Zelenskis nutraukė tylą: atsakė, kodėl atleido Jermaką
Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad turėjo savų priežasčių atleisti Andrijų Jermaką iš prezidento kanceliarijos vadovo pareigų. Tačiau tai neįvyko dėl „Midas“ bylos, rašo „The Atlantic“.
JAV siunčia signalą: Ukrainos ateitis – NATO, tačiau yra viena sąlyga
Jungtinės Valstijos mano, kad Ukrainos ateitis yra NATO. Tačiau Pentagono spaudos sekretorius generolas majoras Patas Ryderis teigia, kad yra viena sąlyga – atitinkamą sprendimą turi priimti visos 32 Šiaurės Atlanto Aljanso narės, rašo „RBC-Ukraina“.
Ukrainos skeletono lenktynininkas pateikė CAS apeliaciją dėl memorialinio šalmo
Ukrainiečių skeletono lenktynininkas Vladyslavas Heraskevyčius ketvirtadienį pateikė Sporto arbitražo teismui (CAS) apeliaciją dėl diskvalifikacijos iš žiemos olimpinių žaidynių dėl šalmo, ant kurio pavaizduoti per Rusijos karą Ukrainoje žuvę sportininkai.
„Apeliacijoje ginčijamas IBSF (Tarptautinės bobslėjaus ir skeletono federacijos) žiuri sprendimas, kuriame teigiama, kad ponas Heraskevyčius varžybose ketino dėvėti šalmą, ant kurio pavaizduoti per Rusijos karą Ukrainoje žuvę sportininkai, o tai buvo laikoma nesuderinama su Olimpinės chartija", – teigė CAS.
Macronas teigia neplanuojantis artimiausiomis dienomis kalbėtis su Putinu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė neketinantis artimiausiomis dienomis kalbėtis su rusų lyderiu Vladimiru Putinu, teigdamas, kad Europos šalys pirmiausia turi susitarti, ko nori iš Rusijos.
„Tai ne dienų klausimas, vyksta pasiruošimai“, – po Europos Sąjungos (ES) lyderių derybų žurnalistams sakė jis.
„Mes, europiečiai, turime tam pasiruošti, kad, kai ateis laikas, būtume pasirengę diskusijai su rusais“, – pridūrė E. Macronas.
Ukrainos ginklų įmonėms išduotos pirmosios eksporto licencijos nuo karo pradžios
Ukrainos ginkluotės įmonėms išduotos pirmosios nuo karo pradžios licencijos eksportuoti savo ginklus. Tai pranešė Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
Vyriausybė Kyjive eksportu siekia gauti lėšų vietos ginklų pramonės plėtrai. Be to, inovatyvūs ginklai turėtų būti naudojami kaip diplomatinė spaudimo priemonė aljansams stiprinti.
R. Umerovas nenurodė išduotų licencijų skaičiaus. Jo teigimu, sektoriaus metiniai gamybos pajėgimai viršija 55 mlrd. dolerių.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį Ukrainos gynybos sektorius smarkiai išaugo ir dabar jau apima per 1 tūkst. įmonių, daugiausiai jų yra privačios. Pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, vien tik dronų gamintojų yra 450.
Ukraina ir sąjungininkai pasiuntė „aiškią žinią“ Putinui
Ukrainos sąjungininkai pasiuntė griežtą signalą Kremliui – Vakarų vienybė nemažėja, o parama Kyjivui tik auga. Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime paskelbta apie dar 35 mlrd. svarų (apie 40 mlrd. eurų) vertės įsipareigojimus, o Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Healey pabrėžė, kad spaudimas Rusijai bus dar labiau didinamas ir siekiama, jog artimiausi metai taptų karo pabaigos pradžia.
Ukrainos gynybos ministras paskelbė apie naują gynybos pagalbą šaliai
Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fedorovas paskelbė apie naujus tarptautinių partnerių indėlius į Ukrainos gynybą ir paragino didinti sankcijų spaudimą Rusijai, siekiant priartinti taiką. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, M. Fedorovas tai pareiškė tinkle „Telegram“.
„Šiandien mūsų partneriai paskelbs apie naujus indėlius į Ukrainos gynybą. Tai yra nepaprastai svarbu remiant mūsų kariuomenę“, – sakė M. Fedorovas.
Jis kartu pabrėžė, kad Ukraina ateina ne tik su poreikiais, bet ir su sprendimais, patirtimi, duomenimis ir aiškiu planu.
„Mes suprantame, ką galime pasiūlyti partneriams: duomenis ir gynybos sprendimus. Esame pasirengę prisidėti prie mūsų bendro saugumo“, – tvirtino jis.
M. Fedorovas taip pat paragino visus partnerius ne tik remti Ukrainą, bet ir gerokai padidinti sankcijų spaudimą Rusijai.
„Svarbu apriboti Rusijos „šešėlinio laivyno“ veiklą, sustabdyti visus Rusijos tanklaivius. Tik tokiu būdu Rusija nebegalės tęsti šio karo. Čia priimami sprendimai yra svarbūs. Jie lemia, ar Ukrainos miestai bus apsaugoti, ar civiliai išgyvens ir ar taika priartės, ar nutols. Būkime technologiški. Būkime kūrybingi. Būkime atsparūs“, – ragino M. Fedorovas ir pridūrė, kad po Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimo tikisi stiprių partnerių indėlių.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, ketvirtadienį 16.45 val. Kyjivo (ir Lietuvos) laiku prasidėjo kitas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas, kuriam pirmininkauja Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Posėdis vyksta NATO būstinėje Briuselyje, jame dalyvauja ir M. Fedorovas.
Melania Trump tęsia savo misiją: padėjo Ukrainos vaikams grįžti namo
Baltieji rūmai pranešė, kad JAV pirmoji ponia Melania Trump trečią kartą padėjo sugrąžinti pagrobtus Ukrainos vaikus į jų šeimas. Apie tai teigiama pareiškime, kurį Baltieji rūmai paskelbė vasario 12 d., rašo „Evropeiskaja Pravda“.
