Putinas pagrasino Europai: „Tai reiškia karą su Rusija“
Europos šalių karių įvedimas į Ukrainos teritoriją reikštų karą su Rusija, pareiškė Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas.
Zelenskis pagrasino Rusijai: „Ukraina yra pajėgi“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagrasino Rusijai dėl jos planų nutraukinėti elektrą Ukrainoje, rašo UNIAN.
Iš Kremliaus – nauja žinutė dėl derybų su Ukraina
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija tikisi, jog artimiausioje ateityje su Ukraina ir JAV galės surengti trišales derybas, rašo TASS.
Per Rusijos ataką Kyjive sužeista 12 žmonių, du žuvo
Naujausiais duomenimis, per Rusijos ataką Kyjive sužeista 12 žmonių, tarp jų 12-metis vaikas, platformoje „Telegram“ pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
„Tarp per šio ryto priešo ataką sostinėje sužeistų žmonių yra 12-metis vaikas. Iš viso sužeista 12 žmonių. Septyni sužeistieji, įskaitant berniuką, šiuo metu gydomi miesto ligoninėse“, – rašė V. Klyčko, kurį cituoja „Ukrinform“.
Kaip skelbta anksčiau, du žmonės Kyjive mirė nuo sužalojimų, patirtų per šiandien Rusijos pajėgų surengtą ataką prieš vietos degalines.
Rugsėjo 11 d. Rusijos pajėgos atakavo dvi degalines Kyjive – vieną kairiajame, kitą dešiniajame Dnipro krante.
Budanovas pagrasino Rusijai: „Jei nenutrauks karo, smūgiai bus galingesni“
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad realiausia karo užbaigimo galimybė yra nutraukti karo veiksmus ties pačia fronto linija, kai tik bus pasiekti susitarimai, rašoma UNIAN.
Pasak jo, Kyjivas yra pasirengęs bet kurią akimirką nutraukti ugnį, tačiau nesutiks su Rusijos ultimatumu ir teisiškai nepripažins okupuotų teritorijų atsisakymo. Be to, Ukrainai reikia saugumo garantijų.
K. Budanovas taip pat perspėjo, kad jei Rusija nenutrauks karo, Ukrainos smūgiai jos teritorijoje taps gilesni ir galingesni.
Ukrainos KDC: dronai atakavo chemijos gamyklą Rusijos Permės krašte
Bepiločiai orlaiviai atakavo chemijos gamyklą Rusijos Permės krašte.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka paskelbė atitinkamą vaizdo įrašą „Telegram“ platformoje.
„Tai chemijos gamykla Permės krašte, kuri taip pat gamina sprogmenis, naudojamus Rusijos koviniuose lėktuvuose“, – teigiama įraše.
Pasak ankstesnių pranešimų, Rusijos bendrovė „Ozon“ patvirtino, kad naktį į rugsėjo 11-ąją dronai atakavo jos logistikos centrą Saratovo mieste.
Nuo Maskvos plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį Ukrainoje žuvo daugiau nei pusė milijono Rusijos karių, penktadienį pareiškė vienas aukšto rango Jungtinės Karalystės (JK) kariškis.
Šie žuvusieji yra dalis iš 1,5 mln. Rusijos pajėgų aukų per karą Ukrainoje, sako JK ginkluotųjų pajėgų gynybos štabo viršininkas Richardas Knightonas (Ričardas Naitonas).
JK pateikti skaičiai apytiksliai sutampa su Ukrainos kariuomenės skelbiamais duomenimis. Rusijos pareigūnai komentarų dar nepateikė.
Didesnė Rusijos kariuomenė sunkiai skinasi kelią mūšio lauke. Vakarų pareigūnai ir analitikai teigia, kad Rusijos puolimo tempas šiais metais gerokai sulėtėjo.
Rusijos ginkluotosios pajėgos taip pat neteko „milžiniško“ kiekio karinės technikos, žurnalistams sakė R. Knightonas. Tai apima daugiau nei 10 tūkst. šarvuočių ir kitų transporto priemonių, arti 3 tūkst. oro gynybos ir artilerijos sistemų bei daugiau nei 370 lėktuvų ir sraigtasparnių, teigė R. Knightonas.
Apie Ukrainos nuostolius jis nekalbėjo.
Nei Maskva, nei Kyjivas reguliariai neteikia informacijos apie savo nuostolius mūšio lauke.
Rusijos dronai taikosi į Kyjivo degalines
Rusijos dronai penktadienį antrą dieną iš eilės taikėsi į pakelės degalines Kyjive. Ukrainos pareigūnų teigimu, taip siekiama sukelti paniką civiliams gyventojams.
