Maskvoje – dronų ir balionų ataka
Maskva ir jos sritis patiria dronų ir oro balionų atakas, sostinės pietinių rajonų gyventojai praneša apie oro gynybos sistemų veikimą, skelbia „Telegram“ kanalas „Astra“.
Ukrainos delegacija atvyko į Majamį deryboms
Kaip pranešė šaltiniai naujienų agentūrai „Reuters“, Ukrainos delegacija jau atvyko į Majamį deryboms su JAV pasiuntiniais Steve’u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu, rašo „Sky news“.
Šaltinis priduria, kad taip pat dalyvauja Europos atstovai.
Apklausa: dauguma lenkų nepritartų Nawrockio susitikimui su Putinu
Dauguma apklaustų lenkų nepritartų galimam prezidento Karolio Nawrockio susitikimui su Vladimiru Putinu gruodį Majamyje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime. Tai rodo apklausa, kurią dienraščio „Rzeczpospolita“ užsakymu atliko institutas IBRiS.
Prieš susitikimą pasisakė 63,5 proc. respondentų, beveik 30 proc. buvo už, o 6,8 proc. neturėjo nuomonės. Atliekant apklausą, buvo teirautasi gyventojų nuomonės dėl grynai hipotetinio susitikimo. Apie jokį K. Nawrockio ir V. Putino susitikimą nėra paskelbta.
Buvęs Lenkijos ambasadorius Londone ir Dubline Arkady Rzegockis laikraščiui sakė: „Dauguma lenkų vienareikšmiškai vertina Rusijos agresiją prieš Ukrainą, imperinį Kremliaus politikos pobūdį ir grėsmę, kurią Rusija kelia mūsų regiono saugumui.“
Tai, kad maždaug trečdalis apklaustųjų pritartų tokiam susitikimui, jo manymu, gali atspindėti norą išlaikyti dialogo kanalus net ir su priešininku.
IBRiS spalio 2–3 dienomis telefonu, taikydamas CATI metodą, apklausė 1 072 žmones.
Per Rusijos valdomos bombos smūgį Zaporižioje sužeista 14 žmonių, vienas žuvo
Žmonių, sužeistų per Rusijos smūgį Ukrainos Zaporižios mieste, skaičius išaugo iki 14, tarp jų – vienas vaikas.
Apie tai pareiškime pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, informuoja „Ukrinform“.
„12.40 val. duomenimis, per Rusijos smūgį Zaporižioje sužeistų žmonių skaičius išaugo iki 14“, – teigiama pranešime.
Pasak valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos, tarp sužeistųjų yra vaikas ir policijos pareigūnas. Vienas žmogus žuvo. Nepaprastųjų situacijų tarnybos psichologai suteikė pagalbą 23 žmonėms.
Paieškos ir gelbėjimo operacijos baigtos. Komunalinės tarnybos šiuo metu mieste vykdo atstatymo darbus.
Rusijos kariuomenė spalio 9 d. auštant atakavo Zaporižią valdomomis aviacinėmis bombomis, žuvo vienas žmogus, o dar devyni buvo sužeisti, tarp jų – vaikas.
Zelenskis: naujausi Rusijos smūgiai padarė didelę žalą Ukrainos elektros tinklui
Po Rusijos smūgių Ukrainos elektros tinklui šalyje vykdomi skubūs remonto darbai, penktadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Rusija yra pripažinusi, kad taikosi į elektros tinklą, taip kartodama jau beveik penkerius metus vykstančiame kare taikomą sąmoningą taktiką prieš žiemą atakuoti elektros ir šilumos tiekimo infrastruktūrą.
Keliuose regionuose jau užfiksuoti elektros tiekimo sutrikimai, o siekiant sumažinti sistemos apkrovą įvesti planiniai elektros atjungimai, be kita ko, sostinėje Kyjive.
V. Zelenskis tinkle „X“ teigė, kad Rusijos smūgiai padarė „didelę žalą elektros tinklams ir elektros perdavimo įrenginiams“.
„Atstatymo darbai vyksta visą parą“, – pridūrė prezidentas.
Ketvirtadienio vakarą dėl elektros tiekimo sutrikimų buvo laikinai sustabdytas eismas visose trijose Kyjivo metro linijose, taip pat neveikė apšvietimas ir eskalatoriai.
