Zelenskis artimiausiomis dienomis Kyjive tikisi sulaukti JAV pasiuntinių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė besitikintis artimiausiomis dienomis Kyjive priimti JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinius ir atnaujinti pastangas užbaigti Rusijos invaziją.
„Tikimės čia, Kyjive, išvysti Amerikos prezidento pasiuntinius. Turime jų patvirtinimą, – savo vakariniame kreipimesi sakė V. Zelenskis. – Jie rengs susitikimus Maskvoje ir Kyjive. Tikimės susitikimo artimiausiomis dienomis.“
Apklausa: dauguma Vokietijos gyventojų laiko Rusiją grėsme
Dėl dronų incidentų ir karo Ukrainoje dauguma Vokietijos gyventojų, anot apklausos, laiko Rusiją grėsmę šalies saugumui. Remiantis naujausia ARD-„Deutschlandtrends“ apklausa, 56 proc. respondentų mano, kad šalis šiuo metu patiria didelę arba labai didelę Rusijos grėsmę. 39 proc. tuo tarpu galvoja, kad grėsmės beveik nėra arba visai nėra.
Apklausa atskleidė, kad gyventojai Vakarų ir Rytų Vokietijoje skirtingai žvelgia į Rusiją. 59 proc. žmonių Vakarų Vokietijos federalinėse žemėse nurodė, kad Rusijos grėsmė šalies saugumui yra didelė arba labai didelė. Tuo tarpu rytinėse žemėse tokios nuomonės buvo tik 42 proc. respondentų. 36 proc. vakarų vokiečių teigė, kad Rusijos grėsmė saugumui šalyje yra menka arba jos iš vis nėra. Tarp rytų vokiečių tokių buvo 47 proc.
„Infratest dimap“ atliktoje apklausoje dalyvavo 1 319 balsavimo teisę turinčių piliečių. Instituto teigimu, reprezentatyvios apklausos paklaida yra 2–3 procentiniai punktai.
Apklausa vyko nuo pirmadienio iki trečiadienio – antradienį Vokietijos vyriausybė apkaltino Rusiją dėl drono incidento Leipcigo/Halės oro uoste ir paskelbė apie sankcijas Maskvai. Kremlius neigia sąsajas su incidentu.
Rusija jau puspenktų metų kariauja prieš Ukrainą. Vokietija nuo karo pradžios teikia Ukrainai politinę ir karinę paramą.
Vokietijos paramą Ukrainai ginklais šiuo metu 39 proc. apklaustųjų laiko tinkama. 14 proc. teigė, kad ji nepakankama, o 42 proc. galvoja, kad ši parama per didelė. Pastarasis rodiklis yra didžiausias, kurį „Infratest dimap“ fiksavo nuo Ukrainos karo pradžios.
Costa: ES didins spaudimą Rusijai, kol ji liausis žudžiusi
Europos Sąjunga didins spaudimą Rusijai, kol ši nutrauks žudynes ir parodys nuoširdų ryžtą siekti taikos, po Sofijoje įvykusio susitikimo su Bulgarijos ministru pirmininku Rumenu Radevu pasakė Europos Tarybos pirmininkas Antonio Costa.
„Europos saugumas taip pat susijęs su plėtra. Ukraina, Moldova ir Vakarų Balkanai turi būti mūsų Sąjungos dalimi: kiekviena iš šių šalių turi judėti į priekį pagal nuopelnus ir visos jos turi būti traktuojamos vienodai. Tai svarbiausia geopolitinė investicija, kurią Europos Sąjunga gali ir privalo padaryti“, – sakė A. Costa.
Jis pažymėjo, kad nors šalys kandidatės privalo įgyvendinti būtinas reformas ir laikytis prisiimtų įsipareigojimų, „tuo pačiu metu svarbu, kad ir mes atliktume savo vaidmenį – užmegztume konstruktyvų dialogą su jomis ir pripažintume pasiektą pažangą“.
A. Costa taip pat pabrėžė, kaip svarbu tęsti bendras pastangas padėti Ukrainai kovoje su Rusija, ir atkreipė dėmesį į vis priešiškesnį Rusijos elgesį ES atžvilgiu.