Atakos kliudė dvi „Ukrnafta“ degalines, vienoje iš jų du žmonės žuvo ir šeši buvo sužeisti, pranešė prokuratūra.
Rusijos smūgiai miesto degalinėms pastaraisiais mėnesiais suintensyvėjo, daugiausia regionuose prie fronto linijos rytų ir pietų Ukrainoje.
Tai yra kampanijos, kuria siekiama sutrikdyti civilių gyvenimą ir susilpninti kovinę dvasią, dalis. Ši kampanija taip pat apima išpuolius prieš maisto paskirstymo centrus, dėl kurių Ukrainos sostinėje ištuštėja kai kurios prekybos centrų lentynos.
„Rusija sistemiškai puola vietas, kuriose, kaip žino, žmonės leidžia laiką gyvendami savo kasdienį gyvenimą, taip siekdama maksimaliai padidinti aukų skaičių, pasėti baimę ir daryti spaudimą Ukrainos visuomenei“, – ketvirtadienio vakarą socialiniame tinkle „X“ rašė užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Pareigūnai paragino gyventojus oro pavojaus signalų metu neužsibūti prie degalinių ir kitos neapsaugotos infrastruktūros.
Ukraina skubiai bando pagerinti savo oro gynybą, Rusijos invazijai tęsiantis jau penktus metus, ir ketvirtadienį sulaukė pažadų dėl didesnės Kanados paramos.
Centrinėje Ukrainoje žuvo 5 žmonės
Pavlohradas, esantis centrinėje Ukrainos dalyje, penktadienį paskelbė oficialią gedulo dieną dėl penkių gyventojų, kuriuos išvakarėse vidury dienos netoli prekybos centrų pražudė Rusijos dronai.
Išpuolio metu taip pat buvo sužeisti 67 žmonės, socialiniame tinkle „X“ pranešė A. Sybiha.
Pietiniame Zaporižios mieste per naktinį Rusijos drono išpuolį buvo sužeista 32 metų moteris ir jos 10 metų sūnus, pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. Dronai pataikė į devynių aukštų daugiabutį ir prekybos centrą, nurodė tarnyba.
Pastangas užgesinti gaisrus lėtino nuolatinė pakartotinių smūgių grėsmė, vertusi ugniagesius nutraukti darbą ir ieškoti prieglobsčio, pridūrė tarnyba.
Rusija teigia sustabdžiusi 777 Ukrainos dronus
Ukraina tuo tarpu išplėtė savo tolimojo nuotolio dronų kampaniją giliai į Rusijos teritoriją, o tai sekina oro gynybą didžiulėje jos kaimynės teritorijoje.
Ketvirtadienį šalies kariuomenė pranešė smogusi naftos perdirbimo gamyklai Sibire, esančiai už daugiau nei 3 tūkst. kilometrų, Kyjivui bandant pakenkti gyvybiškai svarbiam Rusijos naftos sektoriui. Šie smūgiai sukėlė degalų trūkumą Rusijoje, kuri yra viena didžiausių energijos gamintojų pasaulyje.
Rusijos naftos produktų eksportas rugpjūtį pasiekė rekordines žemumas, o Maskva importuoja degalus iš Pietų Korėjos ir Indijos, teigiama Energijos ir švaraus oro tyrimų centro ataskaitoje.
„Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo pajėgumams pakeitė situaciją kadaise didžiausioje pasaulyje naftos produktų eksportuotojoje, kuri pradėjo importuoti degalus, o importas rugpjūtį išaugo iki rekordinio lygio“, – ketvirtadienį pranešė Suomijoje registruota ne pelno siekianti organizacija.
Ukraina naktį į penktadienį surengė didžiulį puolimą, o Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad oro gynyba perėmė 777 Ukrainos dronus virš 16 Rusijos regionų, taip pat okupuotame Kryme bei Azovo ir Kaspijos jūrų vandenyse.
Tulos srityje, esančioje į pietus nuo Maskvos, per Ukrainos drono ataką naktį žuvo du žmonės ir dar trys buvo sužeisti, penktadienį pranešė vietos pareigūnai.
Ukrainos drono smūgis naktį sukėlė gaisrą Saratovo naftos perdirbimo gamykloje Rusijos pietvakariuose, penktadienį pranešė nepriklausomas Rusijos internetinis leidinys „Astra“. Kyjivas ne kartą taikėsi į šią gamyklą, kuriai vėliausią kartą buvo smogta rugpjūčio pradžioje.
