Kremlius įslaptino informaciją apie Putino buvimo vietą
Rusijos vadovo Vladimiro Putino buvimo vieta esamomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į Kyjivo ataką prieš jo rezidenciją, negali būti viešai aptariama, pareiškė prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, praneša TASS.
Zelenskis teigia jau pasirinkęs naują savo kanceliarijos vadovą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jau apsisprendė dėl kandidato į Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pareigas.
Jis tai sakė atsakydamas į žurnalistų klausimus.
„Kalbant apie kanceliarijos vadovą, aš jau priėmiau sprendimą. Informacija bus paskelbta šiek tiek vėliau“, – sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat patvirtino, kad regionų administracijos vadovų kaita bus atlikta metų pradžioje.
V. Zelenskis lapkričio 28 d. atleido prezidento kanceliarijos vadovą Andrijų Jermaką, pateikusį atsistatydinimo pareiškimą po kovos su korupcija biuro detektyvų atliktos kratos jo namuose. A. Jermakas buvo laikomas įtakingiausiu žmogumi Ukrainoje po prezidento A. Zelenskio.
Prancūzų prezidento šaltinis: Rusijos smūgiai Ukrainai yra nenoras paklusti JAV taikos planui
Rusijos tęsiami ir intensyvėjantys smūgiai Ukrainai yra nenoras paklusti JAV planui dėl karo Ukrainoje nutraukimo, antradienį pareiškė Prancūzijos prezidento šaltinis.
Be to, Maskvos kaltinimai dėl tariamos dronų ataką prieš vieną iš Vladimiro Putino rezidencijų nėra pagrįsti „jokiais tvirtais įrodymais, įskaitant ir informaciją, gautą patikrinus su mūsų partneriais“, teigė šaltinis.
JAV įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW) antradienį pranešė, kad įrodymų apie tariamą Ukrainos dronų išpuolį prieš vieną iš Vladimiro Putino rezidencijų nėra.
Kremlius anksčiau antradienį pareiškė, kad nepateiks įrodymų dėl tariamo Ukrainos dronų išpuolio prieš vieną iš V. Putino rezidencijų, nes visi bepiločiai esą buvo numušti, o tyrimus dėl jų paprastai atlieka Rusijos kariuomenė.
Pasak Kremliaus, Ukrainos ir Vakarų žiniasklaidos bandymai neigti šį incidentą yra „beprotiški“.
Ukraina teigia, kad per derybas su JAV susitarta dėl 90 proc. taikos plano, įskaitant saugumo garantijas ir karinį aspektą. Tačiau Rusija kol kas nesiryžta pritarti šiam susitarimui, kuriame, kaip teigiama, nėra minimi maksimalūs Maskvos keliami reikalavimai.
Nurodyta evakuoti 45 kaimus Dnipropetrovsko srityje
Paaštrėjus saugumo padėčiai, nurodyta evakuoti 45 kaimus Synelnykovės rajone Dnipropetrovsko srityje netoli fronto linijos. Apie tai „Facebook“ tinkle pranešė Pokrovskės bendruomenė.
Evakuacija bus vykdoma 30 dienų nuo gruodžio 29-osios.
Ir Černihivo pasienio regione paskelbta apie 14 netoli fronto linijos esančių kaimų evakuaciją. Juose, nepaisant beveik kasdieninių rusų apšaudymų, dar gyvena apie 300 žmonių.
Nuo metų pradžios Černihivo srityje savo namus paliko apie 1,4 tūkst. žmonių, gyvenančių netoli sienos ar fronto esančiose gyvenvietėse.
Buvęs JAV pulkininkas: Trumpas turi nustoti tikėti Putinu, jei nori taikos Ukrainoje
Buvęs JAV kariuomenės pulkininkas perspėja, kad tikėjimas Rusijos vadovo Vladimiro Putino pareiškimais gali tapti rimta kliūtimi siekiant taikos Ukrainoje. Pasak jo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas turi atsisakyti iliuzijų dėl Kremliaus vadovo ketinimų, jei nori pasiekti realų karo užbaigimą.
