„Tai ne atsitiktinumas“: Ukrainoje – nerimą kelianti sprogimų banga
Ukrainą sukrėtė dar vienas sprogimas – Mykolajive sužeisti septyni policijos pareigūnai, du iš jų kovoja dėl gyvybės. Tai įvyko vos dieną po mirtino išpuolio Lvive, kur žuvo jauna pareigūnė. Policijos vadovybė perspėja: tai gali būti ne atsitiktiniai incidentai, o sąmoningas smūgis teisėsaugai.
„Įvykdžiau tai, ką žadėjau“: Fico nutraukė avarinį elektros tiekimą į Ukrainą
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pareiškė, kad nuo vasario 23 d. bus nutraukti avariniai elektros energijos tiekimai Ukrainai. Apie tai jis pranešė socialiniame tinkle „X“, rašo „Ukrinform“.
Į Kyjivą atvyko buvęs JAV valstybės sekretorius Pompeo
Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas Kyjive susitiko su buvusiu JAV valstybės sekretoriumi Mike'u Pompeo aptarti tolesnio Ukrainos ir Amerikos bendradarbiavimo, įskaitant gynybos paramos stiprinimą, sankcijų spaudimo palaikymą ir patikimų saugumo garantijų nustatymą.
Apie tai R. Stefančukas pranešė feisbuke.
Ukrainos parlamento pirmininkas pabrėžė, kad M. Pompeo vizitas siunčia svarbų signalą apie nuolatinį dėmesį ir paramą Ukrainai.
„Dvipartinė Jungtinių Amerikos Valstijų parama išlieka nepaprastai svarbi mūsų šaliai ir visos transatlantinės erdvės saugumui“, – pabrėžė jis.
R. Stefančukas supažindino M. Pompeo su dabartine saugumo padėtimi ir pabrėžė, kad Rusija toliau puola civilinę infrastruktūrą dronais ir raketomis, taip rodydama nenorą siekti taikos.
Taip pat pranešta, kad į Kyjivą atvyko Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (PACE) delegacija.
Kraupus vakaras Ukrainoje: įvyko galingas sprogimas, sužeisti policininkai
Pirmadienį, vasario 23 dieną, Mykolajive neveikiančios degalinės teritorijoje įvyko sprogimas. Pranešama apie sužeistus teisėsaugos pareigūnus. Apie tai informavo Ukrainos nacionalinė policija, rašo „24 Kanal“.
Robertas Fico: Slovakija nutrauks elektros tiekimą Ukrainai
Slovakų ministras pirmininkas Robertas Fico (Robertas Ficas) pirmadienį pareiškė, kad Slovakija nutrauks elektros energijos tiekimą Ukrainai, nebent Kyjivas vėl atidarys svarbų naftotiekį, tiekiantį naftą jo šaliai.
„Nuo šiandien, jei Ukrainos pusė kreipsis į Slovakiją su prašymu padėti stabilizuoti Ukrainos energetikos tinklą, tokia pagalba nebus suteikta“, – savo feisbuko paskyroje paskelbtame vaizdo įraše teigė R. Fico.
Sybiha: Putinas turi būti nubaustas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kaip karo nusikaltėlis nepriklausomai nuo derybų, kuriomis siekiama nutraukti jau beveik ketverius metus Ukrainoje vykstančias kovas, rezultato, pirmadienį Kyjive pareiškė užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Zalužnas: pasaulyje nėra jėgos, galinčios sustabdyti Rusijos karą prieš Ukrainą
Visapusiškas Rusijos karas prieš Ukrainą per ketverius metus taip evoliucionavo, kad klasikiniai karo vedimo metodai tapo nebeaktualūs. Apie tai kalbėjo Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas, rašo UNIAN.
Viltis gęsta: Ukrainos kariškis atskleidė skaudžią realybę
Ukrainos kariuomenę persekioja per daugelį metų susikaupusios problemos, ir jos pradeda laužyti karius priešakinėse linijose greičiau nei priešas, DW pasakojo Ukrainos karys Konstantinas Gončarovas.
Pasak kariškio, viena pagrindinių problemų – fizinis ir psichologinis karių išsekimas. Nuolatiniai apšaudymai ir valdomų aviacinių bombų (KAB) naudojimas sekina ne tik fizines jėgas, bet ir karių moralę, nes jie yra priversti savaites būti po ugnimi be tinkamo poilsio.
Padaliniai ilgą laiką neišvedami rotacijai, o pastiprinimas dažnai arba neatvyksta, arba neturi pakankamo pasirengimo, teigė jis.
Kariškis pateikė savo pavyzdį: po sužeidimo 2023 metų žiemą iš jo 30 žmonių būrio pozicijose liko tik penki – kiti buvo sužeisti arba žuvo.
Rotaciją apsunkina nuolatinė grėsmė iš oro. Kelią į pozicijas ir atgal kariai vadina „mirties zona“ – dėl nuolatinio stebėjimo ir bepiločių atakų, pasakojo kariškis.