Didelė internetinė parduotuvė „Ozon“ pranešė, kad jos logistikos centrui tame pačiame mieste smogė ir gaisrą sukėlė Ukrainos dronas, tačiau apie nukentėjusiuosius nepranešama. „Ozon“ yra „Wildberries“, į kurios objektus Ukraina taip pat taikėsi, konkurentė.
Ukrainai – galingas pastiprinimas: ES siunčia milijardinę paramą
Europos Komisija (EK) patvirtino naują 6,1 mlrd. eurų paramos paketą Ukrainai, į kurį įtrauktas oro gynybos sistemoms „Patriot“ skirtų PAC-3 perimančiųjų raketų pirkimas. Apie tai penktadienį per spaudos konferenciją Briuselyje pranešė už gynybą ir kosmosą atsakingas EK narys Andrius Kubilius.
Ekspertas: Rusija siūlo eksportui mūšio sąlygomis išbandytus dronus ir raketas
Rusija paverčia kare su Ukraina įgytą pramoninę ir operacinę patirtį vis konkurencingesniu gynybos produktų eksporto portfeliu, sakoma Hadsono instituto vyresniojo bendradarbio Cano Kasapoglu analitinėje apžvalgoje apie padėtį Rusijos ir Ukrainos kare.
„Rusija paverčia Ukrainoje įgytą pramoninę ir operacinę patirtį – įskaitant masinės gamybos nebrangius šaudmenis, sparnuotųjų raketų ir dronų hibridus bei mišrių smūgių, naudojamų per masines atakas, paketus – vis konkurencingesniu gynybos eksporto portfeliu“, – parašė ekspertas.
Rusija pristatė kai kuriuos eksportui skirtus savo gaminius rugsėjo 8–10 d. Egipte vykusioje tarptautinėje aviacijos parodoje „El Alamein“.
„Rusija nusiuntė į Egiptą mūšiuose išbandytus dronus ir raketas, siekdama reklamuoti juos eksportui“, – teigė C. Kasapoglu.
Vienas iš pavyzdžių – eksportui skirta sparnuotosios raketos ir drono hibrido „Banderol“ versija. Rusija taip pat pademonstravo skraidančius šaudmenis „Dan-T“. Raketos „Banderol“ pagrindu sukurtas įrenginys „Dan-T“ su turboreaktyviniu varikliu sveria iki 272 kg, jo veikimo nuotolis siekia apie 450 kilometrų. Jis gali būti paleidžiamas tiek nuo fiksuoto sparno dronų, tiek iš sraigtasparnių, visų pirma Mi-28 modifikacijų. „Banderol“ gamina akcinė bendrovė „Kronstadt“, taip pat gaminanti ir žvalgybinius kovinius dronus „Orion“. Rusija slapta pradėjo bandyti šią sistemą 2024 m. Pirmą kartą jos panaudojimas prieš Ukrainą užregistruotas 2025 m. pavasarį, kai Ukrainos žvalgyba pagal nuolaužas atkūrė šį hibridinį ginklą.
Eksperto teigimu, „Banderol“ primena sumažintą raketos Ch-101 versiją: pasižymi išskleidžiamais sparnais ir forma, mažinančia radiolokacinį matomumą. „Banderol“ sudaro kiniškas turboreaktyvinis variklis „Swiwin“ bei inercinė navigacijos sistema, Amerikos, Europos ir Japonijos elektronika bei rusiška antena „Kometa-8“. Šio ginklo kaina svyruoja nuo 50 tūkst. iki 150 tūkst. JAV dolerių, kai tuo metu Ch-101 atsieina maždaug 2 mln. dolerių, o „Iskander-K“ – 1,5 mln. dolerių. „Banderol“ išvysto maždaug 595 km/val. greitį, nuskrieja 500 km atstumą ir neša 113 kg sveriančią didelės galios skeveldrinę kovinę galvutę.
Pasak C. Kasapoglu, Ukrainos kariuomenė ieško perėmimo priemonių kovai su „Banderol“, įskaitant dronų technologijų grupės „Wild Hornets“ gaminius.
Rusijos gynybos pramonė Egipte pademonstravo ir eksportui skirtą drono „Lancet“ versiją „Lancet-E“. Ši sistema aprūpinta maždaug 2,7 kg ir 4,5 kg svorio kovinėmis galvutėmis. Bazinis „Lancet“ modelis pasižymi maždaug 40 km veikimo nuotoliu, o jo konstrukcijoje naudojama nemažai Vakarų gamybos komponentų.