Didelė dalis istorinio miesto centro taip pat paskendo tamsoje, o parduotuvės ir restoranai apšvietimą užtikrino naudodami generatorius.
Dėl smūgių, kuriems pasitelkiamos galingos balistinės ir sparnuotosios raketos bei smogiamieji dronai, operatoriai buvo priversti įvesti planinius elektros atjungimus. Be to, anksčiau šią savaitę kai kuriose miesto dalyse kelias valandas nebuvo vandens.
Miesto meras Vitalijus Klyčko ketvirtadienį per interviu naujienų agentūrai AFP sakė, kad Kyjivas, kuriame buvo atakuoti tiltai ir kita svarbi infrastruktūra, artėjant žiemai dabar veikia „išgyvenimo“ režimu.
Miesto gyventojai rengia planus tam atvejui, jei tvyrant minusinei temperatūrai energetikos sistema vėl būtų išvesta iš rikiuotės.
Praėjusiais metais Kyjivas kelioms savaitėms paskendo tamsoje ir stingdančiame šaltyje, kai Rusija atakavo elektros ir šilumos tiekimo infrastruktūrą, o temperatūra nukrito net iki 20 laipsnių šalčio.
V. Zelenskis savo įraše nurodė pasakęs kariuomenės ir vyriausybės pareigūnams, kad „visiškai nepriimtina“ vilkinti atsparumo žiemą planų įgyvendinimą, kilus susirūpinimui dėl veiksmų nenumatytais atvejais.
Merzas „amoraliu“ pavadino Schröderio susitikimą su Putinu
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas griežtai sukritikavo buvusio kanclerio Gerhardo Schröderio apsilankymą pas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Kancleris yra „labai pasipiktinęs“ šiuo susitikimu, penktadienį pareiškė Vokietijos vyriausybės atstovo spaudai pavaduotojas Steffenas Meyeris.
Pasak jo, „vien tik Putinas“ yra atsakingas už karą Ukrainoje, o jo įsakymai kasdien sukelia „neišmatuojamas kančias, civilių aukas, išdrasko šeimas, lemia žmonių žūtis ir sužeidimus“.
Dėl to kancleris mano, jog „tiesiog amoralu“, kad G. Schröderis švenčia kartu su V. Putinu. Anot duomenų, nei Užsienio reikalų ministerija, nei Vokietijos ambasada Maskvoje, nei Vidaus reikalų ministerija apie vizitą iš anksto nebuvo informuotos.
Trečiadienį, per savo 74-ąjį gimtadienį, V. Putinas priėmė G. Schröderį savo namuose. Kaip pranešė Kremlius, V. Putinas iš žiniasklaidos sužinojo, kad G. Schröderis „verslo reikalais vieši Maskvoje“, ir pakvietė „savo seną draugą“. Kremlius paskelbė nuotraukas, kuriose abu vyrai šypsodamiesi spaudžia vienas kitam ranką.
Rusijos žiniasklaida praėjusią savaitę pranešė, kad 82 metų G. Schröderis, jau seniai palaikantis ryšius su V. Putinu, buvo paskirtas į prekybos centrų tinklo „Hyperglobus“ stebėtojų tarybą. Šis Rusijos prekybos centrų tinklas anksčiau priklausė Vokietijos koncernui „Globus“.
G. Schröderis nuo 1998 iki 2005 m. buvo Vokietijos kancleris.
Per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo 2 žmonės, 5 sužeisti
Per Rusijos smūgius visoje Ukrainoje penktadienį žuvo du žmonės ir dar penki buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
Ukraina šiuo metu stengiasi atremti intensyvėjančius Rusijos bombardavimus, per pastarąsias tris dienas nusinešusius daugiau nei 50 žmonių gyvybių.
Penktadienio rytą per Rusijos smūgius Ukrainos Zaporižios srityje žuvo vienas vyras ir penki žmonės buvo sužeisti, pranešė srities karinės administracijos vadovas Mychaila Semikinas. Pasak jo, atakos buvo nukreiptos į gyvenamuosius rajonus, o tarp sužeistųjų yra vaikas.
Vakarų Ukrainos Ivano Frankivsko srityje žuvo dar vienas vyras, pranešė srities karinės administracijos vadovė Svitlana Onyščuk.