Taikos derybos pakibo ant plauko: Maskva delsia, o raketos krenta ir toliau
Rusijai ketvirtadienio naktį surengus ataką prieš Ukrainos miestus balistinėmis raketomis ir dronais, ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Maskva dvejoja dėl kito JAV tarpininkaujamo derybų etapo, siekiant nutraukti karą.
Vašingtonas pasiūlė kitą savaitę surengti tolesnes derybas tarp Rusijos ir Ukrainos delegacijų Majamyje arba Abu Dabyje, trečiadienį vakare sakė V. Zelenskis.
Jis nurodė, kad Ukraina „nedelsdama patvirtino“, jog dalyvaus šiame susitikime.
„Kol kas, kiek suprantu, Rusija dvejoja“, – trečiadienio vakarą žurnalistams sakė prezidentas.
Ketvirtadienį Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad dar vieno derybų etapo tikimasi „netrukus“, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.
JAV pareigūnai kol kas nesuteikė komentarų dėl tolesnių derybų, kurios yra dalis metų trunkančių taikos pastangų, inicijuotų Baltųjų rūmų šeimininko Donaldo Trumpo administracijos.
Nors Jungtinės Valstijos siekia, kad iki metų vidurio būtų užbaigtas daugiausiai aukų pareikalavęs konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, Rusija ir toliau bombarduoja savo kaimynę.
Kyjivas ir Maskva nesutaria teritorijų klausimu. Rusija reikalauja visiškos Ukrainos rytinės Donecko srities kontrolės kaip bet kokio susitarimo dalies.
Rusija šiuo metu yra okupavusi apie 20 proc. kaimyninės šalies teritorijos.
Vykstant deryboms, Maskva surengė daugybę mirtinų smūgių, dėl kurių spaudžiant šalčiui milijonams žmonių buvo nutrauktas šildymas ir elektros tiekimas.
Rusija naujausią ataką surengė ankstų ketvirtadienio rytą, smogdama energetikos objektams visoje Ukrainoje. Dėl to Kyjive beveik 2,6 tūkst. gyvenamųjų pastatų liko be šildymo, o Rytų Ukrainoje ataka nusinešė dviejų žmonių gyvybes.
Ukraina nori Vakarų remiamų saugumo garantijų, įskaitant prisijungimo prie Europos Sąjungos datą, ir pokario atstatymo paketą, prieš galėdama svarstyti galimybę pasirašyti siūlomą 20 punktų susitarimą, sakė V. Zelenskis.
Zelenskis apdovanojo sportininką Heraskevyčių Laisvės ordinu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apdovanojo šalies skeletonininką Vladyslavą Heraskevyčių Laisvės ordinu. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, atitinkamas prezidento dekretas Nr. 119/2026 buvo paskelbtas oficialioje valstybės vadovo internetinėje svetainėje.
„Už nesavanaudišką tarnystę Ukrainos žmonėms, pilietinę drąsą ir patriotizmą puoselėjant laisvės ir demokratinių vertybių idealus, šiuo dekretu nutariu skirti Laisvės ordiną Ukrainos nacionalinės olimpinės komandos nariui skeletonininkui Vladyslavui Mychailovyčiui Heraskevyčiui“, – sakoma dokumente.
Kaip jau skelbta, anksčiau ketvirtadienį V. Heraskevyčius buvo diskvalifikuotas prieš savo pirmąjį startą 2026 m. olimpinėse žaidynėse. Sportininkas jo metu planavo dėvėti „atminimo šalmą“, tačiau varžybos vyko jam nedalyvaujant. Ankstesnę dieną Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) uždraudė jam varžytis olimpiadoje su šiuo „atminimo šalmu“. Draudimo pažeidimas galėjo lemti V. Heraskevyčiaus diskvalifikaciją.
„Naujas rekordas“: Ukrainiečiai smogė ten, kur rusai nesitikėjo
„Naujas nuotolio rekordas“ – Ukrainos dronai smogė naftos perdirbimo gamyklai tolimame Rusijos Komijos regione, „Kyiv Independent“ cituojamas SBU šaltinis.
Per metus Ukrainoje civilių aukų skaičius išaugo trečdaliu
2025 m. vėl išaugo civilių mirčių dėl karo Ukrainoje skaičius, nors ir buvo dedamos pastangos sudaryti taiką. Tokią išvadą padarė „Conflict Intelligence Team“ (CIT) analitikai, išnagrinėję visus patvirtintus civilių žūties ir sužalojimo atvejus abiejose fronto pusėse.
CIT duomenimis, 2025 m. dėl karo Ukrainoje ir Rusijoje žuvo 2 919 taikių gyventojų, dar 17 775 žmonės buvo sužeisti. Palyginti su 2024 m., žuvusiųjų skaičius išaugo 12 %, o sužeistųjų – daugiau nei 25 %.
Anksčiau prie panašios išvados priėjo ir JT. Žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje patvirtino, kad 2025 m. vien Ukrainoje žuvo 2 514 civilių gyventojų, o 12 142 buvo sužeisti.
Daugiausia civilių gyventojų per visą Rusijos invazijos laikotarpį žuvo per pirmuosius karo metus. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras konservatyviai įvertino civilių gyventojų aukų skaičių 6 919 žmonėmis 2023 m. sausio 2 d.
2025 m., nepaisant pastangų siekti taikaus sprendimo, smūgių į civilinę infrastruktūrą intensyvumas tik išaugo.
Zelenskis: per masinę Rusijos ataką žuvo du žmonės, o dar daugiau kaip 10 buvo sužeista
Rusija per naktinę ataką į Ukrainą paleido 219 smogiamųjų bepiločių orlaivių, kurių dauguma buvo „Shahed“ bepiločiai, taip pat 25 raketas, iš kurių 24 buvo balistinės. Žuvo du žmonės, o dar daugiau kaip 10 buvo sužeista, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Remontininkai ir gelbėtojai nuo vakar vakaro dirba Rusijos smūgių vietose. Naktį buvo paleista 219 puolamųjų bepiločių orlaivių, nemaža dalis jų – „Shahed‘ai“, taip pat 25 raketos, 24 iš jų – balistinės. Dauguma jų buvo sėkmingai perimti, bet, deja, ne visi. Iki šiol pranešta apie du per šią ataką žuvusius žmones. Reiškiu užuojautą jų šeimoms ir artimiesiems. Daugiau kaip 10 žmonių buvo sužeista“, – rašė jis.