„Mūsų pasiryžimas remti Ukrainą, besiginančią ir siekiančią teisingos bei ilgalaikės taikos, niekada nenusilpo. Ir, kaip žinote, priešiškas Rusijos elgesys vien Ukraina neapsiriboja. Mes jį matome Europos Sąjungos teritorijoje: dronai prie mūsų sienų, kibernetinės atakos, svarbiausios infrastruktūros trikdymas, bandymai pakenkti mūsų demokratijoms. Atėjo laikas Rusijai nutraukti šį karą, o ne jį eskaluoti“, – pabrėžė A. Costa.
Jis pridūrė, kad Rusijos grasinimai ir bauginimai nesumažins ES pasiryžimo remti Ukrainą „tiek, kiek reikės, kol bus pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika“.
„Rusija turi suprasti, kad Europa nepasiduos. Priešingai, mes stiprinsime spaudimą Rusijai, kol ji liausis žudyti ir parodys nuoširdų pasiryžimą siekti taikos. Atėjo laikas užbaigti karą. Atėjo laikas paskelbti paliaubas ir pradėti tikras taikos derybas“, – apibendrino A. Costa.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad ES nepasiduos Rusijos grasinimams ir netoleruos hibridinių išpuolių savo teritorijoje.
Rusija nesiliauja talžiusi Kyjivo: per naujausią ataką kliuvo ir „Coca-Cola“ gamyklai
Per Rusijos smūgius Kyjivui ir aplinkinei sričiai ketvirtadienį sužeisti mažiausiai šeši žmonės ir apgadinta „Coca-Cola“ gamykla, pranešė vietos pareigūnai.
Iš Rusijos išvykti bandę šauktiniai susidūrė su kliūtimi: niekas jų neišleidžia
Rusijos šauktiniai vis dažniau susiduria su atsisakymu leisti išvykti iš šalies. Žmogaus teisių projekto „Idite lesom“ duomenimis, rugpjūčio 18–31 dienomis sieną bandė kirsti 73 šauktiniai: 50 jų buvo leista išvykti, o 23 – ne. Kai kuriais atvejais draudimas išvykti sistemoje atsirasdavo tiesiog pasienio patikros metu.
Ukraina ruošia naują atsaką Rusijai: štai kokį ginklą kuria
Ukraina kuria naujus didelio greičio dronus perėmėjus ir nebrangias raketas, skirtas kovoti su reaktyviniais „Shahed“ dronais, kuriuos Rusija naudoja atakuodama Ukrainos miestus, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Didinama dronų perėmėjų gamyba
Pasak prezidento, pagrindinis klausimas, aptartas Vyriausiojo vado štabo posėdyje, buvo sistemų, skirtų priešo dronams numušti, gamybos spartinimas. Ukrainos gamintojai jau turi reikiamų pajėgumų šiai užduočiai įgyvendinti.
„Prototipai jau sukurti, dabar dirbama siekiant, kad šis naujas ginklas pasiektų reikiamą efektyvumo lygį“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad svarbu užduotį įvykdyti per nustatytą terminą.
Verslo įtraukimas ir atsakas
Posėdyje taip pat išsamiai aptartos galimybės įtraukti verslą į tam tikrų rūšių oro gynybos sistemų gamybą, tiekimą ir dislokavimą.
Platesnis Ukrainos tikslas – išplėtoti savo gynybos pramonę iki tokio lygio, kad būtų galima užtikrinti pakankamą didelio greičio dronų perėmėjų ir nebrangių raketų, skirtų kovai su Rusija, kokybę ir kiekį.
„Mūsų žvalgybos tarnybos turi aiškią informaciją apie priešo planus, o mūsų ištekliai sutelkti tam, kad į šią grėsmę būtų duotas aiškus atsakas. Taip pat veiksime asimetriškai. Atitinkamos operacijos jau patvirtintos“, – pabrėžė prezidentas.