Rusija penktadienį taip pat atakavo sandėlius Kyjivo srities Bučos rajone ir sužeidė tris žmones, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija. Ji nurodė, kad gelbėtojai ieško moters, kuri vis dar gali būti po griuvėsiais.
Praėjus daugiau nei puspenktų metų nuo Maskvos plataus masto invazijos pradžios, Rusija ir Ukraina yra įsitraukusios į tolimojo nuotolio oro karą, o jų kariuomenės faktiškai įstrigusios statiškoje fronto linijoje.
Tuo tarpu per Ukrainos ataką Rusijos rytinėje Belgorodo srityje penktadienį žuvo du žmonės, pranešė vietos nepaprastųjų situacijų operatyvinis štabas. Srities gubernatorius Aleksandras Šuvajevas teigė, kad per Ukrainos smūgius buvo sužeista 12 žmonių.
Volodymyras Zelenskis prašo NATO paramos
Rusijos atakos, per kurias naudojamos balistinės raketos ir reaktyviniai dronai, per pastarąsias tris dienas visoje Ukrainoje nusinešė dešimčių civilių gyvybes. Ketvirtadienį Rytų Ukrainoje šalia viešojo transporto autobusų sprogus Rusijos bombai žuvo 30 žmonių.
Dieną prieš tai per Rusijos raketos smūgį šiauriniame Ukrainos Prylukų mieste žuvo 22 žmonės, įskaitant penkis vaikus.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis įspėjo, kad artėjant šaltajam sezonui Maskva greičiausiai suintensyvins kasdienes atakas, darydama spaudimą žiemai besiruošiančiai Ukrainai ir smūgiuodama infrastruktūrai.
Tarp pastarųjų Rusijos taikinių buvo energetikos sistemos, svarbiausios pramonės šakos, geležinkeliai, pašto skyriai, prekybos centrai, telekomunikacijų tinklai, degalinės ir grūdų eksporto infrastruktūra.
V. Zelenskis ketvirtadienį kreipėsi į NATO šalis, prašydamas papildomos paramos gynybai.
„Svarbu, kad žodinė parama įgautų konkrečią formą naujuose paketuose Ukrainos gynybai“, – skelbė jis internete.
„Antibalistinių pajėgumų tiekimas, šaudmenys mūsų koviniams lėktuvams ir investicijos į perėmėjus – visa tai kasdien tiesiogiai padeda gelbėti gyvybes“, – teigė jis.
Neturėdama šaudmenų JAV gamybos oro gynybos sistemoms „Patriot“, Ukraina negali sustabdyti Rusijos balistinių ginklų. Ji skuba kurti naujos kartos ginkluotę, kuri būtų pakankamai greita, kad pavytų dideliame aukštyje skrendančius Maskvos reaktyvinius dronus.
Ukrainos taikiklyje – Rusijos duomenų centrai
Tuo tarpu Ukrainos drono smūgis apgadino Rusijos technologijų milžinės „Yandex“ duomenų centrą, patvirtino bendrovė. Ji nurodė, kad keli moduliai centre Rusijos Kalugos srityje buvo „visiškai išvesti iš rikiuotės“.
Tai jau antras kartas per dvi dienas, kai bendrovė tapo taikiniu: ketvirtadienį dėl drono atakos nustojo veikti duomenų centras Rusijos vakariniame Riazanės regione.
Kalugos srities gubernatorius Vladislavas Šapša penktadienį pranešė, kad per dronų atakas regione buvo sužeisti devyni žmonės.
Tuo metu Tverės srities gubernatorius Vitalijus Koroliovas teigė, kad Ukrainos dronas sukėlė gaisrą Redkino gamykloje. Apie nukentėjusiuosius nepranešama.
Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad jos oro gynyba nuo ketvirtadienio vėlaus vakaro iki penktadienio ryto numušė 505 Ukrainos dronus.
Ukrainos URM: paleistas Vienoje sulaikytas Ukrainos žurnalistas Tkačas
Austrijos pareigūnai patvirtino Ukrainos užsienio reikalų ministerijai, kad naujienų portalo „Ukrainska Pravda“ žurnalistas Mychaila Tkačas buvo paleistas.
Tai žurnalistams pareiškė ministerijos atstovas Heorhijus Tychyjus, praneša „Ukrinform“.