V. Zelenskis pažymėjo, kad pagrindinis smūgio taikinys buvo energetikos objektai Kyjive, Odesoje ir Dnipre, įskaitant elektrines ir pastotes. Žalos padaryta Charkivo, Donecko, Kyjivo ir Chersono srityse. Tuo pat metu bepilotis orlaivis Kramatorske smogė į Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos pastatą.
„Padėtis sostinėje sudėtinga – daugybė pastatų neturi šildymo“, – nurodė jis.
Prezidentas pabrėžė, kad turėtų būti užtikrinta didesnė apsauga nuo šių smūgių.
„Veiksmingiausia gynyba nuo Rusijos balistinių raketų yra „Patriot“ sistemos, o raketos šioms sistemoms turi būti tiekiamos kiekvieną dieną. Dėkoju visoms šalims, prisidedančioms prie PURL iniciatyvos. Viskas, kas šiuo metu yra prieinama programoje ir yra susiję su oro gynyba, turi būti pristatyta greičiau. Esu dėkingas lyderiams, kurie tai supranta ir padeda“, – akcentavo V. Zelenskis.
Kaip jau skelbė naujienų agentūra „Ukrinform“, ketvirtadienio, vasario 12 d., naktį dėl kombinuotos Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių atakos Kyjive be šildymo liko beveik 2,6 tūkst. daugiaaukščių pastatų.
Volodymyras Zelenskis: TOK draudimas skeletonininkui naudingas Rusijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pasmerkė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sprendimą diskvalifikuoti ukrainiečių skeletonininką Vladyslavą Heraskevyčių už tai, kad šis dėvėjo šalmą su pavaizduotais žuvusiais Ukrainos sportininkais.
„Olimpinis judėjimas turėtų padėti stabdyti karus, o ne žaisti agresorių naudai“, – socialiniame tinkle pareiškė V. Zelenskis.
Jis pridūrė: „Mes didžiuojamės Vladyslavu ir tuo, ką jis padarė. Drąsa yra vertingesnė už bet kokį medalį.“
V. Heraskevyčius ketvirtadienį buvo diskvalifikuotas, kai nesutiko atsisakyti uždrausto šalmo.
Po šio TOK sprendimo jis socialiniuose tinkluose parašė: „Tai mūsų orumo kaina.“
TOK pareiškime teigė, kad V. Heraskevyčiui „neleidžiama dalyvauti 2026 metų Milano ir Kortinos žaidynėse, nes jis atsisakė laikytis TOK pateiktų sportininkų išraiškos gairių“.
V. Heraskevyčius primygtinai norėjo dėvėti šalmą, ant kurio pavaizduoti Ukrainos sportininkai ir sportininkės, žuvę nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį.
Politinio pobūdžio gestai varžybų metu yra draudžiami nuo 2021 metų, pagal Olimpinės chartijos 50-ąjį straipsnį, bet sportininkams leidžiama reikšti savo nuomonę spaudos konferencijose ir socialiniuose tinkluose.
TOK antradienį pareiškė, kad ukrainiečių skeletono lenktynininkui žiemos olimpinėse žaidynėse bus padaryta išimtis – kad jis galės dėvėti juodą raištį vietoje savo šalmo.
Ukraina draudimą skeletono lenktynininkui dėvėti specialų šalmą pavadino TOK „gėdos akimirka“
Ukraina ketvirtadienį pasmerkė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sprendimą uždrausti jos skeletonininkui Vladyslavui Heraskevyčiui dalyvauti žiemos olimpinėse žaidynėse dėl šalmo, ant kurio pavaizduotos Rusijos invazijos aukos.
V. Heraskevyčius buvo diskvalifikuotas po to, kai atsisakė nusileisti dėl šalmo, kurį TOK jam uždraudė dėvėti.
Po TOK sprendimo jis socialinėje žiniasklaidoje pareiškė: „Tai mūsų orumo kaina“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha taip pat kritikavo TOK.
„TOK eliminavo ne Ukrainos sportininką, o savo reputaciją. Ateities kartos tai prisimins kaip gėdos akimirką, – teigė jis savo įraše platformoje „X“. – Jis paprasčiausiai norėjo pagerbti per karą žuvusių kolegų sportininkų atminimą. Pagal jokias taisykles ar etiką tame nėra nieko blogo.“
TOK teigė, kad V. Heraskevyčius buvo pašalintas iš žaidynių „nes atsisakė laikytis TOK sportininkų saviraiškos gairių“.
V. Heraskevyčius atkakliai reikalavo leisti dėvėti šalmą, ant kurio pavaizduoti Ukrainos sportininkai, žuvę nuo 2022 m., kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą.
Ukrainos nacionalinis olimpinis komitetas taip pat palaikė savo sportininką. „Visa Ukraina buvo ir visada liks su juo. Nes kai sportininkas stoja ginti tiesos, garbės ir atminties, tai jau yra pergalė“, – rašė komitetas socialinėje žiniasklaidoje.
Politinio pobūdžio gestai varžybų metu draudžiami nuo 2021 m. pagal Olimpinės chartijos 50-ąjį straipsnį, nors sportininkams leidžiama reikšti savo nuomonę spaudos konferencijose ir socialinėje žiniasklaidoje.
2022 m. Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse, prieš pat Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, V. Heraskevyčius į televizijos kameras demonstravo užrašą „Ne – karui Ukrainoje“.
Lenkų žurnalistės reportažas iš Kaliningrado sukėlė didžiulį skandalą: įsitraukė net diplomatai
Žinomos Lenkijos žurnalistės Marijos Wiernikowskos reportažas iš Kaliningrado, paskelbtas „Kanał Zero“, sukėlė skandalą Lenkijoje. Įsitraukė ne tik paprasti lenkai, bet ir diplomatai.
