kad apie 2 val. tame rajone pasigirdo galingas sprogimas.
Stebėjimo grupė „Krymskij veter“, remdamasi palydoviniais vaizdais, pranešė, kad tuo metu stotyje kilęs gaisras per valandą gerokai sustiprėjo, o tai gali reikšti, kad į objektą vėl buvo smogta.
Šiuo metu traukinių vagonai dega, atviros liepsnos nematyti, tik dūmai, pridūrė „Telegram“ kanalas.
Taip pat pranešta apie gaisrą Simferopolio šiluminės elektrinės teritorijoje, kilusį dėl dronų atakos.
Aleknavičienė: Kyjivo Pečorų lauros ataka – ciniškas nusikaltimas prieš žmonijos istorinę atmintį
Pirmadienio naktį Rusijai atakavus Kyjivo dalį, kurioje yra įsikūrusi Pečorų laura, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė tikina, jog tai – ciniškas nusikaltimas prieš žmonijos kultūros paveldą ir istorinę atmintį.
„Išpuolis prieš Kyjivo Pečorų laurą yra brutalus smūgis Ukrainai ir ciniškas nusikaltimas prieš žmonijos istorinę atmintį. Tai – neįkainojama pasaulio paveldo vietovė, kurios naikinimo negalima pateisinti jokiais argumentais. Tokie barbariški veiksmai atskleidžia visišką agresoriaus nepagarbą pamatinėms civilizacijos vertybėms ir tarptautinei teisei“, – pranešime cituojama kultūros ministrė.
„Kartu su pasaulio bendruomene vieningai smerkiame šį agresijos aktą. Jo autoriai neišvengiamai sulauks teisingumo, nes pasikėsinimas į kultūros paveldo vertybes ginkluoto konflikto metu prilygsta karo nusikaltimui“, – pabrėžė ji.
Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, jog du Rusijos dronai tyčia atakavo Ukrainos sostinės Kyjivo dalį, kurioje įsikūrusi Pečorų laura ir „Meno arsenalas“. Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai jis pranešė tinkle „Telegram“ po apsilankymo Pečorų lauroje ir „Meno arsenale“.
Trumpo žinutė Kremliui: „Tai, kas ten vyksta, yra tiesiog beprotybė“
Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusija turėtų pasiekti susitarimą, ir taip pat paskelbė apie susitikimą su Zelenskiu G7 viršūnių susitikime.
„Žiūrėkite, Rusija turėtų pasiekti susitarimą. Rusija prarado daugybę žmonių, kaip ir Ukraina. Praėjusį mėnesį jie prarado 35 000 karių. <...> Tai, kas ten vyksta, yra tiesiog beprotybė“, – žurnalistams G7 viršūnių susitikimo metu sakė JAV prezidentas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį atvyko į Didžiojo septyneto (G7) lyderių aukščiausiojo lygio susitikimą Prancūzijos Eviano kurorte. Lyderiai ketina aptarti taikos siekį, kad būtų nutrauktas Rusijos karas prieš Ukrainą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pirmadienį atvykęs į viršūnių susitikimą, pareiškė optimizmą ir sakė, kad „galbūt galime ką nors padaryti“ Ukrainos klausimu. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje trunka jau penktus metus.
Per derybas Eviane V. Zelenskis akis į akį susitiko su D. Trumpu, mėginančiu kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, bet taip pat parodžiusiu, kad praranda kantrybę Rusijos atžvilgiu.
V. Zelenskį šiltai pasveikino šalies prezidentas Emmanuelis Macronas, pastaraisiais mėnesiais telkęs Europą pastangoms didinti spaudimą Rusijai.
Antrąją trijų dienų G7 lyderių susitikimo dieną Ukrainos prezidentas dalyvavo specialiame rytiniame posėdyje, po jo tą pačią dieną vyks posėdis dėl Irano, jame dalyvaus arabų šalių lyderiai.
