Volodymyras Zelenskis ir Saudo Arabijos sosto įpėdinis Džidoje surengė derybas saugumo klausimais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį surengė derybas saugumo klausimais su faktiniu Saudo Arabijos valdytoju, sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu (Mohamedu bin Salmanu).
Tai jau antrasis jo vizitas į šią šalį per kelias pastarąsias savaites.
Vykstant JAV ir Izraelio karui su Iranu, V. Zelenskis užmezgė glaudesnius ryšius su keliomis Persijos įlankos regiono valstybėmis. Jis sudarė gynybos susitarimus, taip pat ir su Rijadu, siekdamas pasidalyti Kyjivo patirtimi numušant dronus, įgyta daugiau kaip ketverius metus atremiant Rusijos atakas.
V. Zelenskis socialiniuose tinkluose pranešė, kad surengė „labai produktyvų susitikimą su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu“, ir paskelbė jųdviejų susitikimo puošnioje salėje nuotrauką.
Jis pažymėjo, kad šalys plėtoja ryšius trijose srityse – „Ukrainos saugumo patirties ir pajėgumų oro gynybos srityje eksporto“, energetikos ir apsirūpinimo maistu saugumo.
Praėjusį mėnesį lankydamasis Saudo Arabijoje V. Zelenskis teigė, kad abi pusės „pasiekė svarbų susitarimą“ dėl oro gynybos.
Pasak jo, susitarimas numato dešimties metų bendradarbiavimą gynybos srityje, įskaitant bendrų gamybos linijų įkūrimą.
Kyjivas yra nusiuntęs dešimtis karinių specialistų ir dronų perėmėjų į kelias regiono šalis, kuriose jie buvo panaudoti atskriejantiems Irano dronams numušti.
Ukraina savo priešdroninę gynybą vadina geriausia pasaulyje.
Saudo Arabija palaiko gerus santykius ir su Kyjivu, ir su Maskva. Šalis taip pat buvo organizavusi derybas su JAV pareigūnais, siekiančiais užbaigti Rusijos invaziją.
Ukrainoje atleistas brigados vadas dėl fronte be maisto ir vandens paliktų karių
Ukraina penktadienį pranešė, kad buvo atleistas vieno karinio dalinio vadas, pasirodžius nuotraukoms, kuriose užfiksuoti išsekę kariai, ištisus mėnesius palikti fronte be pakankamų maisto ir vandens atsargų. Šis atvejis sukėlė pasipiktinimą visoje šalyje.
Viena moteris, kuri, kaip pranešama, yra to dalinio kario žmona, paskelbė nuotraukas, kuriose matyti trys kariai, netekę daug svorio, su išsikišusiais šonkauliais bei raktikauliais ir apžėlusiomis barzdomis.
Dalinys nuo rugpjūčio 25 d. buvo dislokuotas fronte Charkivo srities šiaurės rytuose, o atsargos buvo tiekiamos „kaip Dievas duos, maždaug kas 10-15 dienų, be vandens ir maisto“, – socialiniame tinkle rašė Anastasija Silčuk.
Žiemą vyrai tirpino sniegą ir gėrė lietaus vandenį, pridūrė ji.
Ukrainos karo žurnalistai ir visuomenės veikėjai reagavo piktai.
„Niekada nemaniau, kad mūsų karinė vadovybė prives mūsų kariuomenę prie tokios gėdos. Mūsų pėstininkai atrodo kaip grįžę iš rusų nelaisvės“, – socialiniame tinkle rašė korespondentė Ana Kaliužna.
Ukrainos generalinis štabas penktadienį pranešė, kad atleido dalinio – 14-osios mechanizuotosios brigados – vadą, kaltindamas jį „nuslėpus tikrąją padėtį“.
„Buvo prarasta nemažai pozicijų ir padaryta virtinė klaidingų apskaičiavimų dėl karių aprūpinimo atsargomis. Visų pirma buvo nustatyta maisto tiekimo į vieną iš brigados pozicijų problema“, – sakoma štabo pranešime socialiniame tinkle.
Dalinys kovoja netoli Oskilo upės Kupjansko srityje šiaurės rytų Ukrainoje. Atsargos kariams toje fronto dalyje tiekiamos naudojant dronus ir valtis, nes reikia kirsti vandens telkinį, kurį apšaudo Rusija, teigė Ukraina.
Neseniai daliniui buvo pristatyti maisto produktai, penktadienį pranešė kariuomenė, pridurdama: „Jei sąlygos leis, kariai bus nedelsiant evakuoti.“
Naujasis brigados vadas Tarasas Maksimovas po paskyrimo internetu susiskambino su kariais ir pažadėjo, kad pasistengs juos rotuoti, kai tik leis oro sąlygos.
„Padėkite, ištraukite mus, ir viskas bus gerai“, – sakė jam vienas iš vyrų pokalbio, kurį paskelbė Ukrainos žiniasklaida, metu.