Rusija užblokavo ir „WhatsApp“
Rusija esą dėl įstatymų nesilaikymo užblokavo populiarią pokalbių programėlę „WhatsApp“, ketvirtadienį pranešė Kremlius, 100 milijonų jos naudotojų Rusijoje raginęs pereiti prie vietinės alternatyvos.
Maskva jau kelis mėnesius bando privesti rusus pereiti į „Max“ – vietinę žinučių programėlę, kurioje nėra vadinamojo ištisinio žinučių šifravimo funkcijos ir kurią aktyvistai vadina potencialia stebėjimo priemone.
„Dėl „WhatsApp“ blokavimo... toks sprendimas iš tiesų buvo priimtas ir įgyvendintas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jo teigimu, sprendimas buvo priimtas dėl „WhatsApp“ „nenoro laikytis Rusijos teisės normų ir raidės“.
„Max“ yra lengvai suprantama alternatyva – vystoma pokalbių programėlė, nacionalinė pokalbių programėlė. Tai yra alternatyva, kuri yra piliečiams prieinama rinkoje“, – sakė jis.
JAV socialinių tinklų gigantui „Meta“ priklausanti „WhatsApp“ trečiadienį pareiškė mananti, kad Rusija bando visiškai užblokuoti paslaugą, siekdama priversti jos naudotojus pereiti prie „Max“.
„Mes toliau darome viską, kas įmanoma, kad naudotojai galėtų likti prisijungę“, – teigiama pranešime.
Pasak kritikų ir žmogaus teisių aktyvistų, šie apribojimai yra akivaizdus Kremliaus bandymas sustiprinti interneto naudojimo kontrolę ir stebėjimą Rusijoje.
Kaip skelbta anksčiau, Rusijos interneto priežiūros institucija antradienį pareiškė pradėjusi taikyti „laipsniškus apribojimus“ žinučių siuntimo platformai „Telegram“, kurią taip pat apkaltino vietos teisės aktų nesilaikymu.
Trečiadienį taip pat skelbta apie rusų sunkumus mėginant kelti vaizdo įrašus į platformą „YouTube“. Pasak leidinio „Kommersant“, paslauga tapo neprieinama, nes „YouTube“ domenas pradingo iš Nacionalinės domenų vardų sistemos (NDNS) duomenų bazės, kuri buvo sukurta Rusijoje pagal vadinamąjį „suverenaus RuNet“ įstatymą.
Peskovas iškėlė sąlygą Putino susitikimui su Zelenskiu
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas vėl pasisakė apie hipotetinį Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą, skelbia UNIAN.
JT ragina Rusiją nutraukti atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą
Jungtinės Tautos (JT) ketvirtadienį paragino Rusiją nutraukti išpuolius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, dėl kurių ištisi miestai skendi tamsoje šalčiausią ketverius metus trunkančio karo žiemą.
„Praėjusią naktį Rusijos Federacija vėl surengė didelio masto ataką, nukreiptą prieš energetikos infrastruktūrą visoje Ukrainoje“, – pareiškime teigė JT žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas).
„Šimtai tūkstančių civilių pabudo be elektros ir šildymo“, – sakė jis.
Per Rusijos praėjusios nakties smūgius Ukrainai taip pat žuvo du žmonės.
„Taikymasis į civilinę infrastruktūrą yra draudžiamas pagal tarptautinę humanitarinę teisę, – pabrėžė V. Turkas. – Raginu Rusijos Federaciją nedelsiant nutraukti šiuos išpuolius.“
„Nepaliaujamos Rusijos Federacijos atakos prieš energetikos infrastruktūrą visoje Ukrainoje atima iš civilių gyventojų – ir taip ilgai kenčiančių – pakankamą šilumą, vandenį ir elektrą nepakeliamai atšiaurią ir tamsią žiemą“, – sakoma jo pareiškime.
Jis teigė, kad civiliai patiria nuolatinį bombardavimą ir dabar dar turi atlaikyti iki 20 laipsnių šaltį.
JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras sakė, kad tokių smūgių pasekmės paveikė visas civilinio gyvenimo sritis.
Jis atkreipė dėmesį, kad milijonai namų ūkių elektrą turi vos po kelias valandas per dieną, nešildomos mokyklos buvo priverstos užsidaryti, pasidarė sunku gauti medicininę priežiūrą.
Kyjivas teigia, kad Rusija savo smūgiais siekia palaužti ukrainiečių dvasią ir susilpninti jų pasipriešinimą.
Maskva neigia, kad taikosi į Ukrainos civilius, tačiau tūkstančiai jų žuvo per 2022-ųjų vasarį pradėtą plataus masto invaziją į Ukrainą.
Ukrainos Aukščiausioje Radoje – masinis deputatų apsinuodijimas
Ukrainos Aukščiausioje Radoje masiškai maistu apsinuodijo deputatai, skelbia „Ukrainska Pravda“. Dėl to esą ketvirtadienį parlamentas negali sklandžiai dirbti.
Manoma, kad deputatai galėjo apsinuodyti Rados valgykloje.
Skaičiuojama, kad sunegalavo dešimtys deputatų, skaičius tikriausiai siekia 10–30.
Orbanas: „Nesiųskite pinigų Ukrainai“
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį vykdamas į derybas su Europos Sąjungos (ES) lyderiais pareiškė, kad Europa turėtų nebesiųsti pinigų Ukrainai, jei yra rimtai nusiteikusi pagyvinti savo ekonomiką.
„Nesiųskite savo pinigų kam nors kitam, jei jie jums reikalingi jūsų konkurencingumui, todėl nesiųskite pinigų Ukrainai“, – žurnalistams sakė V. Orbanas.
Oro pavojus visoje Ukrainoje
Ketvirtadienį apie pietus visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus, rašo „Ukrinform“. Pranešama apie grėsmę, kad rusai gali panaudoti balistines raketas.