Europos lyderiai nori priminti D. Trumpui, kaip svarbu pastūmėti Rusiją sutikti su taika Kyjivo sąlygomis ir nespausti Ukrainos nusileisti Maskvai.
Pirmadienį V. Zelenskis paragino G7 lyderius imtis „ryžtingo ir esminio“ atsako po naujausios Rusijos smūgių bangos, per kurią žuvo mažiausiai 11 žmonių ir kilo gaisras Kyjivo katedroje. Jis atskleidė siūlęs susitikti su V. Putinu per G7 susitikimą Prancūzijoje, tačiau Maskva tam nepasirengusi.
Vėliau pirmadienį V. Zelenskis taip pat sakė pasiūlęs D. Trumpui susitikti su V. Putinu Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes Kremliaus lyderiui būtų sunkiau atsisakyti tokio pasiūlymo.
D. Trumpas telefonu kalbėjosi ir su V. Zelenskiu, ir su V. Putinu, o pirmadienį atvykęs į viršūnių susitikimą buvo optimistiškai nusiteikęs, kad per G7 susitikimą galbūt pavyks ką nors nuveikti dėl Ukrainos.
Rusijos misija prie UNESCO: „griežtai laikomės savo įsipareigojimo“ saugoti kultūros vertybes
„Rusija griežtai laikosi savo įsipareigojimų pagal 1954 m. Hagos konvenciją dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto atveju“ ir civilinės infrastruktūros neapšaudo, atsakydama į klausimus apie smūgį Kyjivo Pečorų lauros vienuolynui pareiškė nuolatinė Rusijos misija prie UNESCO.
Naujienų portalas „Meduza“ praneša, kad misija savo platformos „Telegram“ kanale paskelbė Rusijos gynybos ministerijos pareiškimą, kuriame teigiama, kad naktį iš birželio 14-osios į 15-ąją Rusijos pajėgos Kyjive, Charkive ir Dnipre smogė gynybos pramonės objektams.
„Remiantis patvirtintais pranešimais, į Kyjivo Pečorų lauros kompleksą pataikė raketą, paleista iš amerikiečių priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“. Rusija griežtai laikosi savo įsipareigojimų pagal 1954 m. Hagos konvenciją dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto atveju“, – teigiama misijos pareiškime.
Birželio 15-osios naktį Rusija surengė didelio masto smūgį Kyjivui. Per šį išpuolį užsidegė Kijevo Pečorų lauros katedra – istorinis ir architektūrinis paminklas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Siekiant išgelbėti jas nuo liepsnų, iš vienuolyno buvo išneštos ikonos ir relikvijos.
Pasak lauros direktoriaus Maksymo Ostapenko, šventovei buvo suduoti du preciziški rusų dronų smūgiai. UNESCO teigimu, turimais duomenimis, smūgis padarė didelę žalą tiek katedros išorei, tiek vidui.
Savo ruožtu Rusijos gynybos ministerija tvirtino, kad lauros kompleksui smogė raketa, paleista iš JAV gamybos priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“.
G7 lyderiai su Volodymyru Zelenskiu aptars paramą Ukrainai
Didžiojo septyneto (G7) valstybių lyderiai antradienį rengia derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad po daugiau nei ketverių karo, kurį sukėlė plataus masto Rusijos invazija, metų „galbūt galime kažką padaryti“.
V. Zelenskis dalyvaus specialioje aukščiausiojo lygio susitikimo sesijoje Prancūzijos kurorte Evian le Bene, skirtoje Ukrainai. Vėliau tą pačią dieną vyks sesija dėl Irano, kurioje dalyvaus arabų šalių lyderiai.
Europos vadovai, kuriuos priima Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, sieks priminti D. Trumpui, kaip svarbu spausti Rusiją priimti taiką Kyjivo sąlygomis ir nespausti Ukrainai daryti nuolaidų Maskvai.
Pirmadienį V. Zelenskis paragino G7 lyderius pateikti „ryžtingą ir esminį“ atsaką po naujausios Rusijos smūgių bangos, per kurią žuvo mažiausiai 11 žmonių ir kilo gaisras svarbioje Kyjivo katedroje.
