Ukrainoje ir Rusijoje per smūgius žuvo septyni žmonės
Penktadienį per Rusijos ir Ukrainos smūgius abiejose sienos pusėse iš viso žuvo septyni žmonės, pranešė vietos pareigūnai.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios praėjus daugiau kaip ketveriems metams, jau kelis mėnesius intensyvėja abiejų šalių smūgiai, per kuriuos nukenčia vis daugiau civilių.
Ukrainoje žuvo du žmonės, o dar aštuoni buvo sužeisti, kai raketa pataikė į gyvenamąjį pastatą Juodosios jūros uostamiestyje Odesoje, teigė vicemeras Oleksandras Filatovas.
„Tarp žuvusiųjų yra moteris, kuri atakos metu vaikščiojo parke su vaikais. Vaikai išgyveno ir gauna reikiamą pagalbą“, – nurodė avarinės tarnybos.
Per bombardavimą buvo apgadinti gyvenamieji pastatai, religinė įstaiga, ikimokyklinio ugdymo įstaiga, transporto priemonės ir kita civilinė infrastruktūra, sakė O. Filatovas.
Per vėlesnį išpuolį netoliese išsidėsčiusiame Mykolajivo uostamiestyje du žmonės žuvo su užsienio valstybės vėliava plaukiojančiame civiliniame laive, dar du su užsienio valstybių vėliavomis plaukiojantys laivai buvo apgadinti, informavo vietos prokurorai.
Toliau į pietus esančiame pafrontės Chersono mieste per Rusijos atakas žuvo 70-metė moteris, o dar penki žmonės, visi pagyvenę, buvo sužeisti, pranešė šio miesto karinė administracija.
Rusija neigia, kad taikosi į civilius, ir pareiškė, jog Ukrainos pietuose atakavo su kariuomene susijusią infrastruktūrą. Maskva pastarosiomis savaitėmis sustiprino oro antskrydžius Ukrainos Juodosios jūros uostuose.
Tuo metu Rusijoje žuvo vyras, kai į jo automobilį Belgorodo srityje, prie Ukrainos sienos, smogė dronas, teigė regiono vyriausybė.
Dar vienas žmogus žuvo per Ukrainos ataką Gorlivkoje – Rytų Ukrainos mieste, kurį kontroliuoja Rusija, tvirtino Maskvos paskirtas gubernatorius Ivanas Prichodko.
JAV tarpininkaujamos derybos dėl karo pabaigos buvo iš esmės įšaldytos, nes Vašingtono dėmesys nukrypo jo karą prieš Iraną.
Pasak Jungtinių Tautų (JT), birželis buvo kruviniausias mėnuo civiliams Ukrainoje nuo 2022 m. balandžio – žuvo mažiausiai 293 žmonės.
Ukrainos kariuomenės vadas įspėja: rusai ruošiasi naujam puolimui
Rusijos okupantai neatsisako idėjos užgrobti Ukrainos teritorijas ir sukurti vadinamąją „buferinę zoną“ šalies šiaurėje. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
Per Rusijos ataką Ukrainos Odesos mieste žuvo vyras
Penktadienio popietę per Rusijos ataką Odesoje žuvo vyras. Tai platformoje „Telegram“ pareiškė šio Ukrainos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Priešo ataka Odesoje pareikalavo vyro gyvybės“, – teigė S. Lysakas.
Jis pažymėjo, kad valstybė agresorė toliau terorizuoja civilius.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, ketvirtadienį rusai puolė Odesą raketomis. Per ataką žuvo du žmonės, o dar 10 buvo sužeista, įskaitant vaikus.
Smūgis Rusijos gilumoje: sunaikintas strateginis bombonešis Tu-95
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) įvykdė sėkmingą specialiąją operaciją, per kurią Rusijos Federacijos Saratovo srityje, „Engelso“ kariniame aerodrome, sunaikino strateginį bombonešį Tu-95. Tolimojo nuotolio SBU bepiločiai orlaiviai iki tikslo įveikė apie 800 kilometrų.
Remiantis preliminariais duomenimis, lėktuvas patyrė kritinių pažeidimų – jam visiškai atplėšta uodegos dalis. Būtent šis orlaivis buvo sistemiškai naudojamas masiniams raketų smūgiams prieš Ukrainą suduoti, pažymima ataskaitoje.