Liepą Rusija planavo per mėnesį pagaminti po 120 raketų „Banderol“, tačiau gamykla dar nebuvo pasiekusi numatyto gamybos tempo. Rugpjūtį Ukrainos vyriausioji žvalgybos valdyba pranešė, kad Rusija pajėgi per mėnesį pagaminti iki 80 raketų „Banderol“.
Briuselyje įvyko pirmasis ES ir Ukrainos dronų aljanso susitikimas
Devynios Ukrainos gynybos įmonės ir devynios Europos Sąjungos (ES) bendrovės penktadienį susirinko Briuselyje į pirmąjį Bendrijos ir Kyjivo dronų aljanso susitikimą, pranešė „The Kyiv Independent“.
Dronų aljansą Europos Komisija (EK) paskelbė šių metų liepą gynybos pramonės forume Kyjive. Jis suburia pagrindinius pramonės partnerius, kurių misija – plėtoti dronų pramonę visoje Europoje ir Ukrainoje.
ES gynybos komisaras Andrius Kubilius pramonės susitikimo pradžioje paaiškino, kad Europa turi mokytis iš Ukrainos kovoti dronų kare, o mainais gali pasiūlyti Kyjivui „puikias gynybos technologijas ir žemyno mastą“.
Tarp dalyvaujančių įmonių yra Bavarijos „Quantum Systems“. Jos viceprezidentas Matthias Lehna nuomonės straipsnyje, kuriuo pasidalijo su „The Kyiv Independent“, teigė, kad aljansas „nėra simbolinis gestas“.
„Jo steigėjai – devynios ES įmonės ir devynios Ukrainos įmonės – sudaro apgalvotą struktūrą“, kuri „formuos visos pramonės strateginę viziją ir prioritetus – nuo techninių standartų iki bendros gamybos programų“, sakė M. Lehna.
A. Kubilius įvardijo šešis prioritetus, kuriuos turi įgyvendinti Dronų aljansas, įskaitant ES ir Ukrainos bendrų įmonių kūrimo paspartinimą, taip pat prototipų testavimą ir kūrimą.
Ukraina skelbia apie naują ginklą: smūgiai Rusijai gali būti suduoti jau netrukus
Ukraina jau artimiausiomis savaitėmis gali pradėti smūgiuoti Rusijai naujomis taktinėmis balistinėmis raketomis FP-7, pareiškė šiuos ginklus kuriančios bendrovės „Fire Point“ generalinė direktorė Iryna Terech.
Pasak jos, FP-7, galinti pasiekti taikinius iki 200 km atstumu ir gabenti iki 150 kg kovinę galvutę, sėkmingai įveikė du bandymų etapus ir dabar ruošiama koviniam panaudojimui.
„Kalbame apie savaites, o ne mėnesius“, – sakė I. Terech, kurios žodžius cituoja UNIAN.
FP-7 yra nuo žemės paleidžiama sistema, kurios reaktyvinio sviedinio maksimalus skrydžio greitis siekia 1500 m/s. „Fire Point“ įkūrėjas ir vyriausiasis konstruktorius Denysas Štilermanas šią raketą yra lyginęs su amerikietiška ATACMS sistema.
Pasak I. Terech, dar viena bendrovės kuriama raketa – tolimojo nuotolio FP-9, kurios veikimo nuotolis siekia iki 850 km, – šiuo metu atlieka skrydžio bandymus.
Dėl didelio jos veikimo nuotolio raketos neįmanoma išbandyti Ukrainos teritorijoje, todėl kitas bandymų etapas iš esmės gali tapti koviniu panaudojimu prieš taikinius Rusijos teritorijoje, teigė kūrėjų atstovė.
Birželį D. Štilermanas teigė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau rudenį gali pradėti pirmuosius smūgius ukrainietiškomis balistinėmis raketomis Maskvai.
Pasak jo, bendrovė tuomet vykdė baigiamąjį naujos tolimojo nuotolio raketos bandymų etapą, o po bandymų „prasidės skrydžiai į Rusijos teritoriją“.
Rusija griebiasi „teroro prieš civilius gyventojus“: smogia Kyjivo degalinėms
Anksti ryte Rusijos dronas Kyjive smogė degalinei, dėl to du žmonės žuvo, dar keturis teko hospitalizuoti, penktadienį pranešė miesto meras.
Ukrainos sostinėje vis labiau baiminamasi, kad Maskva pradėjo naują kampaniją, nusitaikydama į Kyjive veikiančias degalines – tai taktika, kurią Rusijos kariai jau seniai naudoja rajonuose, esančiuose arčiau fronto linijos.
„Šiandien ryte įvykusio išpuolio prieš Kyjivo degalinę metu žuvo du žmonės“, – socialiniuose tinkluose pranešė meras Vitalijus Kličko.