Jis atskleidė pasiūlęs susitikimą su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu G7 susitikimo metu, tačiau Maskva tam „nėra pasirengusi“. Vėliau ukrainiečių lyderis pareiškė esąs pasirengęs susitikti su Rusijos vadovu Jungtinėse Valstijose, užsimindamas, kad V. Putinui būtų sunkiau atsisakyti tokio pasiūlymo.
D. Trumpas, telefonu kalbėjęsis tiek su V. Zelenskiu, tiek su V. Putinu, pirmadienį atvykęs į susitikimą išreiškė optimizmą ir teigė, kad G7 susitikime „galbūt galime kažką padaryti“ dėl Ukrainos.
„Jie abu tam atviri“, – pareiškė D. Trumpas.
„Vakar turėjau du labai gerus pokalbius“, – pridūrė JAV prezidentas, nepateikdamas daugiau detalių.
„Aprūpinti Ukrainą energija“
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris prieš G7 sesiją pranešė, kad Londonas tieks sodrintą uraną Ukrainos atominėms elektrinėms ir įves naujas sankcijas Rusijai.
Smerkdamas Rusijos smūgius Ukrainai, K. Starmeris, kurį citavo jo biuras, teigė, kad JK stiprina veiksmus siekdama „atkirsti pajamas, kurios kursto Putino karą, ir aprūpinti Ukrainą energija ateinančias žiemas“.
Kai kurie analitikai teigia, kad pastarojo meto sėkmė mūšio lauke pakreipė pusiausvyrą Ukrainos naudai, ir ragina Vakarus nemažinti paramos Kyjivui.
Antradienį specialioje sesijoje dėl Irano dalyvaus Egipto prezidentas Abdel Fattahas al Sisi, Kataro emyras ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) prezidentas.
Sąjungininkai sieks išklausti D. Trumpą dėl jo susitarimo su Iranu, skirto užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose. JAV prezidentas teigė, kad dėl to Hormuzo sąsiauris penktadienį bus visiškai atidarytas.
Tačiau jis skeptiškai vertino siūlomą JK ir Prancūzijos karinę misiją, turinčią užtikrinti laisvą laivybą šiame svarbiame prekybos kelyje, pareikšdamas, kad JAV nereikia „daug pagalbos“.
Trijų dienų susitikimo metu vyksta pasaulio lyderių susitikimų maratonas. Prancūzija siekia išplėsti G7 įtaką už grupės narių JK, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir JAV ribų. Susitikime taip pat dalyvauja Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva ir Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi.
Šiltas sutikimas
Derybos Evian le Bene suvedė V. Zelenskį su JAV prezidentu D. Trumpu, kuris siekė užmegzti ryšius su V. Putinu, bet taip pat pademonstravo ir tai, kad praranda kantrybę dėl Rusijos.
V. Zelenskį šiltai pasitiko susitikimo šeimininkas E. Macronas, kuris pastaraisiais mėnesiais padėjo skatinti Europos pastangas didinti spaudimą Rusijai.
Pasak Prancūzijos vyriausybės, V. Zelenskis turėjo šiek tiek laiko privatiems pokalbiams su E. Macronu prieš susitikimą su kitais G7 lyderiais.
Ukrainos prezidento dalyvavimas specialioje rytinėje sesijoje pradėjo antrąją trijų dienų susitikimo dieną.
Penki iš septynių lyderių – JK, Kanados, Vokietijos, Italijos ir Japonijos – prieš prasidedant pirmajai sesijai dėl Ukrainos šnekučiavosi su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen.
D. Trumpo nebuvo. E. Macronas taip pat dar nebuvo atvykęs, nes bendravo su V. Zelenskiu.
Po Ukrainos smūgio Maskvai gresia benzino badas
Birželio 16-osios rytą Ukrainos bepiločiai orlaiviai surengė masinę ataką prieš Maskvą. Rusijoje ir taip bujojant degalų krizei, šis smūgis gali dar labiau ją sustiprinti – smūgiai teko naftos perdirbimo bendrovei, kuri užtikrina apie pusę degalų tiekimo sostinei.