Merzas įspėja dėl dvišalės paramos Ukrainai mažinimo, kai buvo patvirtinta 90 mlrd. ES paskola
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas po neformalaus ES viršūnių susitikimo Kipre įspėjo kitas ES valstybes dėl dvišalės paramos Ukrainai mažinimo po to, kai buvo patvirtinta 90 mlrd. eurų paskola Kyjivui, praneša agentūra „Reuters“.
„Vakar paraginau kolegas nesinaudoti šia paskola kaip pretekstu mažinti dvišalius susitarimus su Ukraina ar net jų visiškai atsisakyti“, – pareiškė F. Merzas penktadienį žurnalistų paklaustas, ar Vokietija dabar mažins šiais metais numatytą savo 11,5 mlrd. eurų paramą. Šaliai, anot jo, gynybinėje kovoje su Rusija, reikia abiejų šių šaltinių.
„Mums reikia bendradarbiavimo su Ukraina dvišaliu lygiu – tarp Ukrainos ir atskirų šalių narių. Ir mums reikia šių bendrų Europos Sąjungos pastangų, kaip dabar paskola“, – pabrėžė F. Merzas. Jis teigė norįs tęsti bendradarbiavimą su Ukraina visiškai nepriklausomai nuo šios paskolos.
Ketvirtadienį ES galutinai patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai.
Sikorskis pateikė prognozę, kaip elgsis Putinas: tai yra diktatorių problema
Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną gali nušalinti jo paties aplinkos žmonės, o po to derybas dėl taikos Ukrainoje ves jau jo įpėdinis. Tokią nuomonę interviu Italijos leidiniui „Corriere della Sera“ išsakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
R. Sikorskis pažymėjo, kad daugeliu atvejų valstybės agresorės užbaigia karus kita su kita vadovybe, nei juos pradeda. Taip pat jis priminė, kad daugelį diktatorių nuvertė jų pačių aplinka.
„Čia, Romoje, man nereikia pasakoti, kiek imperatorių buvo nušalinta jų pačių pretorijonų gvardijos... Diktatoriai tai visada suvokia labai vėlai“, – sakė R. Sikorskis.
Sikorskis: Putinas karą tęs, kol įsitikins „akivaizdžia pergale“
Lenkijos diplomatas išreiškė įsitikinimą, kad V. Putinas mano, jog nesėkmingo karo tęsimas yra saugesnis variantas jam pačiam nei jo pabaiga be akivaizdžios pergalės.
„Diktatorių, įsitraukusių į karą, problema yra ta, kad jei jie nutrauks konfliktą be akivaizdžios pergalės, jų valdžia atsidurs pavojuje“, – pareiškė jis.
Taip pat R. Sikorskis pridūrė, kad Rusijos generolai V. Putinui nesako visos tiesos apie padėtį fronte, o tai stumia Kremlių į vis didesnę aklavietę.
Padėtis Rusijoje
Primename, kad Rusijoje auga visuotinis nepasitenkinimas interneto blokavimu ir ekonominės padėties pablogėjimu dėl karo, kurį Kremlius vykdo Ukrainoje.
Jei dar prieš dvejus metus rusai džiaugėsi karu kaip šalies geopolitinės galios išraiška ir mėgavosi kariniu ekonomikos pakilimu, tai dabar situacija yra visiškai priešinga.
Valdžios veiksmus kritikuoja tinklaraštininkai ir net kai kurie politikai, kurie įgijo drąsos.
Princo Harry vizitas Ukrainoje: apsilankė masinių skerdynių vietoje
Rusija kritikuoja ES sankcijas
Rusija griežtai sukritikavo naują ES sankcijų paketą ir paskelbė apie griežtas atsakomąsias priemones, praneša agentūra „Reuters“.
Ribojimai iškastinio kuro srityje, atsižvelgiant į pasaulinį išteklių trūkumą, turės pragaištingų padarinių, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Baudžiamosios priemonės esą yra smūgis besivystančioms šalims, kurios nebegalės sau leisti įsigyti energijos pernelyg aukštomis kainomis. Be to, sankcijos kelia pavojų apsirūpinimo maistu saugumui, nes numato papildomus ribojimus trąšoms. Rusija reaguos griežtomis atsakomosiomis priemonės, pabrėžė M. Zacharova.
ES ketvirtadienį priėmė 20-ąjį ES sankcijų paketą, kai po kelių dienų nuo pralaimėjimo jo 16-os metų valdymą užbaigusiuose rinkimuose Kremliui palankus V. Orbanas atšaukė savo kelis mėnesius trukusį veto.
Pastarųjų priemonių tikslas – dar labiau sumažinti Maskvos pajamas iš dujų ir naftos pardavimo. Be to, nuo tarptautinių mokėjimo sistemų atjungiama dar daugiau Rusijos finansų įstaigų, o prekybai bus taikomi papildomi apribojimai.
Rusija ir Ukraina apsikeitė belaisviais – viena kitai perdavė po 193
Rusija ir Ukraina penktadienį apsikeitė karo belaisviais, viena kitai perduodamos po 193 į nelaisvę paimtus karius, pranešė abi kariaujančios pusės.