Rusijos atakos
Po naujausių masinių atakų Ukrainoje ir toliau išlieka didelė naujų Rusijos smūgių grėsmė.
Rusija ypač intensyvina atakas reaktyviniais dronais, todėl daugelyje Ukrainos regionų ir gyvenviečių oro pavojaus signalai skamba beveik be pertraukos.
Vokietija skirs Ukrainai 250 mln. eurų energetikos infrastruktūros remontui
Vokietija skirs dar 250 mln. eurų Ukrainos energetikos infrastruktūros remonto išlaidoms padengti. Iš atitinkamo fondo bus finansuojamas atsarginių dalių ir įrangos pirkimas. Taip norima užtikrinti energijos ir šilumos tiekimą gyventojams, nepaisant besitęsiančių Rusijos atakų, teigiama Vokietijos ekonomikos ir energetikos ministerijos pranešime. Lėšos bus skiriamos per KfW plėtros banką.
„Būtent energijos tiekimas išlieka šio karo fronto linija. Todėl mes remiame Ukrainą, padėdami apsaugoti ir atstatyti jos energetikos infrastruktūrą, ir raginame visus tarptautinius partnerius tęsti pastangas“, – sakė Vokietijos ekonomikos ministrė Katherina Reiche. Ukraina esą remiama bendradarbiaujant su Vokietijos verslu.
„Dėl jo paaukotos energetikos įrangos energijos tiekimą jau pavyko atkurti 1,4 mln. žmonių. Kartu mobilizuojame privačias investicijas atstatymui“, – teigė K. Reiche.
Ukrainos elektrinės ir energetikos tinklai vis tapdavo Rusijos atakų taikiniais. Praėjusią žiemą milijonai žmonių sostinėje Kijeve kelias savaites gyveno be šildymo ir beveik be elektros.
Pasak ministerijos, nuo karo pradžios prieš puspenktų metų Ukrainos energetikos paramos fondas iš tarptautinių donorų surinko apie 2,4 mlrd. eurų. Vokietija, skyrusi 810 mln. eurų, yra didžiausia donorė.
Rusai smogė dideliam medikamentų sandėliui netoli Kyjivo
Per Rusijos oro smūgį Ukrainos Boryspilio mieste netoli Kyjivo, pasak žiniasklaidos, apgadintas didelis medikamentų sandėlis. Interneto portalas „Ukrajinska Pravda“ rašo, kad tai vienas didžiausių specializuotų farmacijos sandėlių Ukrainoje. Kyjivo srities karinis gubernatorius Tymuras Tkačenko, kaip įprasta, patvirtino tik smūgį prekių sandėliui, tačiau detalių nepateikė. Jis tinkle „Telegram“ pranešė, kad sužeistas vienas žmogus.
Rusijos pajėgos jau kurį laiką intensyvina atakas prieš maisto produktų paskirstymo centrus, šaldymo sandėlius, internetinių parduotuvių siuntų centrus ir statybinių medžiagų parduotuves Ukrainoje. Savo ruožtu Ukraina daug kartų atakavo Rusijos internetinių prekybos milžinių „Wildberries“ ir „Ozon“ logistikos centrus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad naktinės Rusijos atakos paveikė 13 Ukrainos regionų. Odesoje per drono smūgį gyvenamajam namui nukentėjo 17 žmonių.
„Daugelyje miestų ir savivaldybių oro pavojaus signalai praktiškai nenutyla dėl grėsmės, kurią kelia rusų reaktyviniai dronai, – rašė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose. – Rusai rado naują eskalacijos būdą ir neketina lėtinti tempo“.
Rusai atakavo Dnipro priemiestį, žuvo žmogus, penki – sužeisti
Rusų okupantai atakavo Dnipro priemiestį, tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Žuvo vienas žmogus, dar penki buvo sužeisti, teigiama pranešime.
O. Hanžos duomenimis, per priešo smūgį kilo gaisras logistikos įmonės sandėliuose.
Jau antradienį per rusų ataką Dnipre žuvo du žmonės ir aštuoni buvo sužeisti.
