Rusijai – blogos žinios: Ukraina perima 80 proc. raketų ir 90 proc. dronų
Ukraina reikšmingai sustiprino savo oro gynybą – sparnuotųjų raketų perėmimo rodikliai pasiekė beveik 80 proc. o dronų – iki 90 procentų Tai Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fedorovas pareiškė Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime NATO gynybos ministrų lygmeniu.
Zelenskis ir Meloni žada bendradarbiauti gynybos ir bepiločių orlaivių srityse
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį po Romoje surengtų derybų pareiškė, kad kartu sieks stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje, įskaitant bepiločių orlaivių gamybą.
Tačiau konkreti informacija nebuvo paskelbta, o V. Zelenskis sakė, kad abiejų šalių komandos dirbs prie detalių.
„Šiandien išsamiai aptarėme, kaip sustiprinti mūsų bendradarbiavimą gynybos srityje“, – žurnalistams teigė G. Meloni.
„Italija labai domisi bendros gamybos plėtra, ypač bepiločių orlaivių srityje – sektoriuje, kuriame, kaip puikiai žinome, Ukraina pastaraisiais metais tapo pirmaujančia šalimi“, – pridūrė ji.
V. Zelenskis antradienį lankėsi Berlyne, kur kartu su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu paskelbė apie strateginę partnerystę, kurios centre – gynyba ir bepiločiai orlaiviai.
Karas Artimuosiuose Rytuose suteikė Kyjivui progą pademonstruoti savo patirtį bepiločių orlaivių srityje, sukauptą per daugiau kaip ketverius karo su Rusija metus. V. Zelenskis išsiuntė specialistus ir apsilankė šalyse, kurios tapo Rusijos sąjungininko Irano atakų taikiniu.
„Ukraina sukūrė specialų saugumo susitarimo formatą, kurį vadiname bepiločių orlaivių sutarties formatu“, – trečiadienį nurodė V. Zelenskis.
„Mūsų žinios, karinė patirtis ir gynybiniai pajėgumai bepiločių orlaivių, raketų, elektroninės karybos ir duomenų mainų srityse – siūlome visa tai sujungti su mūsų partnerių pajėgumais, kad galėtume remti vienas kitą“, – aiškino jis.
Anksčiau trečiadienį jis pažymėjo, kad bendradarbiavimas dėl oro gynybos yra svarbiausias diplomatinis Ukrainos prioritetas. Jis šią pastabą išsakė praėjus dienai po to, kai regioninės valdžios institucijos pranešė, kad per Rusijos smūgius visoje Ukrainoje žuvo septyni žmonės, tarp jų – vaikas.
„Mums kiekvieną dieną reikia oro gynybos raketų – rusai kasdien tęsia smūgius mūsų miestuose“, – tinkle „X“ rašė jis.
V. Zelenskis antradienį dar lankėsi Norvegijoje. V. Zelenskis ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store taip pat susitarė sustiprinti bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityse.
Praėjus dienai po to, kai G. Meloni susilaukė JAV prezidento Donaldo Trumpo kritikos dėl Italijos nenoro prisijungti prie Irano karo, premjerė pakartojo, kad JAV ir Europa turi bendradarbiauti dėl Ukrainos.
„Susiskaldę Vakarai ir susiskaldžiusi Europa būtų vienintelė tikra dovana, kurią galėtume įteikti Maskvai“, – sakė ji.
G. Meloni buvo viena artimiausių Vašingtono sąjungininkių Europoje, tačiau D. Trumpas antradienį Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“ pareiškė: „Dėl jos esu šokiruotas. Maniau, kad ji turi drąsos, tačiau klydau.“
Italija neleido kai kuriems JAV orlaiviams, dalyvaujantiems kovinėse misijose, nusileisti Sigonelos bazėje Sicilijoje.
V. Zelenskis ragina Europos šalis prisijungti prie praėjusiais metais inicijuotos PURL programos, kuri leidžia Ukrainai gauti Europos valstybių finansuojamą JAV įrangą. Italija yra nusiuntusi ginklų, įskaitant prancūzišką ir itališką oro gynybos sistemą SAMP/T, tačiau prie PURL neprisijungė.
Fedorovas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdyje: Ukraina dabar perima 80 proc.raketų ir 90 proc. dronų
Ukraina reikšmingai sustiprino savo oro gynybą – sparnuotųjų raketų perėmimo rodikliai pasiekė beveik 80 proc. o dronų – iki 90 procentų Tai Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fedorovas pareiškė Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime NATO gynybos ministrų lygmeniu.
„Sustiprinome savo oro gynybą – sparnuotųjų raketų perėmimo rodiklis pasiekė beveik 80 proc. o dronų perėmimas išaugo iki 90 proc.", – sakė jis.
Pasak ministro, nuo 2025 m. lapkričio iki 2026 m. kovo Kremlius į Ukrainą paleido 462 balistines raketas, beveik 600 sparnuotųjų raketų ir 27 tūkst. „Shahed“ tipo dronų.
„Tikslas buvo sunaikinti mūsų energetikos sistemą ir palikti žmones tamsoje. Tačiau Ukraina atsilaikė“, – sakė M. Fedorovas.
Jis padėkojo Vokietijos gynybos ministrui Borisui Pistoriui, Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriui Johnui Healey ir NATO generaliniam sekretoriui Markui Rutte‘i už dalyvavimą susitikime, taip pat visoms šalims, prisidedančioms prie Ukrainos gynybinių pajėgumų stiprinimo.
„Ukraina siekia taikos. Mūsų diplomatinės pastangos tęsiasi. Tačiau diplomatija veikia tik tada, kai Ukraina yra stipri mūšio lauke ir kai Rusijos galimybės tęsti šį karą yra gerokai sumažintos“, – sakė ministras.
M. Fedorovas taip pat pareiškė padėką partnerėms, prisidedančioms per PURL iniciatyvos, įskaitant Vokietiją, Nyderlandus, Ispaniją ir Lenkiją, už „Patriot“ raketų tiekimą arba įsipareigojimą jas tiekti.