„Grėsmė, kad balistinės raketos gali būti panaudotos visoje Ukrainos teritorijoje“, – teigiama Ukrainos karinių oro pajėgų pranešime.
Rusai naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį dronais ir raketomis atakavo Ukrainą.
Sprogimų Rusijoje virtinė: ukrainiečiai surengė galingų smūgių seriją
Ukrainos pajėgos naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį sudavė seriją smūgių kariniams ir pramoniniams objektams Rusijos teritorijoje ir laikinai okupuotose teritorijose. Buvo sunaikinti šaudmenų arsenalai, gynybos įmonė ir naftos perdirbimo gamykla, skelbia „Kanal 24“.
Ukrainiečiai smogė rusų raketų ir artilerijos sandėliui Volgogrado srityje. Skelbiama, kad šis objektas yra vienas didžiausių Rusijos kariuomenės raketų, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų saugojimo vietų.
Smūgis buvo suduotas Ukrainos sistema FP-5 „Flamingo“. Objekto teritorijoje užfiksuoti galingi sprogimai ir antrinė detonacija, žalos mastas šiuo metu tikslinamas.
Rusijos Tambovo srityje smogta aukštųjų technologijų įrangos aviacijos ir raketų sistemoms įmonę. Įmonė prisideda aprūpinant Rusijos kariuomenę.
Pirminiais duomenimis, gamyklos teritorijoje kilo gaisras. Žalos dydis ir pasekmės tikslinami.
Zaporižios srityje buvo smogta priešo šaudmenų sandėliams.
„Be to, patvirtinta, kad vasario 11 d. smūgio į naftos perdirbimo gamyklą „Volgogradsky“ Volgogrado srityje, Rusijoje, metu buvo sugadinta pagrindinė pirminio naftos perdirbimo įranga ELOU-AVT-1, sugadinti AVT-3 elementai ir infrastruktūros objektai teritorijoje. Kituose objektuose, ypač antrinės perdirbimo, buvo sumažintas krūvis arba sustabdytas darbas. Priešo nuostoliai ir padarytos žalos mastas yra tikslinami.
Ukrainos gynybos pajėgos toliau sistemingai vykdys priemones, skirtas silpninti Rusijos agresoriaus karinį potencialą“, – priduriama pranešime.
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 16 Rusijos raketų ir 197 dronus
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 15 balistinių raketų „Iskander-M/S-300“, vieną raketą Ch-59/69 ir 197 dronus. Juos okupantai iš Rusijos paleido puldami Ukrainą, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Nuo trečiadienio 18 val. rusai paleido į Ukrainą 24 balistines raketas „Iskander-M/S-300“ iš Briansko, Voronežo ir Rostovo sričių bei laikinai okupuoto Krymo, valdomą oro raketą Ch-59/69 iš laikinai okupuotos Donecko srities oro erdvės, taip pat 219 „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir kitų tipų bepiločių orlaivių iš Kursko, Oriolo, Milerovo, Briansko, Primorsko-Achtarsko ir Šatalovo Rusijoje bei Hvardijskės Kryme. Apie 150 nepilotuojamų orlaivių buvo „Shahed“ tipo dronai.
Pagrindiniai smūgių taikiniai buvo Kyjivas, Charkivas, Dnipras ir Odesa.
Pirminiais duomenimis, iki ketvirtadienio 9 val. Oro gynybos pajėgos numušė arba užblokavo 213 oro taikinių: 15 balistinių raketų „Iskander-M/S-300“, vieną valdomą raketą Ch-59/69 ir 197 dronus.
Devynios raketos ir 19 bepiločių orlaivių pataikė 13-oje vietų, numuštų dronų nuolaužos nukrito 14-oje vietų. Ataka tęsėsi, Ukrainos oro erdvėje buvo keli priešo dronai.
Pranešta, kad ketvirtadienio naktį rusai surengė kombinuotą didelio masto ataką prieš Lozovą Charkivo srityje, panaudoję, pirminiais duomenimis, balistines raketas ir kovinius dronus „Geran-2“. Žuvo vyras ir moteris, šeši žmonės buvo sužeisti.
Dronai pasiekė Rusijos gilumą: užsiliepsnojo naftos perdirbimo gamykla
Rusijos Komijos respubliką pasiekė dronai, kilo gaisras naftos perdirbimo gamykloje.
Apie tai pranešė Komijos vadovas Rostislavas Goldšteinas, ketvirtadienį skelbia „Sky news“.
Rusija dėl atakos kaltina Ukrainą.
Dauguma vokiečių pritartų Merzo ir Putino deryboms
Dauguma vokiečių pasisako už tiesiogines kanclerio Friedricho Merzo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino derybas dėl Maskvos karo Ukrainoje nutraukimo, rodo naujos apklausos rezultatai.
Apie 58 proc. respondentų teigė, kad greičiau arba labai pritartų tokioms deryboms, rodo dpa užsakymu instituto „YouGov“ atlikta apklausa. Tik 26 proc. respondentų nepritarė šiai idėjai.
Tiesioginių kontaktų tarp F. Merzo ir V. Putino palaikymas ypač stiprus tarp F. Merzo konservatorių rinkėjų – 64 proc. respondentų pritarė tokiam pasiūlymui. Mažiausiai pritarimo jis sulaukė tarp Kairiųjų partijos rėmėjų – 47 proc.
„YouGov“ apklausa buvo atlikta internetu vasario 6-9 d. tarp 2 042 respondentų Vokietijoje.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neseniai pasisakė už tiesiogines derybas tarp europiečių ir V. Putino, nes JAV tarpininkavimo pastangos kol kas nedavė jokių rezultatų. F. Merzas skeptiškai reagavo į tokį požiūrį.
Kelionės į Abu Dabį metu kancleris priminė Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vizitą į Maskvą, kurio rezultatas, pasak jo, buvo po kelių dienų įvykę „dideli apšaudymai, įskaitant vaikų ligoninės Kyjive bombardavimą“.