Avarinės tarnybos paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti sudegęs, po drono atakos teberūkstantis degalinės kiemas.
Ukrainos naftos milžinė „Ukrnafta“ pranešė, kad penktadienį ryte vienu metu buvo smogta dviems jos degalinėms.
„Tai dar vienas tyčinis smūgis civiliniams objektams, kurie aprūpina žmones degalais ir būtiniausiomis prekėmis“, – socialiniuose tinkluose rašė įmonės generalinis direktorius Bogdanas Kukura.
„Tokie išpuoliai jokio karinio tikslo neturi. Tai yra teroras prieš civilius gyventojus“, – pridūrė jis.
Šie smūgiai degalinėms buvo suduoti po to, kai Rusija keletą savaičių bombardavo Kyjivą greitesniais naujo tipo reaktyviniais dronais, be kita ko taikydamasi į logistikos centrus, sandėlius ir komercines tiekimo grandines.
Šie aparatai skrieja iki 600 kilometrų per valandą greičiu, todėl Ukrainos oro gynybos pajėgoms juos sunkiau numušti.
„Pagrindinis šių smūgių tikslas – paralyžiuoti ekonominę veiklą ir itin apsunkinti bet kokių prekių pristatymą“, – vietos televizijai sakė Kyjivo Euroatlantinio bendradarbiavimo instituto karinis ekspertas Igoris Kozyjus.
Sikorskis atvyko į Kyjivą
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis penktadienį su neskelbtu vizitu atvyko į Kijevą. Apie vizitą jis pranešė tinkle „X“.
„Labas rytas iš Kyjivo“, – rašė Sikorskis ir paskelbė nuotrauką iš Ukrainos sostinės geležinkelio stoties.
Vizito programa kol kas nežinoma. Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas naujienų agentūrai PAP sakė, kad vizitas yra paramos Ukrainai ženklas.
„Tai paramos kovojančiai Ukrainai ženklas. Kuo stipriau Rusija puola, tuo stipriau reikia remti Ukrainą“, – pabrėžė atstovas.
Penktadienio rytą Kyjive, kai R. Sikorski jau buvo mieste, iš pradžių buvo paskelbtas geltonas, o vėliau – raudonas oro pavojaus signalas. Geltonas pavojaus lygis reiškia dronų grėsmę, o raudonas – raketų smūgio pavojų.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 138 rusų dronus
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 138 dronus, kuriais Rusija nuo ketvirtadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo ketvirtadienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido 161 droną, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“, S8000 „Banderol“ bei imitacinius bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, numušti/neutralizuoti 138 dronai.
19 vietų registruoti smūgiai, trijose – numuštų dronų nuolaužos.
Kanada rengia naujas sankcijas Rusijai
Kanada rengia naują sankcijų paketą, kuris turėtų apsunkinti Rusijai naujų balistinių raketų gamybą. Tai pareiškė Kanados ministras pirmininkas Markas Carney‘is bendroje spaudos konferencijoje su Volodymyru Zelenskiu Kalgaryje.
„Šiuo metu rengiame naują sankcijų Rusijai paketą, kuris sutelktas į balistines raketas ir su jomis susijusias atsargines dalis. Be to, nuolat atnaujiname sankcijas prieš šešėlinį laivyną, finansų sektorių ir visus, kurie padeda Rusijai“, – pabrėžė sakė M. Carney‘is.
Jis patikino, kad Kanada „nelauks ateinančių mėnesių rezultatų, o imsis veiksmų kuo greičiau“.
„Yra keletas iniciatyvų dėl paliaubų, ir mes padarysime viską, kad jas paremtume“, – kalbėjo Kanados premjeras.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ketvirtadienį atvyko į Kanadą su trijų dienų vizitu. Vizito metu pasirašyta virtinė dvišalių dokumentų, tarp jų – deklaracija dėl šimtmečio partnerystės.
Rusiją supurtė atakų banga, gyventojai pratrūko keiksmais: „Ir čia b*** prasidėjo“
Rugsėjo 11-osios naktį buvo atakuoti keli Rusijos miestai – Kaspijskas, Samara ir Volgogradas. Pranešama, kad taikiniais tapo naftos perdirbimo gamykla ir uostas, skelbia OSINT šaltiniai.
Pranešama, kad Volgogradas buvo atakuotas raketomis – apie tai pasakojo ir įvykio liudininkai.
Vaizdo įraše iš Volgogrado girdėti, kaip rusai keikiasi virš galvų zvimbiant dronui, o netrukus pasigirsta sprogimas.