Jis atskirai padėkojo B. Pistoriui, kad ėmėsi šios iniciatyvos, taip pat Jungtinėms Amerikos Valstijoms už tai, kad suteikė partnerėms galimybę įsigyti reikiamų raketų perėmėjų.
„Kiekvieną Ukrainos žemės metrą darome itin brangų priešui. Rusija dabar praranda 254 kareivius kvadratiniame kilometre. Donecko srityje priešas praranda vidutiniškai 428 kareivius kvadratiniame kilometre“, – sakė M. Fedorovas ir pridūrė, kad Ukraina didina spaudimą Rusijos ekonomikai, ypač energetikos sektoriui. Ukrainos kariniai veiksmai sutrikdo logistiką, didina išlaidas ir mažina išteklius, skirtus karui finansuoti.
„Šiandien pristatysime naujas iniciatyvas, skirtas stiprinti mūsų bendradarbiavimą – tikras abipusiai naudingas partnerystes. Mūsų pagrindiniai prioritetai lieka nepakitę: oro gynyba, Ukrainos dronų ir raketų plėtra bei pakankamo ilgojo nuotolio artilerijos šaudmenų tiekimo užtikrinimas. Kartu priartinsime teisingą ir ilgalaikę taiką“, – užbaigė jis.
Siekdamas stabdyti Rusiją, Volodymyras Zelenskis su sąjungininkais derasi dėl ginklų
Pagrindinis Ukrainos diplomatinis prioritetas yra užtikrinti sąjungininkų pagalbą perkant ir gaminant daugiau oro gynybos sistemų, trečiadienį tarp susitikimų su Europos lyderiais sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tai vyksta Rusijai tęsiant mirtinus išpuolius prieš civilius ir viešąją infrastruktūrą.
Antradienį ir trečiadienį Rusijos smūgiai pataikė į keletą Ukrainos teritorijų toli už fronto linijos. Pasak V. Zelenskio ir vietos pareigūnų, centrinėje Čerkasų srityje žuvo aštuonerių metų berniukas, o pietinėje Zaporižioje – moteris, buvusi kioske netoli autobusų stotelės.
„Kasdien mums reikia oro gynybos raketų – kasdien Rusija tęsia savo smūgius“, – socialiniame tinkle „Telegram“ teigė V. Zelenskis.
Nepaskelbus jokių planų dėl tolesnių JAV tarpininkaujamų derybų su Rusija, V. Zelenskis per dvi dienas aplankė tris Europos sostines. Vokietija ir Ukraina susitarė dėl 4 mlrd. eurų vertės gynybos paketo, o Norvegija pažadėjo 9 mlrd. eurų pagalbą, pranešė ukrainiečių pareigūnai. Trečiadienį V. Zelenskis pradėjo vizitą Italijoje.
Po daugiau nei ketverių metų kovos su plataus masto Rusijos invazija, Ukraina turi mūšiuose išbandytos dronų perėmimo patirties ir yra sukūrusi novatorišką oro gynybos technologiją, tačiau jai trūksta lėšų padidinti gamybą iki tokio lygio, kuris leistų įgyti pranašumą.
Gynybos lyderiai iš 50 šalių siekia siųsti daugiau pagalbos Ukrainai
V. Zelenskis teigė prašantis Europos šalių toliau skirti lėšų fondui, kuris leidžia iš JAV pirkti amerikietiškus ginklus Ukrainai, ypač oro gynybos sistemas „Patriot“, galinčias sustabdyti Rusijos sparnuotąsias ir balistines raketas.
Nuo lapkričio iki kovo Rusija į Ukrainą paleido 27 tūkst. „Shahed“ tipo dronų, beveik 600 sparnuotųjų raketų ir 462 balistines raketas, sakė Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas.
V. Zelenskis taip pat pasisako už bendros ginklų, įskaitant dronus ir raketas, gamybos susitarimus, kartu ragindamas Europos Sąjungą (ES) greičiau suteikti pažadėtą 90 mlrd. eurų paskolą.
Maždaug 50 valstybių, kurios reguliariai renkasi koordinuoti pagalbą Kyjivui, gynybos lyderiai trečiadienį surengė internetinį susitikimą, kuriam pirmininkavo Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) ir Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Johnas Healey (Džonas Hilis). Jame taip pat dalyvavo NATO generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė).
Prieš susitikimą JK paskelbė, kad šiais metais Ukrainai išsiųs 120 tūkst. dronų – tai didžiausia šių ginklų siunta iki šiol. Pareigūnai nenurodė, kaip greitai jie bus išsiųsti.
Ukraina siekia išlaikyti pagreitį mūšio lauke
Vakarų pareigūnų ir analitikų teigimu, Ukrainos karo pastangos pastarosiomis savaitėmis įgavo pagreitį. Jos kariuomenė iš dalies dėl dronų ir antžeminių robotų sutrikdė Rusijos pavasario puolimą, o tolimojo nuotolio smūgiai sumažino Rusijos naftos eksportą ir dalį gamybos apimčių.
Vyriausiasis Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis trečiadienį sakė, kad praėjusį mėnesį ukrainiečių kariai iš Rusijos pajėgų atkovojo beveik 50 kv. km teritorijos. Taip pat kovą Ukrainos giluminių smūgių operacijos pataikė į 76 Rusijos taikinius, įskaitant 15 naftos perdirbimo gamyklų, teigė jis.
Tačiau karas Irane mažina pažangių oro gynybos raketų, kurių reikia Ukrainai, atsargas, o Kyjivui trūksta pinigų.
Vykstant karui Artimuosiuose Rytuose, „negalime pamiršti Ukrainos“, sakė NATO vadovas M. Rutte.
Rusija per naktį į Ukrainą paleido 324 dronus ir tris balistines raketas, pranešė ukrainiečių oro pajėgos. Tai didžiausia ataka per beveik dvi savaites. Oro gynyba perėmė 309 dronus.