Tai antras apsikeitimas šį mėnesį. Tokie mainai yra viena iš nedaugelio Maskvos ir Kyjivo bendradarbiavimo sričių.
„Į namus po belaisvių mainų grįžta 193 Ukrainos kariai“, – socialiniuose tinkluose paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Rusijos gynybos ministerija taip pat patvirtino, kad apsikeitimas įvyko.
Ukraina ketina smarkiai plėsti branduolinę energetiką
Artėjant 40-osioms Černobylio katastrofos metinėms, Ukraina paskelbė smarkiai plėsiant branduolinę energetiką.
„Mūsų tikslas yra iki 2050 metų pasiekti 25 gigavatų nominalią branduolinės energijos gamybos galią“, – savo „Telegram“ kanale rašė energetikos ministras Denysas Šmyhalis. Vakarų Ukrainoje esanti Chmelnyckio branduolinė elektrinė be dabar veikiančių dviejų reaktorių turės dar keturis. Branduolinės energijos gamybos didinimas sudarys „naujos Ukrainos energetikos architektūros pagrindą“, pridūrė ministras.
Išplėtimas iki 25 gigavatų reiškia, kad esami pajėgumai beveik padvigubės. Šiuo metu keturių Ukrainos branduolinių elektrinių su 15 sovietinės konstrukcijos reaktorių nominali galia yra daugiau kaip 13 gigavatų. Pastarąjį kartą 2004 m. Rivnės ir Chmelnyckio elektrinėse pradėti eksploatuoti nauji blokai. Seniausias reaktorius dirba nuo 1980 m. Tačiau didžiausia Europos branduolinė elektrinė Zaporižios srityje, kurios nominali galia yra 6 gigavatai, nuo 2022 m. yra okupuota rusų dalinių. Šeši čia esantys reaktoriai saugumo sumetimais yra išjungti.
1986 m. balandžio 26 d. Šiaurės Ukrainoje sprogo ketvirtasis Černobylio atominės elektrinės reaktorius. Nuo tada dideli Ukrainos ir Baltarusijos bei Rusijos teritorijų plotai yra užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis. Daugiau nei 100 tūkst. žmonių teko priverstinai perkelti. Ekspertai mano, kad su katastrofa susijusių mirčių skaičius siekia dešimtis tūkstančių.
Ukraina nuo 2022 m. ginasi nuo Rusijos agresijos. Maskva dronų ir raketų atakomis prieš energetikos objektus mėgina sutrikdyti šalies aprūpinimą elektra. Branduolinės elektrinės iki šiol nebuvo tiesiogiai atakuojamos. Tačiau kelis kartus būta smūgių į netoliese esančias pastotes, dėl kurių teko stabdyti branduolinius reaktorius.
FSB nušovė jaunuolį, įtariamą pasikėsinimu nužudyti „Roskomnadzor“ vadovybę
Rusijos saugumo tarnyba (FSB) penktadienį pranešė, kad jos agentai nušovė vyrą, įtariamą planavus nužudyti valstybinės interneto priežiūros institucijos „Roskomnadzor“ vadovybės atstovus, praneša nepriklausomas naujienų portalas „The Moscow Times“.
„Roskomnadzor“ pastaruoju metu šalyje įvedinėja vis griežtesnius interneto ribojimus.
Rusijos teisėsaugos institucijos pasikėsinimą į interneto reguliavimo tarnybos vadovybę vadino „teroro aktu“, kurį esą organizavo Ukraina, siekdama „sutrikdyti Rusijos informacinio saugumo priemones“.
Teigiama, kad „Roskomnadzor“ vadovybės atstovų automobiliuose ketinta padėti bombos.
Pasak FSB, įtariamasis dėl pasikėsinimo nužudyti buvo 20-metis Maskvos gyventojas, kuris buvo nukautas balandžio 18 d., kai per bandymą jį suimti pradėjo šaudyti į agentus.
FSB areštavo dar septynis asmenis, įtariamus dalyvavus pasikėsinime nužudyti. Šiems asmenims pateikti kaltinimai dėl neteisėtos prekybos ginklais ir terorizmo.
Rusijos valdžios institucijos taip pat pažėrė kaltinimų nenurodytoms užsienio žvalgybos tarnyboms esą dėl jaunuolių radikalizavimu ir neapykantos vyriausybei kurstymo.
„Roskomnadzor“ vadovybė ir jų šeimos nariai gauna grasinimus nužudyti. Vykdomi ginkluoti išpuoliai, rengiami teroro aktai“, – teigė teisėsaugos institucija.
„The Moscow Times“ primena, kad ši naujiena pasirodė praėjus vos dienai po Rusijos prezidento Vladimiro Putino pirmojo viešo pareiškimo dėl didelio masto mobiliojo interneto sutrikimų, pastaraisiais mėnesiais sukėlusių nepasitenkinimą visoje Rusijoje. V. Putinas gynė šiuos apribojimus kaip būtiną apsaugą nuo dronų smūgių ir teroro aktų.
