Zelenskis: europiečiai negali įgyvendinti to, ką pažadėjo
Rengiantis žiemai, visoje šalyje vykdomi darbai 245 energetikos objektuose, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis pranešė „Facebook“ po pasitarimo su vyriausybe ir regionų atstovais dėl situacijos energetikos sektoriuje, rašo „Ukrinform“.
Lūžis fronte: Rusija įstrigo
Rusijos kariuomenė kovo mėnesį pirmą kartą per pustrečių metų Ukrainos fronto linijoje nepasiekė jokių teritorinių laimėjimų, parodė naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė.
„Neišvengiama pergalė“ subliuško: Ukraina ir toliau smogia Rusijai
Ukrainos gynybos pajėgų kariniai laimėjimai paneigia mitą apie neišvengiamą Rusijos pergalę, teigiama „Atlantic Council“ analizėje.
Autorė, Demokratijos ir vystymosi instituto „PolitA“ prezidentė Jekaterina Odarčenko, rašo, kad penktaisiais karo metais Kremliaus pareigūnai toliau bando įtikinti pasaulį Maskvos „neišvengiama pergale“. Tačiau taip jie tik siekia priversti Ukrainą nutraukti pasipriešinimą, o partnerius – nustoti teikti pagalbą.
Truskas: Trumpo ir Orbano pareiškimai – Putino svajonė
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pastaruosius JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano pareiškimus ir veiksmus pavadino „Putino svajonių planu“.
Savo įraše platformoje „X“ D. Tuskas komentavo pastarojo meto aktualijas.
„NATO iširimo grėsmė, sankcijų Rusijai sušvelninimas, didžiulė energetikos krizė Europoje, pagalbos Ukrainai sustabdymas ir Orbano blokuojama paskola Kyjivui – visa tai atrodo kaip Putino svajonių planas“, – rašė Lenkijos ministras pirmininkas.
Kaip skelbta, JAV prezidentas šią savaitę pareiškė rimtai svarstantis galimybę pasitraukti iš NATO, mat sąjungininkės neprisidėjo prie amerikiečių karinių veiksmų prieš Iraną.
Be to, kaip rašė naujienų agentūra „Ukrinfrom“, JAV nuolatinis atstovas prie NATO Matthew Whitakeris pareiškė, kad D. Trumpas šiuo metu peržiūri JAV paramą europiečių pastangoms padėti Ukrainai.
Po keleto dienų sprogus numuštiems rusų dronams, Ukrainoje žuvo penki žmonės
Pastarosiomis dienomis Ukrainoje žuvo penki žmonės, kuriuos pražudė pavėluotai sprogę numušti, bet nesunaikinti Rusijos dronai.
Apie tai platformoje „Facebook“ pranešė gynybos ministro patarėjas Serhijus Beskriostnovas pravarde „Flash“.
Pasak jo, „pastarosiomis dienomis įvairiuose šalies regionuose numušti, bet po kritimo nesugadinti dronai „Shahed“ po kurio laiko sprogo. Žuvo penki žmonės – vietiniai gyventojai, atvykę į vietas, kuriose tie dronai nukrito.“
S. Beskriostnovas pažymėjo, kad šių uždelstų sprogimų priežastys kol kas nėra žinomos.
Jis paragino žmones nesiartinti prie dronų nuolaužų, net jei aparatas nukritęs susprogo.
Jis taip pat paprašė Ukrainos policijos ir Valstybinės gelbėjimo tarnybos atsižvelgti į šią informaciją.
Balandžio 1 d. Čerkasų srities Zolotonošos rajone sprogus rusiškam nepilotuojamajam orlaiviui žuvo keturi žmonės.
Pasak regioninės prokuratūros, žuvusieji į tą vietą, kur nukrito dronas, buvo atėję iš smalsumo.
Ukrainos karinių oro pajėgų duomenys: Rusija kovą paleido rekordiškai daug dronų
Rusija į Ukrainą kovo mėnesį paleido daugiau dronų nei bet kurį kitą mėnesį nuo invazijos pradžios 2022 metų vasarį, suintensyvinusi mirtinus smūgius tuo metu, kai taikos derybos yra įstrigusios, parodė ketvirtadienį paskelbta analizė, kurią naujienų agentūra AFP atliko remdamasi Ukrainos karinių oro pajėgų skelbiamais kasdieniais pranešimais.