Trečiadienį prieš aušrą Rusija į centrinę Slovjansko dalį taip pat paleido galingą 1,5 tonos sveriančią sklandančiąją bombą FAB-1500, sakė Slovjansko miesto karinės administracijos vadovas Vadymas Liachas.
Sprogimas sunaikino vaikų sporto objektą, kuris buvo miesto įžymybė, teigė jis.
Per naktinį smūgį pietrytiniame Dnipro mieste Rusijos pajėgos pataikė į du universitetus, apgadinti akademiniai pastatai, bendrabučiai ir netoliese esantys namai, sakė meras Borysas Filatovas.
Sprogimo banga išdaužė daugiau nei 1 tūkst. langų aplinkiniuose pastatuose, sakė jis ir pridūrė, kad šioje vietovėje nebuvo jokių karinių taikinių.
Tuo tarpu Ukraina tęsė tolimojo nuotolio dronų atakas, o Rusijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad jos oro gynyba per naktį perėmė 85 ukrainiečių dronus.
Ukrainos dronai taikėsi į pramonės objektą Sterlitamake, Rusijos mieste, esančiame už maždaug 1,3 tūkst. km į rytus nuo sienos su Ukraina, pranešė vietos pareigūnai.
Baškortostano regiono, kuriame yra Sterlitamakas, gubernatorius Radijus Chabirovas trečiadienį internete paskelbtame pareiškime nurodė, kad virš Sterlitamako „pramoninės zonos“ buvo numušti keli dronai, o nuolaužos nukrito ant vieno iš ten esančių objektų ir sukėlė gaisrą. Per išpuolį žuvo vienas žmogus, sakė jis.
JK perduoda Ukrainai 120 tūkst. dronų
Jungtinė Karalystė (JK) perduos Ukrainai 120 tūkst. dronų, o Gynybos ministerija tai vadina didžiausia tokio pobūdžio siunta.
Apie tai trečiadienį pranešė britų transliuotojas BBC.
Dronai vis labiau dominuoja karo Ukrainoje, kuris įžengė į penktuosius metus, lauke.
Britų gynybos sekretorius Johnas Healey teigė, kad „pastarosiomis savaitėmis nukreipus akis į Artimuosius Rytus, (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nori, kad mūsų dėmesys būtų atitrauktas“.
Apie šį, jo žodžiais tariant, didelį postūmį jis paskelbė prieš Berlyne rengiamą Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą, kuriam J. Healey pirmininkaus.
Į paketą bus įtraukti tolimojo nuotolio smūginiai, žvalgybiniai, logistiniai ir jūriniai dronai, kurių daugelį gamina JK įsikūrusios bendrovės.
Šios „pažangiausios mūšio lauko technologijos“ pristatymas prasidėjo anksčiau šį mėnesį, pranešė Gynybos ministerija.
„Ukrainiečiai ir toliau kovoja su didžiule drąsa, ir niekas neatitrauks mūsų nuo tolesnio palaikymo tiek, kiek reikės taikai užtikrinti“, – pranešime sakė J. Healey.
Lūžio taškas fronte? Ukraina skelbia apie Rusijai pražūtingą statistiką
Rusijos nuostoliai pasiekė rekordišką lygį ir viršijo vieno mėnesio mobilizacijos tempus, pasibaigus susitikimui su Vokietijos Bundestago saugumo ir gynybos komiteto narių delegacija, kuriai vadovavo Thomas Röwekampas, platformoje „Facebook“ paskelbė Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fiodorovas.
„Pristatėme savo karo veiksmų metodiką trijose srityse – ore, sausumoje ir ekonomikoje. Aš pateikiau duomenis, rodančius, kad mūšio lauke mes ne tik išlaikome pozicijas, bet ir didiname spaudimą. Rusijos nuostoliai pasiekė rekordišką lygį, viršydami jos mėnesinės mobilizacijos tempą“, – sakė jis.
Pasak ministro, tai yra sistemingo darbo, pradedant naujovių diegimu ir baigiant išteklių valdymu bei technologinių gebėjimų plėtra, rezultatas.
„Esu dėkingas Vokietijai už paramą mūsų pagrindiniams prioritetams: stiprinti oro gynybą, tiekti ilgojo nuotolio ginkluotę ir plėtoti dronų pajėgumus“, – pridūrė M. Fiodorovas.
Jis taip pat pabrėžė Bundestago vaidmenį skiriant išteklius sritims, kurios daro didžiausią poveikį Ukrainos gynybos pajėgoms. Šalys taip pat aptarė abipusiai naudingo bendradarbiavimo stiprinimą.
„Ukraina yra pasirengusi dalytis savo unikalia kovine patirtimi ir skaitmeniniais sprendimais bei sudaryti sąlygas atlikti naujų gynybos technologijų bandymus per platformą „Išbandykite Ukrainoje“. Mes stipriname partnerystę, kuri duoda praktinių rezultatų mūšio lauke ir stiprina Europos saugumą“, – apibendrino ministras.
Kaip jau buvo pranešta, Ukraina ir Vokietija pasirašė didelio masto gynybos susitarimą, kurio vertė siekia 4 mlrd. eurų. Šiame susitarime numatyta ženkliai stiprinti oro gynybą, plėsti ilgojo nuotolio pajėgumus ir pradėti bendrą dronų gamybą.
Zelenskis susitiko su Norvegijos kronprincu ir padėkojo už 9 mlrd. eurų paramą Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitikime su Norvegijos kronprincu Haakonu padėkojo Norvegijos vyriausybei ir žmonėms už 9 mlrd. eurų paramos skyrimą Ukrainai šiais metais ir akcentavo ilgalaikę, abipusiai naudingą partnerystę gynybos sektoriuje.
Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos lyderis šia informacija pasidalijo tinkle „Telegram“.
„Dėkoju Norvegijos kronprincui Haakonui už susitikimą. Informavau jį apie tebevykstančius Rusijos smūgius ir padėtį fronto linijoje. Rusija tęsia terorą prieš žmones ir gyvenimą. Todėl kartu su savo partneriais darome viską, kas įmanoma, kad sustiprintume oro gynybą ir padidintume apsaugą“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad Ukraina plėtoja strateginę partnerystę su Norvegija saugumo ir gynybos srityje.