Dronų taikiniu tapo Maskvos naftos perdirbimo gamykla (NPG), pranešė sostinės meras Sergejus Sobianinas. Jo teigimu, vienas iš bepiločių orlaivių apgadino „objektą“ įmonės teritorijoje. Nukentėjusiųjų išvengta. Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos (MČS) vyriausioji valdyba patikslino, kad gamykloje dėl atakos kilo gaisras. „Ugnies plitimo grėsmės nėra. Situaciją kontroliuoja avarinės tarnybos“, – pabrėžė žinyba. Iš viso, S. Sobianino duomenimis, per dvi valandas Maskvą atakavo 60 bepiločių orlaivių, pažymima „The Moscow Times“.
Maskvos NPG yra Kapotnios rajone ir priklauso bendrovei „Gazprom neft“. Nominalus įmonės pajėgumas siekia apie 14 mln. tonų naftos per metus. Gamykla aprūpina apie 40 proc. Maskvos degalų rinkos ir 70 proc. Maskvos regiono benzino bei aviacinio žibalo poreikių. Prieš tai Ukrainos dronų ataką ji patyrė gegužės 17 d. Tuomet buvo sužeisti 12 statybininkų pamainos žmonių. „Reuters“ šaltinių duomenimis, per tą antskrydį įranga nenukentėjo, tačiau gamykla sustabdė perdirbimą, kad sumažintų neigiamų padarinių grėsmę.
Vienas iš dronų birželio 16-ąją pataikė į objektą Maskvos naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje Kapotnioje, pranešė S. Sobianinas. Liudininkų darytos gaisro nuotraukos ir vaizdo įrašai rodo, kad dronas nukrito į naftos perdirbimo gamyklą. Gaisras kilo AVT-6 naftos perdirbimo įrenginyje, agentūrai rašė Carnegie Eurazijos centro ekspertas Sergejus Vakulenka.
Sugadintas įrenginys sudaro pusę Kapotnios naftos perdirbimo gamyklos pajėgumų ir maždaug 15–20 proc. Maskvos suvartojimo, pranešė S. Vakulenka.
Ukrainos dronų atakos prieš Rusijos NPG ir gilėjanti degalų krizė
Reguliarių Ukrainos bepiločių orlaivių smūgių prieš naftos perdirbimo gamyklas fone naftos perdirbimo apimtys Rusijoje nukrito žemiau nei 4 mln. barelių per parą ir tapo mažiausiomis per 21 metus, vertino „Energy Intelligence“ analitikai. Jų skaičiavimais, šiuo metu prastovas patiria beveik trečdalis NPG pajėgumų – 2,14 mln. barelių per dieną. Kartu Rusijos rinkoje stiprėja degalų deficitas, su kuriuo jau susidūrė daugiau nei 25 regionai. Benzino pardavimo ribojimai pradėjo ryškėti ir milijoniniuose miestuose, įskaitant Maskvą, dar prieš šiandienos smūgį, bei Sankt Peterburgą.
Vyriausybė bando įveikti krizę teikdama naftos kompanijoms subsidijas ir nuolaidas. Pavyzdžiui, balandį ir gegužę naftininkai iš biudžeto gavo 700 mlrd. rublių (apie 7,51 mlrd. eurų), o birželį jiems buvo leista sumažinti benzino kokybę ir pardavinėti „Euro-3“ klasę vietoj „Euro-5“. Tačiau tai neišsprendžia Ukrainos smūgių problemos.
„Ukrainos kampanija prieš Rusijos energetikos sektorių, ypač naftos perdirbimo gamyklas, padarė didžiulę žalą, dėl kurios šią vasarą šalis, panašu, juda link to, kas gali tapti blogiausia degalų krize jos istorijoje“, – pažymėjo „Energy Intelligence“ analitikai.
