Kremlius: Trumpas telefonu kalbėjosi su Putinu
Rusijos informacinėje erdvėje pasirodė pranešimų, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu kalbėjosi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Teigiama, kad pokalbis truko maždaug valandą, rašo „24 Kanal“.
Trumpo sūnų akys nukrypo į Ukrainą: mato verslo galimybę
JAV prezidento Donaldo Trumpo sūnūs Ericas Trumpas ir Donaldas Trumpas jaunesnysis investavo į startuolį „Powerus“, kuris planuoja įsigyti Ukrainos dronų gamintojus. Bendrovė ketina licencijuoti Ukrainos technologijas ir gaminti dronus Jungtinėse Valstijose, praneša „The Wall Street Journal“.
Ukrainos Chersono srityje per apšaudymą sužeisti penki civiliai
Ukrainos Chersono srityje per Rusijos apšaudymą buvo sužeisti penki civiliai, tinkle „Telegram“ pranešė šio regiono prokuratūra.
Tyrimo duomenimis, kovo 9 d. Rusijos kariuomenė atakavo regiono gyvenvietes pasitelkdama artileriją, įskaitant raketinę artileriją, minosvaidžius ir įvairaus tipo bepiločius orlaivius. Iki 17.30 val. dėl Rusijos agresijos buvo sužeisti penki civiliai.
Pažymima, kad visi nukentėjusieji yra Chersono gyventojai. Rusams panaudojus bepiločius orlaivius, buvo sužeistos dvi moterys ir vyras. Dar dvi moterys buvo sužalotos dėl apšaudymo iš artilerijos. Maža to, buvo apgadinti privatūs ir daugiabučiai namai, švietimo įstaiga, garažai ir transporto priemonės.
„Vadovaujant Chersono srities prokuratūrai, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo nusikaltimų įvykdymo“, – sakoma paskelbtame pranešime.
Leyen: ES įvykdys savo įsipareigojimus dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai
Nors paskola, skirta paremti Ukrainą 2026–2027 m., vis dar blokuojama, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) ras būdą įvykdyti savo įsipareigojimus. Ji tokį komentarą išsakė pirmadienį Briuselyje kreipdamasi į ES ambasadorių konferencijos dalyvius, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
U. von der Leyen pavadino Ukrainą „didžia Europos tauta, kuri toliau kovoja už mūsų laisves tiek kaip būsima mūsų Sąjungos narė, tiek kaip pirmoji Europos gynybos linija“.
„Mano žinia yra aiški: Europa visada palaikys Ukrainą, nesvarbu, kas vyksta kitur. Mes visi norime, kad šis siaubas ir kraujo praliejimas baigtųsi. Niekas nenori taikos labiau, nei Ukrainos žmonės“, – sakė ji.
U. von der Leyen tuo pačiu pažymėjo, kad karas turi baigtis „taip, jog nebūtų pasėtos sėklos būsimiems konfliktams“, ir pridūrė, kad ES toliau siekia šio tikslo kartu su Ukraina ir kitais partneriais, „jog užtikrintų tikrą ilgalaikį Ukrainos saugumą, kad galėtume pasiekti visišką, teisingą ir ilgalaikę taiką“.
Ji taip pat akcentavo skubų nuolatinės finansinės paramos Ukrainai poreikį.
„Būtent todėl pasiūlėme 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainos poreikiams finansuoti. Visi matėte iššūkius, su kuriais susidūrėme, kad tai įgyvendintume, net ir po to, kai tam pritarė visi 27 lyderiai“, – teigė U. von der Leyen ir pridūrė, kad kilo klausimų, ar Europos sprendimų priėmimo sistema tebėra veiksminga.
„Tačiau galiu jus patikinti, kad įvykdysime savo įsipareigojimus, nes ant kortos pastatytas mūsų patikimumas ir, svarbiausia, mūsų saugumas. Mums tai svarbiausia ir visiškai aišku. Mes suteiksime šią 90 mlrd. eurų paskolą“, – patikino ji.