„Esame suinteresuoti ilgalaike, abipusiai naudinga partneryste, kuri sustiprins Ukrainos ir Norvegijos gynybos potencialą, ypač plėtojant ir įgyvendinant bepiločių orlaivių sutartį“, – teigė prezidentas.
Jis taip pat padėkojo vyriausybei ir visiems norvegams už paramą.
„Esu dėkingas už 9 mlrd. eurų paramos skyrimą šiais metais. Tai svarbu Ukrainai“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Kaip jau skelbta, V. Zelenskis ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre balandžio 14 d. Osle pasirašė deklaraciją dėl partnerystės gynybos srityje ir inicijavo abiejų šalių bepiločių orlaivių sutartį.
Suskaičiavo, kiek pinigų Rusija išleido sankcijoms apeiti
Sankcijos jau padarė didelę žalą Rusijos ekonomikai, o siekdama apeiti apribojimus ir įsigyti uždraustas Vakarų prekes, 2022–2025 m. Rusija išleido dar 130 mlrd. JAV dolerių, pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.
Švedija sako užkirtusi kelią prorusiškai kibernetinei atakai prieš šiluminę elektrinę
Švedijos vyriausybė trečiadienį pranešė, kad 2025 metų viduryje buvo užkirstas kelias prorusiškai kibernetinei atakai prieš šiluminę elektrinę.
Pasak vyriausybės, už jos stovėjusi grupuotė buvo susijusi su Rusijos žvalgyba.
Vis dėlto, rimtų pasekmių išvengta, teigė civilinės saugos ministras Carlas-Oskaras Bohlinas (Karlas Oskaras Bohlinas).
„Švedijos saugumo tarnyba ištyrė šį atvejį ir sugebėjo nustatyti už to stovintį veikėją, kuris turi ryšių su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis“, – žurnalistams sakė C. O. Bohlinas.
C. O. Bohlinas naujienų agentūrai AFP teigė, kad ataka nepavyko, „nes suveikė įdiegtos saugumo sistemos“.
Ministras pridūrė, kad ši ataka „iliustruoja, jog susiduriame su antagonistu, kuris nedvejoja sukelti fizinių trikdžių, prilyginamų mūsų fizinės infrastruktūros sabotažui“.
Minima šiluminė elektrinė yra Vakarų Švedijoje, sakė jis.
C. O. Bohlinas teigė, kad kibernetinės grėsmės Švedijos interesams išaugo nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Maskvai nusitaikius į Kyjivą remiančias šalis.
„Tai rodo pasikeitusį, labiau rizikingą ir beatodairišką Rusijos elgesį, kuris gali sukelti potencialiai labai žalingų padarinių visuomenei“, – sakė jis ir pridūrė, kad Švedijos vyriausybė šią raidą vertina labai rimtai.
„Mūsų parama Ukrainai išlieka tvirta“, – pabrėžė jis.
C. O. Bohlinas teigė, kad Švedijai svarbu kalbėti apie patiriamas grėsmes, siekiant pasiųsti signalą „grėsmių kėlėjams ir leisti jiems žinoti, kad matome, ką darote“.
„Taip pat tai darome siekdami nuolat didinti visuomenės sąmoningumą, kad plėtotume savo kibernetinį saugumą ir kolektyvinį atsparumą, ir kad galėtume solidariai veikti su savo sąjungininkais bei partneriais“, – pridūrė jis.
Sąjungininkų paramos oro gynybai siekiantis Volodymyras Zelenskis lankysis Romoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, raginantis Europos sąjungininkus stiprinti jo šalies oro gynybą nuo Rusijos atakų, trečiadienį turi atvykti į Romą.
V. Zelenskis susitiks su kraštutinių dešiniųjų pažiūrų premjere Giorgia Meloni (Džordža Meloni), kuri yra tvirta Kyjivo rėmėja. Susitikimas vyks kitą dieną po V. Zelenskio vizito Vokietijoje, kur jis ir kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) susitarė stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje, ypač dėl dronų karo.
„Svarbiausias Ukrainos diplomatinis prioritetas šiuo metu yra bendradarbiavimas dėl oro gynybos“, – socialiniame tinkle „X“ prieš susitikimą su G. Meloni parašė V. Zelenskis.
„Mums kasdien reikia oro gynybos raketų – rusai kiekvieną dieną tęsia smūgius mūsų miestams“, – sakė jis. Dieną prieš tai regionų pareigūnai pranešė, kad per Rusijos smūgius visoje Ukrainoje žuvo septyni žmonės, įskaitant vaiką.
Antradienį V. Zelenskis taip pat lankėsi Norvegijoje. Jis ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė) taip pat susitarė stiprinti bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityse.
Ukrainos prezidentas Vokietijos televizijai teigė, kad ginklų tiekimas iš JAV, kurios, valdant prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), sumažino paramą, tapo „didele problema“.
V. Zelenskis ragina Europos šalis prisijungti prie praėjusiais metais pradėtos PURL programos. Ji leidžia Ukrainai gauti JAV įrangą, kurią finansuoja Europos šalys.
Italija yra siuntusi ginklų, įskaitant prancūzų ir italų oro gynybos sistemą SAMP/T, tačiau prie PURL programos neprisijungė.
JAV inicijuotos Rusijos ir Ukrainos derybos įstrigo, Kyjivui nesutinkant su idėja, kad Ukraina turėtų perleisti teritorijų Rusijai.
V. Zelenskis antradienį pareiškė, kad JAV derybininkai dėl karo Irane „neturi laiko Ukrainai“.
G. Meloni buvo viena artimiausių Vašingtono sąjungininkių Europoje ir užstojo Kyjivo interesus prieš D. Trumpą.
Tačiau jos santykiai su JAV lyderiu pašlijo dėl karo Irane – antradienį D. Trumpas griežtai sukritikavo G. Meloni.