Šios analizės duomenimis, pirmąjį pavasario mėnesį Rusija į Ukrainą paleido mažiausiai 6 462 tolimojo nuotolio dronus – beveik 28 proc. daugiau nei vasarį. Be to, Rusijos paleistų dronų skaičius kovą padidėjo antrą mėnesį iš eilės.
Duomenys taip pat parodė, kad Rusija tuo pat laikotarpiu į Ukrainą paleido 138 raketas – maždaug 52 proc. mažiau nei ankstesnį mėnesį.
Ukrainos karinių oro pajėgų paskelbtais duomenimis, buvo numušta beveik 90 proc. visų raketų ir dronų ir šis numušimo rodiklis yra didžiausias nuo 2025 metų vasario.
Į praėjusio mėnesio duomenis įtraukta ir reta dieninė ataka, kurią Rusija surengė kovo 24-ąją ir per kurią, pasak ukrainiečių pareigūnų, žuvo aštuoni žmonės bei buvo apgadinta pastatų UNESCO saugomame Lvivo mieste Vakarų Ukrainoje.
JAV vadovaujamos derybos, kuriose siekiama užbaigti jau penktus metus besitęsiantį karą, kovo mėnesį įstrigo, Vašingtonui sutelkus dėmesį į karą su Iranu.
Rusija, kuri neigia, kad taikosi į civilius, savo dronų gamybos mastą nuo karo pradžios padidino iki pramoninio lygio.
Ukraina savo ruožtu stengiasi stiprinti savo oro gynybą, pasitelkdama pigius perimamuosius dronus, kad sunaikintų Rusijos leidžiamus bepiločius orlaivius.
„Gazprom“: Rusija atrėmė dronų ataką prieš dujotiekį į Turkiją
Rusijos pajėgos ketvirtadienio rytą atrėmė dronų ataką prieš dujotiekio „TurkStream“, jungiančio Rusiją ir Turkiją, objektą, pareiškė dujotiekio operatorė „Gazprom“.
„Kompresorinė stotis „Russkaja“, užtikrinanti patikimą dujų eksportą dujotiekiu „TurkStream“, buvo užpulta trijų lėktuvo tipo dronų“, – teigė „Gazprom“.
„Ataka buvo atremta, „Gazprom“ objektui žalos nepadaryta“, – teigiama pranešime.
Minėta kompresorinė stotis yra pradinis „TurkStream“ taškas. Rusija ne kartą kaltino Ukrainą nusitaikius į šį objektą.
Zelenskis siūlė Putinui, tas nesutiko: dabar vėl liepsnoja naftos gamyklos Rusijoje
Balandžio 2-osios naktį Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo Rusijos Federacijos Baškortostano Respublikos sostinę Ufą. Oro gynybos pajėgos numušė kelis dronus artėjant prie vietos naftos perdirbimo gamyklos (NPG), pranešė regiono vadovas Radijus Chabiovas.
Pasak R. Chabiovo, vieno numušto drono nuolaužos nukrito pramoninėje zonoje, aukų išvengta, tačiau įmonės teritorijoje kilo gaisras, kurį malšino ugniagesiai. Dar vienas bepilotis pataikė į daugiaaukštį gyvenamąjį namą, sukeldamas gaisrą pastate. „Niekas nežuvo ir nenukentėjo“, – pabrėžė regiono vadovas.
„Astra“ atlikta vietos gyventojų užfiksuotų vaizdų analizė rodo, kad smūgis teko bendrovės „Rosneft“ struktūrai priklausančiai gamyklai „Bašneft-Novojl“. Ši įmonė per metus perdirba apie 7,3 mln. tonų naftos ir gamina aukšto oktaninio skaičiaus benziną, alyvas, aviacinį kurą bei bitumą. Ukrainos monitoringo kanalo „KiberBorošno“ duomenimis, pataikyta į įrenginį AVT-5, kuris yra pagrindinis naftos perdirbimo procese.