Rusija sumažino palūkanų normą
Penktadienį Maskva sumažino bazinę palūkanų normą. Tai padaryta praėjus kelioms dienoms po Rusijos prezidento Vladimiro Putino išreikšto susirūpinimo dėl sulėtėjusios ekonomikos ir nurodymo skatinti ekonomikos augimą.
Remiantis oficialia statistika, Rusijos ekonomika per pirmuosius du metų mėnesius susitraukė šaliai mokant vis didesnę kainą dėl penktus metus skaičiuojančio karo su Ukraina ir už šią agresiją Vakarų įvestų sankcijų.
Rusijos centrinis bankas pranešė skolinimosi išlaidas mažinantis nuo 15 iki 14,5 proc., tačiau pridūrė, kad nerimas dėl galimos didelės infliacijos ateityje vis dar neatslūgsta.
Palūkanų normos mažinimą skelbiančiame pranešime Rusijos centrinis bankas atkreipė dėmesį į bendrą augimo sulėtėjimą ir įspėjo apie „didelį neapibrėžtumą dėl išorinės aplinkos“ bei vyriausybės planuojamų išlaidų.
Praėjusiais metais Rusijos BVP augo vos vienu procentu; vangus augimas prognozuojamas ir 2026-iesiesms.
Praėjusią savaitę V. Putinas vyriausybės posėdyje ekonomikos klausimais pareiškė, kad augimo trajektorija „šiuo metu neatitinka lūkesčių“, o sausio–vasario mėnesiais šalies ekonomika susitraukė 1,8 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„(Tai buvo – ELTA) mažiau nei tikėjosi ne tik ekspertai ir analitikai, bet ir pati vyriausybė bei Centrinis bankas“, – sakė V. Putinas.
Naftos kainų kilimą lėmęs karas Artimuosiuose Rytuose suteikė Maskvai finansinį atokvėpį. Tarptautinė Energetikos Agentūra (TEA) teigia, kad kovo mėnesį Maskvos pajamos iš naftos eksporto beveik padvigubėjo.
Tačiau augimą stabdo tokios struktūrinės problemos kaip darbo jėgos trūkumas, valiutos kurso svyravimai, neatslūgstanti infliacija ir silpnas investicinis klimatas.
Verslo atstovai kritikuoja aukštas palūkanų normas, kurios buvo padidintos siekiant kovoti su sparčiai augančia infliacija, kaip ekonomikos stabdį.
Rusija išleido didžiules sumas karui Ukrainoje. Šios išlaidos iš pradžių paskatino augimą, tačiau dėl to nukentėjo su kariuomene nesusijusios ekonomikos sritys.
Maskvos biudžeto deficitas per pirmuosius tris 2026 m. mėnesius siekė 60 mlrd. JAV dolerių, arba 1,9 proc. BVP – tai didesnis deficitas nei buvo planuota visiems metams.
Penktadienį Rusijos centrinis bankas įspėjo, kad jei valstybės išlaidos nesumažės iki planuoto lygio, palūkanų normos turės ilgiau likti aukštesniame lygyje.
Galingas Ukrainos smūgis Rusijai: atakavo dronų gamyklą
Ukrainos ginkluotosios pajėgos balandžio 19 d. smogė „Atlant Aero“ gamyklai Taganroge raketomis „Neptun“ ir sunaikino kelis objekto gamybinius pastatus, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Zaporižios AE – mažiausiai 7 kankinimų kameros: tai, kas vyksta, šokiruoja
Žinoma apie mažiausiai septynias kankinimų kameras, kuriose laikomi okupuotos Zaporižios atominės elektrinės (AE) darbuotojai, trečiadienį pranešė Ukrainos žmogaus teisių organizacija „Truth Hounds“.
Apie tai penktadienį skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
„Enerhodare suskaičiavome mažiausiai septynias tokias vietas (...). „Rosatom“ atstovai dalyvavo spaudimo kampanijoje prieš elektrinės darbuotojus, siekdami priversti juos pasirašyti su jais sutartį“, – Ukrainos žiniasklaidos centro surengtoje diskusijoje sakė organizacijos tyrimų vadovas Romanas Kovalas.
Apie tokį spaudimą pasirašyti sutartis su Rusija skelbė ir Ukrainos branduolinės energetikos bendrovė „Energoatom“. Nepaisydami pavojaus, 2,5 tūkst. darbuotojų atsisakė tai padaryti, įskaitant 15 licencijuotų reaktorių operatorių, o daugelis darbuotojų dabar slapstosi.
Pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę, kankinimų kamerose laikomi mažiausiai 78 elektrinės darbuotojai, teigė R. Kovalas.
Jis pridūrė, kad „Rosatom“ nurodė Rusijos slaptųjų tarnybų agentams tirti Zaporižios AE darbuotojus, kuriuos Rusija laiko nepatikimais.