Specialioji operacija buvo įvykdyta vykdant Ukrainos prezidento iškeltas užduotis sumažinti valstybės agresorės karinį-ekonominį potencialą. Atstumas nuo Ukrainos sienos yra apie 800 kilometrų.
Kada buvo suduotas smūgis, netikslinama. Tikėtina, kad kalbama apie ataką naktį į liepos 16-ąją.
Sunaikintas Rusijos strateginis bombonešis Tu-95
Ukrainos monitoringo kanalai tuomet skelbė, kad ataka buvo nukreipta prieš aerodromą Engelse. „Exilenova+“ duomenimis, gaisras preliminarai kilo lėktuvų stovėjimo aikštelėje.
Be to, atakos metu vienas iš bepiločių orlaivių įsirėžė į gyvenamąjį daugiaaukštį, kas matyti iš vietos gyventojų nufilmuoto vaizdo įrašo. Kaip išsiaiškino „Astra“, dronas pataikė į viršutinius namo aukštus gyvenamajame komplekse „Ladja“, esančiame Pristanskaja gatvėje. Atstumas nuo šio namo iki Engelso karinio aerodromo kilimo ir tūpimo tako yra apie 2 kilometrai.
Ukrainos kanalai taip pat teigė, kad mieste prasidėjo elektros tiekimo sutrikimai dėl pataikymo į pastotę.
Ukrainos prezidento kanceliarija: Fedorovas nemato savęs Zelenskio patarėju, bet lieka jo komandoje
Buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas nemano, kad dirbtų prezidento patarėju, tačiau jo komandoje liks, žurnalistams penktadienį sakė Volodymyro Zelenskio patarėjas komunikacijos klausimais Dmytro Lytvynas.
„Pats Mychaila sakė nematantis savęs prezidento patarėjo ar kokioje nors kitoje aptartoje pareigybėje, tačiau, žinoma, juos vienija bendras interesas dirbti kartu komandoje“, – tikino D. Lytvynas.
Kaip skelbta anksčiau, liepos 14 d. Aukščiausioji Rada patvirtino ministrės pirmininkės Julijos Svyrydenko atsistatydinimą. Kartu su ja automatiškai atsistatydino visa vyriausybė.
Gynybos ministras M. Fedorovas padėkojo Ukrainos žmonėms už garbę tarnauti ir pranešė apie pagrindinius technologinius bei sisteminius pokyčius kariuomenėje per jo kadenciją.
Liepos 16 d. Kyjive ir kituose Ukrainos miestuose prasidėjo protestai prieš M. Fedorovo atleidimą iš gynybos ministro pareigų.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis vėliau pareiškė, kad M. Fedorovas po atsistatydinimo liks jo komandoje.
Rusijai smogus Mykolajivo uosto infrastruktūrai žuvo du Ukrainos piliečiai
Rusijos pajėgos penktadienio rytą smogė uosto infrastruktūrai Mykolajive. Per ataką žuvo du Ukrainos piliečiai, buvę užsienio laive, tinkle „Facebook“ pranešė srities prokuratūra.
Liepos 17 d. Rusijos kariuomenė „Shahed-238“ tipo dronais atakavo uosto infrastruktūrą, teigiama įraše. Apgadinti trys su užsienio vėliavomis plaukiojantys civiliniai laivai, kurie buvo išmetę inkarą uoste.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo nusikaltimų.
Ukraina vėl smogė Rusijos laivams Juodojoje jūroje
Ukraina tęsia savo dronų atakas prieš Rusijos taikinius Juodojoje jūroje. Smogta dar 12 laivų, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos dronų pajėgų vadas Robertas Brovdis, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
Taikiniai buvo devyni krovininiai laivai, du tanklaiviai ir vilkikas. Bendras laivų, kurie liepą atakuoti Azovo ir Juodojoje jūrose, skaičius pasiekė 159. Nuo liepos 6 iki 17 dienos Azovo jūroje smogta 117 laivų, Juodojoje – 42.
„Flotilės medžioklė tęsiasi“, – teigiama R. Brovdžio pranešime. Tikslas esą yra paralyžiuoti naftos, degalų ir krovinių logistiką, kuri vykdoma apeinant sankcijas. Norima laivus išvesti iš rikiuotės.
„Tikslas nėra užteršti vandenis naftos dėmėmis, todėl skylių korpusuose nėra“, – pažymėjo R. Brovdis.
Po dronų atakos – didelis gaisras Kerčės geležinkelio stotyje
Rusijos okupuoto Krymo Kerčės miesto geležinkelio stotyje po dronų atakos kilo didelis gaisras, pranešė platformos „Telegram“ kanalas „Krymski Veter“.