„Ką tik gavome Austrijos pusės patvirtinimą, kad Mychaila Tkačas buvo paleistas. Ukrainos ambasados Austrijoje diplomatai ir konsuliniai pareigūnai nuo vakar vakaro bendradarbiauja su savo kolegomis austrais, siekdami išspręsti susidariusią padėtį“, – sakė diplomatas.
Jis padėkojo Austrijos diplomatams už tinkamą reakciją ir pabrėžė, kad Ukrainos užsienio reikalų ministerija toliau aiškinasi sulaikymo aplinkybes.
Be M. Tkačo, taip pat buvo sulaikytas operatorius Jaroslavas Bondarenka. Konsuliniai pareigūnai šiuo metu aiškinasi, ar jis taip pat buvo paleistas, pridūrė atstovas.
„Ukrainos piliečių teisių apsauga yra absoliutus prioritetas. Užsienio reikalų ministerija, Konsulinės tarnybos departamentas ir ambasada stebi padėtį ir palaiko nuolatinį dialogą su Austrijos užsienio reikalų ministerija“, – teigė H. Tychyjus.
Ankstesniuose žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad „Ukrainska Pravda“ žurnalistinių tyrimų skyriaus vadovas M. Tkačas buvo sulaikytas Vienoje, kai vykdė redakcinę užduotį, susijusią su generalinio prokuroro Ruslano Kravčenkos paieška.
Putino sąjungininkai įsiuto: Ukrainos veiksmai Afrikoje sukėlė audrą
Ukraina pažadėjo priešintis Rusijai visur, kur tik gali, net ir karštose Sahelio dykumose – daugėja įrodymų, kad Kyjivas remia tuaregų separatistus, kovojančius su Malio kariuomene ir jos sąjungininkais rusais.
Maskvoje – tikras chaosas: 3 oro uostų veikla buvo paralyžiuota
Maskvoje – didžiuliai skrydžių sutrikimai. Dėl įvestų apribojimų trys Maskvos oro uostai naktį į penktadienį visiškai sustabdė veiklą. Lėktuvai buvo nukreipiami į kitus miestus, o keleiviams teko valandų valandas laukti savo skrydžių.
Ukraina surengė dronų išpuolį prieš jau antrą „Yandex“ duomenų centrą Rusijoje
Per Ukrainos dronų ataką padaryta žala Rusijos technologijų milžinės „Yandex“ duomenų centrui, penktadienį pranešė bendrovė. Tai jau antras smūgis šios įmonės objektams per dvi dienas.
Šios atakos gali reikšti naujos Kyjivo atsakomųjų smūgių kampanijos, nukreiptos prieš Rusijos interneto infrastruktūrą, pradžią. Prieš kurį laiką Maskva pradėjo atakuoti Ukrainoje esančius duomenų centrus.
Dažnai „Rusijos „Google“ vadinama „Yandex“ valdo populiariausią šalyje paieškos sistemą, taip pat maisto užsakymo ir taksi programėles, kuriomis naudojasi dešimtys milijonų žmonių.
„Dėl dronų atakos Kalugoje nukentėjo dalis „Yandex“ duomenų centro infrastruktūros. Keletas duomenų centro modulių visiškai neveikia“, – penktadienį išplatintame pareiškime teigė bendrovė.
„Dėl to gali sutrikti kai kurių „Yandex“ paslaugų teikimas. Šiuo metu vertiname visą žalos mastą“, – pranešė ji.
Kiek anksčiau Kalugos srities gubernatorius pareiškė, kad dronų ataka „kliudė miesto infrastruktūrą, yra nukentėjusiųjų ir padaryta žala“.
Pasak jo, per išpuolį buvo sužeisti devyni žmonės, iš kurių penki paguldyti į ligoninę, tačiau jų būklė stabili.
Išvakarėse naktį per ataką kilo gaisras „Yandex“ duomenų centre Sasove, esančiame centrinėje Riazanės srityje. Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio smūgis Rusijoje.
Dėl to visą dieną fiksuoti dideli sutrikimai – vartotojai negalėjo pasiekti svarbiausių transporto paslaugų ir internetinių parduotuvių svetainių.
Zelenskis įsiuto ant Kyjivo mero: apkaltino jį sužlugdžius svarbius planus
Po nuotolinio pasitarimo su kariuomenės ir vyriausybės pareigūnais Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivo valdžia beveik visiškai neįgyvendino būtinų atsparumo planuose numatytų priemonių.