Jis pažymi, kad jei pėstininkas priekyje vidutiniškai praleidžia apie 60 dienų be pilnavertės pamainos, jo efektyvumas smarkiai sumažėja dėl kovinio streso.
Didžiausias trūkumas fronte šiuo metu – ne dronai ir net ne sviediniai, o žmonės.
K. Gončarovas kalba apie mobilizacijos sunkumus: nauji papildymai dažnai atvyksta be pakankamos motyvacijos ar fizinio pasirengimo, o intensyvių kovų sąlygomis tai tampa kritiniu veiksniu.
„Dėl pėstininkų trūkumo vadovybė perkelia vairuotojus, virėjus, minosvaidininkus ir aprūpinimo padalinių narius į pėstininkus, tikėdamasi, kad jie išlaikys fronto liniją be būtinos kovinės patirties. Tačiau jie taip pat sužeidžiami, žūsta arba dezertyruoja. Taip karių trūkumas tik dar labiau gilėja“, – paaiškino kariškis.
Jis taip pat pabrėžė, kad nepaisant technologinės karo pusės, būtent pėstininkai lieka tuo „paskutiniu bastionu“, kuris fiziškai išlaiko gynybos liniją.
Kai šių žmonių trūksta, tai iš karto jaučiama fronte: rotacijos atidedamos, krūvis didėja, o išsekimas tik gilėja.
Kariškio teigimu, fronte kovojantys kariai daugiausia netiki greitos taikos realistiškumu.
Ataskaita: Ukrainos atstatymui reikia beveik 500 mlrd. eurų
Remiantis nauju vertinimu, karas Ukrainoje per ketverius metus padarė tiesioginių nuostolių už beveik 200 mlrd. JAV dolerių. Bendra žala nuo invazijos pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gruodžio pabaigos siekė 195,1 mlrd. dolerių (daugiau kaip 165 mlrd. eurų), sakoma bendroje Pasaulio Banko, Europos Komisijos, Ukrainos vyriausybės ir Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje. Prognozuojama, kad šalies atstatymui per ateinančius 10 metų reikės 587,7 mlrd. dolerių (beveik 500 mlrd.) eurų.
Pirmiausiai žala padaryta gyvenamiesiems namams, transporto sektoriui ir energetikos infrastruktūrai. Vien tik žala būstui siekia daugiau kaip 60 mlrd. dolerių ir sudaro beveik trečdalį tiesioginių nuostolių. Transporto sektoriui padaryta apie 40 mlrd. dolerių nuostolių.
„2025 m. gruodžio 31 d. duomenimis, apgadinta arba sugriauta 14 proc. gyvenamųjų namų; tai paveikė daugiau kaip 3 mln. namų ūkių“, – teigiama ataskaitoje. Lyginant su pernai metų ataskaita, žala energetikos sektoriui išaugo daugiau nei penktadaliu.
Žiūrint geografiškai, žala pirmiausiai padaryta Rytų Ukrainoje ir regione aplink sostinę Kyjivą – 75 proc. visų nuostolių fiksuoti teritorijose prie fronto.
Ataskaitoje teigiama, kad didžioji dalis rekonstrukcijai reikalingų lėšų turi būti skirta būstui, transportui ir energetikai. Tačiau lėšų taip pat reikės prekybai ir pramonei, žemės ūkiui, socialinei apsaugai, pajamų generavimui ir likusių sprogmenų šalinimui.
Prieš tai buvusioje ataskaitoje, apimančioje laikotarpį iki 2024 m. pabaigos, bendra žala buvo įvertinta 176,1 mlrd. dolerių, o atstatymo kaštai – 524 mlrd. dolerių. Pasak ES plėtros komisarės Martos Kos, ES ir toliau ketina vaidinti pagrindinį vaidmenį atstatant Ukrainą.
Maskva pasikėsinimu nužudyti GRU generolą apkaltino ir Jungtinę Karalystę
Maskva pažėrė kaltinimų Jungtinei Karalystei esą ši prisidėjo rengiant pasikėsinimą nužudyti Rusijos karinės žvalgybos agentūros (GRU) vado pavaduotoją generolą leitenantą Vladimirą Aleksejevą, rašo „Kyiv Post“.
V. Aleksejevas, vienas pagrindinių Rusijos pagalbinių samdinių pajėgų formuotojų, buvo pašautas vasario 6 d. Maskvos daugiabutyje, kuriame gyveno. Sunkiai sužeistas generolas buvo paguldytas į ligoninę, vėliau atgavo sąmonę.
Naujausiame interviu Rusijos portalui „Vesti“ šalies federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovas Aleksandras Bortnikovas dar kartą apkaltino Kyjivo saugumo tarnybą (SBU) ir pareiškė, kad prie operacijos prisidėjo Jungtinė Karalystė (JK), nors tą pagrindžiančių įrodymų ir nepateikė.
„Aiškiai suprantame, kad organizatorius yra Ukrainos žvalgyba“, – sakė jis ir pridūrė, kad FSB manymu, vienas įtariamųjų pabėgo ir slapstosi Ukrainoje.