Rusija taip pat bandė iš naujo paleisti sustabdytą atominę elektrinę, neteisėtai valdomą jos valstybinės branduolinės energetikos įmonės „Rosatom“, ir prijungti ją prie Rusijos energetikos tinklo, nors tai keltų didelę riziką branduolinei saugai.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) nurodė, kad elektrinė naudoja aušinimo vandenį iš dabar jau sunaikinto Kachovkos tvenkinio.
Zaporižios AE Rusijos pajėgos yra užėmusios nuo 2022 metų kovo.
Maskva neteisėtai laiko okupuotose Ukrainos teritorijose gyvenančius asmenis, versdama civilius pereiti per filtracijos stovyklas, kad nustatytų proukrainietiškų pažiūrų asmenis, o būtiniausių paslaugų teikimą sieja su Rusijos pilietybės gavimu, rašo „The Kyiv Independent“.
Šaltinis: Volodymyras Zelenskis vyks į Saudo Arabiją susitikti su sosto įpėdiniu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį lankysis Saudo Arabijoje, kur susitiks su šios šalies de facto valdytoju, sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu (Mohamedu bin Salmanu), naujienų agentūrai AFP pranešė aukšto rango Kyjivo pareigūnas.
Tai bus antroji V. Zelenskio kelionė į Saudo Arabiją per pastaruosius du mėnesius.
Vykstant JAV ir Izraelio karui su Iranu, V. Zelenskis užmezgė glaudesnius ryšius su keliomis Persijos įlankos regiono valstybėmis. Jis sudarė gynybos susitarimus, taip pat ir su Rijadu, siekdamas pasidalyti Kyjivo patirtimi numušant dronus, įgyta daugiau kaip ketverius metus atremiant Rusijos atakas.
Rusija teigia užkirtusi kelią išpuoliui prieš telekomunikacijų pareigūnus
Rusija penktadienį pranešė užkirtusi kelią įtariamam sprogdinimo sąmokslui prieš telekomunikacijų reguliavimo tarnybos pareigūnus.
Šalyje auga nepasitenkinimas dėl veiklos internete ir prieigos prie interneto apribojimų.
Interneto priežiūros institucija „Roskomnadzor“ įgyja vis daugiau galių ir jau kelis mėnesius riboja dviejų didžiausių šalies susirašinėjimo programėlių – „Telegram“ ir „WhatsApp“ – veiklą, bandydama priversti vartotojus naudotis nauja valstybės remiama paslauga „Max“.
Rusija taip pat apribojo VPN naudojimą ir įvedė nuolatinius interneto trukdžius, kurie paveikė Maskvą, kitus didžiuosius miestus ir vietoves netoli sienos su Ukraina.
Šiuos atjungimus ji pateisina kaip būtiną saugumo priemonę saugantis atsakomųjų Ukrainos dronų smūgių, o susirašinėjimo programėlių apribojimus – kaip būdą kovoti su nusikalstama veikla, kuri, jos teigimu, kyla iš Kyjivo.
Saugumo agentūra FSB penktadienį pranešė, kad „buvo užkirstas kelias teroristiniam išpuoliui prieš „Roskomnadzor“ vadovybę, kurio metu planuota susprogdinti automobilį su sprogstamuoju įtaisu“.
FSB nurodė, kad per praėjusią savaitę atliktus reidus „buvo sulaikyti septyni kraštutinių dešiniųjų ir neofašistinės ideologijos šalininkai, kuriuos per „Telegram“ programėlę užverbavo Ukrainos specialiosios tarnybos“.
„Šios teroristinės grupuotės lyderis, 2004 metais gimęs Maskvos gyventojas, sulaikymo metu pasipriešino ginklu, panaudodamas šaunamąjį ginklą, ir buvo neutralizuotas“, – teigė FSB.
FSB išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip jos pareigūnai įsiveržia į butus, o neįvardyti jaunuoliai užtušuotais veidais prisipažįsta dėl įtariamo dalyvavimo sąmoksle.
FSB pranešė, kad pradėtos baudžiamosios bylos dėl neteisėtos prekybos ginklais ir sprogstamaisiais įtaisais, ir kad ji svarsto galimybę pateikti kaltinimus terorizmu, už kurį gresia įkalinimas iki gyvos galvos.
Rusai Ukrainos Chersono srityje atakavo civilius bepiločiais orlaiviais, žuvo du žmonės, dar trys sužeisti
Rusijos pajėgos Ukrainos Chersono srityje nuo šio ryto atakuoja civilius gyventojus bepiločiais orlaiviais – šiuo metu žinoma, kad du žmonės žuvo, o dar trys buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė Chersono miesto karinė administracija.
„Apie 7 val. Chersono priemiestyje teroristai rusai bepiločiu orlaiviu smogė į mopedą, kuriuo važiavo du žmonės. Jie mirė įvykio vietoje“, – sakoma paskelbtame pareiškime.