Jis taip pat pranešė, kad sostinei buvo nustatyta atskira užduotis.
V. Zelenskis pažymėjo, kad darbų vilkinimas yra nepriimtinas, ir pabrėžė asmeninę Infrastruktūros ministerijos bei sričių administracijų atsakomybę už „atsparumo planų“ įgyvendinimą.
Prezidento teigimu, šiuo metu fiksuojama „daug elektros tinklų ir elektros perdavimo infrastruktūros objektų pažeidimų“.
Vakar Kyjivo meras Vitalijus Kličko pasiūlė sostinės gyventojams, turintiems tokią galimybę, laikinai išvykti iš miesto, rašo UNIAN.
Rusiją sudrebino nauja dronų ataka: liepsnoja naftos gamykla
Dronai atakavo naftos perdirbimo gamyklą „Lukoil-Uchtaneftepererabotka“ Rusijos Uchtos mieste, esančią daugiau kaip 1700 km nuo Ukrainos valstybinės sienos, rašo UNIAN.
Zelenskio kantrybė trūko: griežtai kreipėsi į JAV
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis negailėjo aštrių žodžių Jungtinėms Valstijoms dėl jų pozicijos Rusijos atžvilgiu. Reaguodamas į kalbas apie į aklavietę patekusias taikos derybas, Ukrainos vadovas paragino Vašingtoną nutraukti ekonominį bendradarbiavimą su Maskva ir imtis griežtesnių sankcijų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad penktadienį ir šeštadienį vyks Ukrainos derybininkų susitikimai su JAV atstovais.
Kaip praneša „Reuters“, V. Zelenskis, lankydamasis Prylukų mieste kartu su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriumi Edu Milibandu, pareiškė, kad spalio 9–10 dienomis Ukrainos derybininkai lankysis Jungtinėse Valstijose, kur susitiks su amerikiečių atstovais.
Prezidentas taip pat pakomentavo JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio pareiškimus apie į aklavietę patekusias taikos derybas. V. Zelenskis paragino Vašingtoną didinti spaudimą Rusijai, užuot siūlius jai ekonominį bendradarbiavimą.
„Negalima, viena vertus, derėtis su rusais dėl būsimų ekonominių projektų, o kita vertus, sakyti, kad atsidūrėme kažkokioje diplomatinėje aklavietėje. Mes nesame diplomatinėje aklavietėje. Visiškai sužlugdykite jų ekonomiką“, – pareiškė V. Zelenskis.
„Suteikite mums, Ukrainai, prieigą prie „Starlink“. Juk jūs ją suteikėte, kai reagavote į Iraną. Ten viskas veikė. Izraelis visiškai kontroliavo oro erdvę virš Irano. Vadinasi, kai reikia, sistema veikia“, – sakė jis.
Kaip skelbia TSN, V. Zelenskio nuomone, jei Ukraina įgytų pranašumą ore, V. Putinas pagaliau sėstų prie derybų stalo ir pradėtų kalbėtis.
„Kodėl? Nes jis praras viską. Per tris mėnesius, per du mėnesius. Jis praras viską. Bet kur tiesa, kur sąžiningumas? Kokia čia aklavietė? Tai ne aklavietė. Tai nenoras“, – pridūrė prezidentas.
M. Rubio anksčiau pareiškė, kad šiuo metu diplomatinėmis derybomis pasiekti Rusijos ir Ukrainos karo pabaigą yra itin sudėtinga.
„Reuters“ pranešė, kad aukšto rango Rusijos ir JAV pareigūnai surengė derybas dėl galimybės įtraukti amerikiečių investuotoją į dujotiekių „Nord Stream“ veiklos atkūrimą.
Tuo metu Demokratų ir Respublikonų partijoms atstovaujantys JAV senatoriai išsiuntė laišką JAV administracijos pareigūnams, ragindami pasinaudoti visomis vadinamajame Grahamo įstatyme numatytomis priemonėmis spaudimui Rusijai didinti.
Kremlius: Vladimiro Putino gimtadienio proga su juo susitiko Gerhardas Schroederis
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis Rusijos prezidento 74-ojo gimtadienio proga apsilankė Vladimiro Putino namuose, ketvirtadienį pranešė Kremlius.