„Esu dėl jos šokiruotas. Maniau, kad ji turi drąsos, bet klydau“, – Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“ sakė D. Trumpas.
Italija nedavė leidimo kai kuriems JAV orlaiviams, dalyvaujantiems kovinėse misijose, nusileisti bazėje Sicilijoje.
Pirmadienį G. Meloni atmetė Italijos energetikos bendrovės ENI vadovo Claudio Descalzi (Klaudijaus Deskalcio) raginimus Europos Sąjungai sustabdyti planą iki 2027 metų pabaigos uždrausti visą rusiškų dujų importą.
Jungtinė Karalystė skubiai kėlė naikintuvus – artėjo rusų lėktuvas
Antradienį Jungtinė Karalystė dėl artėjančio rusų bombonešio kėlė naikintuvus, skelbia „Independent“.
Estijos „Meridein“ kartu su Nyderlandų „DeltaQuad“ stiprins Baltijos šalių dronų pajėgumus
Estijos dronus kurianti ir jais prekiaujanti bendrovė „Meridein“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Nyderlandų dronų gamintoja „DeltaQuad“ siekdama stiprinti dronų pajėgumus visame Baltijos regione.
Bendrovės siekia sustiprinti operatyvinį pasirengimą ir paspartinti pajėgumų plėtrą regione atsižvelgiant į augančią vietinės paramos ir Europoje pagamintų dronų sprendimų paklausą. Šio bendradarbiavimo dėka Baltijos šalių gynybos pramonės įmonės gaus prieigą prie „DeltaQuad Evo“ platformos, o „Meridein“, veikdama kaip „DeltaQuad“ regioninis verslo partneris, rūpinsis klientų ryšiais, vietiniu atstovavimu ir patekimu į rinką.
„Šios sutarties pasirašymas yra svarbus „Meridein Group“ žingsnis, nes mes įžengiame į fiksuoto sparno VTOL (vertikalaus kilimo ir tūpimo) dronų segmentą. „DeltaQuad“ yra gerai žinomas ir patikimas gamintojas, o bendradarbiaudami su juo galime teikti aukštos kokybės, patikimus sprendimus. Esame įsitikinę, kad ši partnerystė teigiamai prisidės prie Baltijos šalių dronų ekosistemos plėtros ir suteiks didesnę vertę mūsų klientams“, – paaiškino „Meridein“ plėtros vadybininkas Eduardas Vainu.
„DeltaQuad“ yra Nyderlanduose įsikūrusi elektrinių didelio nuotolio VTOL dronų kūrėja, gaminanti praktikoje patikrintą technologiją gynybos ir saugumo reikmėms. Bendrovės sistemos užtikrina žvalgybos, stebėjimo ir taikinių nustatymo pajėgumus, greitą dislokavimą sudėtingose aplinkose bei sklandų integravimą į operatyvinius reikalavimus.
„DeltaQuad“ glaudžiai bendradarbiauja su strateginiais partneriais gynybos, technologijų ir gamybos sektoriuose siekdama skatinti inovacijas ir didinti gamybos apimtis bei užtikrinti misijai kritiškai svarbų operacinį efektyvumą.
Pernai gegužę BNS skelbė, kad „Meridein Grupp“ planuoja atidaryti Baltijos šalių regione didelę dronų gamyklą su pradiniais pajėgumais pagaminti iki 2 tūkst. dronų per dieną.
Londonas skirs Ukrainai 120 tūkst. dronų
Britų vyriausybė skirs Ukrainai dar 120 tūkst. dronų. Tai Ukrainos kontaktinės grupės susitikime Berlyne trečiadienį ketina paskelbti britų gynybos ministras Johnas Healey‘is, pranešė britų naujienų agentūra PA, remdamasi vyriausybės duomenimis.
Tai bus iki šiol didžiausias JK dronų paketas, apimsiantis ilgojo nuotolio puolamuosius dronus, žvalgybinius bepiločius, logistikos dronus bei jūrinių pajėgumų dronus. Daugelis jų gaminami Didžiojoje Britanijoje.
„Šis didelis kiekis kovose patikrintų dronų suteiks Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pajėgumų, kurių joms reikia gyventojams apginti ir rusų agresijai atremti“, – sakė J. Healey‘is, kurį cituoja PA. Dronai vaidina vis reikšmingesnį vaidmenį mūšio lauke.
Taip pat tikimasi, kad iždo sekretorius Rachelis Reevesas iš milijardinės pagalbos Ukrainai paskolos atlaisvins 752 mln. svarų (apie 865 mln. eurų), pranešė PA.
Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistorijaus kvietimu, kariniai Ukrainos rėmėjai trečiadienį Berlyne susitiks naujų konsultacijų. Vadinamosios Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime be B. Pistorijaus ir J. Healey‘io asmeniškai dalyvaus ir Ukrainos gynybos ministras Mychailas Fedorovas bei NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. Kitų šalių atstovai prisijungs nuotoliu.
Vokietija ir Didžioji Britanija 2025 m. balandį kartu perėmė vadovavimą Ukrainos kontaktinei grupei.
Rusijos parako gamykloje – gaisras, žuvo žmogus: skelbiamos įvykio detalės
Balandžio 14 d. Kazanės parako gamykloje kilo gaisras, pranešė Tatarstano regiono vadovo spaudos tarnyba.
Rusai ant Slovjansko numetė 1,5 tonos bombą: aiškėja smūgio pasekmės
Trečiadienio rytą Rusijos pajėgos atakavo Slovjanską, skelbia „Ukrainska Pravda“. Rusai numetė 1,5 tonos bombą.
Atakos metu sužeisti du žmonės – suaugęs ir vaikas. Sunaikinta istorinė vieta ir administracinis pastatas, taip pat apgadinta apie 40 namų.
„Penkios ryto valandos priešas smogė FAB-1500 bombomis į centrinę Slovjansko dalį. Visiškai sunaikinta vaikų sporto įstaiga, kuri buvo miesto istorinė paminklinė vieta. Sugriautas administracinis pastatas, dar vienas – apgadintas. Įvairios apimties žalą patyrė mažiausiai 39 daugiabučiai namai ir 15 automobilių“, – cituojamas miesto karinės administracijos vadovas Vadimas Liachas.