U. von der Leyen pridūrė, kad tokia pat logika taikoma ir ES plėtros klausimui.
„Buvo daug diskusijų apie tai, kaip laiku įgyvendinti šį nuopelnais pagrįstą procesą. Tačiau nepaprastai svarbu, kad pasiruoštume, jau dabar priartindami Vakarų Balkanus, Moldovą ir Ukrainą prie mūsų Sąjungos. Plėtra nesusijusi su ideologija – tai bendro Europos intereso ir saugumo klausimas. Mes turime būti pasiruošę tai įgyvendinti, kai tik ateis laikas“, – tvirtino ji.
Zelenskis: jau 11 šalių kreipėsi į Ukrainą su prašymu pasidalinti patirtimi
Ukrainos prezidentas pareiškė, kad jau 11 šalių – Irano kaimynės, Europos valstybės ir JAV – paprašė Ukrainos patirties ginantis nuo dronų.
Pasak jo, partneriai domisi Ukrainos naikintuvais, elektroninės kovos sistemomis, taip pat mokymais, kaip kovoti su „Shahed“ dronais ir kitomis panašiomis grėsmėmis.
Zelenskis: Ukraina nusiuntė dronų ir ekspertų, padėsiančių apsaugoti JAV bazes Jordanijoje
Ukraina nusiuntė gaudomųjų dronų ir nepilotuojamųjų orlaivių ekspertų komandą, kad apsaugotų Jordanijoje esančias JAV karines bazes, duodamas interviu leidiniui „The New York Times“ pasakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak jo, Jungtinės Valstijos prašymą padėti pateikė kovo 5 d., o ukrainiečių komanda į Artimuosius Rytus išvyko jau kitą dieną.
„Mes sureagavome nedelsdami. Aš pasakiau, kad taip, žinoma, atsiųsime ekspertus“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad Ukraina nori padėti Artimųjų Rytų šalims, tačiau tokius prašymus turi suderinti su savo gynybos poreikiais. V. Zelenskis sakė, kad per pirmąsias dienas po to, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo operaciją prieš Iraną, jis ir jo komanda pagalbos prašymų gavo ir iš Bahreino, Jungtinių Arabų Emyratų, Jordanijos, Kuveito, Kataro bei Saudo Arabijos lyderių.
Prezidentas taip pat sakė, kad į Artimuosius Rytus vyks dar viena Ukrainos ekspertų grupė, kad padėtų šalims įvertinti galimybes apsiginti nuo Irano dronų nesinaudojant brangiomis priešraketinėmis sistemomis „Patriot“.
Kovo 5 d. V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi mainais į sistemoms „Patriot“ skirtas raketas suteikti savo partneriams Artimuosiuose Rytuose gaudomųjų dronų.
Ukrainos oro pajėgų atstovas: Rusija ėmė dažniau naudoti balistines raketas
2025–2026 m. Rusijos karinės pajėgos daug dažniau naudos balistines raketas vykdydamos masinius išpuolius prieš Ukrainą, ir ši tendencija tęsiasi jau kurį laiką.
Apie tai kalbėdamas per televiziją pranešė Ukrainos karinių oro pajėgų vadavietės atstovas Jurijus Ihnatas.
„Šią informaciją apie dažniau naudojamas balistines raketas pateikėme tokiomis svarbiomis datomis kaip ketvirtosios metinės ir metų pabaiga, ir šie duomenys rodo, kad 2025–2026 m. priešas balistinių raketų naudos daugiau“, – sakė J. Ihnatas.
Pasak jo, šią žiemą užregistruota apie tuziną išpuolių, kurių metu buvo naudojama žymiai daugiau balistine trajektorija skriejančių raketų.
„Žiemą buvo apie tuzinas tokių [masinių smūgių], o balistine trajektorija skriejančių raketų imta naudoti žymiai daugiau... taigi tai yra tendencija, kuri tęsiasi jau ilgą laiką“, – paaiškino jis.