Ufos šiaurinė pramoninė zona, kurioje greta veikia dar dvi gamyklos – „Bašneft-Ufaneftechim“ ir „Bašneft-UNPZ“, yra vienas didžiausių naftos chemijos mazgų Rusijoje. Analogiškos atakos šiame regione užfiksuotos kovo 21 ir 22 dienomis.
Smūgiai Rusijos naftos sektoriui
Ukrainos dronų atakos pastaruoju metu sistemingai taikomos į svarbiausius Rusijos energetikos objektus. Kovo 26 d. buvo smogta didžiausiai europinės Rusijos dalies gamyklai „Kirišinefteorgsintez“ (Kinef) Leningrado srityje. „Reuters“ šaltinių teigimu, 20 mln. tonų metinio pajėgumo gamykla mėnesiui sustabdė darbą.
Taip pat atakuojami naftos uostai Baltijos jūroje – Primorskas ir Ust Luga, per kuriuos eksportuojama iki 40 proc. Rusijos naftos. „Bloomberg“ skaičiavimais, prieš pat šias atakas Rusijos naftos eksporto pajamos pasiekė rekordines aukštumas nuo 2022 m. balandžio, siekdamos 2,5 mlrd. dolerių per savaitę. Indijoje rusiškos „Urals“ rūšies naftos kaina pirmą kartą viršijo 120 dolerių už barelį.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad partneriai prašė mažinti smūgių skaičių Rusijos naftos objektams dėl pasaulinės energetikos krizės. V. Zelenskio teigimu, Kyjivas sutiktų su tokiu žingsniu tik jei Maskva nustotų pulti Ukrainos infrastruktūrą. Prezidentas taip pat siūlė „energetines paliaubas“ Velykų laikotarpiui, tačiau Kremlius šį pasiūlymą atmetė, reikalaudamas nuolaidų dėl Donbaso regiono kontrolės.
Balandžio 2 dieną minimos ketvirtosios Kyjivo srities išlaisvinimo nuo rusų okupantų metinės
Lygiai prieš ketverius metus, 2022 m. balandžio 2 d., Ukrainos gynybos pajėgos visiškai išstūmė Rusijos kariuomenę iš Kyjivo srities.
Deokupacija tapo strategine pergale, kuri galutinai sugriovė priešo planus užimti Kyjivą per „tris-penkias dienas“ ir priversti Ukrainą kapituliuoti, praneša „Ukrinform“.
Kovos dėl Kyjivo srities prasidėjo pirmosiomis plataus masto invazijos valandomis. Rusijos karinė vadovybė iš pradžių daugiausia pastangų skyrė kariniams aerodromams Hostomelyje ir Vasylkive užimti, kad galėtų išlaipinti desantininkus. Tačiau Ukrainos nacionalinė gvardija bei ginkluotosios pajėgos apgadino pakilimo takus ir pradėjo įnirtingus mūšius, taigi jų atkaklumas privertė agresorių pakeisti planus. Pagrindinės invazinės pajėgos sausuma ėmė veržtis iš Baltarusijos ir užėmė 15 gyvenviečių Vyšhorodo, Bučos ir Brovarų rajonuose.
Intensyvios kovos daugiau kaip mėnesį vyko Hostomelyje, Irpinėje, Bučoje, Borodiankoje, Makarive, Moščiūne ir Dmytrivkoje. Ukrainos gynėjai ten sustabdė elitinius rusų dalinius, įskaitant oro desanto divizijas ir jūrų pėstininkų dalinius.
Vienas iš lemiamų gynybos veiksnių buvo užtvankos netoli Kozarovyčių kaimo sugriovimas. Dėl to patvino Irpinės upė ir rusų pajėgos negalėjo per ją persikelti – taip buvo sustabdytas jų veržimasis į Kyjivą iš šiaurės. Rytų pusėje, netoli Skybynės kaimo, Ukrainos gynėjai sunaikino Rusijos 6-ojo tankų pulko koloną ir taip pat efektyviai sustabdė sostinės puolimą.