„O už jos stovi trečiosios šalys, kurias aptarėme anksčiau, kalbėdami apie tai, kad Ukrainos žvalgybos tarnybos veikia prižiūrimos ar vadovaujamos Vakarų žvalgybos tarnybų. Pirmiausia matome ryšį su Didžiąja Britanija“, – tęsė jis.
„Todėl tyrimas tęsiamas. Jei turėsime papildomos informacijos, būtinai ją paskelbsime“, – pridūrė jis.
Anksčiau A. Bortnikovas taip pat apkaltino Londoną 2025 m. birželį padėjus Kyjivui surengti operaciją „Voratinklis”, kuri stipriai pakenkė Rusijos strateginėms oro pajėgoms, vėlgi be konkrečių įrodymų.
ELTA primena, kad per šią operacija dronai su dirbtinio intelekto pajėgumais smogė giliai Rusijoje esantiems keturiems kariniams aerodromams. Vakarų žvalgybų duomenimis, minėtos operacijos metu buvo sunaikinta arba apgadinta daugiau nei 40 lėktuvų. Ukrainos pareigūnų vertinimu, buvo padaryta žalos už 2–7 mlrd. JAV dolerių. Sunkvežimiuose su puspriekabėmis paslėpti dronai sudavė vieną skaudžiausių smūgių Rusijos karinėms oro pajėgoms nuo plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios.
Kaip skelbta, praėjus porai dienų po pasikėsinimo į V. Aleksejevą, FSB pranešė, kad Dubajuje buvo sulaikytas Rusijos pilietis Liubomiras Korba, gimęs 1960 m. Įtariama, kad tai jis keliskart šovė į V. Aleksejevą. Vyras buvo perduotas Rusijai. Pasak FSB, įtariamasis pernai buvo užverbuotas Ternopilyje, vakarų Ukrainoje, ir pasiųstas į Rusiją per Moldovą ir Gruziją. Teigiama, kad jam už GRU generolo nužudymą buvo pažadėta sumokėti 30 tūkst. dolerių. Pasak FSB, jis veikė su dviem bendrininkais.
Vasario pradžioje FSB taip pat skelbė, esą rengiant pasikėsinimą dalyvavo ir Lenkijos žvalgybos tarnybos.
Ukraina ruošiasi naujam derybų raundui: paaiškėjo galima data
Ukrainos delegacija jau ruošiasi kitam trišalių derybų ratui, kuris turėtų įvykti arčiau vasario 27 d., pareiškė prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas, kalbėjęs su žurnalistais Tarptautinės teisingumo konferencijos metu.
Zelenskis įspėja dėl „Orešnik“: NATO turi reaguoti
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad NATO turėtų laikyti Baltarusijoje dislokuotas Rusijos vidutinio nuotolio raketas „Orešnik“ teisėtu kariniu taikiniu.
Zelenskis perspėja: Lukašenka rengia naujus žingsnius
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Baltarusijos teritorijoje pasirodė dronų „Shahed“ retransliatoriai, padedantys koordinuoti atakas prieš Ukrainą. Padaryta viskas, kad trijų ar keturių retransliatorių nebeliktų, sakė Ukrainos prezidentas interviu Baltarusijos nepriklausomam leidiniui „Dzerkalo“.
Ukraina pareikalavo reparacijų: įvertino materialinę žalą
Prieš ketvirtąsias Rusijos invazijos metines Ukraina reikalauja reparacijų už karo padarytą žalą ir aukas.
„Taika be padarinių agresoriui būtų kvietimas pakartoti nusikaltimą įvairiuose pasaulio kampeliuose“, – sakė prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylas Budanovas kalboje Teisingumo konferencijoje Kyjive. Priešingu atveju tai, anot jo, būtų pavyzdys autoritarinėms vyriausybėms: „Pulk, žudyk, naikink ir tau nieko nebus“.
Kyjivas reguliariai organizuoja tokias konferencijas, kad išlaikytų tarptautinę paramą šaliai.
K. Budanovas pareikalavo konkrečių finansinių mechanizmų kompensacijų mokėjimui.
„Bet koks teisinis sprendimas be finansinės dimensijos nesukurs pasitikėjimo. O be pasitikėjimo nebus stabilumo“, – sakė jis. Kyjivas iki šiol padarytą materialinę žalą įvertino daugiau kaip 400 mlrd. eurų.
Ukrainos pastangos, anot K. Budanovo, sukoncentruotos į JAV tarpininkaujamas taikos derybas.
„Ne paslaptis, kad derybos nėra paprastos“, – kalbėjo jis. Esą artėja momentas, kai „visos pusės turės priimti galutinį sprendimą – tęsti šį karą ar pereiti į taiką“.
Derybos, anot K. Budanovo, turi pasitarnauti ir tam, kad būtų užkirstas kelias „kruvinos Rusijos agresijos“ pasikartojimui. Be to, jis priminė Rusijos pagrobtus ukrainiečių vaikus. „Kiekvienas vaikas turi grįžti namo“, – akcentavo K. Budanovas.