Į G7 derybas Prancūzijoje atvyko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį atvyko į Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą Prancūzijos kurortiniame Eviano mieste, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Lyderiai ketina aptarti taikos pastangas siekiant užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.
JAV vadovas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), pirmadienį atvykęs į viršūnių susitikimą, išreiškė optimizmą ir sakė, kad „galbūt galime kažką padaryti“ dėl Ukrainos po daugiau nei ketverių karo metų.
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 114 iš 132 Rusijos dronų
Nuo pirmadienio vakaro Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 114 iš 132 dronų, okupantų iš Rusijos panaudotų puolant Ukrainą.
Pasak kariuomenės, nuo pirmadienio 18 val. rusai iš Rostovo srities paleido dvi balistines raketas „Iskander-M“, taip pat 132 „Shahed“ tipo kovinius bepiločius orlaivius (įskaitant reaktyvinius), „Gerbera“, „Italmas“ ir imitacinius dronus iš Šatalovo, Oriolo, Kursko, Briansko, Milerovo ir Primorsko-Achtarsko.
Puolimą atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės kovos, nepilotuojamų sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki antradienio 8.30 val. Oro gynybos pajėgos Ukrainos šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba neutralizavo 114 dronų.
Raketos ir 16 kovinių bepiločių orlaivių pataikė į 9 vietas, numuštų orlaivių nuolaužos rastos 8 vietose. Ataka tęsėsi, oro erdvėje dar buvo Rusijos dronų.
Per rusų drono smūgį į mikroautobusą Chersone žuvo vienas žmogus
Antradienio rytą užpuolikai iš Rusijos dronu puolė mikroautobusą Chersone, žuvo vienas žmogus.
„Apie 8 val. rusai dronu atakavo mikroautobusą Chersono Korabelno rajone“, –per „Telegram“ pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Dronui smogus į autobusą, vietoje žuvo vyras.
Naktį Rusijos pajėgos dronu puolė greitosios pagalbos automobilį Chersone, sužeisti du medicinos darbuotojai.
„Naktį apie 1.30 val. priešas dronu puolė greitosios pagalbos automobilį; įgula reagavo į iškvietimą Korabelno rajone“, – „Telegram“ kanale pranešė Chersono miesto karinė administracija.
Sužeisti du medicinos darbuotojai: 51 ir 63 metų vyrai. Abu patyrė smegenų sutrenkimus, sprogimo sukeltus sužalojimus ir uždaras galvos traumas. 51 metų paramedikas paguldytas į ligoninę.
Pirmadienio vakarą per Rusijos dronų smūgį Chersone buvo sužeistos šešios moterys.
Maskvos meras: per dvi valandas numušti 37 dronai, dega naftos perdirbimo gamykla
Rusijos pareigūnai pranešė, kad antradienio rytą Maskva patyrė dronų ataką ir kad per dvi valandas buvo numušti 37 dronai.
Skelbiama, kad sostinėje dega naftos perdirbimo gamykla.
Portalas „Ukrainska Pravda“ citavo Maskvos merą Sergejų Sobianiną, sakiusį, kad dronai pradėti numušinėti 5 val. 45 min. ir kad iki 7 val. 45 min. perimtų dronų skaičius pasiekė 37.
„Avarinių tarnybų darbuotojai dirba vietose, kur nukrito nuolaužos“, – sakė jis.
„Telegram“ kanalas „Exilenova+“ pranešė, kad Maskvos Kapotnios rajone dega naftos perdirbimo gamykla.
Gamykla yra maždaug už 15 km nuo Kremliaus.
Rusijos oro transporto agentūra „Rosaviacija“ pranešė apie laikinus apribojimus Domodedovo, Šeremetjevo, Vnukovo ir Žukovskio oro uostuose.
Volodymyras Zelenskis siūlo Vladimirui Putinui susitikti Jungtinėse Valstijose
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė esąs pasirengęs susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu Jungtinėse Valstijose, užsimindamas, kad V. Putinui būtų sunkiau atsisakyti tokio pasiūlymo.