Kaip pranešė „Ukrinform“, oro gynybos pajėgos sunaikino 161 iš 197 dronų, kuriuos Rusijos kariuomenė nuo kovo 8 d. vakaro naudojo Ukrainai pulti.
JAV paneigė kalbas: jokių pokyčių Rusijos atžvilgiu
JAV neketina atsisakyti sankcijų politikos Rusijos atžvilgiu, nepaisant atskirų nuolaidų dėl energetinių išteklių problemų, kilusių karo Irane fone, „Fox News“ eteryje pareiškė JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas. Taip jis pakomentavo sprendimą suteikti Indijai 30 dienų licenciją Rusijos naftos pirkimui.
„Tai tiesiog pragmatiška priemonė, kuri bus trumpalaikė. Jokių politikos pokyčių Rusijos atžvilgiu“, – pabrėžė Ch. Wrightas. Pasak jo, JAV laikinai peržiūrėjo apribojimus, kad „numalšintų naftos trūkumo baimę“ ir sumažintų kainas. Panašias mintis Ch. Wrightas išsakė ir „ABC News“ eteryje. Jis taip pat prognozavo greitą laivybos atkūrimą Ormūzo sąsiauryje, kas turėtų pagerinti situaciją rinkoje.
Mėnesio pradžioje JAV iždo departamentas išdavė Indijai licenciją pirkti Rusijos naftą, pakrautą į tanklaivius iki kovo 5 dienos. Operacijos leidžiamos iki balandžio 4 dienos. Žinybos vadovas Scottas Bessentas teigė, kad ši priemonė „neatneš reikšmingos finansinės naudos Rusijos vyriausybei“, nes kalbama apie sandorius su žaliava, kuri jau yra jūroje. Kartu Vašingtonas tikisi, kad Naujasis Delis persiorientuos į pirkimus iš JAV, pridūrė ministras. Kovo 7 d. S. Bessentas pareiškė, kad amerikiečiai gali papildomai sušvelninti apribojimus Rusijos naftos tiekimui, kad padidintų pasiūlą pasaulinėje rinkoje staigiai šoktelėjus kainoms.
Pasak ministro, šiuo metu tanklaiviuose jūroje yra „šimtai milijonų“ sankcionuotų barelių. Kovo 9 d. „Brent“ rūšies naftos kaina prekybos metu pasiekė beveik 120 dolerių.
Naftos milžinių sankcionavimas ir taikos derybų įtaka
„Bloomberg“ kovo 6 d. pranešė, kad Indijos naftos perdirbėjai jau įsigijo apie 10 mln. barelių Rusijos naftos, dreifuojančios jūroje. 2025 metais Naujasis Delis vidutiniškai iš Maskvos pirkdavo po 1,7 mln. barelių per parą. Indija staigiai padidino naftos importą iš Rusijos po jos invazijos į Ukrainą 2022 metais. 2025 metų pabaigoje D. Trumpas pareikalavo respublikos atsisakyti šių pirkimų, nes jie padeda Kremliui finansuoti karą, ir įvedė Indijai 25 proc. muitus. Kai ši pradėjo mažinti importą iš Rusijos, tarifai buvo panaikinti.
Spalį JAV įvedė sankcijas „Rosneft“ ir „Lukoil“. Tai įvyko po to, kai žlugo dvišalis D. Trumpo ir V. Putino susitikimas Budapešte, kuriame jie turėjo aptarti taikos susitarimą dėl Ukrainos. JAV iždo departamentas apribojimus paaiškino „Rusijos rimto suinteresuotumo trūkumu“ užbaigti karą.