Socialinių tinklų grupėse savo ruožtu pranešta apie ataką prieš Volgogrado naftos perdirbimo gamyklą.
Regiono gubernatorius Andrejus Bočiarovas savo „Telegram“ kanale patvirtino, kad vienos pramonės įmonės teritorijoje pietinėje Volgogrado dalyje buvo rasta nuolaužų. Įvykio vietoje dirba specialiosios tarnybos, šalinami atakos padariniai.
Pranešama, kad Kaspijske dronais buvo atakuotas uostas.
Ankstų rytą miesto administracija savo „Telegram“ kanale paskelbė tik rekomendacijas, kaip elgtis dronų atakų metu. Daugiau informacijos kol kas nepateikiama.
Naktį oficialiame miesto „Telegram“ kanale Samaros gyventojai buvo įspėti apie dronų grėsmę ir paraginti būti atsargūs. Kitų oficialių pareiškimų kol kas nebuvo.
Tačiau gyventojai viešuose kanaluose pranešė girdėję sprogimus. Taip pat skelbiama apie veikiančias oro gynybos sistemas.
Be to, rugsėjo 11-osios naktį dronai atakavo Rusijos Saratovo miestą. Po smūgių užsidegė naftos perdirbimo gamykla ir bendrovės „Ozon“ sandėlis.
Ukraina taip pat pagerino tolimiausio smūgio prieš taikinius Rusijoje rekordą. Kalbama apie galingą FP-1 dronų smūgį Novyj Urengojaus ir Purovsko dujų perdirbimo gamykloms Rusijoje.
Russia's Volgograd, Kaspiysk and Samara under attack: Details pic.twitter.com/zJ77oaJynD
— RBC-Ukraine (@NewsUkraineRBC) September 11, 2026
Putinui senka laikas: ekspertai įvardijo, kokie 3 keliai jam liko
Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau 1659 dienas, nors Vladimiras Putinas tikėjosi jį užbaigti per vieną ar dvi savaites. Dabar Rusijos vadovui lieka vis mažiau laiko ir galimybių pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Apie tai leidinio „The Hill“ skiltyje rašo į atsargą išėjęs JAV karinės žvalgybos karininkas Jonathanas Sweetas ir nacionalinio saugumo ekspertas Markas Tothas.
Kyjivą drebino sprogimai: dronas rėžėsi į gyvenamąjį namą
Rusija rugsėjo 11-osios naktį dronais smogė Kyjivui – buvo pataikyta į gyvenamąjį namą, sužeisti mažiausiai aštuoni žmonės, pranešė pareigūnai.
Ataka prieš Kyjivą surengta Rusijai per naktį paleidus į Ukrainą mažiausiai 66 dronus, tarp jų – daugiau kaip 50 „Shahed“ tipo bepiločių orlaivių, pranešė Ukrainos oro pajėgos. Ukrainos oro gynyba numušė arba neutralizavo 62 dronus, o keturi bepiločiai pataikė į tris vietas.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1490 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 11 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 503 tūkst. 880 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 490 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 341 (+2) priešo tanką, 25 312 (+7) šarvuotų kovos mašinų, 49 516 (+64) artilerijos sistemų, 2 109 (+2) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 622 (+4) oro gynybos sistemas, 441 (+0) karo lėktuvą, 356 (+0) sraigtasparnius, 2 573 (+23) antžemines robotizuotas sistemas, 510 130 (+ 1 925) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 5 103 (+0) sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 147 211 (+590) automobilių ir degalų cisternų, 4 666 (+16) specialiosios įrangos vienetus.
Zelenskis užsiminė apie svarbias naujienas: atskleidė, kada susitiks su Trumpu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad rugsėjo pabaigoje Niujorke planuoja susitikti su JAV vadovu Donaldu Trumpu, Vašingtonui siekiant atgaivinti ilgai įstrigusias derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos.
Putinas atvyko į Indiją, kur vyks karų paženklintas BRICS viršūnių susitikimas
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas penktadienį atvyko į Indijos sostinėje vyksiantį 11 šalių BRICS viršūnių susitikimą, kurio darbotvarkėje pagrindiniai klausimai turėtų būti karas Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje, taip pat ekonominiai iššūkiai.
Indijos diplomatiniai šaltiniai praneša, kad Indijoje planuojama surengti V. Putino ir Irano prezidento Masoudo Pezeshkiano derybas su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi, be to, dvi dienas truksiančio viršūnių susitikimo metu su juo susitikti turėtų ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.