Ukraina ir Norvegija pasirašė gynybos deklaraciją, plės bendradarbiavimą dronų srityje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store antradienį Osle paskelbė pasirašę „bendrą deklaraciją dėl glaudesnio bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityse“.
Norvegijos vyriausybė pareiškime nurodė, kad šalys siekia „sudaryti sąlygas glaudesniam Norvegijos ir Ukrainos gynybos pramonės bendradarbiavimui“ ir kad „ukrainietiški dronai dabar bus gaminami Norvegijoje“.
Po susitikimo Norvegijoje V. Zelenskis platformoje „Telegram“ išreiškė dėkingumą premjerui ir Norvegijos žmonėms: „Asmeniškai dėkoju Jonui, Norvegijai ir visiems norvegams už karinę ir energetinę pagalbą Ukrainai (...). Jaučiame jūsų paramą ir esame nuoširdžiai už ją dėkingi.“
Anksčiau antradienį V. Zelenskis vadovavo vyriausybės delegacijai Berlyne. Ten jie su kancleriu Friedrichu Merzu ir ministrais aptarė Rusijos karą prieš Ukrainą.
Ukraina ir Vokietija taip pat paskelbė apie strateginę partnerystę, pagrindinį dėmesį skiriant gynybai.
„Blogiau jau nebūna“: Zelenskis prabilo apie kritiškai svarbių ginklų trūkumą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „ZDF Heute“ pareiškė, kad karas Artimuosiuose Rytuose daro neigiamą poveikį Ukrainai.
„Jei karas užtruks ilgiau, Ukrainai teks mažiau ginklų“, – cituojamas jis.
V. Zelenskis pakomentavo ir „Patriot“ trūkumą.
„Šiuo metu turime tokį trūkumą, blogiau jau nebūna“, – sako jis.
Vance`as pasigyrė JAV „pasiekimu“ dėl Ukrainos
JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as nutrauktą karinės paramos Ukrainai finansavimą laiko dabartinės šalies vadovybės pasiekimu, rašo UNIAN.
Kalbėdamas antradienį jis pasakojo apie vieną susitikimą su ukrainiečių kilmės amerikiečiu. Pasakodamas istoriją JAV viceprezidentas išreiškė nuomonę, kad vienas iš pagrindinių Baltųjų rūmų pasiekimų yra sprendimas nefinansuoti karo Ukrainoje.
„Mes pasakėme Europai: jei norite pirkti ginklus – galite, bet JAV jų nebepirks ir nebeveš į Ukrainą, mes baigėme“, – pareiškė Vensas.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 309 iš 324 rusų dronų
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 309 iš 324 Rusijos paleistų dronų, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo antradienio 18.00 val. okupantai paleido į Ukrainą 324 dronus, įskaitant „Shahed“ (apie 250), „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų bepiločius. Taip pat paleistos trys balistinės raketos „Iskande M“.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, 309 priešo dronai buvo numušti/neutralizuoti šiauriniuose, pietiniuose, rytiniuose ir centriniuose šalies regionuose.
Devyniose vietose registruoti 13 dronų smūgiai, dešimtyje vietų – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Zaporižios mieste per priešo ataką žuvo moteris.
Eurokomisarė: Viktoro Orbano pralaimėjimas suteiks postūmį Ukrainos narystei ES ir paskoloms
Vengrijos vyriausybės pasikeitimas gali padėti atblokuoti 90 mlrd. eurų paramą Ukrainai ir suteikti naują postūmį jos narystės Europos Sąjungoje (ES) siekiui, antradienį pareiškė už bloko plėtrą atsakinga komisarė.
Marta Kos, kalbėdama Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko pavasario susitikimų kuluaruose, sekmadienį įvykusius Vengrijos rinkimus, kuriuose ilgus metus valdęs nacionalistų ministras pirmininkas Viktoras Orbanas patyrė triuškinamą pralaimėjimą, pavadino „didele pergale Europai“.
„Asmeniškai tikiuosi, kad tai turės teigiamą poveikį (Ukrainos) įstojimo procesui“, – sakė M. Kos.
Ji taip pat pažymėjo, kad tai padės atblokuoti didelę paskolą, reikalingą Ukrainos biudžetui paremti.
V. Orbanas turėjo faktinę veto teisę šioms lėšoms, o tai kėlė kitų ES lyderių pasipiktinimą. Savo veto jis siejo su Vengrijos ir Ukrainos ginču dėl apgadinto naftotiekio, kuriuo tiekiama rusiška nafta.
„Turėdami 90 mlrd. eurų, galime padengti Ukrainos finansinius poreikius 2026-aisiais ir 2027-aisiais“, – teigė M. Kos.
V. Orbanas taip pat priešinosi bet kokiai pažangai dėl Ukrainos siekio tapti Europos Sąjungos nare.
Nors kalbėjo optimistiškai, M. Kos įspėjo, kad Ukraina vis dar turi „įgyvendinti reformas, kurios yra svarbios jos ekonominei transformacijai“, kartu pripažindama, kad kariaujančiai šaliai tai nėra lengva.
Dešiniųjų pažiūrų populistas V. Orbanas, valdžioje išbuvęs 16 metų, sekmadienio rinkimuose pralaimėjo konservatoriui Peteriui Magyarui.
P. Magyaras savo ruožtu nepritaria sparčiam Ukrainos stojimui į ES bei karinės pagalbos siuntimui, tačiau galėtų atblokuoti paskolą kaip geros valios gestą vadovams Briuselyje.
Jis pažadėjo surengti referendumą dėl Ukrainos narystės ES, tačiau galėtų leisti blokui judėti į priekį su vadinamaisiais derybų klasteriais, kaip siekia Briuselis.
M. Kos taip pat išreiškė viltį, kad naujoji Vengrijos vyriausybė sustiprins kovą su korupcija, teisinės valstybės principus ir padidins žiniasklaidos laisvę.