Zelenskis apie JAV karių dislokavimą Ukrainoje: „Mes tai aptariame su Trumpu“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko pareiškimą, jog Jungtinės Valstijos esą galėtų dislokuoti savo karines pajėgas Ukrainoje, siekdamos užtikrinti saugumą po taikos susitarimo pasiekimo, rašo „Evropeiskaja Pravda“.
Zelenskis atskleidė diplomatinius planus: nustatytos svarbių susitikimų datos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad po „norinčiųjų koalicijos“ lyderių susitikimo, kuris sausio 6 d. vyks Prancūzijoje, bus surengtas dar vienas koalicijos patarėjų lygio susitikimas. Po jo planuojamas Europos valstybių lyderių ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento susitikimas, praneša „Evropeiskaja Pravda“.
Rusija smogė dviem civiliniams laivams Ukrainoje
Rusijos pajėgos dronais atakavo du civilinius Ukrainos laivus – „Emmakris III“ ir „Captain Karam“. Pastarasis buvo apšaudytas tuo metu, kai įplaukė į uostą pakrauti kviečių. Per išpuolį buvo sužeisti civiliai, rašo „Ukrinform“.
Vokietijos prokurorai nutraukė tyrimą prieš Rusijos oligarchą
Vokietijos prokurorai nutraukė tyrimą prieš Rusijos oligarchą Ališerį Usmanovą, jam sumokėjus 10 mln. eurų, antradienį pranešė Miuncheno prokuratūra.
Prokurorai tyrė įtariamus Vokietijos užsienio prekybos įstatymų pažeidimus ir galimus Europos Sąjungos (ES) sankcijų, įvestų po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį, pažeidimus. A. Usmanovas, laikomas ilgamečiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku, taip pat buvo įtrauktas į ES sankcijų sąrašą.
Tyrėjai teigė įtariantys, kad nuo 2022 m. balandžio iki rugsėjo A. Usmanovas per užsienio bendroves sumokėjo apie 1,5 mln. eurų už dviejų objektų, esančių netoli Tegernsio ežero Pietų Vokietijoje, stebėjimą. Žurnalo „Forbes“ duomenimis, A. Usmanovas yra multimilijardierius. Jis taip pat buvo įtariamas nedeklaravęs atitinkamoms institucijoms įvairių vertingų daiktų, įskaitant papuošalus, paveikslus ir vyną.
A. Usmanovo gynyba neigė bet kokį oligarcho ir susijusių bendrovių ryšį, ginčijo atitinkamo turto nuosavybę ir ES sankcijų taisyklių taikymą byloje.
Prokurorai teigė, kad byla buvo nutraukta Miuncheno antrojo regioninio teismo ir A. Usmanovo sutarimu, remiantis „ypatingomis konkrečios bylos aplinkybėmis“. Jie pridūrė, kad byla apėmė nemažai teisinių klausimų, kurių Aukščiausiasis Teismas neišaiškino, ir kai kurie įtariami pažeidimai buvo pripažinti nereikšmingais.
Tuskas prakalbo apie JAV karių dislokavimą Ukrainoje
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos sutiko, pasiekus taikos susitarimą, saugumo garantijų Ukrainai pagrindu nusiųsti savo karines pajėgas prie Rusijos ir Ukrainos sienos arba kontaktinės linijos.
ISW: įrodymų apie tariamą dronų ataką prieš Vladimiro Putino rezidenciją nėra
JAV įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW) antradienį pranešė, kad įrodymų apie tariamą Ukrainos dronų išpuolį prieš vieną iš Vladimiro Putino rezidencijų nėra.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis paneigė Maskvos pranešimą apie tariamą smūgį į Rusijos lyderio Vladimiro Putino oficialią rezidenciją Novgorodo srityje ir perspėjo, kad Rusija pasinaudos šiuo melagingu teiginiu, siekdama pateisinti smūgius Kyjivui ir Ukrainos vyriausybiniams pastatams.
ISW vertinimu, Kremlius gali ketinti tuo pasinaudoti, kad pateisintų bet kokių taikos pasiūlymų, pateiktų po neseniai vykusių dvišalių JAV ir Ukrainos bei daugiašalių JAV, Ukrainos ir Europos derybų, atmetimą.