Pažymima, kad mirtinų sužalojimų patyrė 68 m. vyras ir moteris, kurių tapatybę šiuo metu nustato atitinkamos institucijos. Pasak Chersono srities karinės administracijos vadovo Oleksandro Prokudino, Rusijos kariai mopedą bepiločiu atakavo netoli Zelenivkos. Miesto ir srities karinės administracijos pareiškė užuojautą naujausių Rusijos Federacijos kariuomenės aukų šeimoms ir artimiesiems.
Chersono miesto karinė administracija taip pat praneša, kad policijos pareigūnai išgabeno į ligoninę 72 m. gyventoją, kuris buvo sužeistas per dar vieną priešo ataką – Rusijos bepilotis orlaivis apie 8.20 val. Dnipro rajone smogė į automobilį. Vyras patyrė sprogimo sukeltus sužalojimus ir skeveldrų sukeltas galvos ir krūtinės žaizdas. Jis buvo hospitalizuotas būdamas vidutinės būklės.
Be to, anot srities karinės administracijos, apie 7.20 val. okupantai rusai bepiločiu orlaiviu Bilozerkos kaime puolė dvi moteris. Atakos metu dvi 68 ir 59 m. gyventojos ėjo gatve. Jos patyrė sprogimo sukeltus sužalojimus; vyresnė moteris taip pat patyrė skeveldrų sukeltas rankos ir kojos žaizdas. Nukentėjusiąsias prižiūri medikai.
Prieš gegužės 9-ąją Kremliui stiprinant karo propagandą rusai rašys „Pergalės diktantą“
Ukrainos Kovos su dezinformacija centras praneša apie propagandos kampanijų suintensyvėjimą Rusijoje artėjant Pergalės dienai, įskaitant „Pergalės diktanto“ ir kitų įtakos priemonių išplėtimą.
„Rusijoje karo propagandos mastai toliau auga artėjant Pergalės dienai, kurią Kremlius jau seniai pavertė pusiau religiniu valstybės kultu“, – sakoma „Telegram“ kanale paskelbtame pranešime.
Centras pabrėžia, kad viena didžiausių šios „pergalės beprotybės“ propagandos iniciatyvų yra „Pergalės diktantas“. Rusijos žiniasklaida giriasi, kad šių metų kampanija sumuš visus rekordus, apims ne tik švietimo įstaigas, bet ir iš esmės visus sektorius – įmones, vyriausybines įstaigas, geležinkelio stotis, oro uostus ir net kosmodromus.
„Akivaizdu, kad dauguma žmonių rašys „diktantą“ priverstinai. Pagrindiniai dalyviai yra moksleiviai, studentai, kariškiai ir jų šeimos, taip pat viešojo sektoriaus darbuotojai ir profesinės sąjungos“, – paaiškino centras.
Be to, propagandinis „diktantas“ bus rengiamas ir Pietų pusrutulio šalyse, aktyviai dalyvaujant Rusijos organizacijai „Rossotrudničestvo“, jai pavesta skatinti šalies įtaką užsienyje.
„Diktanto“ užduotys yra grynai propagandinės, jos ne tik propaguoja Rusijos Antrojo pasaulinio karo versiją, bet ir skirtos pateisinti vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“ ir šlovinti jos dalyvius. Be „diktanto“, Rusijoje pasitelkiamas ir kitas propagandos įrankis – propagandos išmokytas specializuotas neuroninis tinklas“, – pabrėžė centras.
Pasak jo, Antrojo pasaulinio karo tragedijos atminimą Kremlius pavertė visa apimančia savo agresyvaus karo propagandos priemone.
Anksčiau pranešta apie Rusijos propagandos skleidžiamą dezinformaciją neva Ukrainos pajėgos susprogdino gyvenamąjį namą Donecko srityje ir tariamai nužudė civilius gyventojus, tačiau šiems teiginiams trūksta įrodymų ir jie yra dezinformacijos kampanijos dalis.
Rusijos planai griūva: ekspertas atskleidė, kas vyksta fronte
Ukrainos gynybos pajėgoms dėl sėkmingų veiksmų fronte pavyko atidėti didelį Rusijos kariuomenės puolimą Donecko srityje. Apie tai ekspertas Jevhenas Dykyjus, karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, pranešė „Radio NV“ eteryje.
Jis pažymėjo, kad Ukrainos gynybos pajėgos, perėmusios iniciatyvą ir vykdydamos taktinius kontrpuolimus pietiniame fronto ruože, sužlugdė okupantų pavasarinio puolimo pradžią.
„Mes jį atidėjome mažiausiai dviem mėnesiams. O, panašu, net ir daugiau. Tačiau tai nereiškia, kad rusai šio puolimo atsisakė. Tiesiog jis nebebus pavasarinis, pereinantis į pavasario-vasaros, o greičiau vasaros-rudens“, – įsitikinęs J. Dykyjus.
Pasak eksperto, užpuolikai kažkiek atremia Ukrainos atakas ir bando prie jų prisitaikyti, taip pat dabar telkia rezervus, kad okupacinė grupuotė vėl galėtų „šliaužti pirmyn“. „Ji labai įstrigo“, – pridūrė ekspertas.