„Nenoriu vesti derybų, kurios baigtųsi tokiais rezultatais“, – sakė F. Merzas. Jis sakė, kad europiečiai į derybų procesą įsitrauktų – jei iš viso įsitrauktų – tik derindami veiksmus tarpusavyje, su Ukraina ir su JAV, jei tai ką nors padėtų.
„Mes tikrai nesiimsime jokių nekoordinuotų vienašališkų žingsnių, kurie duotų priešingus rezultatus tam, ką visi kartu norime pasiekti“, – sakė F. Merzas.
Didžioji Britanija pažadėjo Ukrainai didelį oro gynybos paketą
Ketvirtadienį Didžioji Britanija pažadėjo skirti šimtus milijonų dolerių Ukrainos oro gynybai, kad padėtų atremti Rusijos atakas prieš šalies energetikos ir šildymo sistemas.
Didžiosios Britanijos gynybos ministerija pranešė, kad apie 200 mln. dolerių bus skirta JAV prezidento Donaldo Trumpo remiamai NATO programai pirkti Kyjivui amerikietiškus ginklus.
Londonas taip pat atsiųs Ukrainai 1000 Jungtinėje Karalystėje pagamintų lengvųjų raketų už daugiau nei 500 mln. dolerių.
Didžiosios Britanijos gynybos ministras Johnas Healey sakė, kad Ukrainos sąjungininkės „labiau nei bet kada anksčiau yra įsipareigojusios remti Ukrainą“, Rusijos karui artėjant prie penktųjų metų pradžios.
Šis pranešimas buvo paskelbtas NATO gynybos ministrams susirinkus Briuselyje aptarti paramos Ukrainai didinimo.
Rusijai įnirtingai bombarduojant karo nuniokotos šalies energetikos tinklą, didžiojoje šalies dalyje nutrūko šildymo ir elektros energijos tiekimas per žiemos šalčius.
„Tai tiesiog terorizmas prieš civilius Ukrainos gyventojus“, – sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ir pridūrė, jog dėl to „būtina padidinti paramą Ukrainai gintis“.
Kyjivą kausto šaltis: po rusų atakos – tūkstančiai pastatų be šildymo
Beveik 2 600 Kyjivo daugiaaukščių pastatų liko be šildymo po praėjusią naktį Rusijos surengtos kombinuotos raketų ir bepiločių orlaivių atakos.
Pasak „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
Jo teigimu, dėl rusų padarytos žalos ypatingos svarbos infrastruktūrai be šildymo liko aukštybiniai pastatai tiek kairiajame, tiek dešiniajame sostinės krante, ypač Desnos, Dniepro, Pečerų ir Solomiansko rajonuose.
Komunalininkai jau dirba, kad atkurtų šilumos tiekimą į šiuos pastatus.
Kaip priminė meras, po kito neseniai vykusio apšaudymo be šildymo taip pat liko daugiau kaip 1 100 daugiaaukščių pastatų Desnos ir Darnicio rajonuose. Dėl padarytos kritinės žalos Darnicio šiluminei elektrinei neįmanoma tiekti šilumos į šį rajoną.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Kyjive į ligoninę paguldyti du žmonės, sužeisti per kombinuotą Rusijos ataką naktį į vasario 12-ąją.
Rusai paleido naują propagandos bangą: skelbiami įrašai su dirbtinio intelekto sugeneruotais „ukrainiečiais“
Rusijos propaganda socialiniuose tinkluose paleido naują dirbtinio intelekto sukurtų vaizdo įrašų bangą, skatinančią „taikos bet kokia kaina“ naratyvą.
Apie tai platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras (KDC).
Visų šių vaizdo įrašų vizualinis stilius yra panašus, juose neva vaizduojami gatvėje kalbinami „eiliniai ukrainiečiai“. Vaizdo įrašų veikėjai išsako beveik identiškas nuomones: jie teigia norintys, kad karas bet kokia kaina baigtųsi, tuo tarpu Ukrainos valdžios institucijos, jų teigimu, tam priešinasi.
Pagrindinis bendras šių vaizdo įrašų bruožas yra tai, kad juos visiškai sukūrė dirbtinis intelektas – tai patvirtinta atlikus patikrinimą specializuotomis priemonėmis. Tai dar vienas pavyzdys, kaip Rusija naudoja dirbtinio intelekto technologijas informaciniame kare prieš Ukrainą.
Šios kampanijos tikslas – demoralizuoti Ukrainos visuomenę ir perkelti atsakomybę už tęsiamą karą Ukrainos valdžios institucijoms. Tokiu būdu priešas siekia, kad visuomenė imtų daryti spaudimą Ukrainos karinei ir politinei vadovybei ir priversti ją nuolaidžiauti.
Pirmiau KDC pranešė apie panašią seriją DI priemonėmis sukurtų vaizdo įrašų, kuriuose neva „eiliniai ukrainiečiai“ teigė, kad būtina daryti nuolaidas Rusijai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Italijoje vykstant olimpinėms žaidynėms, Rusijos propaganda tęsią koordinuotą dezinformacijos kampaniją prieš Ukrainą. Visų pirma, socialiniuose tinkluose platinami nauji melagingi pranešimai, pateikiami kaip užsienio žiniasklaidos straipsniai.
Zelenskio žinia dėl rinkimų Ukrainoje: „Aš niekada negalėčiau padaryti tokio dalyko“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį vakare sureagavo į žiniasklaidos pranešimus apie tai, kad Ukraina ruošiasi rinkimams ir referendumui. Buvo skelbiama, kad V. Zelenskis apie tai pranešti ruošiasi per ketvirtąsias karo metines – vasario 24-ąją.
„Vasario 24 d. yra ypatinga data. Net jei būtų ketinama ar imtasi atitinkamų veiksmų tam tikrus rinkimus surengti anksčiau, manau, kad būtų visiškai kvaila naudoti tokią datą kalbėti apie politiką. Tai labai rimta data – ketveri metai karo. Tai didelis skaičius žmonių, kurie gynė mūsų valstybę ir paaukojo savo gyvybes. Ir būtent nuo vasario 24 d. mūsų žmonės kasdien gina savo šalį. Aš niekada negalėčiau padaryti tokio dalyko.