Tuo metu V. Putinas surengė dar vieną susitikimą su aukšto rango Rusijos kariuomenės vadais, siekiant sukurti klaidingą įspūdį, kad fronto linijos visoje Ukrainoje yra ant žlugimo ribos, sako ISW savo analizėje.
Rusijos ultranacionalistai ir karą palaikantys tinklaraštininkai viešai pripažįsta, kad Rusijos karinės vadovybės teiginiai yra perdėti.
Kremlius anksčiau antradienį pareiškė, kad nepateiks įrodymų dėl tariamo Ukrainos dronų išpuolio prieš vieną iš V. Putino rezidencijų, nes visi bepiločiai esą buvo numušti, o tyrimus dėl jų paprastai atlieka Rusijos kariuomenė.
Pasak Kremliaus, Ukrainos ir Vakarų žiniasklaidos bandymai neigti šį incidentą yra „beprotiški“.
Ukraina anksčiau antradienį teigė, kad Rusija nepateikė jokių „patikimų įrodymų“ savo teiginiui, kad Ukraina surengė plataus masto dronų ataką prieš vieną iš V. Putino rezidencijų.
Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis šiuos Rusijos kaltinimus pavadino dar vienu Maskvos melu.
„Akivaizdu, kad vakar susitikome su (JAV prezidentu Donaldu) Trumpu (Donaldu Trampu), – žurnalistams pirmadienį sakė V. Zelenskis. – Ir akivaizdu, kad rusams, jei tarp mūsų ir Amerikos nėra skandalo ir mes darome pažangą, tai jiems tai yra nesėkmė, nes jie nenori baigti šio karo.“
Ukraina teigia, kad per derybas su JAV susitarta dėl 90 proc. taikos plano, įskaitant saugumo garantijas ir karinį aspektą. Tačiau Rusija kol kas nesiryžta pritarti šiam susitarimui, kuriame, kaip teigiama, nėra minimi maksimalūs Maskvos keliami reikalavimai.
Kyjivas: Rusijos propaganda tik kuria iliuziją Vakarams
Vykstant kovoms Zaporižios sirtyje, Rusijos propaganda vykdo operaciją, kurdama iliuziją apie galimą greitą miesto užėmimą. Šie veiksmai pirmiausia nukreipti į Vakarų auditoriją ir iš tikrųjų yra neįmanomi, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos Kovos su dezinformacija centras.
„Rusai naudojasi kovomis, kad žiniasklaidoje sukurtų iliuziją, jog Zaporižios miestą galima greitai užimti, nors iš tikrųjų tai neįmanoma“, – sakoma centro pranešime.
Kovos su dezinformacija centro vadovas, gynybos pajėgų karininkas Andrijus Kovalenka pabrėžė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas taip „mėgina parodyti, kad jis neva pralaužia fronto linijas ir yra pajėgus artimiausiu metu užimti regiono centrą“.
„Iš tikrųjų Rusija naudoja tik informacinį kovos komponentą, o kovos zona yra pelkėtoje vietovėje su natūraliomis kliūtimis – vandens telkiniais, todėl rusams net ir teoriškai neįmanoma prasiveržti į Zaporižią. Gynybos pajėgos kasdien naikina rusus“, – sakė A. Kovalenka.
Centro teigimu, tokie Rusijos Federacijos veiksmai yra bandymas pakelti kartelę ir pakenkti taikos pastangoms, taip pat rodo nenorą užbaigti karą.
Ukraina paaiškino, kodėl Rusija paskleidė melą apie puolimą prieš Putino rezidenciją
Ukrainos užsienio reikalų ministerija mano, kad Rusijos pareiškimai apie tariamą Ukrainos ataką prieš vieną iš Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino rezidencijų yra bandymas rasti pretekstą atsisakyti taikos pastangų, rašo „Evropeiskaja Pravda“.
Po Europos lyderių konferencijos – žinia dėl Ukrainos narystės ES
Po antradienį vykusios Europos lyderių vaizdo konferencijos, kurioje daugiausia dėmesio skirta paramai Ukrainai, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad Ukrainos narystė Europos Sąjungoje (ES) yra svarbi ir kaip taikos garantija.