Smerkdama drono incidentą Vokietijoje, JK iškvietė vyresnįjį Rusijos diplomatą
Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį iškvietė vyresnįjį Rusijos diplomatą, kad pasmerktų praėjusį mėnesį Leipcigo oro uoste įvykdytą, jos teigimu, „piktinantį ir neatsakingą išpuolį“ panaudojant droną, pranešė atstovas spaudai.
„Šiandien iškvietėme Rusijos laikinąjį reikalų patikėtinį, kad griežčiausiai pasmerktume šį išpuolį“, – pareiškime nurodė atstovas spaudai, incidentą, susijusį su sprogmenų prikrautu dronu, pavadinęs „naujausiu iš aiškių Rusijos valstybės bandymų pakenkti mūsų kolektyviniam saugumui“.
Rusija šiuos kaltinimus pavadino absurdiškais.
ES ambasadorė Ukrainoje: Rusija paskelbė šimtus tūkstančių melagienų apie Ukrainos stojimą į ES
Rusija sistemingai vykdo didelio masto dezinformacijos kampaniją, siekdama diskredituoti Ukrainos integraciją į Europą, kalbėdama konferencijoje „Teisė į tiesą: naujieji Europos reglamentai ir daugialypės grėsmės karo metu“ pasakė Europos Sąjungos ambasadorė Ukrainoje Katarina Mathernova.
Diplomatė pažymėjo, kad Rusija skiria didelius išteklius ir įtraukia daug talentingų žmonių, siekdama kurti melagienas ir sudaryti „tiesos įspūdį ten, kur jos iš esmės nėra“.
Pasak K. Mathernovos, neseniai Europos išorės veiksmų tarnybos (EEAS) ir Ukrainos kovos su dezinformacija centro atliktoje analizėje buvo nustatyta, kad per vos 16 mėnesių paskelbta apie 250 tūkst. publikacijų, kuriose pateikiama melaginga informacija apie Ukrainos stojimą į ES. Iš viso jos sulaukė beveik 1,4 milijardo peržiūrų.
ES ambasadorė pažymėjo, kad tai, jog Rusijos dezinformacijos kampanijos taikiklyje yra būtent Ukrainos stojimas į ES, nėra atsitiktinumas, nes Europos integracija reiškia ne tik teisės aktų suderinimą su ES taisyklėmis.
„Ji taip pat reiškia Europos vertybių įgyvendinimą praktikoje: žodžio laisvę, žiniasklaidos laisvę, laisvą prieigą prie informacijos, skaidrias ir stiprias institucijas, taip pat garantijas, leidžiančias žurnalistams nepriklausomai atlikti savo darbą. Ir čia yra gera naujiena: net karo metu Ukraina padarė pažangą, įskaitant ir pagal Pasaulinį spaudos laisvės indeksą. Per vos vienerius metus nuo 2025 iki 2026 m. ji pakilo septyniomis vietomis – iš 62-osios į 55-ąją vietą tarp 180 šalių“, – sakė K. Mathernova.
Ji pridūrė, kad tai „nėra vien tik skaičiai ar reitingai“.
„Jie susiję su pačia demokratijos esme, kai piliečiai turi prieigą prie informacijos, žurnalistai gali užduoti nepatogius, sudėtingus ir kartais erzinančius klausimus, o nepriklausoma žiniasklaida gali pareikalauti, kad valdžioje esantys asmenys atsakytų už savo veiksmus. Ir, kaip žinome, tai svarbu tiek taikos, tiek karo metu“, – pažymėjo ES ambasadorė.
Kaip pranešė „Ukrinform“, „OpenAI“ platformoje „ChatGPT“ užblokavo keletą su Rusija susijusių paskyrų, kurios, bendrovės teigimu, buvo naudojamos internetinei dezinformacijos kampanijai vykdyti.