„Gaisras Kerčės geležinkelio stotyje. Dega sandėliai, traukiniai ir, tikėtina, naftos saugykla bei elektros pastotė“, – teigiama pranešime.
Pasak „Krymski Veter“, liudininkai apie galingą sprogimą ir gaisrą netoli geležinkelio stoties pradėjo pranešinėti apie 1 val. nakties.
Pažymima, kad Kerčės rajone užfiksuoti dar trys gaisrai, iš kurių du – tarp Baherovės ir Žovtnevės, kur driekiasi du geležinkelio ruožai, greitkeliai, viadukas, tiltai ir elektros linija. Vienas iš šių gaisrų kilo netoli buvusio Baherovės karinio aerodromo, kurį šiuo metu vėl naudoja Rusijos kariuomenė. Kitas – miškų – gaisras greičiausiai kilo po dujų nuotėkio netoli Baherovės dujų perdirbimo komplekso, kurį eksploatuoja valstybinė įmonė „Chornomornaftogaz“.
Apie dar vieną gaisrą pranešta į vakarus nuo Koktebelio kaimo, netoli Ščebetivkos, 110/35/6 kV Koktebelio pastotės ir siurblinės teritorijoje.
Be to, kaip pranešė„Krymski Veter“, Juodojoje jūroje buvo atakuoti Rusijos šešėlinio laivyno tanklaiviai.
Kaip pranešė „Ukrinform“, nuo liepos 17 d. ryto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Bepiločių sistemų pajėgos Juodojoje jūroje jau smogė 12-ai Rusijos šešėlinio laivyno laivų.
Ukrainos žvalgyba įspėja apie naujus okupantų išpuolius: štai kas taps taikiniais
Rusijos kariuomenė gavo įsakymą sustiprinti dronų smūgius prieš civilinę infrastruktūrą ir automobilių transportą prie fronto linijos esančiuose rajonuose bei pasienio zonose, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR), rašo „Unian“.
Pažymima, kad pirmiausia bus smogta degalinėms, sunkvežimiams, autobusams ir lengviesiems automobiliams.
Šiems išpuoliams rusai pasitelks perspektyvių dronų sistemų centrą „Rubikon“ ir okupacinės armijos linijinių padalinių išorinius pilotus.
GUR pranešė, kad taikiniams aptikti ir sunaikinti rusai planuoja naudoti realiuoju laiku valdomus dronus „Molniya-1“, „Molniya-2“, „Geran-Siker“, „Gerbera-Siker“, „Lancet“, V2U ir kitas panašias bepilotes sistemas.
„Rusijos vadų įsakymas sustiprinti dronų teroro kampaniją prie fronto esančiuose regionuose kelia realią grėsmę Ukrainos civiliams gyventojams“, – pabrėžė GUR ir paragino reaguoti į oro pavojaus signalus.
Degalų krizė Rusijoje: būrėjai už pinigus siūlo „pritraukti“ benziną
Pasak Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos (SZRU), dėl vis didėjančio degalų trūkumo Rusijoje auga paklausa netradicinėms paslaugoms: būrėjai, iliuzionistai ir ezoterinių ritualų atlikėjai vis dažniau siūlo apeigas, kurios, kaip jie teigia, gali sumažinti degalų suvartojimą arba „pritraukti“ benziną į transporto priemonių bakus, rašo „United24Media“.
Latvija įspėja dėl Rusijos grėsmės: ėmėsi veiksmų
Latvija sustiprino netoli Rygos esančios hidroelektrinės ir požeminės dujų saugyklos apsaugą. Šis veiksmas eina po to, kai Latvijos žvalgyba paskelbė duomenis, kurie rodo didėjančią grėsmę iš Rusijos, ketvirtadienį naujienų agentūrai „Reuters“ sakė Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergs.
„Nulinė fazė“: ISW įspėja apie Rusijos veiksmus prie Baltijos jūros
Lenkijoje manoma, kad Rusija pakeitė taktiką ir atidžiai stebi NATO pratybas prie Baltijos jūros, ruošdamasi galimoms provokacijoms, rašoma naujausioje JAV Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.
Varšuva atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija stebi NATO integracines oro gynybos pratybas prie Baltijos jūros.
Lenkijos valdžia priėjo prie išvados, kad tai gali vykti vykdant „Nulinės fazės“ (angl. „Phase zero“) iniciatyvą.