Skelbia radę slaptus Putino rūmus Kryme: paviešino, kaip atrodo
Rusijos kovos su korupcija fondo tyrėjai skelbia radę naują Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino rezidenciją Juodosios jūros pakrantėje – laikinai okupuotame Kryme, rašo „Ukrainska Pravda“.
Iš Tusko – viltinga žinia: taika Ukrainoje jau artėja
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad taika Ukrainoje jau artėja, pridurdamas, kad esama priežasčių tikėtis, jog beveik ketverius metus trunkantis Rusijos karas gali baigtis „gana greitai“, praneša „TVP World“.
Dėl Rusijos apšaudymo Ukrainoje nurodyta evakuoti šiaurinius pasienio kaimus
Ukrainos pareigūnai antradienį nurodė evakuoti daugiau kaip dešimt gyvenviečių šiaurinėje Černihivo srityje, kuri ribojasi su Maskvos sąjungininke Baltarusija ir kurį laiką yra Rusijos apšaudymo taikinys.
„Gynybos taryboje buvo priimtas sprendimas dėl privalomos evakuacijos iš 14 pasienio kaimų“, – sakė regiono vadovas Viačeslavas Čausas.
„Pasienio teritorija kasdien apšaudoma. Nepaisant realios grėsmės, ten vis dar gyvena 300 žmonių“, – pridūrė jis.
Lavrovas dėsto Rusijos reikalavimus: prabilo apie rinkimus Ukrainoje
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad rinkimai Ukrainoje turi tapti privalomu taikos derybų elementu, rašo „Kanal 24“.
Tačiau jis pabrėžė, kad patys rinkimai neišsprendžia konflikto – Maskva reikalauja visiško Ukrainos valstybės modelio peržiūros.
Maskva taip pat nesiruošia atsisakyti pradinių tikslų, dėl kurių buvo pradėtas plataus masto karas.
S. Lavrovas pareiškė, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio įgaliojimai „pasibaigė 2024 m. gegužę“. Anot jo, tik nauja, „skaidriai“ išrinkta valdžia gali vesti derybas dėl taikos.
S. Lavrovas taip pat pareiškė, kad rinkimų surengimas neturėtų tapti pretekstu „pertraukai“ kovose.
„Mūsų principinė pozicija lieka nepakitusi. Strateginė iniciatyva priklauso vien Rusijos kariuomenei, ir Vakarai tai supranta“, – sako jis.
Kremliaus reikalavimai taip pat apima tai, kad Ukraina turėtų neutralų statusą, būtų „demilitarizuota“ ir „denacifikuota“, nestotų į NATO ir t.t. Rusija nuo karo pradžios laikosi savo nepagrįstų reikalavimų Ukrainai.
Šiuo metu vyksta derybos dėl karo pabaigos, V. Zelenskis savaitgalį susitiko su Donaldu Trumpu, buvo aptartas taikos planas. V. Zelenskis sako, kad iš 20 punktų plano, nesutarta dėl dvejų.
Pasak Ukrainos prezidento, peržiūrėto taikos plano, skirto užbaigti Rusijos plataus masto karą, projektas, kurį sudaro 20 punktų, yra beveik užbaigtas.
„Kai sakiau, kad 90 proc. (plano yra užbaigta), tai yra tiesa, nes yra (problemų) tik dėl dviejų punktų“, – dėstė V. Zelenskis ir taip pat pažymėjo, kad likęs neišspręstas klausimas susijęs su teritorijomis.
V. Zelenskis pabrėžė, kad nors Ukrainos ir Rusijos požiūriai į teritorinius klausimus skiriasi, Jungtinės Valstijos supranta abiejų pusių pozicijas ir „bando rasti kompromisą“. V. Zelenskis sakė, kad Ukraina per pastarąjį mėnesį žengė konkrečius žingsnius taikos link ir iškėlė galimybę surengti referendumą dėl taikos plano. Ukrainos vadovas tuo pačiu nurodė, kad referendumas negali būti naudojamas siekiant pateisinti pasitraukimą iš Ukrainos teritorijos dabartinėmis sąlygomis.