Lenkijos URM dėl incidento su dronu Leipcigo oro uoste iškvietė Rusijos ambasadorių
Ketvirtadienį Lenkijos Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių, kad po keleto įtariamų hibridinio karo incidentų, dėl kurių kaltinama Maskva, pareikštų „griežtą protestą prieš agresyvių Rusijos veiksmų eskalavimą“.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Maciejus Wewioras pranešė, kad Lenkijos valdžios institucijos tai padaryti ketina solidarizuodamosi su Vokietija, kuri apkaltino Maskvą surengus nepavykusį išpuolį.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas antradienį paskelbė, kad, remiantis turimais žvalgybos duomenimis, Kremlių galima susieti su rugpjūčio 4 d. įvykusiu incidentu, kurio metu Leipcigo–Halės oro uoste netoli Ukrainos krovininio lėktuvo buvo rastas sprogmenimis užtaisytas dronas. Reaguodamas į tai, Berlynas įsakė uždaryti Rusijos konsulatą Bonoje ir panaikino Berlyne įsikūrusio Rusijos namų kultūros centro veiklos nuomos sutartį.
Vokietijos federaliniai tyrėjai nustatė, kad dronas į stovinčio Ukrainos krovininio lėktuvo „Antonov“ sparną atsitrenkė tyčia. Remiantis saugumo tarnybų išvadomis, potencialiai katastrofiško sprogimo šiame svarbiame logistikos centre pavyko išvengti tik dėl to, kad nesuveikė sprogmens detonatorius.
Ukrainos ministras intriguoja: „Rekomenduoju jums dabar sekti naujienas“
Netrukus Ukraina ir jos sąjungininkai, JAV, suteiks naują impulsą taikos Ukrainoje siekio pastangoms, sako Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, rašo „RBK Ukraina“.
A. Sybiha pabrėžia, kad diplomatija turi atlikti vis rimtesnį vaidmenį, o be JAV dalyvavimo taiką pasiekti nerealu.
Ministras taip pat pridūrė, kad neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su JAV derybų grupe.
„Rekomenduoju jums dabar sekti naujienas. Ukrainoje nebuvo nei atostogų, nei pertraukų – mes kovojame už savo žemę, už teisingą taiką. O dabar, manau, taikos pastangose atsiras nauja dinamika, nes daugelyje pasaulio sostinių vėl prasideda aktyvi politinė ir diplomatinė fazė. Todėl sekite naujienas“, – intriguojančiai pareiškė A. Sybiha.
Volodymyras Zelenskis pasmerkė specialiųjų pajėgų susišaudymą Kyjive
Po Ukrainos žvalgybininkų susišaudymo Kyjive, įvykusio per operaciją, skirtą numanomam Rusijos sąmokslui sužlugdyti, prezidentas Volodymyras Zelenskis šį incidentą pasmerkė kaip „visiškai gėdingą“.
Pasak Ukrainos pareigūnų, trečiadienį įvykusiame susišaudyme dalyvavo Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) ir Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) personalas, keli žvalgybos pareigūnai buvo sužeisti.
„Mes kalbėjomės su generaliniu prokuroru Ruslanu Kravčenka. Generalinis prokuroras ir Valstybinis tyrimų biuras nustatys visas detales“, – platformoje „Telegram“ vėlai trečiadienį paskelbė V. Zelenskis.
Jis sakė, kad šaudyti Ukrainoje leidžiama tik į okupantus rusus, ir nurodė atlikti išsamų incidento tyrimą.
„Kalbant apie šiandienos visiškai gėdingą situaciją, susijusią su tam tikrais Ukrainos saugumo tarnybos ir Gynybos žvalgybos padaliniais, kuri įvyko Kyjive. Turi būti atsakomybė, įskaitant specialiųjų tarnybų vadovų sprendimus dėl personalo, susijusius su tais, kurie dalyvavo įvykyje. Abiejose tarnybose turi būti atlikti vidaus tyrimai“, – pabrėžė V. Zelenskis.
„Šaudyti čia, Ukrainoje, leidžiama tik į okupantus rusus, ginant Ukrainą. Mūsų valstybė niekada nelaikys jokio kito susišaudymo priimtinu“, – pabrėžė jis.