Tuo pačiu jis pabrėžė, kad laukia dar labai sunkus kelias. Vis dėlto, šiandien, kaip mano karinis ekspertas, situacija fronte yra geresnė nei per pastaruosius dvejus metus.
„Mes esame labai toli nuo situacijos, kuri buvo 2023 metais... Tačiau, palyginti su 2024 ir 2025 metais, šiandien fronte situacija yra geriausia. Akivaizdu, kad rusų tai netenkina. Jie įstrigo. Patiria labai didelius nuostolius, ir jei anksčiau jie patirdavo didelius nuostolius ir kažkiek judėdavo pirmyn, tai dabar – nuostoliai yra, o judėjimo nėra. Jei kur nors jie atkovoja kelis kilometrus, per tą patį laiką tiek pat praranda kitame fronto ruože. Tai reiškia, kad faktiškai linija nebejuda, ji svyruoja“, – pabrėžė J. Dykyjus.
Ir pridūrė: „Akivaizdu, kad kai tik jie sutelks rezervus, bandys su dviejų ar net trijų mėnesių pavėlavimu surengti galingą puolimą Donecko srityje... Mums reikia tai ištverti, mums reikia jį atremti, ir aš ryžčiausi prognozuoti, kad tai bus paskutinis jų didelis puolimas.“
Pasak jo, nors Rusijos kariuomenė yra pakankamai gausi, ji taip degradavo, kad yra ant kovinio pajėgumo ribos: „Šią ribą jie peržengs per šį vasaros puolimą. Jie iš esmės suduš, išsitaškys ties šiais keturiais miestais. Nežinau, kas liks iš tų mūsų keturių miestų. Bijau, kad jų likimas bus labai sunkus. Tačiau būtent ties šiais miestais, tikiuosi, baigsis jų gebėjimas judėti pirmyn.“
Tiesa išlindo į paviršių: štai ką pripažino Putinas
Rusijos lyderis Vladimiras Putinas sureagavo į rusų skundus dėl mobiliojo interneto veikimo sutrikimų Rusijoje, pateisindamas juos vidaus saugumo būtinybe. Tai pirmas kartas, kai V. Putinas tiesiogiai pripažino šiuos išjungimus, rašo Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
„Tai būtų labai naudinga“: štai kur Trumpas nori matyti Putiną
Jungtinės Valstijos pakvies Rusijos vadovą Vladimirą Putiną į Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą Majamyje, ketvirtadienį pranešė JAV pareigūnas.
Vis dėlto prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė abejojantis, ar Rusijos vadovas atvyks.
Per Rusijos naktinę dronų ataką Odesoje žuvo du žmonės, 14 buvo sužeisti
Per naktinę ataką Rusija puolė gyvenamuosius pastatus Odesoje, žuvo du žmonės ir 14 buvo sužeisti, feisbuke pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
„Naktinė Rusijos ataka Odesoje: yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Pataikyta į gyvenamuosius pastatus ir civilinę infrastruktūrą. Per ataką trijų aukštų gyvenamajame name buvo sugriauti butai ir kilo gaisras. Šeši žmonės buvo sužeisti“, – sakoma pranešime.
Pasak nepaprastųjų situacijų tarnybos, buvo sugriauti du dviejų aukštų gyvenamieji pastatai. Gelbėtojai išgelbėjo vieną žmogų ir evakavo 20 gyventojų, tarp jų du vaikus. Per šiuos incidentus buvo sužeisti septyni žmonės.
Kitas dronas pataikė į dviejų aukštų pastatą, jame žuvo du žmonės ir vienas buvo sužeistas. Iš šio pastato buvo evakuota šešiolika gyventojų.
Visą naktį įvykio vietoje dirbo skubios pagalbos psichologai, padėję daugiau nei 50 gyventojų, įskaitant didžiulį šoką patyrusius tris vaikus.
„Per Rusijos ataką žuvo iš viso du žmonės ir 14 buvo sužeista“, – pranešė agentūra.
Reagavimo pastangose dalyvavo daugiau nei 140 gelbėtojų, padarinių likvidavimo darbai tęsiami. Informacija vis dar atnaujinama.
Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 910 karių
Bendri Rusijos koviniai nuostoliai kare prieš Ukrainą nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. balandžio 24 d. pasiekė apie 1 323 460 karių, įskaitant 910 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusija taip pat neteko 11 892 tankų (+4), 24 445 šarvuotųjų kovos mašinų (+4), 40 606 artilerijos sistemų (+32), 1 753 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 1 353 oro gynybos sistemų (+2), 435 lėktuvų, 350 sraigtasparnių, 254 605 bepiločių orlaivių (+1 175), 4 549 kruizinių raketų, 33 laivų, 2 povandeninių laivų, 91 256 automobilių ir degalų cisternų (+129) bei 4 134 specialiosios technikos vienetų.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Rusijos dronai smogė Odesai – apgadinnti namai, sužeisti civiliai
Per naktinę Rusijos ataką Odesoje pataikyta į gyvenamąjį pastatą, pranešama apie aukas.