„Mes negalime pasitraukti, nes ten buvo sužeista 100 tūkst. žmonių, dešimtys žuvo“, – kalbėjo jis, omenyje turėdamas Ukrainos nuostolius. Be to, pasak jo, „ten yra mūsų kariuomenė“.
Nors D. Trumpas sekmadienį tikino, kad „Rusija nori, jog Ukrainai sektųsi“, ir pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „bendradarbiauja su Ukraina“, jog būtų atidaryta Rusijos okupuota Zaporižios atominė elektrinė, V. Zelenskis išlieka skeptiškai nusiteikęs, kad V. Putinas iš tiesų siekia taikos.
„Nepasitikiu rusais ir (...) nepasitikiu V. Putinu ir jis nenori Ukrainos sėkmės“, – teigė V. Zelenskis ir pažymėjo, kad Jungtinių Valstijų spaudimas tebėra labai svarbus.
Paklaustas, ar Ukraina gali laimėti karą be JAV paramos, V. Zelenskis atsakė neigiamai.
„Be Amerikos paramos negalime apsaugoti padangių“, – tvirtino jis.
Tuo tarpu sulaukęs klausimo, ar taika priimtinomis sąlygomis yra įmanoma, V. Zelenskis sakė, kad Ukraina neturi kitos alternatyvos, kaip tik jos siekti.
„Mes turime tai daryti, kito kelio nėra. Kitas kelias bus karas“, – nurodė Ukrainos prezidentas.
Europos lyderiai antradienį rengia derybas dėl Ukrainos
Europos lyderiai antradienį nuo 12 val. (Lietuvos laiku) renkasi aptarti karą prieš Ukrainą, paskelbė Lenkijos vyriausybės atstovas.
„Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas 11 val. (Lenkijos laiku) dalyvaus dar viename Europos lyderių pokalbyje Ukrainos tema“, – tinkle „X“ parašė vyriausybės atstovas Adamas Szlapka.
Šis susitikimas yra nuo lapkričio mėnesio vykstančių aukšto lygio diplomatinių derybų, kuriomis siekiama nutraukti kruviniausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, dalis.
Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Kyjivo derybininkai telefonu kalbėjosi su JAV pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu. Skambutis įvyko po ankstesnio V. Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbio bei vėlesnių diskusijų su Europos lyderiais.
Iš Kremliaus – nauji grasinimai ir kaltinimai
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pasisakė apie tariamą ukrainiečių ataką prieš Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino rezidenciją, rašo „Sky news“.
Kyjivas: Rusija nepateikia jokių įrodymų apie tariamą bepiločių orlaivių ataką prieš Putino rezidenciją
Rusija nepateikė jokių „patikimų įrodymų“, pagrindžiančių jos teiginį, kad Ukraina surengė didelio masto bepiločių orlaivių ataką prieš vieną iš prezidento Vladimiro Putino rezidencijų, antradienį pareiškė Kyjivas.
„Praėjo beveik diena, o Rusija vis dar nepateikė jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių jos kaltinimus dėl tariamos Ukrainos „atakos prieš V. Putino rezidenciją“. Ir nepateiks. Nes jų nėra. Tokios atakos nebuvo“, – tinkle „X“ paskelbtame įraše teigė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Lavrovo žodžius apie ataką prieš Putino namus neigia patys rusai: „Visas miestas tai būtų aptarinėjęs“
Valdajaus gyventojai nepastebėjo tariamos dronų atakos prieš Vladimiro Putino rezidenciją, rašo „Moscow Times“.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad naktį iš sekmadienio į pirmadienį Ukraina paleido 91 droną į V. Putino „oficialią rezidenciją“ Novgorodo srityje. Jis pridūrė, kad oro gynyba sunaikino visus dronus.
Iš Lenkijos prezidento – perspėjimas Trumpui
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pirmadienį kalbėjosi telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir jį įspėjo, kad negalima pasitikėti Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, praneša Lenkijos naujienų agentūra PAP.