82 metų G. Schroederis sulaukė kritikos ir sankcijų už tai, kad prasidėjus karui Ukrainoje palaikė glaudžius ryšius su Rusijos lyderiu.
„Vakar ryte p. Putinas iš žiniasklaidos sužinojo, kad G. Schroederis atvyko į Maskvą su reikalais. Prezidentas pakvietė savo seną draugą užsukti pas jį“, – platformoje „Telegram“ nurodė Kremlius.
Kremlius paviešino nuotraukas, kuriose matyti besisveikinantys vyrai. Trečiadienį V. Putinui suėjo 74 metai.
Rusijos žiniasklaida praėjusią savaitę pranešė, kad G. Schroederis buvo paskirtas į Rusijos prekybos centrų grupės „Hyperglobus“, anksčiau priklausiusios Vokietijos grupei „Globus“, stebėtojų tarybą.
G. Schroederio ryšiai su V. Putinu kelia nerimą Vokietijoje, kurios santykiai su Rusija dėl karo Ukrainoje yra įtempti. Iš jo buvo atimtos buvusio Vokietijos vyriausybės vadovo privilegijos.
Nuo 1998 iki 2005 metų Vokietijai vadovavęs G. Schroederis vėliau dirbo Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ valdyboje.
Gegužę V. Putinas siūlė, kad G. Schroederis taptų tarpininku sprendžiant karą Ukrainoje. Europos šalys šią idėją atmetė.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 710 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 9 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 549 490 karių, iš kurių 1 710 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 402 priešo tankus (+3), 25 509 šarvuotąsias kovos mašinas (+7), 50 950 artilerijos sistemų (+67), 2 199 raketų paleidimo sistemas (+5), 1 693 oro gynybos sistemas (+1), 443 karo lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 2 908 antžeminių robotų sistemas (+18), 555 335 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 757), 5 126 sparnuotąsias raketas, 35 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 160 421 transporto priemonę ir kuro cisterną (+617), 4 810 specialios paskirties įrangos vienetų (+4).
Duomenys apie priešo nuostolius yra nuolat tikslinami.
Per rusų aviacinių bombų smūgį Zaporižiai žuvo žmogus, dar penki sužeisti
Rusijai penktadienio rytą valdomomis aviacinėmis bombomis smogus Zaporižiai, žuvo vyras, o dar penki žmonės buvo sužeisti, pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Apie tai rašo „Ukrainska Pravda“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės oro pajėgos apie 5 val. ryto įspėjo apie rusų paleistas valdomas aviacines bombas Zaporižios kryptimi.
Internete išplatintuose vaizdo įrašuose matomas apgadintas gyvenamasis daugiabutis ir aplink jį liepsnojantys automobiliai.
Laikinasis Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Mychaila Semikinas pranešė, kad per Rusijos smūgį žuvo vyras, o dar penki žmonės patyrė sužalojimų.
„Šį rytą rusai sudavė šešis smūgius Zaporižiai. Priešas atakavo gyvenamuosius rajonus. Vienas iš smūgių kliudė teritoriją šalia neformaliojo švietimo įstaigos“, – teigė jis.
Rusijoje nugriaudėjo sprogimai: Ukraina smogė svarbiai gamyklai
Naktį Ukrainos kariuomenė surengė ataką Rusijos Tverės srityje. Pranešama, kad buvo taikytasi į Rusijos gamyklą, gaminančią sparnuotųjų raketų Ch-55 ir Ch-101 degalų komponentus, skelbia Rusijos „Telegram“ kanalai.
Zelenskis prabilo apie galimą ugnies nutraukimą Ukrainoje: svarstomi keli scenarijai
Ukraina svarsto visas dalinio ugnies nutraukimo galimybes, įskaitant Juodosios jūros regioną ir energetikos sektorių, tačiau kol kas negalima pasakyti, kuri iš jų galėtų būti realistiška.
Ukrainos derybų grupė susitiks su Witkoffu ir Kushneriu
Ukrainos derybų grupė penktadienį, spalio 9 d., Jungtinėse Amerikos Valstijose susitiks su Jaredu Kushneriu ir Steve'u Witkoffu.