Prieš kiek laiko tapo žinoma, kad D. Trumpo administracija paruošė naujas sankcijas Maskvai tam atvejui, jei taikos derybos žlugtų. „Bloomberg“ šaltinių duomenimis, apribojimai palies energetikos sektorių. Konkrečiai kalbama apie priemones prieš „šešėlinio laivyno“ laivus, naudojamus Rusijos naftos transportavimui apeinant sankcijas, taip pat prieš prekiautojus, padedančius vykdyti tokias operacijas.\
Kyjivas protestuoja prieš Rusijos dalyvavimą Venecijos meno bienalėje
Ukrainos ministrai sekmadienį Kyjive paskelbė pareiškimą, kuriame protestuoja prieš planus vėl atidaryti Rusijos paviljoną Venecijos meno bienalėje.
Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir kultūros ministrė Tetjana Berežna Rusijos menininkų įsileidimą į tarptautinius renginius pavadino nepriimtinu ir paprašė organizatorių pakeisti savo sprendimą.
Pasak jų, organizatoriai juk pasmerkė Maskvos agresiją netrukus po to, kai 2022 m. Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą.
„Mums nesuprantama, kodėl ši pozicija keičiasi dabar, kai Rusija atsisako nutraukti karą, atmeta taikos pastangas ir dialogą, o vietoj to toliau vykdo terorą ir žiaurumus“, – sakė jie.
„Tokiomis sąlygomis bet kokie politikos pokyčiai ar apribojimų sušvelninimas neturi jokio realaus pagrindo ir gali tik pasiųsti pavojingą signalą, kad agresija palaikoma, Rusijos karo nusikaltimai toleruojami, o Rusijos okupantų genocidinė politika normalizuojama“, – sakoma bendrame ministrų pareiškime, ir pabrėžiama, kad kultūros sektorius turi būti apsaugotas nuo karo propagandos.
Rusija pareiškė, kad šiemet vėl dalyvaus Venecijos bienalėje ir savo paviljoną užpildys vietos menininkų darbais.
Reaguodami į tai A. Sybiha ir T. Berežna sakė, kad paskirtoji Rusijos paviljono direktorė Anastasija Karnejeva yra susijusi su savo šalies ginklų pramone, ir teigė, kad tai tik patvirtina, jog „kultūra neatsiejama nuo militaristinio režimo“.
Ministrai paragino bienalę pakeisti savo sprendimą: „Vertybių – laisvės, žmogaus orumo ir tarptautinės teisės – laikymasis turi būti kertinis dalykas pasaulio meno bendruomenei, kaip ir solidarumas su Ukrainos žmonėmis, kurių kultūrą siekiama sunaikinti.“
Gegužės 9-lapkričio 22 d. vyksianti Venecijos meno bienalė yra viena svarbiausių tarptautinių šiuolaikinio meno parodų.
Rusija kare su Ukraina per pastarąją parą neteko 750 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2026 m. kovo 9 d. Rusija Ukrainoje neteko maždaug 1 274 040 karių, iš jų 750 žuvo arba buvo sužeista per pastarąją parą.
Apie tai „Facebook“ tinkle pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos pajėgos sunaikino 11 745 (+3 per pastarąją parą) Rusijos tankus, 24 167 (+10) šarvuotas kovos mašinas, 38 129 (+70) artilerijos sistemas, 1 675 (+2) daugkartinio raketų paleidimo įrenginius, 1 326 (+4) priešlėktuvinės kovos sistemas ir 4 403 kruizines raketas. Rusijos kariuomenė taip pat neteko 435 karo lėktuvų, 349 sraigtasparnių, 166 640 (+2 224) taktinių bepiločių orlaivių, 31 (+1) karo laivo / katerio, 2 povandeninių laivų, 82 289 (+188) transporto priemonių ir degalų cisternų ir 4 083 specialiosios įrangos vienetų.
Duomenys apie priešo nuostolius atnaujinami.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, kovo 8 d., iki 22 val. fronte buvo užfiksuota 120 kovinių susirėmimų.
Ukrainos kariai jau saugo amerikiečių bazes: Zelenskis skelbia atsiliepęs į pagalbos prašymą
Plečiantis karui Irane, Kyjivas noriai siūlo savo sunkiai sukauptą patirtį ir pažangias technologijas kovai su Irano bepiločiais orlaiviais. Interviu „The New York Times“ prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad dronų ekspertai jau išsiųsti saugoti JAV karinių bazių Jordanijoje.