Ukrainos lyderis teigė šį pasiūlymą pateikęs per pokalbį telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) ir laukiantis, kas iš to išeis.
V. Putinas ne kartą atmetė pasiūlymus surengti tiesioginį susitikimą su V. Zelenskiu, siekiant užbaigti daugiau nei ketverius metus trunkantį Rusijos karą prieš Ukrainą.
Ukrainos lyderis anksčiau sakė, kad V. Putinas ignoravo kvietimą susitikti su juo pirmadienį prasidėjusiame Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime Prancūzijoje.
„Vakar (sekmadienį) su prezidentu Trumpu aptarėme, kad toks susitikimas galėtų būti surengtas JAV, tokiu formatu, kurio Putinui būtų daug sunkiau atsisakyti“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbtame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.
„Pamatysime, kas iš to išeis. Jei Rusija atmes ir šį šansą, prireiks papildomo spaudimo“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis anksčiau teigė siūlęs susitikti su V. Putinu per G7, tačiau Maskva „dar kartą pademonstravo, kad nėra pasirengusi apie tai kalbėti“.
Šaltinis Ukrainos prezidento administracijoje nedidelei grupei žurnalistų, tarp kurių buvo ir naujienų agentūros AFP atstovų, pranešė, kad šis pasiūlymas buvo „perduotas prieš kurį laiką įvairiais kanalais – per tarpininkus, diplomatus ir žvalgybos tarnybas“.
„Nebuvo gauta jokio aiškaus atsakymo“, – pridūrė šaltinis.
Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 metų vasarį, sukeldama kruviniausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
V. Putinas anksčiau šį mėnesį sakė nematantis jokios prasmės susitikti su V. Zelenskiu, kol nebus parengtas taikos susitarimas.
Oficialu: Maskvą atakavo dronai, dega naftos perdirbimo gamykla
Po atakos Maskvoje liepsnoja naftos perdirbimo gamykla, per „Telegram“ pranešė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka.
„Maskva užpulta; dega Maskvos naftos perdirbimo gamykla. Nors (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas į Maskvą atitraukė iš esmės visas pagrindines oro gynybos ir raketų gynybos sistemas, tai rusų neišgelbėjo. Putinas nėra maskviečių saugumo garantas“, – pabrėžė centro vadovas.
Taip pat pranešta, kad Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos, bendradarbiaudamos su Rusijos sukilėlių judėjimu „Čiornaja Iskra“, smogė į svarbią Rusijos naftos transportavimo infrastruktūrą – „Palkino“ naftos siurblinę Jaroslavlio srityje.
Ženevoje Zelenskis susitiko su Šveicarijos prezidentu
Į Ženevą atvykęs Volodymyras Zelenskis per susitikimą su Šveicarijos prezidentu Guy Parmelinu padėkojo Šveicarijai už paramą Ukrainai, ypač už norą padėti siekti taikos.
Ukrainos prezidentas feisbuke paskelbė papasakojęs G. Parmelinui apie tebesitęsiančius Rusijos išpuolius ir Ukrainos poreikį stiprinti oro gynybą. Jis taip pat aptarė padėtį fronto linijose ir Ukrainos vadinamąsias ilgojo nuotolio sankcijas.
„Mūsų vidutinio ir ilgojo nuotolio smūgiai verčia Rusiją pajusti jos pačios pradėto karo padarinius. Taip pat aptarėme, kokias sankcijas galėtų taikyti mūsų partneriai, kad priverstų Rusiją sėsti prie derybų stalo“, – sakė V. Zelenskis.
Abiejų šalių vadovai taip pat aptarė bendradarbiavimą energetikos sektoriuje. „Šveicarija padėjo mums išgyventi šią žiemą ir tikimės tolesnės paramos. Ačiū, Šveicarija!“ – parašė Ukrainos prezidentas.