„Šie pagrindiniai principai, kuriems skiriame tiek daug pastangų per stojimo procesą, yra svarbūs ir valstybėms narėms“, – sakė ji, turėdama omenyje Vengriją.
Rusijos gamykloje įgriuvo stogas: čia gamintos svarbios dalys rusų naikintuvams
Rusijos Komsomolske prie Amūro aviacijos gamyklos ceche kilo gaisras, įgriuvo stogas, skelbia UNIAN, remdamiesi kanalu „Exilenova+“.
Per Rusijos smūgį Čerkasuose žuvo aštuonerių metų vaikas
Rusijos pajėgos antradienį dronais atakavo Čerkasų sritį. To paties pavadinimo mieste žuvo aštuonerių metų berniukas. Dar 12 žmonių buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas.
Devyni sužeistieji, įskaitant vieną vaiką, nuvežti į ligoninę.
Krentančios dronų nuolaužos apgadino mažiausiai keturis daugiabučius.
Oro gynyba virš srities numušė devynis priešo dronus.
Pareigūnas: Ukrainos Zaporižios srityje per rusų atakas žuvo du žmonės
Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje per Rusijos smūgius praėjusią naktį žuvo du žmonės, pranešė regiono pareigūnai.
„Dėl priešo atakų Zaporižioje ir Zaporižios rajone žuvo moteris ir vyras“, – platformoje „Telegram“ paskelbė regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
Ukrainiečių oro pajėgos per „Telegram“ informavo, kad rusai praėjusią naktį į Ukrainą paleido tris balistines raketas ir 324 dronus. Nurodoma, kad 309 dronai buvo numušti ar nepasiekė taikinių.
Zelenskis: JAV „neturi laiko Ukrainai“ dėl karo su Iranu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Vokietijos transliuotojui sakė, kad JAV taikos derybininkai „neturi laiko Ukrainai“ dėl karo Irane, ir apgailestavo, kad sutriko JAV ginklų tiekimas.
V. Zelenskis visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė, kad Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, kurie padėjo tarpininkauti derybose su Maskva dėl Rusijos karo Ukrainoje nutraukimo, šiuo metu „nuolat užsiėmę derybomis su Iranu“.
Pavadinęs šiuos du žmones „pragmatiškais“, V. Zelenskis teigė, kad jie bando „sulaukti daugiau dėmesio iš Putino, siekiant nutraukti karą“.
Tačiau „jei Jungtinės Valstijos nedarys spaudimo Putinui (...) ir tik palaikys švelnų dialogą su rusais, tada jie nebebijos“, sakė jis.
JAV vadovaujamos derybos, kuriomis siekiama užbaigti kruviniausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, įstrigo po vasario 28 d., o Rusijos ir Ukrainos derybininkai nuo susitikimo vasarį Ženevoje daugiau nebuvo susitikę.
V. Zelenskis sakė, kad JAV ginklų tiekimo Ukrainai klausimas tapo „didele problema“. „Jei karas tęsis, ginklų Ukrainai bus mažiau. Tai kritiškai svarbu, ypač dėl atsargų oro gynybai“, – sakė jis.
Vėliau, lankydamasis Norvegijoje, V. Zelenskis spaudos konferencijoje sakė, kad ypač didelė problema kilo dėl oro gynybos raketų gaudyklių PAC-3, taip pat dėl PAC-2 raketų (naudojamų „Patriot“ sistemose – red.).
Jis teigė, kad šios raketos daugiausia perkamos pagal PURL programą, kuri buvo pradėta vykdyti pernai ir pagal kurią Ukraina gali gauti JAV įrangą, finansuojamą Europos šalių lėšomis.
„Pačioje pradžioje... (karo) Artimuosiuose Rytuose supratome, kad galime susidurti su iššūkiais“, – sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskis sakė, kad tiekimai vyksta „lėtai“, pažymėdamas, kad tai „labai sunki padėtis mums“.
Ukrainos vadovas šį komentarą išsakė būdamas šalia Norvegijos ministro pirmininko Jono Gahro Store, abiem lyderiams paskelbus, kad jie pasirašė „bendrą deklaraciją dėl glaudesnio bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje“.
Norvegijos vyriausybė pareiškime nurodė, kad šalys nori „paskatinti glaudesnį Norvegijos ir Ukrainos gynybos sektorių bendradarbiavimą“ ir kad „ukrainietiški bepiločiai orlaiviai nuo šiol bus gaminami Norvegijoje“.
Anksčiau antradienį V. Zelenskis su vyriausybine delegacija lankėsi Berlyne, kur susitiko su kancleriu Friedrichu Merzu ir svarbiausiais ministrais aptarti jau penktus metus vykstančio Ukrainos karo su Rusija. Abi šalys taip pat paskelbė apie strateginę partnerystę gynybos srityje.
Ukraina skubiai ieško išeičių: padėtis pasaulyje sparčiai ryja raketas
Ukrainai skubiai reikia daugiau oro gynybos priemonių, tačiau ji baiminasi, kad dėl sparčiai augančios pasaulinės paklausos – kurią skatina karas su Iranu ir Europos ginklavimosi procesas – jai jų nepakaks, rašo „Politico“.
„Europoje trūksta gamybinių pajėgumų“, – ketvirtadienį Berlyne sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Dėl to Kyjivas priverstas toliau remtis JAV pagaminta oro gynybos sistema „Patriot“, taip pat bandyti įsigyti daugiau prancūzų ir vokiečių gamybos SAMP/T sistemų. Kyjivas netgi kuria savo priešraketinės gynybos sistemas, kad būtų mažiau priklausomas nuo išorės.
„Turime užtikrinti, kad turėtume pajėgumus, leidžiančius europiečiams čia, Europoje, gaminti viską, kas yra kritiškai būtina Europos gynybai“, – sako V. Zelenskis.
„Tai ypač taikoma Europos gebėjimui gaminti priešraketines oro gynybos sistemas reikiamais kiekiais“, – priduria jis.