Jungtinės Valstijos pagalbos prašymą pateikė ketvirtadienį, o Ukrainos komanda išvyko jau kitą dieną, nurodė V. Zelenskis. Tikimasi, kad ji netrukus atvyks į Vidurio Rytus.
„Sureagavome nedelsdami“, – penktadienio vakarą kelionės traukiniu iš rytų Ukrainos į sostinę Kyjivą metu sakė V. Zelenskis. „Pasakiau: taip, žinoma, mes atsiųsime savo ekspertus.“
Baltieji rūmai neatsakė į klausimą, ar Jungtinės Valstijos prašė Ukrainos pagalbos.
JAV ir Izraelio karas Irane kelia riziką, kad pasaulio dėmesys nukryps nuo karo Ukrainoje. Tačiau tai taip pat suteikė Kyjivui galimybę panaudoti savo sunkiai įgytą patirtį ir pažangias technologijas naujame fronte. Šalis noriai pasisiūlė padėti JAV pajėgoms ir jų sąjungininkams Vidurio Rytuose apsisaugoti nuo Irano konstrukcijos atakos dronų, kokius Rusija jau ne vienerius metus naudoja Ukrainoje.
Kyjivas taip pat tikisi pelnyti taškų santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis Amerikos tarpininkaujamose taikos derybose. Santykiai išlieka įtempti. Ketvirtadienį prezidentas Trumpas vėl pareiškė, kad V. Zelenskį laiko didesne kliūtimi taikos susitarimui nei Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, įsakiusį pradėti invaziją. D. Trumpas Maskvai rodė kur kas daugiau dėmesio nei jo pirmtakas.
Bendradarbiaudama su JAV Vidurio Rytuose, Ukraina tikisi sukurti kontrastą Maskvai. JAV pareigūnai teigia, kad Rusija karo metu teikė Iranui žvalgybinę informaciją, įskaitant palydovines nuotraukas, rodančias Amerikos karo laivų ir karinio personalo buvimo vietas. V. Zelenskis teigė taip pat matęs žvalgybos duomenų, rodančių, kad iš Irano plūstančiuose dronuose yra rusiškų komponentų. „The Times“ negalėjo patvirtinti šio teiginio.
Zelenskis mainais nori pagalbos iš Vidurio Rytų valstybių
Ukrainos vadovas sakė norintis padėti Vidurio Rytų šalims, tačiau taip pat privalantis suderinti šiuos prašymus su Ukrainos vidaus poreikiais, nes karas ten tęsiasi jau penktus metus.
Karas Irane gali nutraukti gynybinės ginkluotės tiekimą, kurios Ukrainai labai reikia. Kyjivas pasiūlė Vidurio Rytų šalims mainyti savo dronus-perėmėjus į galingesnes sistemas, kurių Ukrainai reikia kovai su Rusijos balistinėmis raketomis. Ukraina taip pat pareiškė, kad padės Vidurio Rytų šalims mainais į diplomatinę pagalbą spaudžiant Rusiją siekti ugnies nutraukimo.
V. Zelenskis pažymėjo, kad kai kurios Vidurio Rytų šalys palaiko „labai stiprius ryšius su Rusija“.
„Štai kodėl pasakiau: žiūrėkite, galbūt jie gali pasikalbėti su rusais ir rusai padarys pauzę“, – sakė jis ir pridūrė: „Tokiu atveju, žinoma, mes galime padėti Vidurio Rytams apsisaugoti.“
Niekas geriau už Ukrainą neišmano, kaip kovoti su ilgo nuotolio vienpusio puolimo dronais, dabar plūstančiais iš Irano.
Vienas iš tokių dronų praėjusią savaitę nusinešė šešių JAV tarnybos narių gyvybes vadavietėje Kuveite. Nors pirminė Irano balistinių raketų papliūpa sulėtėjo, JAV ir Izraeliui daužant Irano kariuomenę, dronų srautas nesumažėjo.