Todėl vasario 24 d. negalima naudoti jokiems rinkimams paskelbti – jokie rinkimai. Tai ne apie asmenis. Vasario 24 d. negalima skelbti jokių rinkimų“, – pabrėžė jis.
V. Zelenskis pridūrė, kad Ukrainai apskritai pirmiausia svarbiau yra saugumas, o tik tada politika.
„Mes galime pereiti prie rinkimų, kai bus užtikrintos visos reikiamos saugumo garantijos. Rinkimų klausimą iškėlė įvairūs partneriai. Ukraina pati jo niekada nekėlė. Bet, žinoma, mes esame pasirengę rinkimams. Tai padaryti labai paprasta: reikia nutraukti ugnį – ir bus rinkimai. Tai reiškia, kad tai yra saugumo klausimas“, – komentuoja jis.
NATO vadovas perspėjo Putiną dėl Suvalkų koridoriaus: „Reakcija bus mirtina“
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį įspėjo, kad bet koks Rusijos bandymas užblokuoti Suvalkų koridorių lemtų greitą ir naikinančią Aljanso reakciją.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 770 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. vasario 12 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 250 150 karių, iš kurių 770 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 662 priešų tankus (+1), 24 025 šarvuotąsias kovos mašinas (+5), 37 213 artilerijos sistemų (+65), 1 641 raketų paleidimo sistemą (+3), 1 299 oro gynybos sistemas (+1), 435 karo lėktuvus, 347 sraigtasparnius, 132 153 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 442), 4 270 kruizinių raketų, 28 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 78 141 transporto priemonę ir kuro cisterną (+172), 4 070 specialiosios įrangos vienetų.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Rusijos Volgogrado srityje – ataka, evakuotas kaimas
Rusija ketvirtadienį pranešė atrėmusi raketų ataką Volgogrado srityje, bet pridūrė, kad nuolaužos sukėlė gaisrą kariniame objekte ir privertė evakuoti netoliese esantį kaimą.
„Rusijos gynybos ministerijos oro gynybos padaliniai atrėmė raketų ataką Volgogrado srityje“, – „Telegram“ paskelbė regiono gubernatorius Andrejus Bočarovas.
„Krentančios nuolaužos sukėlė gaisrą Gynybos ministerijos objekto teritorijoje netoli Kotlubanės kaimo“, – pridūrė jis. Detalių apie objektą gubernatorius nepateikė.
Nors aukų nebuvo, jis teigė, kad Kotlubanės kaime vykdoma evakuacija „siekiant užtikrinti civilių saugumą dėl detonacijos grėsmės gesinant gaisrą“.
Toliau į šiaurę esančioje Rusijos Tambovo srityje gubernatorius pranešė, kad po Ukrainos drono smūgio kilus gaisrui teko perkelti kolegijos studentus.
„Gaisras jau užgesintas. Sužeistųjų nėra“, – sakė Jevgenijus Pervyšovas.
Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą tęsiant smūgius ir taip kenkiant vykstančioms deryboms dėl beveik ketverius metus trunkančio karo užbaigimo.
Spaudžiant JAV, šalys pradėjo derybas, tačiau nesutaria, Maskvai reikalaujant didelių teritorinių ir politinių nuolaidų iš Ukrainos, kurias Kyjivas vadina tolygiomis kapituliacijai.
Rusija pradėjo karinį puolimą prieš Ukrainą 2022 metų vasarį ir dabar kontroliuoja maždaug penktadalį šalies, įskaitant Krymo pusiasalį, kurį aneksavo 2014-aisiais.
Zelenskis iškėlė reikalavimą: „Noriu konkrečios datos“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareikalavo, kad bet kokiame taikos susitarime, kuriuo būtų užbaigtas karas Ukrainoje, turėtų būti numatyta konkreti šalies įstojimo į ES data.
Trečiadienį socialinių tinklų platformoje „X“ paskelbtame įraše V. Zelenskis teigė, kad Ukraina „padarys viską“, kad iki 2027 m. būtų „techniškai pasirengusi“ prisijungti prie Europos Sąjungos, ir kad šalis įgyvendins bent pagrindines priemones siekdama narystės.
„Noriu konkrečios datos“, – rašė jis. V. Zelenskis įspėjo, kad jei susitarime, kurį pasirašys Jungtinės Valstijos, Rusija, Ukraina ir Europa, nebus nurodyta konkreti stojimo data, Rusija stengsis šį procesą blokuoti – netiesiogiai ir ne pati, o per tam tikrus Europos atstovus.
Narystę ES jis pavadino saugumo garantija Ukrainai, pabrėždamas, kad būtina žinoti konkrečias sąlygas ir nustatytą grafiką.
Sausio pabaigoje V. Zelenskis, nepaisydamas kai kurių Europos šalių skepticizmo, siūlė, kad Ukraina į šalių bloką būtų priimta 2027 m. Anuomet jis sakė, kad Ukrainos narystė ES būtų viena iš pagrindinių saugumo garantijų „ne tik mums, bet ir visai Europai“.
Ukraina su sąjungininkų Vakaruose pagalba beveik ketverius metus ginasi nuo rusų invazijos.
Donaldas Trumpas rado silpnąją Vladimiro Putino vietą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas rado silpnąją Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino vietą, skelbia „Fox News“. Nacionalinio saugumo ekspertai teigia, kad Rusijos sąjungininkų logistikos ir tiekimo grandinių puolimas silpnina V. Putino gebėjimą tęsti atakas prieš Ukrainą.
Per Rusijos dronų ataką Odesoje nukentėjo infrastruktūros objektas, sužeistas vienas žmogus
Per Rusijos dronų ataką viename iš Ukrainos Odesos uostamiesčio rajonų buvo apgadintas infrastruktūros objektas ir verslo centras. Vienas žmogus buvo sužeistas.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Priešas vėl puolė Odesą. Viename iš miesto rajonų buvo apgadintas infrastruktūros objektas. Įvykio vietoje dirba valstybinės gelbėjimo tarnybos“, – parašė jis.