Apie tai susitikime su žurnalistais pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Ukrainos derybų grupė (...) penktadienį Jungtinėse Valstijose susitiks su Jaredu Kushneriu ir Steve'u Witkoffu“, – sakė V. Zelenskis ir patikslino, kad iš Ukrainos pusės taip pat dalyvaus prezidento kanceliarijos vadovas Kyryla Budanovas, prezidento biuro vadovo pirmasis pavaduotojas Srhijus Kyslycia, Davydas Arachamija ir Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Rustemas Umerovas.
Pasak jo, artimiausiomis dienomis taip pat numatomas susitikimas su Europos komanda, prisidėsiančia prie Ukrainos ir JAV derybų grupių.
„Tikiuosi, kad mūsų komanda jau pirmadienio rytą bus grįžusi į Kyjivą, o aš gausiu visą informaciją apie derybas. Tuomet galėsiu išsamiau atsakyti į jūsų klausimus“, – sakė jis.
JAV vadovaujamos taikos pastangos užbaigti karą Ukrainoje iš esmės sustojo, nes Vašingtonas daugiausia dėmesio skiria konfliktui su Iranu, nors Kyjivas teigia, kad Rusija sustiprino atakas iš oro.
Tačiau JAV pareigūnai sakė dedantys naujas pastangas išplėstu formatu po praėjusį mėnesį vykusių S. Witkoffo, iš JAV prezidento Donaldo Trumpo verslo partnerio tapusio specialiuoju pasiuntiniu, ir prezidento žento J. Kushnerio vizitų į Maskvą bei Kyjivą.
„Jie aptars naujas idėjas ir pasiūlymus, kuriuos Amerikos derybininkai pradėjo rengti kartu su rusais ir ukrainiečiais per neseniai vykusį vizitą regione“, – sakė vienas su derybomis susipažinęs JAV šaltinis.
„Amerikos derybininkai taip pat pakvietė Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos nacionalinio saugumo patarėjus bei NATO ir Europos Sąjungos pareigūnus“, – pridūrė jis.
JAV pareigūnai sakė, kad pasiuntiniai aptars „saugumo garantijas Ukrainai, pokario klestėjimo planą ir kitus konflikto aspektus“.
„Jie visi nerimauja dėl žiemos. Jei karas nesibaigs, žiema bus sunki“, – sakė šaltinis.
„Todėl Jungtinės Valstijos bando tarpininkauti tarp šalių, siekdamos parengti bendrą pasiūlymą“, – teigė jis.
V. Zelenskis praėjusią savaitę sakė, kad Jungtinės Valstijos nori atgaivinti taikos pastangas, mėgindamos surengti naują Ukrainos ir Rusijos derybų etapą iki spalio pabaigos.
Ankstesni derybų ratai nedavė apčiuopiamos pažangos siekiant taikos, nes Maskva nenori atsisakyti maksimalių reikalavimų, keliamų siekiant užbaigti kovas.
D. Trumpas šios savaitės pradžioje pareiškė, kad yra suplanavęs pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau tikėtasi, kad daugiausia dėmesio bus skirta pranešimams apie Rusijos laboratorijoje dirbusios mokslininkės mirtį galimai nuo maro.
Zelenskis skelbia apie ruošiamą atsaką Rusijai: įspėjo, kas laukia
Ukraina rengia atsaką į Rusijos eskalaciją ir aktyviai bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, siekdama sustiprinti savo oro gynybą ir paremti karines oro pajėgas, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak prezidento, per Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovo Oleksandro Poklado ir Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojo Pavlo Palisos surengtą pasitarimą buvo nustatyti prioritetiniai veiksmai, kuriais siekiama atremti priešo veiksmus.
Ukraina visais įmanomais kanalais bendradarbiauja su partneriais, galinčiais suteikti papildomų oro gynybos sistemų ir amunicijos naikintuvams F-16.
„Pirma, rengiame atsaką į šią Rusijos eskalacijos bangą. Antra, visais įmanomais kanalais bendradarbiaujame su partneriais, kurie gali suteikti Ukrainai papildomų oro gynybos priemonių paketų ir amunicijos naikintuvams F-16. Esu dėkingas kiekvienai šaliai, pasirengusiai padėti“, – sakė V. Zelenskis.
Per pasitarimą taip pat daug dėmesio skirta Ukrainos karių aprūpinimui fronte ir tiesiogiai iš mūšio lauko gaunamų prašymų vykdymui.