JAV perspėja: „Turime ruoštis, turime investuoti“
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas galbūt ir neplanuoja artimiausiu metu pulti NATO valstybių, tačiau JAV perspėja, kad reikia ruoštis taip, kad būtume pasiruošę atremti puolimą.
Iš Putino lūpų – komentaras apie mobilizaciją
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pakomentavo galimą mobilizaciją Rusijoje, rašo rusų agentūra TASS.
Putinas pasisakė apie karo prieš Ukrainą pabaigą: „Yra vilties“
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasisakė apie karą prieš Ukrainą. Jo naujausius pasisakymus skelbia rusų agentūra TASS.
V. Putinas komentuodamas Rusijos prieš Ukrainą pradėtą karą pareiškė, kad „teisingas požiūris yra tas, jog būtent Rusija ir Ukraina turi išspręsti šį klausimą“.
„Putinas mano, kad yra vilties pasiekti susitarimą dėl Ukrainos. Būtent Rusija ir Ukraina turi susitarti tarpusavyje, o kitos šalys gali tik paremti ir padėti, pažymėjo jis. <...> Ryšiai su Ukraina per specialiąsias tarnybas tęsiasi“, – rašo agentūra.
Danijos žvalgyba perspėja: rusai ruošėsi diversijoms, išaiškinti taikiniai
Danijos tarnybos išaiškino planus ir pasirengimą Rusijos diversijoms Danijoje, trečiadienį pranešė laikraštis „Berlingske“.
Tarp pagrindinių taikinių – gynybos pramonės įmonės, susijusios su karine pagalba Ukrainai, laikraščiui sakė Danijos saugumo ir žvalgybos tarnybos (PET) kontržvalgybos vadovas Emilis Græsholmas.
„Pagrindinis tikslas yra sustabdyti konkrečius tiekimus Ukrainos gynybai“, – teigė E. Græsholmas.
„Tuo pačiu tikslas yra mus įbauginti, kad mes neberemtume ukrainiečių ir neplėstume nuosavų gynybinių pajėgumų“, – dėstė jis.
Žvalgybos tarnyba paprastai vengia viešumo, tačiau E. Græsholmas nurodė, kad grėsmė yra pakankamai konkreti, jog būtų galima paskelbti viešą perspėjimą.
„Taikinių pasirinkimas ir pasirengimas yra toks konkretus, kad manome, jog būtina viešai pranešti žinią, kad tai yra grėsmė, kurią reikia vertinti rimtai“, – „Berlingske“ tvirtino jis.
E. Græsholmas paminėjo padegimą kaip vieną iš galimų Rusijos planų tikslų ir paragino gynybos pramonės bendroves sugriežtinti saugumo priemones.
Rusija taip pat bando verbuoti paprastus danus savo planams, jiems dažnai nežinant, kad jie dirba Maskvai, kalbėjo E. Græsholmas.
„Tai galėtų apimti įmonių ar objektų fotografavimą ar filmavimą, o gauta medžiaga vėliau galėtų būti panaudota diversijų planams“, – sakė jis.
Jis paragino Danijos žmones būti įtarius, jei jie sulauktų tokių prašymų.
PET mano, kad grėsmės „mastas ir sudėtingumas“ toliau didės, teigiama pranešime.
„Tai nukreipta prieš Ukrainos gynybos gamintojus Danijoje“, – tvirtino E. Græsholmas.
„Tačiau matome, kad rusai apskritai domisi Danijos gynybos pramone“, – akcentavo jis.
Ukrainos oro gynyba per naktį numušė 135 Rusijos dronus
Nuo trečiadienio vakaro Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 135 bepiločius orlaivius, Rusijos pajėgų panaudotus puolant Ukrainą, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Nuo trečiadienio 18 val. priešai paleido į Ukrainą 163 bepiločius orlaivius, įskaitant „Shahed“ tipo (maždaug pusė jų buvo reaktyviniai), taip pat „S8000 Banderol“, „Gerbera“ ir „Parodija“ imitacinius dronus. Jie buvo paleisti iš Milerovo ir Oriolo, laikinai okupuoto Donecko ir Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme.