Rusija viena pirmųjų pradėjo naudoti Irano dronus, žinomus kaip „Shahed“, ir pagal originalų Irano produktą sukūrė savo versiją.
Prasidėjus Rusijos invazijai, Ukraina „Shahed“ numušimui kartais naudojo brangias raketas ar dar brangesnius „Patriot“ perėmėjus. Greitai paaiškėjo, kad tai nepateisinama.
Vieno „Shahed“ gamyba kainuoja iki 50 000 USD (apie 46 000 EUR). Amerikiečių gamybos „Patriot“ perėmimo raketa kainuoja daugiau nei 3 mln. USD (apie 2,8 mln. EUR).
Todėl Ukraina prisitaikė naudodama sunkiuosius kulkosvaidžius, pigesnes raketas, leidžiamas iš F-16 naikintuvų, elektroninius trukdžius ir naujus Ukrainoje pagamintus dronus-perėmėjus.
Ukraina dabar gali sunaikinti daugumą Rusijos vienpusio puolimo dronų, rodo kasdieniai Ukrainos oro pajėgų duomenys, kuriuos analizavo „The Times“. Vasario mėnesį Rusija į Ukrainos miestus paleido apie 5000 vienpusio puolimo dronų ir apgaulingų taikinių. Ukraina numušė apie 87 proc. jų.
Ukrainos dronų technologija prieš Irano grėsmę
V. Zelenskis teigė, kad pirmosiomis dienomis po JAV ir Izraelio karo Irane pradžios jis ir jo komanda sulaukė Bahreino, Jungtinių Arabų Emyratų, Jordanijos, Kuveito, Kataro ir Saudo Arabijos lyderių skambučių prašant pagalbos.
Interviu metu V. Zelenskis sakė, kad dar viena Ukrainos ekspertų komanda vyks į Vidurio Rytus padėti šalims įvertinti, kaip jos galėtų apsisaugoti nuo Irano dronų, užuot tiesiog leidus brangius „Patriot“ perėmėjus.
Šių raketų atsargos yra nedidelės. 2025 m. kariuomenėms buvo pristatyta tik 620 pažangiausių „Patriot“ raketų, ir tai buvo rekordinis lygis.
Per pirmąsias kelias karo Irane dienas praėjusią savaitę Vidurio Rytų šalys išnaudojo daugiau nei 800 „Patriot“ raketų, teigia V. Zelenskis ir Europos Komisijos narys gynybai ir kosmosui Andrius Kubilius. Ši ugnis buvo panaudota siekiant atremti daugiau nei 2000 vienpusių Irano atakos dronų ir daugiau nei 500 balistinių raketų.
V. Zelenskio patarėjas Dmytro Lytvynas sakė, kad per visus ketverius karo Ukrainoje metus Kijivas gavo tik apie 600 pažangių „Patriot“ raketų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Slava Ukraini, smert kacapam!
_lumina_rose
Trišalės derybos dėl taikos atidedamos: Zelenskis įvardijo svarbią priežastį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dėl įvykių aplink Iraną trišalės Ukrainos, JAV ir Rusijos delegacijų derybos, kurios turėjo vykti šią savaitę, JAV pusės siūlymu yra atidedamos.
Apie tai valstybės vadovas pranešė „Facebook“.
„Surengiau pasitarimą su mūsų derybų komanda. Svarbu, kad iš esmės 24/7 bendraujame su Amerikos puse. Šiuo metu partnerių prioritetas ir visas dėmesys skiriamas situacijai aplink Iraną, todėl susitikimas, kuris buvo planuojamas šią savaitę, JAV pusės siūlymu atidedamas. Tačiau Ukraina yra pasirengusi susitikti bet kuriuo metu tokiu formatu, kuris galėtų padėti ir būtų realistiškas karo užbaigimo požiūriu“, – sakė V. Zelenskis.