Atitinkamą pareiškimą paskelbė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.
Pasak jo, Varšuva pakėlė į orą naikintuvus ir perėmė du Rusijos naikintuvus Su-30SM2, kurie veikė iš Kaliningrado srities.
Be to, nurodyta, kad Švedijos lėktuvai lydėjo Rusijos lėktuvą virš Baltijos jūros.
Nepaisant to, žinoma, kad priešo lėktuvas nepriartėjo prie Lenkijos oro erdvės.
„ISW ir toliau vertina, kad Rusija vykdo kampaniją „Nulinė fazė“, kurios tikslas yra sukurti informacines ir psichologines sąlygas potencialioms būsimoms provokacijoms prieš NATO“, – pažymėjo JAV analitikai.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 370 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. liepos 17 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 425 990 karių, iš kurių 1 370 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 148 priešų tankus (+4), 24 946 šarvuotąsias kovos mašinas (+6), 46 084 artilerijos sistemas (+65), 1 943 raketų paleidimo sistemas (+7), 1 496 oro gynybos sistemas (+4), 437 karo lėktuvus, 354 sraigtasparnius (+1), 1 932 antžemines robotų sistemas (+13), 412 884 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 879), 4 909 kruizines raketas (+3), 34 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 121 216 transporto priemonių ir kuro cisternų (+489), 4 424 specialiosios įrangos vienetus (+4).
Generalinis štabas pažymi, kad duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
61 JAV senatorius remia Grahamo „pragariškas sankcijas“ Rusijai, bet projektas keičiamas
Įstatymo projektas dėl sankcijų prieš Rusijos Federaciją, kurį iniciavo velionis senatorius Lindsey Grahamas, jau turi daugiau nei 60 bendraautorių, o to pakanka, kad jis būtų priimtas JAV Senate. Tačiau pagrindinis klausimas dabar – terminai, praneša „Axios“.
„The Economist“: Krymas tampa Rusijos „Achilo kulnu“
Krymas yra Rusijos placdarmas (įtvirtinta teritorija, kur sutelkiama kariuomenė, rengiantis pulti priešą) nuo tada, kai 2014 m. ji atėmė šią teritoriją iš Ukrainos. Tačiau dabar pusiasalis tapo pažeidžiamas ir Ukrainos smūgiai jame sukelia galvos skausmą Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui, rašo „The Economist“.
Ukraina sustiprino savo dronų operacijas, nukreiptas prieš strateginę infrastruktūrą, įskaitant elektros pastotes, tiltus, naftos saugyklas ir aerodromus šiame pusiasalyje.
Dronai taip pat atakuoja, kelius, geležinkelius ir vandens kelius, jungiančius Krymą su Rusija. Visiškai izoliavus pusiasalį, Ukraina įgytų stiprią poziciją bet kokiose būsimose derybose.
Karo analitikų organizacijos ACLED ir „The Economist“ karo stebėjimo sistemos duomenys rodo, kad Ukrainos atakų skaičius visoje Krymo teritorijoje smarkiai išaugo. Iš 692 atakų, įvykdytų nuo 2022 m., daugiau nei pusė buvo surengta per pastaruosius 12 mėnesių, o penktadalis – nuo birželio.
Kerčės tiltas, jungiantis Krymą su Rusija, yra akivaizdus taikinys, tad vežti juo pavojingas medžiagas, pavyzdžiui, degalus, tampa pernelyg pavojinga. Vilkikams šis tiltas yra visiškai uždrausti.
Jūrų susisiekimas taip pat nutrauktas. Rusijos Juodosios jūros laivynas, paprastai dislokuotas Sevastopolyje, buvo priverstas persikelti į toliau esančius uostus. Liepos 13 d. Rusija sustabdė laivybą per Azovo jūrą – gyvybiškai svarbų vandens kelią, kuriuo gabenama ketvirtadalis jos grūdų eksporto. Kitą dieną Ukraina pranešė, kad per naktį smogė 11 laivų. Taip pat puolami sausumos keliai per okupuotą Ukrainą.
Manoma, kad Rusijos pajėgos pusiasalyje turi degalų ir maisto atsargų, tačiau dabar jų papildymas vyks lėčiau. Tuo tarpu civiliai gyventojai priversti kaupti ilgai negendančius maisto produktus ir visą naktį stovėti eilėse dėl benzino – jei jo apskritai yra.