K. Budanovas yra Ukrainos delegacijos per iki šiol iš viso tris derybų ratus Abu Dabyje ir Ženevoje narys.
Antradienį sueina ketveri metai, kai Rusija užpuolė Ukrainą.
Zelenskis: laisva Baltarusija turėtų įstoti į ES
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad įsivaizduotų Ukrainą ir laisvą Baltarusiją Europos Sąjungoje (ES).
Teroro išpuolis Lvive: kas žinoma?
Lvivo ligoninėse tebegydomi 12 žmonių, nukentėjusių per vasario 22 d. teroristinį išpuolį. Trys iš jų gydomi intensyviosios terapijos skyriuje, jų būklė lieka kritinė, praneša „Ukrinform“.
Zelenskis karo pradžioje sulaukė Lukašenkos skambučio: štai ką pasakė
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu baltarusių leidiniui „Zerkalo“ užsiminė, kad karo pradžioje turėjo telefoninį pokalbį su Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka.
Interviu metu V. Zelenskio buvo paklausta, kodėl, turint omenyje tai, kad iš Baltarusijos buvo atakuojama Ukraina, ukrainiečiai nesmūgiavo Baltarusijai.
„Lukašenka, atsakydamas į mano žodžius, kad jie yra agresoriai ir (Rusijos – red. past.) sąjungininkai ir įsitraukia į karą, nes iš jūsų teritorijos skriejo raketos ir įžengė karinės pajėgos, telefonu man tvirtino, kad jis nekontroliavo šios situacijos, ir pasakė: „Jei nori, gali mums atsakyti, smogti Mozyrui, (ten esančiai naftos perdirbimo – red. past.) gamyklai“, – pasakoja V. Zelenskis.
Anot jo, komandoje buvo aptartas šis klausimas, visi norėjo atsakyti, tačiau V. Zelenskis buvo įsitikinęs, kad būtent to ir būtų norėjęs Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas.
„Rusai įtraukė Baltarusiją į karą tik dėl vienos priežasties. Kai jie spaudė mus rytuose ir ten buvo pagrindinė jų pajėgų koncentracija, jie norėjo išskirstyti mūsų pajėgas (fronto linijoje – red. past.). Viena iš idėjų buvo, kad baltarusiai kokia nors gyva jėga pradėtų įsiveržti (į Ukrainos teritoriją – red. past.), kad mus išgąsdintų. Tokiu atveju, be abejo, mes turėtume reaguoti ir perkelti dalį kariuomenės. Ir susilpnintume rytus“, – sako V. Zelenskis.
Vengrija prieš ES susitikimą: vetuosime viską
Prieš ES valstybių susitikimą dėl svarbios paskolos Ukrainai Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas patvirtino savo šalies veto. Budapeštas blokuos ir numatytą 20-ąjį sankcijų Rusijai paketą, teigė ministras vaizdo įraše „Facebook“ paskyroje, paskelbtame jam skrendant į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje.
„Bus didelė kova, visi reikalaus mūsų kraujo, tačiau taip yra“, – sakė P. Szijjartas, pridurdamas, kad „niekas neturi teisės tyčiotis iš Vengrijos“. Niekas esą neturi keli grėsmės šalies energetiniam saugumui.
Dešinysis populistas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas jau savaitės pabaigoje pareiškė, kad Budapeštas vetuos 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai. Jis nurodė, jog taip elgiamasi, nes Ukrainos vadovybė tyčia blokuoja naftos tiekimo atnaujinimą „Družba“ vamzdynu. Kyjivo duomenimis, tiekimas nutrauktas dėl Rusijos nuo sausio pabaigos vykdomo bombardavimo.
V. Orbanas laikomas artimiausiu Rusijos sąjungininku ES.
Merzas kirto Putino Rusijai: šalys yra žemiausiame absoliutaus barbariškumo taške
Ketvirtųjų Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metinių išvakarėse Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas savo kalboje pasmerkė Vladimiro Putino valdomos Rusijos „absoliutų barbariškumą“.
„Ši šalis, vadovaujama šio lyderio, šiuo metu yra žemiausiame absoliutaus barbariškumo taške, ir niekam neturėtų kilti jokių abejonių, su kokiu režimu ir barbariškumu iš Rusijos šiais laikais susiduriame“, – pirmadienį Berlyne kalbėjo Vokietijos kancleris.
Ukrainos ambasadorius: Vokietija prisėmė lyderystę remiant Ukrainą
Prieš pat ketvirtąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines Ukrainos ambasadorius Vokietijoje pabrėžė Vokietijos vaidmenį remiant jo šalį. Vokietija „prisiėmė lyderystę teikiant karinę ir ekonominę paramą, ir tai labai svarbu“, pirmadienį ARD televizijos laidai „Morgenmagazin“ salė Oleksijus Makejevas. Esą „buvo suprasta, kad šis karas yra grėsmė ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai“.