Prezidento kanceliarijos teigimu, K. Nawrockis atkreipė dėmesį į svarbų Lenkijos vaidmenį taikos sutarties pasirašymo metu, be kita ko ir logistikos centro netoli pietryčių miesto Žešuvo klausimu.
Pirmadienį duotame interviu privačiam transliuotojui „Polsat News“ Lenkijos Prezidento kanceliarijos Tarptautinės politikos biuro vadovas Marcinas Przydaczas sakė, kad Lenkijos prezidentas įspėjo JAV prezidentą, jog bet kokiuose susitarimuose su Maskva reikia nepamiršti, kad „Rusija nesilaiko susitarimų ir gali apgauti bet ką“.
„Vladimiru Putinu negalima pasitikėti, tai (D. Trumpui – ELTA) buvo pasakyta tiesiogiai“, – pridūrė jis.
M. Przydaczas pabrėžė, kad kuo daugiau žmonių, kuriais D. Trumpas pasitiki, perduos jam šį vertinimą, tuo mažesnė tikimybė, kad Baltuosiuose rūmuose pradės plisti prorusiškos nuomonės.
Pirmadienio vakaro vaizdo konferencija vyko kitą dieną po Floridoje įvykusių Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybų dėl karo pabaigos, po kurių abu lyderiai sekmadienį kalbėjosi su kolegomis Europoje, o Lenkiją ir tuomet atstovavo K. Nawrockis.
Zelenskis atsakė, ką pasakytų Putinui jį susitikęs akis į akį
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio interviu „Fox News“ metu buvo paklausta, ką jis pasakytų Vladimirui Putinui, jei su juo susidurtų akis į akį.
Rusai pražudė vieną Ukrainos Donecko srities gyventoją, o dar keturis sužeidė
Rusai per praėjusią parą, gruodžio 29 d., pražudė vieną Ukrainos Donecko srities gyventoją, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė šio regiono karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Kaip teigiama, rusai šį žmogų pražudė Družkivkoje. Regione buvo sužeisti dar keturi asmenys.
Pažymima, kad į bendrą nuo rusų Donecko srityje nukentėjusių žmonių skaičių (3 tūkst. 778 žuvusieji ir 8 tūkst. 639 sužeistieji) neįtraukti duomenys iš Mariupolio ir Volnovachos.
Zelenskis atsakė, ką veiks po karo: „Aš noriu pailsėti“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsakė, ką veiks, kai karas Ukrainoje bus baigtas.
2026 m. gali būti metai, kai karas baigsis: Zelenskis įvardijo svarbiausią ženklą, kuris tai rodo
Yra rimtas šansas karą Ukrainoje pabaigti 2026 m., teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“.
Pokalbio metu V. Zelenskis kalbėjo apie tai, kad Rusijos armijos augimo tempas lietėja.
„Jų karių skaičius mažėja. Prieš šiuos metus jų skaičius augo, jie mobilizavo per mėnesį 43 tūkst. žmonių, pasirašinėjo kontraktus. O šiais metais pirmą kartą mobilizuotųjų skaičius ir aukų skaičius yra toks pat. Tai šiais metais, 2025 m., pirmą kartą jų armijos skaičius nustojo augti“, – sako V. Zelenskis.
Anot jo, dėl to atsiranda rimtas šansas baigti karą.
„Mes manome, kad 2026 m., padėk Dieve, sustabdysime karą. Kitu atveju Putinas nuspręs mobilizuoti žmones. Dabar jis turi kontraktus, nes jo tauta nepritaria mobilizacijai. Jis turės problemų su savo visuomene. Todėl jis nenori daryti mobilizacijos. Jis gali, bet esu tikras, kad nenori“, – priduria jis.
Todėl, jo nuomone, ši situacija yra palanki spausti V. Putiną dėl taikos.