Tiesa, dronų kampanija driekiasi gerokai už Krymo ribų. Vien birželio mėnesį ACLED užregistravo daugiau nei 100 atakų giliai Rusijos teritorijoje – tai didžiausias mėnesio skaičius per visą karo laikotarpį iki šiol. Rusijos valdžios institucijos teigė, kad liepos 13 d. jos perėmė 926 dronus, nors vaizdo įrašai rodo, kad bent dalis jų vis dėlto prasiskverbė.
Kaip pažymi „The Economist“, Ukraina negali prilygti Rusijos reguliarių raketų ir dronų salvėms, kurias okupantai nukreipia į civilius. Tačiau jos dronų operacijos perkelia karą į Rusiją nauju būdu. Smūgiai naftos perdirbimo gamykloms ir degalų paskirstymo tinklams mažina eksporto pajamas ir sukelia degalų trūkumą visoje šalyje. Paskutinį kartą rusai su tokiomis ilgomis eilėmis prie degalinių susidūrė Sovietų Sąjungos egzistavimo paskutinėmis dienomis.
Rusijos smūgiai Odesoje: žuvo du žmonės
Per Rusijos smūgį Juodosios jūros uostamiestyje Odesoje nukentėjo gyvenamasis namas ir žuvo du žmonės, penktadienį pranešė Ukrainos miesto mero pavaduotojas.
Pareigūnas Oleksandras Filatovas įvykio vietoje patvirtino informaciją apie aukas ir raketų ataką.
Kiti pareigūnai nurodė, kad per išpuolį buvo sužeisti aštuoni žmonės, tarp jų – du vaikai.
Per naujausius smūgius buvo apgadinti gyvenamieji namai, religinė įstaiga, ikimokyklinio ugdymo įstaiga, transporto priemonės ir kita civilinė infrastruktūra, pranešė institucijos.
Praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, abiejų pusių smūgiai pastaruosius kelis mėnesius intensyvėja, todėl daugėja civilių aukų.
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, birželis buvo daugiausiai civilių gyvybių Ukrainoje nusinešęs mėnuo nuo 2022 metų balandžio.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
rusofašistas daug metų putleriui šikną laižęs Ilya Remeslo šiandien gavo byla dėl diskreditacijos ir feikus apie armiją
taip putė atsilygina savo fanams
Triuškinantis Ukrainos smūgis Rusijai: liepsnoja milžiniška gamykla, atakuoti laivai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos liepos 17-osios naktį smogė naftos perdirbimo gamyklai Jaroslavlyje, patruliniam laivui „Svetlyak“ Kerčėje ir Rusijos tanklaiviams, skelbia Ukrainos kariuomenės generalinis štabas.
Juodojoje ir Azovo jūrose buvo pažeisti du tanklaiviai, tarp jų – vienas suskystintų dujų transportavimo laivas, taip pat vilkikas.
Anot generalinio štabo, šie tanklaiviai naudojami gabenti rusišką žaliavinę naftą, naftos produktus ir suskystintas dujas, apeinant tarptautines sankcijas, taip pat tiekti kurą Rusijos kariuomenei.
Kerčėje, okupuotame Kryme, taip pat buvo smogta projekto 10410 „Svetlyak“ patruliniam laivui. Šio tipo laivai skirti jūrų teritorijų patruliavimui, karinių ir civilinių laivų palydai bei Rusijos karinio jūrų laivyno ir kitų saugumo struktūrų operacijų palaikymui.
Ukrainos pajėgos taip pat smogė naftos terminalui „TES-Terminal-1“ ir degalų bei tepalų saugyklai Kerčėje. Taip pat buvo atakuotas naftos sandėlis okupuotame Šachtarske, Donecko srityje.
Liepos 16 dieną Ukrainos gynybos pajėgos atakavo „Slavneft-YANOS“ naftos perdirbimo gamyklą Jaroslavlyje.
Generalinis štabas pranešė, kad smūgis pataikė į objektą ir gamyklos teritorijoje kilo gaisras. Tikslus padarytos žalos mastas kol kas vertinamas.
„Slavneft-YANOS“ yra viena didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų ir didžiausia tokio tipo įmonė šalies centriniame regione. Joje per metus perdirbama apie 15 mln. tonų žalios naftos.
Gamykla gamina benziną, dyzelinį kurą, aviacinius degalus, tepalus, bitumą ir kitus naftos produktus, įskaitant produkciją, naudojamą Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui ir ginkluotosioms pajėgoms.