Apie tai „Telegram“ kanale parašė Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Priešas vėl taikėsi į gyvenamuosius rajonus mūsų mieste. Pataikyta į kelis gyvenamuosius pastatus – du dviejų aukštų ir vieną trijų aukštų. Vienoje vietoje medikai suteikė pagalbą dviem žmonėms; kitoje sužeista moteris buvo paguldyta į ligoninę. Informacija apie bendrą sužeistųjų skaičių dar tikslinama“, – sakoma jo pranešime.
S. Lysakas pridūrė, kad pataikyta ir į negyvenamą pastatą.
Pasak Odesos regioninės administracijos vadovo Oleho Kiperio, per ataką mieste buvo apgadinta civilinė infrastruktūra.
„Vienas iš dronų pataikė į trijų aukštų gyvenamąjį namą. Antrame ir trečiame aukštuose esantys butai buvo sunaikinti. Deja, du žmonės buvo sužeisti – 72 metų moterį ir 52 metų vyrą sužeidė skeveldros. Moteris buvo nuvežta į ligoninę“, – sakė jis.
O. Kiperis taip pat pranešė, kad išdužo kelių kitų pastatų langai ir buvo apgadintos transporto priemonės. Įvykio vietoje dirbo gelbėjimo ir savivaldybių tarnybos, tęsdamos padarinių likvidavimo pastangas.
Zelenskis kreipėsi į ES: pasakė, ko Ukraina laukia labiausiai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipdamasis į Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo dalyvius pabrėžė Ukrainos siekį paspartinti visateisę narystę ES su aiškia jos pradžios data.
„Kreipiausi į Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo dalyvius. Dėkoju visiems jums, kurie supranta, kaip svarbu mums judėti link narystės Europos Sąjungoje. Šiame kare mes giname ne tik save, bet ir jus bei europietišką gyvenimo būdą. Nesvarbu, kokios būtų Rusijos ambicijos, viena yra akivaizdu: Europa kartu su Ukraina galės apsiginti. Ir manau, kad tiek dėl mūsų ginamos Europos, tiek dėl mūsų reformų Ukraina turi gauti visateisę narystę Europos Sąjungoje“, – rašo V. Zelenskis savo „Facebook“ paskyroje.
Prezidentas padėkojo visiems, kurie dirba siekdami paspartinti šį procesą.
„Svarbu, kad jau gegužę galėtume pereiti prie klasterių atblokavimo – atidaryti pirmąjį klasterį ir iškart likusius penkis, o vėliau pradėti skyrių uždarymą. Siekiame tokios pačios visateisės narystės, kokią turi kiekviena Europos Sąjungos valstybė – nuo Kipro iki Lenkijos. Vienintelis dalykas, kurio prašome, – paspartinti visateisę narystę su aiškia jos pradžios data“, – pažymėjo V. Zelenskis.
„Tai būtina, kad būtų išvengta begalinio Rusijos vykdomo mūsų kelio blokavimo. Ir ne tik blokavimo, bet ir Europos skaldymo bei silpninimo siekiant sustabdyti Ukrainą. Aiškus grafikas ir pagreitinta procedūra gali tam užkirsti kelią. Būtent todėl mes to prašome. Esame pasirengę dirbti kartu, kad užtikrintume Ukrainos narystę“, – pridūrė valstybės vadovas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Šlovė Ukrainai.
Dubasint, perdaužyt russofašistus ir jų pakalikus.
Virš Baltijos jūros – sujudimas: Lenkija perėmė 2 Rusijos naikintuvus
Lenkijos naikintuvai F-16 perėmė du Rusijos lėktuvus Su-30 virš Baltijos jūros, pareiškė gynybos ministro pavaduotojas Cezary Tomczykas, pridurdamas, kad bet koks Lenkijos saugumo pažeidimas sukeltų „greitą NATO atsaką“. Apie tai pranešė „TVP World“.
Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinė vadovybė pranešė, kad penktadienį pora budinčių F-16 lėktuvų perėmė, vizualiai identifikavo ir stebėjo Rusijos daugiafunkcius lėktuvus.
Jie skrido tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros be pateikto skrydžio plano ir su išjungtais atsakikliais, teigė vadovybė, bet pridūrė, kad Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista.
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniak-Kamyszas pareiškė, kad Rusijos „provokaciniai veiksmai“ yra „mūsų oro gynybos sistemų išbandymas“.
Incidentas įvyko esant padidėjusiai regioninei įtampai, susijusiai su penktus metus besitęsiančiu Rusijos karu Ukrainoje.
Su-30 yra Rusijoje sukurtas daugiafunkcis naikintuvas, skirtas vykdyti įvairias misijas, įskaitant kovą „oras-oras“, smūgius „oras-žemė“ ir tolimojo patruliavimo bei palydos misijas.
Balandžio 9 d. Lenkijos naikintuvai F-16 virš Baltijos jūros perėmė Rusijos žvalgybinį orlaivį – tai buvo jau antras toks incidentas per pirmąją mėnesio pusę.