Medvedevas išvadino Zelenskį šunsnukiu, išgama, marionete ir pasveikino jį su „paskutiniais metais“
Rusijos saugumo tarybos pirmininkas Dmitrijus Medvedevas pirmadienį ir antradienį paskelbė kelias žinutes, kuriose užsipuolė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Po spaudimo atiduoti dalį žemių rusams Zelenskis atkirto: „Ten gyvena žmonės“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtina, kad Ukraina negali tiesiog pasitraukti iš savo teritorijų pagal taikos susitarimą su Rusija, ir akcentuoja, jog šis klausimas peržengia teisinių suvaržymų ribas ir daro įtaką žmonių gyvenimams. Kaip praneša „The Kyiv Independent“, V. Zelenskis tai pareiškė duodamas interviu „Fox News“ žurnalistui Bretui Baieriui, kuris buvo parodytas pirmadienį, gruodžio 29 d.
„Mes negalime tiesiog pasitraukti, tai prieštarauja mūsų įstatymams. Mes negalime tiesiog pasitraukti iš savo teritorijų. (Bet) tai susiję ne tik su įstatymais“, – nurodė V. Zelenskis ir pridūrė, kad „ten gyvena žmonės, 300 tūkst. žmonių (...) Mes negalime prarasti šių žmonių.“
Tokie Ukrainos lyderio komentarai nuskambėjo po to, kai jis sekmadienį, gruodžio 28 d., susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu jo rezidencijoje „Mar-a-Lago“. V. Zelenskis šį susitikimą apibūdino kaip produktyvų.
Pasak Ukrainos prezidento, peržiūrėto taikos plano, skirto užbaigti Rusijos plataus masto karą, projektas, kurį sudaro 20 punktų, yra beveik užbaigtas.
„Kai sakiau, kad 90 proc. (plano yra užbaigta), tai yra tiesa, nes yra (problemų) tik dėl dviejų punktų“, – dėstė V. Zelenskis ir taip pat pažymėjo, kad likęs neišspręstas klausimas susijęs su teritorijomis.
V. Zelenskis pabrėžė, kad nors Ukrainos ir Rusijos požiūriai į teritorinius klausimus skiriasi, Jungtinės Valstijos supranta abiejų pusių pozicijas ir „bando rasti kompromisą“. V. Zelenskis sakė, kad Ukraina per pastarąjį mėnesį žengė konkrečius žingsnius taikos link ir iškėlė galimybę surengti referendumą dėl taikos plano. Ukrainos vadovas tuo pačiu nurodė, kad referendumas negali būti naudojamas siekiant pateisinti pasitraukimą iš Ukrainos teritorijos dabartinėmis sąlygomis.
„Mes negalime pasitraukti, nes ten buvo sužeista 100 tūkst. žmonių, dešimtys žuvo“, – kalbėjo jis, omenyje turėdamas Ukrainos nuostolius. Be to, pasak jo, „ten yra mūsų kariuomenė“.
Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko dar 1 tūkst. 220 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gruodžio 30 d. Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko maždaug 1 mln. 206 tūkst. 910 karių, įskaitant dar 1 tūkst. 220 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, Rusijos Federacija neteko 11 tūkst. 477 tankų (+5), 23 tūkst. 841 šarvuotosios kovos mašinos (+4), 35 tūkst. 589 artilerijos sistemų (+19), 1 tūkst. 582 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 1 tūkst. 264 oro gynybos sistemų, 434 lėktuvų, 347 sraigtasparnių, 96 tūkst. 932 bepiločių orlaivių (+400), 4 tūkst. 136 kruizinių raketų, 28 laivų, 2 povandeninių laivų, 72 tūkst. 10 automobilių ir degalų cisternų (+119) bei 4 tūkst. 31 specialiosios technikos vieneto (+1).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Zelenskis pakomentavo kalbas apie ataką prieš Putino rezidenciją: štai ką iš tikrųjų planuoja Rusija
Rusams nepatiko sėkmingas Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimas JAV, todėl Rusija ėmė išsigalvoti priežastis, kad galėtų smogti valstybiniams pastatams Kyjive, pareiškė V. Zelenskis.
Volodymyras Zelenskis: „Aš nepasitikiu Putinu“
Ginčas dėl okupuotų Ukrainos teritorijų ir toliau išlieka pagrindine kliūtimi Kyjivo ir Maskvos derybose, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“ po susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
„Net ir turėdami vieną klausimą šiandien, mes buvome labai arti“, – sako jis.