Okupacija pasižymėjo masiniu teroru prieš civilius gyventojus. Teisėsaugos duomenimis, per okupaciją regione žuvo daugiau kaip 1 600 civilių gyventojų, daugiausia – Bučos rajone. Vaizdai iš Jablunskos gatvės Bučoje ir iš griuvėsių Borodiankoje, kurią sistemingai naikino Rusijos aviacija, pasklido po visą pasaulį.
Kovo pabaigoje Ukrainos gynybos pajėgų surengtas kontrpuolimas privertė pasitraukti likusius rusų dalinius. Kovo 28 d. buvo išlaisvinta Irpinė, o po kelių dienų, išvadavus Bučą, Brovarę ir Hostomelį, Kyjivo sritis buvo oficialiai paskelbta laisva.
Nepaisant didžiulių sugriovimų – nuniokota beveik 27 tūkst. objektų – regiono išlaisvinimas tapo pirmąja didele Ukrainos pergale kare. Didvyriškas pasipriešinimas Kyjivo regione išgelbėjo sostinę, sustabdė „blitzkrygą“ ir suteikė šaliai laiko mobilizuotis bei persigrupuoti.
2022 m. balandžio 2 d. vakare Ukrainos gynybos ministerija oficialiai patvirtino Kyjivo srities išvadavimą nuo Rusijos kariuomenės.
Zelenskis surengė derybas su Trumpo atstovais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį surengė derybas su JAV prezidento Donaldo Trumpo derybininkais dėl taikos proceso jo šalyje.
V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“ parašė, kad JAV pusei atstovavo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas, D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris ir senatorius Lindsey Grahamas. Vaizdo skambutyje taip pat dalyvavo NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, sakė jis.
„Ukraina vertina visas Amerikos pastangas sudaryti orią taiką“, – Kyjive rašė V. Zelenskis.
„Sutarėme, kad mūsų komandos artimiausiomis dienomis palaikys glaudų ryšį, jog sustiprintų Ukrainos ir Jungtinių Valstijų saugumo garantijų dokumentą. Tai gali praskinti kelią patikimai karo pabaigai“, – pridūrė jis.
Ukrainos prezidentas detalių nepateikė.
Visai neseniai jis nurodė, kad JAV spaudžia Ukrainą pasitraukti iš savo paskutinių pozicijų rytiniame pramoniniame Donbaso regione, jog būtų pasiekta taika, kaip to reikalauja Rusija.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas Maskvoje pareikalavo, kad V. Zelenskis turėtų nedelsdamas priimti sprendimą šiuo klausimu.
Ukrainos lyderis pakartojo savo pasiūlymą dėl paliaubų per Velykas, pranešė prezidento kanceliarija Kyjive. Tai galėtų būti signalas, „kad diplomatija gali būti sėkminga“.
Maskva laikosi pozicijos, kad paliaubos gali būti skelbiamos tik radus visų konflikto klausimų sprendimą.
Zelenskis: Ukraina turi žinoti, kaip partneriai reaguos
V. Zelenskis akcentavo patikimų saugumo garantijų Ukrainai svarbą.
„Kad ukrainiečiai aiškiai suprastų, kaip partneriai reaguos atsinaujinusios Rusijos agresijos atveju ir kas iš tikrųjų atgrasys Rusiją nuo agresijos“, – savo „X“ paskyroje tvirtino jis.
JAV pusė derybų kol kas nekomentavo.
Prieš pokalbį V. Zelenskis derino veiksmus su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu ir Norvegijos premjeru Jonu Gahru Støre.
Rusija jau daugiau kaip ketverius metus bando pavergti savo kaimynę, vykdydama plataus masto invaziją. Dėl karo Irane D. Trumpo administracija pastaruoju metu skiria mažiau dėmesio Ukrainai.
Ukrainos smūgiai į Rusijos gilumą: milžiniškas gaisras Ufoje
Ufoje (Rusija) dronai atavo naftos perdirbimo gamyklą „Bashneft Novoil“. Gamykloje iš pradžių nugriaudėjo galingi sprogimai, o po jų kilo didelis gaisras, matomas toli už miesto.
Preliminariais UNIAN duomenimis, smūgis galėjo būti nukreiptas į vieną iš pagrindinių gamyklos įrenginių. Ufa yra nutolusi nuo sienos su Ukraina per 1,3 tūkst. kilometrų.