Rusijos raketos ir dronai gali pasiekti Lenkiją ir skrieti dar toliau, kalbėjo O. Makejevas. Todėl „labai svarbu kartu su tuo kovoti“.
„Svarbu, kad mes, europiečiai, kartu priešintumėmės rusų agresijai ir Rusijos keliamam pavojui ir veiktume drauge“, – pabrėžė ambasadorius.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Ukraina taip pat nori padėti Vokietijai. Miuncheno saugumo konferencijoje buvo sutarta, kad Ukrainos kariniai instruktoriai padės apmokyti vokiečių karius.
„Mūsų patirtis šiame kare yra visiškai unikali, ir mes labai mielai ja pasidalysime“, – sakė O. Makejevas.
Jis akcentavo, kad Kyjivas pasirengęs taikos deryboms, tačiau „Maskva ir Rusija visiškai ne ir vilkina laiką“. Rusija esą turi būti priversta sėsti prie derybų stalo. Europos šalys, taip pat ir Vokietija, gali mums padėti taikydamos ekonomines sankcijas, teikdamos daugiau karinės pagalbos, perimdamos „mirtinas rusų raketas ir dronus virš mūsų teritorijos“, tęsė diplomatas.
Antradienį sueis ketveri metai, kai Rusija užpuolė Ukrainą.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 105 iš 126 rusų dronų
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 105 rusų paleistus dronus iš 126, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo sekmadienio 18.00 val. okupantai paleido 126 dronus, įskaitant „Shahed“ (apie 80), „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų imitacinius bepiločius, taip pat vieną balistinę raketą „Iskander-M“.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Pirmadienio duomenimis, 105 priešo dronai numušti/neutralizuoti šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose šalies regionuose.
Registruoti vienos balistinės raketos ir 20 dronų smūgiai 11 vietų, numuštų oro taikinių nuolaužos – vienoje vietoje.
Naktį į pirmadienį per Rusijos dronų ataką Odesos srityje žuvo du žmonės, dar trys buvo sužeisti.
Zelenskis atsakė į Trumpo kaltinimus: „Aš nesu diktatorius“
Ukrainos prezidentas sureagavo į besikeičiančią JAV prezidento Donaldo Trumpo retoriką jo atžvilgiu. Apie tai V. Zelenskio buvo paklausta interviu BBC metu.
Žurnalistas Jeremy Bowenas priminė, kad D. Trumpas yra V. Zelenskį ne kartą išplūdęs, o kartą netgi pavadinęs „diktatoriumi be rinkimų“.
Išgirdęs klausimą V. Zelenskis nusijuokė.
„Aš nesu diktatorius ir aš nepradėjau karo, štai ir viskas“, – atsakė jis.
Viena šalis kiša koją: ES vilčių greitai įvesti naujas sankcijas Rusijai nededa
Vyriausioji Europos Sąjungos (ES) diplomatė pareiškė nesitikinti, kad pirmadienį pavyks susitarti dėl naujų sankcijų Rusijai, Vengrijai pažadėjus jas blokuoti, kol Ukraina neatidarys jai svarbaus naftotiekio.
27 valstybių blokas siekia įvesti naują ekonominių sankcijų etapą Maskvai artėjant antradienį minimoms ketvirtosioms Kremliaus plataus masto invazijos metinėms.
„Manau, kad šiandien šiuo klausimu pažangos nebus, tačiau mes tikrai dėsime pastangas“, – ES užsienio reikalų ministrų susitikimo pradžioje sakė bloko vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas – palankiausias Kremliui ES lyderis – sekmadienį pareiškė, kad Budapeštas vetuos sankcijas, kol nebus vėl atidarytas „Družba“ naftotiekis.
Ukraina teigia, kad per jos teritoriją einantis „Družba“ naftotiekis, kuriuo rusiška nafta tiekiama Slovakijai ir Vengrijai, sausio 27 dieną buvo apgadintas Rusijos smūgių.
„Esu nustebęs dėl Vengrijos pozicijos. Aptarsime tai su kolegomis iš Vengrijos“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis.
„Taip pat esu įsitikinęs, kad galiausiai mums pavyks“, – teigė jis.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cahkna) teigė, kad „iš tikrųjų nėra jokios priežasties blokuoti“ sankcijas, nes dėl naftotiekio uždarymo kalta Rusija, o ne Ukraina.
„Jei negalėsime įvesti sankcijų Rusijai, tada Rusija bus patenkinta“, – sakė jis.
Lenkijos vyriausiasis diplomatas Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) Vengrijos poziciją pavadino šokiruojančia.
Budapeštas paskutinę minutę taip pat blokavo 90 mlrd. eurų ES paskolą Ukrainai, kuri Kyjivui yra gyvybiškai reikalinga.
Vengrija per ketverius karo metus ne kartą stabdė ES priemones dėl Ukrainos, o griežta V. Orbano pozicija pasireiškia artėjant rinkimams, kuriuose jis kovos dėl politinio išlikimo.