V. Zelenskio vizito Berlyne metu jo gynybos ministras Mykhailo Fedorovas pasirašė 4 mlrd. eurų vertės gynybos bendradarbiavimo susitarimą su Vokietija, kuris apima sutartį su „Patriot“ gamintoju „Raytheon“ dėl kelių šimtų PAC-2 raketų, kurios bus gaminamos Vokietijoje.
„PAC-2“ raketos sprogsta netoli savo taikinio, kad jį sunaikintų, o „PAC-3“ raketos tiesiogiai pataiko į artėjančią raketą, todėl jos yra tikslesnės ir geriau tinka balistinių grėsmių sustabdymui.
Gamyba bus pradėta taip, kad šios raketos būtų pristatytos 2027 m., sako „Raytheon“ atstovas. Susitarimas taip pat apima 36 vidutinio ir trumpo nuotolio paleidimo įrenginius „IRIS-T“, pagamintus Vokietijos įmonės „Diehl Defense“.
„Šiandien vėl susitarėme dėl naujų pagalbos paketų, pirmiausia oro gynybos srityje“, – sakė kancleris Friedrichas Merzas.
Oro gynybos klausimai greičiausiai bus aptarti ir trečiadienio Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (UDCG), organizuojančios karinę pagalbą Kyjivui, susitikime.
„Ukraina padarė didžiulę pažangą stabdydama kasdienes Rusijos dronų bangas ir reguliariai numuša daugiau nei 90 procentų jų. Tačiau jai kur kas sunkiau susidoroti su balistinėmis raketomis – raketomis, kurios pakyla iki Žemės atmosferos ribos, o tada dideliu greičiu grįžta į atmosferą ir skrenda link tikslo. Dėl raketų greičio ir trajektorijos jas sunku perimti, todėl reikalingos sunkiai gaunamos sistemos, tokios kaip „Patriot“ ar „SAMP/T“.
Tačiau ne tik Ukraina siekia gauti daugiau priešraketinės gynybos sistemų“, – pastebi leidinys.
Skaičiuojama, kad per pirmąsias 16 dienų JAV ir Izraelio karo su Iranu JAV ir jų sąjungininkai paleido 1 802 „Patriot“ raketas – daugiau nei dvigubai daugiau, nei Ukraina panaudojo per ketverius karo su Rusija metus.
Šį mėnesį Pentagonas pasirašė 4,7 mlrd. dolerių vertės sutartį su „Lockheed Martin“, kad padidintų PAC-3 gamybą nuo maždaug 600 iki 2 000 vienetų per metus.
Europos šalys taip pat persiginkluoja ir stiprina savo gynybos sistemas, tuo pačiu toliau aprūpindamos Ukrainą.
Rusija šiais metais sustiprino savo smūgius prieš Ukrainą, paleisdama 270 balistinių ir hipergarsinių raketų.
Nors Europos vyriausybės padidino paramą, įskaitant tokių sistemų kaip „SAMP/T“ tiekimą, gamyba tebėra ribota ir lėtai plečiasi. Dėl to Kyjivas labai priklauso nuo „Patriot“ sistemų. Ukraina taip pat bando sukurti savo oro gynybos sistemą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
cb/sunshine13_ (18+)
telegram/eva_sunrose
tiktok/_lumina_rose
Rusija pripažino tai, ką ilgai neigė: sutiko išmokėti kompensaciją
Rusija oficialiai pripažino, kad jos oro gynybos sistema 2024 m. gruodžio 25 d. numušė Azerbaidžano oro linijų bendrovės AZAL keleivinį lėktuvą, o tai sukėlė katastrofą ir 38 žmonių žūtį. Tai teigiama bendrame abiejų valstybių Užsienio reikalų ministerijų pareiškime. Kartu pabrėžiama, kad smūgis laineriui buvo „netyčinis“. Šalys taip pat pranešė, kad „pasiekė tinkamą pasekmių sureguliavimą, įskaitant kompensacijų mokėjimo klausimą“, tačiau susitarimų detalių neatskleidė.
Oro bendrovės AZAL lėktuvas „Embraer 190“, skridęs iš Baku į Grozną, virš Čečėnijos buvo kliudytas įrenginio „Pancir-S“ tūpimo metu. Pagal Rusijos prezidento Vladimiro Putino versiją, laineris buvo pažeistas atremiant Ukrainos bepiločių orlaivių ataką. Po to įgula paprašė avarinio nusileidimo kaimyniniuose Rusijos miestuose, tačiau leidimo negavo. Galiausiai lėktuvas per Kaspijos jūrą pasuko link Kazachstano ir sudužo netoli Aktau miesto. Orlaivyje buvo 62 keleiviai ir penki įgulos nariai. Išgyveno tik 29 žmonės.
Rusijos oro gynyba ir santykių krizė su Azerbaidžanu
Iš pradžių Rusijos valdžia neigė bet kokias sąsajas su katastrofa, o tai sukėlė rimtą santykių paaštrėjimą su Azerbaidžanu, kurio prezidentas Ilhamas Alijevas iškart pareiškė apie Maskvos kaltę. Jis pažymėjo, kad lėktuvas „buvo paverstas nevaldomu radioelektroninės kovos priemonėmis“ ir kliudytas apšaudymo iš žemės Grozne metu. I. Alijevas piktinosi, kad Rusija bando „užglaistyti incidentą“ bei „primygtinai siūlo absurdiškas versijas“ apie sudužimo priežastis, taip pat grasino ieškiniu Tarptautiniame Teisme.
Tik po devynių mėnesių, 2025 m. spalį, susitikime su Azerbaidžano prezidentu V. Putinas de facto pripažino Rusijos atsakomybę ir viešai atsiprašė už lainerio sudužimą, pažadėjęs nubausti kaltuosius. Tuo pačiu jis teigė, esą įgulai buvo siūlyta nusileisti Machačkaloje, tačiau ši nusprendė skristi į bazinį oro uostą. „Reuters“ duomenimis, lėktuvo sudužimo dieną Dagestano sostinės oro uostas buvo uždarytas.