Liko keletas mėnesių: Ukraina žada masyvius smūgius Maskvai balistinėmis raketomis
Ukrainos balistinė raketa, galinti pasiekti taikinius iki 850 km atstumu, bus parengta jau 2026 metų viduryje. Tai interviu žurnalistui Dmitrijui Gordonui atskleidė Ukrainos bendrovės „Fire Point“ bendrasavininkas ir vyriausiasis konstruktorius Denisas Štilermanas.
Konstruktoriaus teigimu, tokio tipo ginkluotė leistų surengti masinį smūgį Rusijos sostinei. „Paleidus 20–30 tokių raketų iškart į Maskvą, jiems būtų labai sunku jas perimti“, – teigė D. Štilermanas. Jis pridūrė, kad net ir amerikietiškoms oro gynybos sistemoms „Patriot“ yra sudėtinga neutralizuoti panašaus tipo balistines raketas.
Kodėl Ukraina balistikos neturėjo anksčiau?
Klausiamas, kodėl Ukraina, turėdama tokias pramonės milžines kaip „Južmaš“, taip ilgai nekūrė savo balistinių raketų, D. Štilermanas atsakė, jog tam tiesiog nebuvo poreikio.
„Mus įtikinėjo, kad mums to niekada neprireiks. Iš mūsų viską atėmė už kažkokius pažadus, patikinimus ir pasirašytą popierių“, – sakė konstruktorius, turėdamas omenyje Budapešto memorandumą.
Raketa „Flamingo“ keičia karo eigą
Aviacijos ekspertas Konstantinas Krivolapas anksčiau teigė, kad jau šiais metais Ukraina gali gauti nuosavų balistinių raketų (modeliai FP-7 ir FP-9), kurių skrydžio nuotolis siektų 700 kilometrų.
Nors kariniame pasaulyje vengiama termino „gamechanger“ (lemiamas lūžis), ekspertas pabrėžė, kad ukrainietiška raketa „Flamingo“ jau keičia kovos veiksmų eigą. Pasak K. Krivolapo, jei anksčiau Ukraina taikinius atakavo nedideliais dronais, nešančiais iki 100 kg sprogmenų (atstumas siekia iki 3000 km), tai „Flamingo“ kovinė galvutė yra nepalyginamai galingesnė ir sveria 1100 kilogramų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
iš Lietuvos i Ukrainą visus vatnykus grioviam kasti,drąsus Ukrainos kariai
Kryme – Ukrainos smūgis: sudegė brangi Rusijos technika
Ukrainos pajėgos Kryme smogė saugojimo vietai, kur buvo laikomi reti Rusijos „Orion“ dronai. Taip pat buvo sunaikintas orlaivis An-72P ir radarų sistema, naudojama Rusijos aviacijai valdyti, pranešė Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgos.
Pasak kariuomenės, balandžio 2 d. 1-ojo atskirojo nepilotuojamų sistemų pajėgų centro operatoriai, bendradarbiaudami su Tolimųjų smūgių centru, įvykdė seriją smūgių Rusijos kariniams taikiniams.
Pagrindinis taikinys buvo daugiafunkcių „Orion“ bepiločių orlaivių sandėlis.
Kiekvieno drono vertė viršija 5 mln. JAV dolerių. Jie gali išbūti ore iki 24 valandų ir gabenti bombas ar raketas. Smūgio metu patvirtintai sunaikinti keturi tokie įrenginiai.
Be dronų sandėlio, Ukrainos pajėgos smogė ir An-72P orlaiviui – jūriniam patruliniam lėktuvui, naudojamam pakrančių teritorijoms stebėti.
Kitas taikinys buvo radaras P-37 „Mech“ – sistema, skirta aptikti oro taikinius ir nukreipti į juos orlaivius bei oro gynybos sistemas.
„Tiksliai ir kruopščiai suplanuotos Nepilotuojamų sistemų pajėgų operacijos silpnina priešo karinį potencialą greičiau, nei jis gali būti atkurtas“, – teigė padalinys.
Pastaruoju metu Ukrainos gynybos pajėgos gerokai suintensyvino smūgius Rusijos kariniams taikiniams pusiasalyje.