ES jau įvedė 19 sankcijų paketų Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.
ES ministrai renkasi į posėdį: aptars paskolą Ukrainai ir sankcijas Rusijai
ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitinka Briuselyje, kad aptartų naują paskolą Kyjivui ir 20-ąjį sankcijų paketą, kurį rengiamasi pritaikyti Rusijai dėl karo Ukrainoje.
Derybos vyks likus vienai dienai iki ketvirtųjų plataus masto Rusijos įsiveržimo metinių, kurios bus minimos vasario 24 d.
„Tik laiko klausimas“: Zelenskis atsakė, ko reikia, kad Ukraina susigrąžintų visas rusų užgrobtas žemes
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis britų transliuotojui BBC sakė, kad Rusijos agresijos Ukrainoje sustabdymas bus pergalė visam pasauliui, o rusų užgrobtų teritorijų susigrąžinimas šiuo metu kainuotų per daug gyvybių.
„Manau, kad Putino sustabdymas šiandien ir neleidimas jam okupuoti Ukrainos bus pergalė visam pasauliui. Nes Putinas Ukrainoje nesustos“, – artėjant ketvirtosioms karo metinėms kalbėjo Ukrainos prezidentas.
Pasak jo, bandymas šiandien susigrąžinti Rusijos laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas Kyjivui kainuotų milijonus gyvybių.
„Mes tai padarysime. Tai visiškai aišku. Tai tik laiko klausimas. Tai padaryti šiandien reikštų prarasti milžinišką skaičių žmonių – milijonus žmonių – nes (Rusijos – red. past.) armija yra didelė, ir mes suprantame tokių veiksmų kainą. Mums nepakaktų žmonių, mes juos prarastume. O kas yra žemė be žmonių? Sąžiningai sakant, niekas“, – komentuoja V. Zelenskis.
„Be to, mes neturime pakankamai ginklų. Tai priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo mūsų partnerių. Taigi, šiuo metu tai neįmanoma, bet grįžimas prie teisingų 1991 metų sienų (kai Ukraina paskelbė nepriklausomybę, paspartindama galutinį Sovietų Sąjungos žlugimą – „Ukrinform“) be abejonės yra ne tik pergalė, bet ir teisingumas. Ukrainos pergalė yra mūsų nepriklausomybės išsaugojimas, o viso pasaulio teisingumo pergalė yra visų mūsų žemių grąžinimas“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Kaip anksčiau rašė „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas pranešė, kad Ukrainos gynybos pajėgos pastaruoju metu per kontratakas išlaisvino 300 kvadratinių kilometrų teritorijų šalies pietuose.
Zelenskis papasakojo apie savo kasdienybę – atskleidė, kaip sportuoja ir kokius filmus žiūri
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu AFP metu papasakojo apie savo kasdienybę karo metu, rašo „France 24“.
Interviu metu jis pareiškė, kad karo metu nebegali eiti į kiną ar teatrą, kitas viešas vietas.
„Aš neinu į parduotuves, per visus karo metus nė karto nebuvau kavinėje“, – sako jis.
Tačiau V. Zelenskis nurodė, kad stengiasi neatsilikti nuo naujausių filmų. Tarp neseniai žiūrėtų filmų – istorinė drama „Niurnbergas“ ir „Oskaro“ nominaciją pelnęs „Mūšis po mūšio“.
Zelenskis jautriai prabilo apie vaikus: „To trūksta“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu AFP metu pakomentavo savo asmeninio gyvenimo karo metu detales, skelbia „France 24“. Ukrainiečių lyderis pripažino neturintis dienų su šeima ir apgailestavo, kad negali su savo žmona ir vaikais praleisti daugiau laiko.
Rusų pajėgos per pastarąją parą 754 kartus atakavo Zaporižios regioną
Per praėjusią parą rusai okupantai prieš 44 Zaporižios srities gyvenvietes surengė 754 išpuolius, kurių metu du žmonės žuvo, dar keturi buvo sužeisti.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.
„Rusų pajėgos Komyšuvachoje, Novomykolajivkoje, Veseliankoje, Tersiankoje, Zirnycioje, Rizdvijankoje, Tavrijiske, Samijilivkoje, Liubycke, Lisne, Rozivkoje, Barvinivkoje, Novopavlivkoje, Novoukrainkoje, Kopaniuose, Dolynkoje, Vozdvyživkoje, Huliajpilske, Čarivne, Zelene, Rivne ir Novodanylivkoje surengė 28 antskrydžius“, – pranešė I. Fiodorovas.
Dešimtims regiono gyvenviečių pulti buvo panaudoti iš viso 487 įvairių rūšių nepilotuojamieji orlaiviai, kurių dauguma buvo dronai su sumontuotomis pirmojo asmens vaizdo kameromis.
Novoandrijivkai, Novodanylivkai ir Čarivnui buvo suduoti keturi smūgiai naudojant raketų paleidimo sistemas.