„Toliau vykdome prašymus, kuriuos per susitikimus fronto linijoje išsakė kovinių korpusų ir brigadų vadai. Šlovė Ukrainai“, – pabrėžė prezidentas.
V. Zelenskis taip pat paragino Jungtines Valstijas leisti Ukrainai naudotis „Starlink“ Rusijos teritorijoje. Pasak jo, įgijus pranašumą ore, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galėtų būti priverstas sėsti prie derybų stalo.
Tuo metu Ukrainos prezidentas paskelbė apie naują Ukrainos ir JAV delegacijų derybų etapą, kuris numatytas spalio 9–10 dienomis Jungtinėse Valstijose.
Abi šalys aptars tolesnę paramą Ukrainai ir spaudimo Rusijai didinimą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Iš Rusijos – reikalavimas JAV
Derybų dėl energetinių paliaubų akivaizdoje Rusija pareikalavo, kad JAV sušvelnintų sankcijas, rašo „Kyiv Independent“. Apie tai leidiniui komentavo su derybomis susipažinę JAV ir Ukrainos pareigūnai.
Rusija intensyvina atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Vienas aukšto rango Ukrainos gynybos pareigūnas sako, kad Maskva siekia padaryti kuo daugiau žalos, kad prieš galimas derybas įgytų pranašumą.
Viešai Maskva parodė mažai noro įsipareigoti dėl energetinių paliaubų. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas spalio 8 d. žurnalistams sakė, kad Rusija nemato prasmės derėtis dėl sektorinio ugnies nutraukimo.
„Kyjivas šiuo metu siūlo ne ilgalaikį susitarimą, o ugnies nutraukimą srityje, kuri yra jo Achilo kulnas – energetikos sektoriuje“, – sakė D. Peskovas.
Tačiau neoficialiai Rusijos pareigūnai davė suprasti, kad Maskva yra pasirengusi apsvarstyti šią iniciatyvą, kaip „Kyiv Independent“ teigė du Ukrainos pareigūnai ir vienas JAV pareigūnas.
Tačiau Rusija galimą susitarimą sieja su kitais reikalavimais, įskaitant sankcijų sušvelninimą, teigė trys su derybomis susipažinę asmenys.
JAV spaudžia tiek Kyjivą, tiek Maskvą nutraukti energetinės infrastruktūros atakas, todėl energetinės paliaubos tapo vienu iš pagrindinių taikos derybų klausimų.
Keli pareigūnai taip pat sako, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia parodyti pažangą Ukrainos klausimu prieš JAV vidurio kadencijos rinkimus.
Po paskutinės kelionės į Rusiją D. Trumpo pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris grįžo su manymu, kad energetinės paliaubos yra įmanomos.
Rugsėjo mėnesį Rusijos pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas du kartus lankėsi JAV, kur susitiko su S. Witkoffu bei J. Kushneriu ir aptarė galimą atakų prieš energetikos infrastruktūrą nutraukimą.
Pasak šaltinių, per šiuos susitikimus K. Dmitrijevas JAV pasiuntiniams pareiškė, kad Rusija nori, jog kaip susitarimo dalis būtų panaikintos sankcijos.
Kol kas neaišku, apie kurias konkrečiai sankcijas kalbama.
Vienas Europos diplomatas „Kyiv Independent“ teigė, kad Rusija, kaip susitarimo dalį, galėtų siekti, kad būtų atblokuotos įšaldytos Rusijos lėšos.
„Jei jiems pavyks atblokuoti sankcijomis įšaldytas lėšas… tikimybė, kad jos bus panaudotos (karui) eskaluoti, yra beveik garantuota“, – sakė diplomatas.
„Niekas iš tikrųjų nemano, kad jie nuoširdžiai siekia laikytis paliaubų“, – priduria jis.
Tikimasi, kad šis klausimas bus aptartas Kyjivo ir Vašingtono derybose.
Ukrainos derybų grupė penktadienį, spalio 9 d., JAV susitiks su J. Kushneriu ir S. Witkoffu.
Tikimasi, kad Ukrainos delegacija bus informuota apie JAV derybas su Rusija ir paprašys paaiškinti Maskvos reikalavimą dėl sankcijų sušvelninimo.