Rusijos naujienų agentūros „RIA Novosti“ transliuotoje medžiagoje buvo matyti, kaip V. Putinas atvyksta į Palamo karinių oro pajėgų bazę Naujajame Delyje, kur jį pasitiko Indijos užsienio reikalų valstybės ministras Kirti Vardhanas Singhas.
Kinijos lyderis Xi Jinpingas Indijoje lankysis pirmąsyk nuo 2019 m. ir jo vizitas taps didžiausiu žingsniu link šiltesnių šių dviejų tarpusavyje konkuruojančių kaimynių santykių, žengtu praėjus šešeriems metams po kruvino karinio susirėmimo prie ginčytinos Himalajų sienos.
Pastaruoju metu santykiai tarp šių branduoliniu ginklu ginkluotų Azijos milžinų vėl šyla – palaipsniui atnaujinami skrydžiai, išduodamos vizos, palaikomi aukšto lygio ryšiai.
Tačiau gilus šalių nepasitikėjimas viena kita niekur nedingo, o santykius tebeslegia nesutarimai dėl sienos, didėjantis prekybos deficitas ir strateginė konkurencija.
Lūžio linija
Naujojo Delio gatvėse iškabinti atvykstančius šalių lyderius pasitinkantys besišypsančio N. Modžio plakatai, visoje sostinėje dislokuotos gausios saugumo pajėgos, o centriniuose rajonuose smarkiai ribojamas eismas. Delio policija ragina žmones būti kantriems ir laikytis jos nurodymų.
BRICS buvo įkurta 2009 m. kaip forumas, skirtas didžiausioms besivystančioms ekonomikoms, siekiančioms didesnės įtakos institucijose, kuriose pagrindinį vaidmenį atlieka Vakarų valstybės.
Nuo to laiko organizacija augo ir dabar jos nariais taip pat yra Iranas, Saudo Arabija bei Jungtiniai Arabų Emyratai – trys valstybės, kurių pozicijos vasario mėnesį JAV ir Izraelio pradėto karo atžvilgiu smarkiai skiriasi.
„Persijos įlankos konfliktas taps pagrindine šio BRICS viršūnių susitikimo lūžio linija“, – teigė Harshas V. Pant iš Indijos fondo „Observer Research Foundation“.
„BRICS plėtra, kuri dar pernai buvo laikoma pasiekimu, šiandien atrodo kaip didelė kliūtis BRICS kelyje“, – sakė H. Pantas.
M. Pezeshkianas Indijoje lankysis pirmą karto nuo to laiko, kai tapo Irano prezidentu, todėl susitikimo darbotvarkėje daug dėmesio bus skiriama ir Artimųjų Rytų konfliktui.
„Karas Irane taps rimtu (išaugusios) grupės vienybės išbandymu“, – teigė bendrovės „Capital Economics“ atstovė Shilan Shah, atkreipdama dėmesį į tai, kad gegužę Naujajame Delyje susitikę BRICS užsienio reikalų ministrai nesugebėjo susitarti dėl bendros deklaracijos teksto.
Indija palaiko draugiškus santykius su Iranu ir Izraeliu, tačiau taip pat stengiasi išlaikyti pusiausvyrą savo santykiuose su Vašingtonu.
Energetinę krizę, kurią sukėlė karas su Iranu, Indija iš dalies įveikė atsisukdama į Rusiją – vieną iš svarbiausių savo strateginių partnerių, kuri, karui su Ukraina tęsiantis, pastaraisiais metais tapo prieštaringiausia jos kuro tiekėja.
V. Putinas paskutinį kartą Indijoje lankėsi 2025 m. gruodį, tačiau šį mėnesį jiedu su N. Modžiu susitiko Kirgizijos sostinėje Biškeke
Šį mėnesį Kyjive lankėsi Indijos užsienio reikalų ministras Subrahmanyamas Jaishankaras, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad yra „dėkingas Indijai už jos ryžtą užbaigti šį neteisingą karą“.
Rusiją naktį talžė dronai: smogė Saratovui, užsiliepsnojo naftos perdirbimo gamykla
Naktį bepiločiai atakavo Rusijos Saratovą, o vietos naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras. Apie tai praneša Rusijos „Telegram“ kanalai.
Apie 2 val. Saratovo srities gubernatorius Romanas Busarginas paskelbė apie regione kilusią bepiločių orlaivių atakos grėsmę.
„Iš Gynybos ministerijos gauta informacija apie bepiločių orlaivių keliamą grėsmę. Vietose, kuriose gali kilti pavojus, gali būti įjungtos perspėjimo sistemos. Visos skubiosios tarnybos yra visiškai pasirengusios“, – teigė jis.