Be to, Červonodniprovkos, Stepnohirsko, Prymorsko, Stepovės, Lukianivsko, Huliajpolio, Orichivo, Zaliznyčno, Novodanylivkos, Novoandrijivkos, Mala Tokmačkos, Bilohirijos, Staroukrainkos, Zeleno ir Dobropillios teritorijos 235 kartus buvo apšaudytos artilerijos sviediniais.
Priešo smūgiai Zaporižios miestui ir rajonui nusinešė dviejų žmonių gyvybes, dar keturi asmenys buvo sužeisti. Valdžios institucijos gavo 56 pranešimus apie apgadintus gyvenamuosius namus ir infrastruktūros objektus.
„Ukrinform“ pirmiau pranešė, kad užvakar Rusijos pajėgos 41 Zaporižios srities gyvenvietei sudavė 596 smūgius. Per priešo atakas Polohų rajone žuvo du žmonės.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 720 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. vasario 23 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 260 500 karių, iš kurių 720 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 696 priešų tankus (+2), 24 082 šarvuotąsias kovos mašinas (+13), 37 510 artilerijos sistemų (+40), 1 654 raketų paleidimo sistemas (+2), 1 304 oro gynybos sistemas (+1), 435 karo lėktuvus, 348 sraigtasparnius, 143 878 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 765), 4 347 kruizines raketas (+33), 29 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 79 636 transporto priemones ir kuro cisternas (+136), 4 073 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Nerami naktis Rusijoje: drebino galingi sprogimai, dalis gyventojų liko be elektros ir vandens
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį keliuose Rusijos miestuose ir Kryme buvo girdimi sprogimai, skelbia ukrainiečių portalas „Kanal 24“. Sunku buvo Belgorodo gyventojams – regionas patyrė elektros tiekimo sutrikimų; taip pat Tatarstanui, kur užsiliepsnojo naftos perdirbimo gamyklos pastatas.
Kruvinas rusų smūgis Zaporižiai: žuvo vyras
Rusijos dronų ataka Pietryčių Ukrainos mieste Zaporižioje anksti pirmadienį pražudė vieną vyrą ir sužeidė kitą, pranešė regiono karinės administracijos vadovas.
Ivanas Fedorovas, Zaporižios srities administracijos vadovas, sakė, kad buvo smogta pramoniniams objektams.
Pasak jo, žuvo 33 metų vyras ir buvo sužeistas kitas, 45 metų, vyras.
Toliau į šiaurę esančio Charkivo miesto Cholodna Horos rajonas buvo apšaudytas raketomis, tačiau, pasak mero Ihorio Terechovo, pranešimų apie aukas kol kas nėra.
Meras pridūrė, kad gelbėjimo tarnybos vertina žalą.
Zaporižia ir Charkivas, svarbūs pramonės centrai netoli fronto linijos, dažnai tampa taikiniais Maskvai didinant spaudimą Ukrainai prieš ketvirtąsias Rusijos plataus masto invazijos metines antradienį.
Praėjusios nakties smūgiai buvo suduoti po Rusijos raketų ir dronų atakos sekmadienį, kai visoje Ukrainoje, įskaitant sostinę Kyjivą, buvo smogta energetikos infrastruktūrai, geležinkeliams ir gyvenamiesiems rajonams.
Per sekmadienio ataką sostinėje ir jos apylinkėse žuvo vienas vyras, o dar keliolika žmonių buvo sužeisti.
Zelenskis perspėja: Rusija ruošiasi naujiems teroro išpuoliams
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad rusai rengiasi naujiems teroristiniams išpuoliams, rašo UNIAN.
Sekmadienį Lvive buvo įvykdytas teroristinis išpuolis.
V. Zelenskis kartu paragino stiprinti žmonių apsaugą Ukrainoje.
Rusai griebiasi šiaudo: Luhanske – dronų čempionatas vaikams
Rusijos pajėgos laikinai okupuotame Luhanske surengė dronų lenktynių čempionatą, kurio tikslas – parengti vaikus ir jaunimą karui.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Oleksijus Charčenko.
„Vadinamojoje LLR vaikai ir jaunimas iš anksto rengiami karui. Šiuo metu ieškoma kandidatų į LLR dronų valdymo komandą. Šiam tikslui Luhanske buvo surengtas atrankos etapas, kuriame galėjo dalyvauti tik moksleiviai ir studentai, o tokie ikikariniai mokymai buvo pavadinti „pirmuoju LLR dronų lenktynių čempionatu“, – teigė jis.
O. Charčenko pridūrė, kad okupantai, organizuodami ir vykdydami įvairias varžybas, kurios yra privalomos visiems, o jų skaičius pastaraisiais metais žymiai išaugo, moko jų dalyvius naudoti ginklus.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos pajėgų okupuotoje Luhansko srities dalyje 43 mokyklose vyksta specialios ikikarinio rengimo pamokos.