„Manau, kad problema yra vienas klausimas – teritorijos“, – priduria V. Zelenskis.
Rusija ragina Ukrainą atsisakyti dalies teritorijų. Tačiau V. Zelenskis nenoriai žiūri į šią galimybę. Jis yra užsiminęs, kad Ukraina galėtų svarstyti pasitraukimą iš Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių tik tuo atveju, jei tam pritartų Ukrainos rinkėjai referendume.
„Manau, kad kompromisas galėtų būti toks: jeigu sukurtume laisvą ekonominę zoną ir abi pusės atsitrauktų kelis kilometrus. Tai reikštų, kad Rusija taip pat turėtų žengti nedidelius žingsnius atgal – kelis kilometrus“, – sako V. Zelenskis.
„Ši laisvoji ekonominė zona turėtų specialias taisykles. Kažkas panašaus į referendumą būtų būdas tai priimti arba atmesti“, – aiškina V. Zelenskis.
V. Zelenskio teigimu, Vladimiras Putinas taikos nenori, nepaisant augančių Rusijos kariuomenės nuostolių.
„Aš nepasitikiu Putinu. Jis nenori Ukrainos sėkmės“, – pabrėžia V. Zelenskis. „Manau, jis gali sakyti tokius žodžius prezidentui Trumpui… bet tai iš tikrųjų nėra tiesa“, – priduria jis.
Po susitikimo su D. Trumpu V. Zelenskis teigė, kad šalys jau sutarė dėl 90 proc. 20 punktų taikos plano projekto. Maskva nerodo jokių ženklų, jog būtų pasirengusi nusileisti teritoriniuose reikalavimuose.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
1-nužudytas trampistas Charlie Kirk-jo našlė Erika dėjo ant jo skersą
2-mirė popiežius Francis, naujasis popiežius Robertas kietas
3-įspūdinga Ukrainos specoperacija ''Voratinklis''
jei dar turite įdėjų, laukiu komentaruose, Slava Ukraini, smert kacapam!
Zelenskis kviečia Trumpą atvykti į Ukrainą: „Tai būtų naudinga“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitas Ukrainoje būtų naudingas, ypač jei Baltųjų rūmų vadovas atskristų lėktuvu tiesiai į Ukrainą, rašo „Evropeiskaja Pravda“.
V. Zelenskis komentavo JAV prezidento signalus, kad jis yra pasirengęs kreiptis į Ukrainos parlamentą ir apsilankyti šalyje.
„Manau, kad būtų naudinga, jei prezidentas Trumpas galėtų atvykti. Jis kalba apie plano, kaip užbaigti karą, propagavimą. Aš jam pasakiau, kad mielai jį priimtume“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad būtų pageidautina, jog JAV prezidentas atskristų lėktuvu ne į Lenkiją, o tiesiai į Ukrainą.
„Jei prezidentas Trumpas, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, tiesiogiai atskristų į Ukrainą, tai reikštų, kad mes iš tiesų galime tikėtis ugnies nutraukimo“, – sakė valstybės vadovas.
Jis pabrėžė, kad Ukraina yra pasirengusi prezidento D. Trumpo vizitui bet kuriuo metu, kai jis tam bus pasirengęs ir kai bus užtikrintos visos galimybės bei saugumas.
Kaip žinoma, po visapusiško Rusijos įsiveržimo 2022 m. vasarį Ukrainos oro erdvė yra uždaryta, todėl visi užsienio lyderiai, per pastaruosius ketverius metus lankęsi šalyje, atvyko sausumos transportu per Lenkiją.
JAV prezidentas D. Trumpas gruodžio 28 d. pareiškė, kad šiuo metu neplanuoja vykti į Ukrainą, tačiau neatmeta tokios galimybės, jei tai padėtų pasiekti taikos susitarimą.
V. Zelenskis taip pat pakomentavo Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko pareiškimą, kad JAV esą galėtų dislokuoti savo pajėgas Ukrainoje, siekdamos užtikrinti saugumą po taikos susitarimo pasiekimo.