„Astra“ duomenimis, Saratovo naftos perdirbimo gamykla anksčiau buvo atakuota mažiausiai 16 kartų.
„Telegram“ kanalas „Exilenova+“ taip pat pranešė, kad Saratove dėl dronų atakos kilo gaisras Rusijos elektroninės prekybos platformos „Ozon“ sandėlyje. Kol kas atakos padariniai ten nėra žinomi.
Be to, sprogimai nugriaudėjo Saratovo srities Engelse.
Tuo pat metu per bepiločių atakas Rusijos pasienio Belgorodo srityje žuvo vienas žmogus, dar septyni buvo sužeisti, pranešė vietos valdžia, kurią cituoja „Reuters“.
Vienas vyras žuvo sprogus bepiločiui nenurodytame objekte Novyj Oskolo mieste, esančiame į rytus nuo Belgorodo. Dar penki žmonės buvo sužeisti įvairiose gyvenvietėse.
„Dar vienas vyras žuvo bepiločiui pataikius į jo automobilį Šebekine, esančiame visai šalia Ukrainos sienos. Automobiliu važiavusi moteris buvo sužeista“, – rašoma publikacijoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
instagram evasun_shine13
telegram eva_sunrose
nauja fotosesija: Ieva, sėdinti valtyje, apsupta gėlių
Medvedevas pagrasino Lietuvai: „Joks NATO 5 straipsnis nepadės“
Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas penktadienį pasisakė karo prieš Ukrainą tema.
Komentuodamas jis, kaip įprasta, pažėrė daugybę nepagrįstų teiginių apie Vakarus, Ukrainą, apkaltino Ukrainą meluojant dėl padėties kare.
D. Medvedevas pareiškė, kad Rusijai „visiškai nereikia mobilizacijos“. Pranešimus apie galimą mobilizaciją Rusijoje jis pavadino „nesąmonėmis“ ir provokacija. Nesąmonėmis jis taip pat pavadino perspėjimus, kad Rusija ruošiasi pulti Europą.
Savo pasisakyme D. Medvedevas skyrė dėmesio ir Lietuvai.
„Lietuva veltui svarsto galimybę savo teritorijoje dislokuoti branduolinius ginklus – jei kas nors atsitiktų, niekas jų negins. <...> Karo konflikto atveju Lietuva išnyks iš pasaulio žemėlapio, ir joks NATO 5 straipsnis nepadės“, – TASS cituoja jį.
Kremlius pagrasino Lietuvai branduoliniu ginklu
Anksčiau penktadienį Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Lietuvos teritorija „atsidurs Rusijos branduolinių ginklų taikiklyje“, jei šalis leis sąjungininkams dislokuoti savo teritorijoje branduolinius ginklus, pranešė naujienų portalas „European Pravda“.
Kremliaus spaudos atstovas pakomentavo Lietuvos Seimo planus žiemą priimti Konstitucijos pataisą, iš jos išbraukiant nuostatą, draudžiančią šalies teritorijoje dislokuoti masinio naikinimo ginklus.
D. Peskovas pareiškė, kad toks sprendimas taptų „labai rimtu žingsniu eskalacijos link“.
„Jei [Lietuvos] teritorijoje bus į mus nutaikytų branduolinių ginklų, tai, atitinkamai, ir šios šalies teritorija atsidurs mūsų branduolinių ginklų taikiklyje“, – sakė jis.
ELTA primena, kad Lietuvos Seimas rudens sesijoje ketina apsispręsti dėl siūlymo išbraukti 137-ąjį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą.
137-asis Konstitucijos straipsnis numato, kad šalies teritorijoje negali būti tiek masinio naikinimo ginklų, tiek užsienio valstybių karinių bazių – tai reiškia absoliutų draudimą, ši nuostata taikoma nepriklausomai nuo NATO kolektyvinės gynybos poreikių ar Rusijos agresijos grėsmės.
Tai taip pat reiškia, jog Lietuvoje dabar branduoliniai ginklai negali būti dislokuoti net ir tuo atveju, jei tai būtų vertinama kaip būtina NATO atgrasymo sistemos dalis arba jeigu to reikėtų Lietuvos bei sąjungininkų gynybai.
Taigi siūlomu pakeitimu būtų pašalintas iš anksto nustatytas konstitucinis apribojimas Lietuvai, kilus agresijos grėsmei ar agresijos atveju, pasinaudoti visu NATO atgrasymo potencialu, įskaitant ir branduolinį ginklą.
Lietuvoje diskusijos šia tema prasidėjo Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) pranešus apie svarstymus dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose NATO rytinio sparno Europos valstybėse.