Iš Ženevos V. Zelenskis vyks į Prancūziją dalyvauti Didžiojo septyneto (G7) susitikime Eviane. Antradienį posėdis bus skirtas Ukrainai. Lyderiai sieks sutelkti vieningą frontą priverčiant Rusiją sėsti prie derybų stalo ir nutraukti daugiau nei ketverius metus trunkantį karą, sukeltą Maskvos plataus masto invazijos į šalį kaimynę.
JK praneša tieksianti Ukrainai branduolinį kurą ir sugriežtinsianti sankcijas Rusijai
Jungtinė Karalystė (JK) tieks Ukrainai sodrintą uraną jos atominėms elektrinėms ir įves naujas sankcijas Rusijai, prieš antradienį vyksiantį Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą pareiškė ministras pirmininkas Keiras Starmeris.
Pasmerkusi Rusijos „barbariškus smūgius“ Ukrainai, JK „stiprina savo veiksmus (...) dusindama pajamų, kurios finansuoja (prezidento Vladimiro) Putino karą, gavimą ir padėdama Ukrainai išgyventi artėjančias žiemas“, K. Starmerio biuras citavo premjero žodžius.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį dalyvaus septynių galingiausių pasaulio valstybių viršūnių susitikime Prancūzijos kurortiniame Evian le Beno mieste, sąjungininkams siekiant pakreipti svarstykles Kyjivo naudai besitęsiančiame kare.
Jo vizitas rengiamas po to, kai pirmadienį anksti ryte per Rusijos raketų ataką visoje Ukrainoje žuvo mažiausiai 11 žmonių ir kilo gaisras viename svarbiausių stačiatikių vienuolynų sostinėje.
K. Starmerio biuras teigė, kad energetikos susitarimas „aprūpins Ukrainą energija ateinančius dvejus metus“.
Britų premjeras, patiriantis spaudimą šalies viduje po to, kai praėjusią savaitę dėl ginčo dėl išlaidų gynybai atsistatydino jo gynybos ministras, sesijos metu lyderiams sakys, kad „G7 turėtų bendrai žengti dar toliau, kad užtikrintų, jog Ukraina pasiektų teisingą ir ilgalaikę taiką, kurios ji nusipelnė“.
„Mes palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės, ir šis pranešimas tai sustiprina“, – teigė K. Starmeris, cituotas jo biuro.
Nurodoma, kad maždaug 210 mln. svarų sterlingų (apie 243 mln. eurų) eksporto finansavimas leis JK įsikūrusiai bendrovei „Urenco“ tiekti sodrintą uraną Ukrainos branduolinės energijos gamintojai „Energoatom“.
Naujosios sankcijos „dusins Rusijos karo pastangas įvairiuose frontuose“, nukreipiant jas prieš neteisėtą Rusijos šešėlinį laivyną ir finansinius tinklus, naudojamus sankcijoms apeiti, teigė K. Starmerio biuras.
Maskvos link skrieja dešimtys dronų: liudininkai dalijasi vaizdais
Birželio 16-osios rytą Maskvos rajonuose pastebėti ukrainiečių dronai, kai kuriuose vaizdo įrašuose girdimas oro gynybos darbas. Rusijos atstovų teigimu vien per naktį tariamai buvo numušta apie 200 dronų visoje šalies teritorijoje.
Nuo pat ankstyvo ryto Maskvos ir apylinkių gyventojai suskubo dalintis ukrainiečių dronų vaizdais soc. tinkluose. Didelis įrašų kiekis galimai rodo, kad į Maskvą paleistas neįprastai didelis dronų skaičius.
Kol kas nėra aišku, į ką konkrečiai taikosi Ukrainos pajėgos. Viename iš įrašų matyti oro gynybos pajėgų numuštas dronas. Tačiau yra ir nuotrauka, kurioje matyti degantis objektas.