Ataką atrėmė Ukrainos aviacija, priešlėktuvinės raketų pajėgos, elektroninės kovos ir nepilotuojamų sistemų daliniai ir Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki ketvirtadienio 8.30 val. oro gynybos pajėgos buvo numušusios arba nuslopinusios 135 bepiločius orlaivius. Dronai pataikė 15-oje vietų, numuštų dronų nuolaužos nukrito keturiose vietose.
Per naktinę Rusijos ataką Odesoje buvo sužeista 17 žmonių, tarp jų trys vaikai.
Sočio uoste – dūmai: galimai smogta visai prie „Pantsir“, oro uoste įvesti ribojimai
Rusai smogė daugiabučiui Odesoje: tarp sužeistų – 3 vaikai
Per Rusijos ataką Odesoje praėjusią naktį buvo apgriautas daugiaaukštis gyvenamasis namas, sužeista 17 žmonių, įskaitant tris vaikus, skelbia portalas „Ukrainska Pravda“.
„Priešo ataka Odesoje. Apgadintas daugiaaukštis pastatas“, – platformoje „Telegram“ parašė Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
7 val. duomenimis, per Rusijos smūgį buvo sužeista 17 žmonių, įskaitant tris vaikus.
Pranešama, kad apgadinti 21 aukšto gyvenamojo namo butai nuo devinto iki 16 aukšto, taip pat kažkiek automobilių.
Ukrainiečių oro pajėgos „Telegram“ pranešė, kad Rusija praėjusią naktį atakavo Ukrainą 163 dronais. 135 dronai buvo numušti arba perimti. Užfiksuoti pataikymai 15 vietų ir dronų nuolaužų kritimas keturiose vietose.
Vladivostoko forume Putinas kalbės apie Rusijos ekonomiką
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį kreipsis į Rytų ekonomikos forumą Vladivostoke, uostamiestyje prie Ramiojo vandenyno. Jis kalbės apie Rusijos ekonomikos būklę penktaisiais karo su Ukraina metais.
V. Putinas planuoja pasakyti kalbą, o vėliau dalyvauti diskusijoje ir atsakyti į klausimus.
V. Putinas nuolat naudojasi šiuo forumu, kad išdėstytų savo požiūrį į padėtį Rusijoje ir užsienio politiką, taip buvo ir birželį Sankt Peterburge.
Kremliaus teigimu, tą pačią dieną V. Putinas turėtų susitikti su Indonezijos prezidentu, Mongolijos ministru pirmininku ir kelių šalių, įskaitant Kiniją, delegacijomis.
Rusijos ekonomika patiria spaudimą dėl didelių valstybės išlaidų karui ir užsienio sankcijų. Kol kas V. Putinas pasirengęs su tuo susitaikyti, kad pasiektų savo tikslus Ukrainoje.
Erdoganas susitiko su Putinu, kalbėjo ir apie Ukrainą: „Mes ir ponas Putinas tikimės...“
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi dėti visas įmanomas pastangas, kad Rusijos ir Ukrainos karas būtų užbaigtas taika.
Jis tai pareiškė žurnalistams po neseniai Biškeke įvykusio susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pranešė „TRT Haber“.
Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 320 karių
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai Ukrainoje nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 3 d. pasiekė apie 1 492 350 karių, įskaitant 1 320 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos generalinis štabas.
Rusija taip pat neteko 12 324 tankų, 25 264 šarvuotųjų kovos mašinų (+1), 49 085 artilerijos sistemų (+69), 2 085 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+4), 1 600 oro gynybos sistemų (+2), 441 lėktuvo (+1), 355 sraigtasparnių (+1), 2 476 antžeminių robotizuotų sistemų (+12), 496 021 drono (+1 875), 5 070 sparnuotųjų raketų, 35 laivų, 2 povandeninių laivų, 143 150 automobilių ir degalų cisternų (+435) bei 4 628 specialiosios technikos vienetų (+3).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Trumpas įvardijo sąlygą kitam susitikimui su Putinu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad galėtų susitikti su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, tačiau nori tai padaryti tada, kai bus aiški susitarimo dėl taikos Ukrainoje galimybė.