Savivaldybės tarnybos tikrina netoliese esančius gyvenamuosius pastatus dėl galimos žalos.
Vėliau S. Lysakas atnaujino informaciją. „Remiantis atnaujinta informacija, be infrastruktūros objekto, buvo apgadintas verslo centras. Įvykio vietose dirba visos pagalbos tarnybos“, – sakė jis.
Pirminiai pranešimai rodo, kad vienas žmogus buvo sužeistas, jam teikiama medicinos pagalba.
Anksčiau buvo pranešta, kad oro gynybos pajėgos veikė prieš rusų dronus virš Odesos.
Rusai paleido balistines raketas, dronus: prieš Ukrainą – nauja Rusijos ataka
Rusija raketomis ir dronais puolė Dnipro miestą, per ataką nukentėjo gyvenamieji pastatai ir automobiliai. Viename iš miesto rajonų kilo gaisras. Sužeisti kūdikis ir ketverių metų mergaitė. Taip pat atakuotas Kyjivas.
Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
„Dėl priešo atakos viename iš miesto rajonų buvo apgadinti privatūs namai ir transporto priemonės. Kilo gaisras“, – sakoma pranešime.
Pirminiai pranešimai iš pradžių rodė, kad aukų nebuvo. Vėliau O. Hanža atnaujino informaciją.
„Dėl Rusijos atakos Dnipro mieste buvo sužeistas kūdikis ir ketverių metų mergaitė“, – sakė jis. Vaikams teikiama visa reikalinga medicinos pagalba.
O. Hanža pridūrė, kad ataka tęsiasi, žmonių prašoma likti saugiose vietose.
Remiantis ankstesniais pranešimais, per Rusijos raketų ataką Dnipro mieste buvo girdėti galingi sprogimai.
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį rusai atakavo Kyjivą balistinėmis raketomis, skelbia UNIAN. Sieste nugriaudėjo serija sprogimų.
Sostinės meras Vitalijus Klyčko sako, kad raketa pataikė į privatų namą, taip pat į statybas. Dar šalie vieno gyvenamojo namo krito nuolaužos.
Kyjivo miesto karinės administracijos vadovo Timuro Tkačenko teigimu, šiuo metu žinoma apie du sužeistuosius.
Yra pranešimų, kad po išpuolio mieste užfiksuoti elektros tiekimo sutrikimai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
19387 žiūrovai! Kaip 2 Žalgirio arenos
rezultatai:cbexplorer/sunshine13_
„The Atlantic“: Zelenskis pateikė tvirtą poziciją dėl taikos susitarimo
Ukraina veikiau tęs karą, nei sutiks su blogu taikos susitarimu. Tai interviu amerikiečių žurnalui „The Atlantic“ pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Vis dėlto publikacijoje pateikiamas tik bendras žurnalisto pokalbio su Ukrainos prezidentu atpasakojimas, pateikiant nedaug tiesioginių citatų.
Vietoje to autorius daugiausia remiasi savo paties interpretacijomis to, ką išgirdo, o ne tiksliais V. Zelenskio pasisakymais.
Leidinys, be kita ko, rašo, kad „kai kurie Zelenskio artimos aplinkos nariai“ nerimauja, jog galimybių langas sudaryti taikos susitarimą užsidaro ir kad Ukrainos gali laukti dar keleri nepertraukiamų kovų metai, jei šį pavasarį susitarimas nebus pasiektas.
„Tačiau Zelenskis man pasakė, kad verčiau iš viso nesudarytų jokio susitarimo, nei priverstų savo tautą sutikti su blogu. Net po ketverių intensyvaus karo metų jis sako esąs pasirengęs tęsti kovą, jei to reikės norint užtikrinti orią ir ilgalaikę taiką“, – rašo interviu autorius, pateikdamas tik vieną trumpą V. Zelenskio citatą: „Ukraina nepralaimės“.
Pasak publikacijos autoriaus, interviu metu V. Zelenskis nuolat kartojo, kad nesutiks su susitarimu žeminančiomis sąlygomis.
„Mes skubame užbaigti karą“, – sakė V. Zelenskis, tačiau pabrėžė, kad tai nereiškia sutikimo su sandoriu bet kokiomis sąlygomis.
Kalbėdamas apie JAV tarpininkavimą taikos derybose, V. Zelenskis išsakė nuomonę, kad taikos susitarimas tarp Ukrainos ir Rusijos padėtų Donaldui Trumpui jo vidaus politikoje, artėjant Kongreso tarpinio laikotarpio rinkimams.
„Manau, kad Trumpui nėra didesnės pergalės nei sustabdyti karą tarp Rusijos ir Ukrainos. Jo palikimui tai būtų numeris vienas. Palankiausia situacija D. Trumpui – padaryti tai iki tarpinių rinkimų. Taip, jis nori, kad būtų mažiau mirčių. Bet jei kalbame kaip suaugusieji, tai tiesiog jo politinė pergalė“, – V. Zelenskį cituoja straipsnio autorius.
Leidinys teigia, kad V. Zelenskis „gerai žino, kas motyvuoja Trumpą“. Tačiau straipsnio autorius taip pat pažymi, kad Ukrainos prezidentas yra „realistas, kai kalbama apie tikimybę, jog Trumpas iš tiesų privers rusus eiti į kompromisą“.
Autorius taip pat rašo, kad D. Trumpą erzina nesėkmė greitai užbaigti karą, ir „Zelenskis tai jaučia, kaip ir jo priešai“.
Pokalbio metu Ukrainos prezidentas išsakė nuomonę, kad rusai gali pasinaudoti D. Trumpo nekantrumu.
„Mūsų pasirinkta taktika – kad amerikiečiai negalvotų, jog mes norime tęsti karą. Štai kodėl pradėjome palaikyti jų pasiūlymus bet kokiu formatu, kuris pagreitina procesą“, – sakė V. Zelenskis.