Putinas skelbia: „branduolinė triada“ Rusijai dabar – absoliutus prioritetas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pareiškė, kad šalies branduolinių pajėgų plėtra dabar, pasibaigus paskutinei likusiai branduolinei sutarčiai su JAV, yra „absoliutus prioritetas“.
„Branduolinės triados, kuri garantuoja Rusijos saugumą ir užtikrina veiksmingą strateginį atgrasymą bei jėgų pusiausvyrą pasaulyje, plėtra išlieka absoliutus prioritetas“, – vaizdo pranešime teigė V. Putinas.
Šią kalbą jis pasakė Rusijoje minint „Tėvynės gynėjo dieną“, tapusią proga pademonstruoti karinę pompastiką ir Kremliaus remiamą patriotizmą.
V. Putinas pažadėjo toliau „stiprinti kariuomenę ir karinį jūrų laivyną“ bei remtis karine patirtimi, įgyta per beveik ketverius metus trunkantį konfliktą Ukrainoje.
Pasak jo, bus tobulinamos visos ginkluotųjų pajėgų rūšys, įskaitant jų „kovinę parengtį, mobilumą ir gebėjimą veikti visomis sąlygomis, net ir pačiomis sudėtingiausiomis“.
Šios V. Putino pastabos nuskambėjo likus vos dviem dienoms iki ketvirtųjų Rusijos puolimo Ukrainoje metinių. Rusijos karas prieš Ukrainą sugriovė ištisus miestus, privertė išvykti milijonus žmonių ir pareikalavo daugybės aukų abiejose pusėse.
Maskvos ir Vašingtono – dviejų pagrindinių pasaulio branduolinių galybių – nebesaisto jokie ginklų kontrolės paktai, anksčiau šį mėnesį nustojus galioti Naujajai START sutarčiai.
Tačiau Rusija nurodė, kad toliau laikysis „atsakingo“ požiūrio į strateginius branduolinius pajėgumus ir paisys jos arsenalui nustatytų apribojimų.
Zelenskis: Putinas jau pradėjo Trečiąjį pasaulinį karą ir nesustos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas jau iš esmės pradėjo Trečiąjį pasaulinį karą. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo interviu BBC žurnalistui Jeremy Bowenui.
V. Zelenskis pareiškė, kad V. Putinas jau pradėjo Trečiąjį pasaulinį karą, ir vienintelis atsakas jam yra intensyvus karinis ir ekonominis spaudimas.
„Manau, kad Putinas jau jį pradėjo. Klausimas yra, kiek teritorijos jis sugebės užimti ir kaip jį sustabdyti... Rusija nori primesti pasauliui kitokį gyvenimo būdą ir pakeisti gyvenimą, kurį žmonės pasirinko patys“, – cituojamas V. Zelenskis.
Ukrainos lyderis pridūrė, kad Ukraina ne tik nepralaimės, bet ir laimės karą. V. Zelenskis interviu metu buvo tvirtai nusiteikęs nenusileisti Rusijos reikalavimams, kad Ukraina turėtų pasitraukti iš teritorijos, kurios rusai dar nesugebėjo užimti.
Rusija reikalauja, kad Ukraina perduotų 20 proc. rytinės Donecko srities, taip pat daugiau žemės pietinėse Chersono ir Zaporižios srityse. Interviu metu jo buvo paklausta, ar tai nėra pagrįstas reikalavimas, jei jis užtikrina ugnies nutraukimą?
„Aš tai matau kitaip. Aš tai vertinu ne tik kaip žemę. Aš tai vertinu kaip atsisakymą – mūsų pozicijų susilpnėjimą, šimtų tūkstančių ten gyvenančių mūsų žmonių palikimą likimo valiai. Taip aš tai vertinu. Ir esu įsitikinęs, kad toks „pasitraukimas“ suskaldytų mūsų visuomenę“, – sako V. Zelenskis.
„Tai tikriausiai jį (V. Putiną – red. past.) patenkintų kurį laiką... jam reikia pertraukos... bet kai jis atsigaus, mūsų Europos partneriai sako, kad tai gali užtrukti nuo trejų iki penkerių metų. Mano nuomone, jis galėtų atsigauti per ne daugiau kaip porą metų. Kur jis eitų toliau? Mes nežinome, bet tai, kad jis norėtų tęsti [karą], yra faktas“, – pabrėžia jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Pagarba Olenai Zelenskai.
Pagarba Nausėdai.
Pagarba patriarchui Landsbergiui.
Šlovė Ukrainai.
Slava Ukraini.
Herojam slava.
Ukrainoje – dar vienas sprogimas: smogta policijos pastatui
Ukrainoje įvyko jau antras teroro aktas per vieną vakarą. Dnipre pasigirdo sprogimas policijos administracijos pastate, praneša „Telegram“ kanalas UNIAN.
Remiantis pranešimais iš įvykio vietos, taip pat buvo girdėti šūviai.
Tai jau trečias panašus incidentas per savaitę.
Teisėsaugos pareigūnai aiškinasi sprogimo administraciniame policijos pastate, esančio Dnipre, aplinkybes, rašo „Ukrinform“.