Norvegijoje sulaikytas Rusijos laivas
Ukrainos valstybinės energetikos grupės „Naftogaz“ reikalavimu, kad būtų galima atlyginti už konfiskuotą turtą, Norvegija Arktyje sulaikė Rusijos kruizinį laivą, trečiadienį pranešė bendrovė.
Išplatintame pranešime „Naftogaz“ nurodė, kad remdamiesi Norvegijos teismo nurodymu pareigūnai Svalbardo salyne sulaikė laivą „Professor Molčanov“. Norvegijos laikraštis „Aftenposten“ citavo Svalbardo policijos pareigūną, patvirtinusį šią informaciją.
Sulaikymu siekiama įgyvendinti arbitražo sprendimą, kuriuo Rusijai nurodyta sumokėti apie 4,2 mlrd. dolerių (3,5 mlrd. eurų) grupei „Naftogaz“ už neteisėtą turto konfiskavimą po to, kai 2014 metais Maskva aneksavo Krymo pusiasalį.
Laikinai bendrovės vadovo pareigas einantis Serhijus Fedorenka Norvegijos žingsnį pavadino „dar vienu svarbiu žingsniu atkuriant teisingumą“ dėl konfiskuoto turto.
„Mes ir toliau sieksime Rusijos turto visame pasaulyje, kol „Naftogaz“ ir kitoms „Naftogaz“ grupės įmonėms priteista kompensacija bus visiškai išmokėta“, – sakė jis.
Laivų stebėjimo svetainė „VesselFinder“ nurodė, kad „Professor Molčanov“ buvo išmetęs inkarą prie kasyklų gyvenvietės Barencburgo.
Po Zelenskio perspėjimo – pokyčiai Rusijos danguje: oro linijos pradėjo atšaukinėti skrydžius
Ukraina gavo informacijos, kad keletas tarptautinių oro linijų jau pradėjo atšaukinėti skrydžius į Rusijos Federacijos oro uostus, savo vakariniame kreipimesi pasakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Gauname pranešimų, kad po to, kai paskelbėme apie objektyviai Rusijos oro erdvėje egzistuojančią dronų grėsmę, pirmosios oro linijos pradėjo atšaukinėti skrydžius į Rusijos oro uostus. Tai teisingas ir visiškai logiškas atsakas į realią padėtį – į viską, kas vyksta dėl karo, kurį Putinas atsisako baigti. Turime apsaugoti žmonių gyvybes“, – pažymėjo Ukrainos vadovas.
V. Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina oficialiai informavo tarptautines organizacijas ir partnerius apie tikrąją padėtį Rusijos oro erdvėje.
Kaip jau buvo pranešta, rugsėjo 1 d. Ukrainos prezidentas įspėjo oro linijas, kad Rusijos oro erdvė tampa pavojinga.
Rugsėjo 2 d. užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Ukraina oficialiai informavo Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO), jog dėl padidėjusios karinės veiklos Rusijos oro erdvė yra pavojinga civilinei aviacijai ir paragino oro linijas jos vengti.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
akis už akį, dantis už dantį
Rusijos smūgis Kyjivui: daugiabutį apėmė liepsnos, evakuoti gyventojai
Kyjivo Holosijivo rajone užfiksuotas smūgis į 9 aukštų gyvenamąjį namą, kilo gaisras.
Apie tai „Telegram“ platformoje paskelbė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
„Holosijivo rajone, pataikius į 9 aukštų gyvenamąjį namą, kilo gaisras, apėmęs aukštus nuo ketvirtojo iki devintojo“, – nurodė V. Klyčko.
Į įvykio vietą vyksta skubiosios tarnybos.
Vėliau V. Klyčko „Telegram“ pranešė, kad Holosijivo rajone esančiame gyvenamajame name, kuriame po smūgio kilo gaisras, devintajame aukšte yra sugriovimų. Iš pastato evakuota 15 žmonių.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, per Rusijos ataką Kyjive nukentėjo šeši žmonės.