Zelenskis: du dronai tyčia atakavo Kyjivo dalį, kurioje įsikūrusi Pečorų laura ir „Meno arsenalas“
Du Rusijos dronai pirmadienį tyčia atakavo Ukrainos sostinės Kyjivo dalį, kurioje įsikūrusi Pečorų laura ir „Meno arsenalas“. Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai tinkle „Telegram“ po apsilankymo Pečorų lauroje ir „Meno arsenale“, kurie buvo apgadinti per Rusijos ataką, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Gelbėtojai užgesino gaisrus Kyjive – lauroje ir „Meno arsenale“. Dėkoju visoms tarnyboms, dirbančioms smūgių vietose, ir visiems, kurie padeda. Patvirtinta, kad du Rusijos dronai tyčia atakavo miesto dalį, kurioje įsikūrusi laura ir „Meno arsenalas“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad šiuo metu žinoma, jog Kyjive buvo sužeisti 35 žmonės. Visoje šalyje per šį masinį Rusijos smūgį sužalojimų patyrė 53 asmenys, o 11 žuvo. Prezidentas pareiškė užuojautą aukų šeimoms ir artimiesiems. Jis pažymėjo, kad nuolat palaiko ryšį su partneriais dėl šio Rusijos išpuolio padarinių ir reikiamo atsako.
„Svarbu, kad valstybių vadovai, visuomenės lyderiai ir tarptautinės organizacijos netylėtų. Nurodžiau Ukrainos užsienio reikalų ministerijai ir visai mūsų diplomatinei komandai šiandien išplėsti visus kontaktus su partneriais, kad šios ir kitos savaitės tarptautiniai renginiai duotų realių rezultatų stiprinant mūsų gynybą ir didinant pasaulinį spaudimą Rusijai dėl šio karo. Mums reikia teisingo atsako į šį Rusijos smūgį“, – akcentavo prezidentas.
Tuo pat metu Ukrainos saugumo tarnyba (SSU) nustatė, kad Rusija smogė į Kyjivo Pečorų laurą bepiločiu orlaiviu „Geran-2“ – tai iranietiško drono-kamikadzės „Shahed“ rusiškoji versija. Tyrimo duomenys parodė, kad rusai puolė vienuolyno kompleksą birželio 15 d. 1.50 val. per masinę ataką prieš sostinę.
Apžiūrėję įvykio vietą, SSU pareigūnai aptiko Rusijos drono-kamikadzės, kuris smogė į Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedros Šv. Stepono koplyčią, fiuzeliažo ir variklio fragmentus. Patikrinus drono nuolaužas, nustatyta, kad tam tikri komponentai buvo pagaminti Rusijos Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje.
Dėl smūgio buvo apgadintos katedros stogo santvaros, kupolai, sienos ir langai. Žmonės nenukentėjo. Dėl smūgio bangos taip pat buvo apgadinta civilinė infrastruktūra gretimuose pastatuose Kyjivo Pečerų rajone.
SBU tyrėjai priskiria šį smūgį karo nusikaltimams ir jau pradėjo baudžiamąjį procesą pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalį.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Rusija didžiausia pasaulyje teroristinė organizacija
Ukrainoje – galingas sprogimas: skelbiama apie sudužusį naikintuvą MiG-29
Chmelnyckio srityje nugriaudėjo galingas sprogimas. Vietiniai „Telegram“ kanalai praneša apie karinio lėktuvo, kaip manoma – naikintuvo MiG-29, katastrofą.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos ir vietos valdžia į UNIAN užklausą dėl šio incidento kol kas neatsakė.
Kaip anksčiau paaiškėjo, Lenkija iki šiol neperdavė Ukrainai naikintuvų MiG-29, apie kuriuos buvo viešai skelbta anksčiau.
Pažymėtina, kad anksčiau Ukraina jau buvo gavusi MiG-29 naikintuvų iš Lenkijos. Ukrainos oro pajėgų paskelbtose nuotraukose matyti, kad šie lėktuvai buvo modifikuoti taip, kad galėtų naudoti šiuolaikinę amerikietišką ginkluotę, kurią tiekia NATO šalys.