„Dabar mes neturime nieko“: po rusų atakų Ukraina susiduria su gynybos išteklių trūkumu
Rusai aktyviai diegia įvairias naujoves atakuodami Ukrainą. Jie bando rasti spragų Ukrainos gynyboje. Šiuo metu Ukraina susiduria su raketų oro gynybos sistemoms trūkumu, rašo „Le Monde“, cituoja UNIAN.
Putinas karščiuoja ir kaltina Vakarus: „Privertėte mus daryti tai, ką dabar darom“
Dvi naktis iš eilės Rusija masiškai dronais ir raketomis atakuoja Ukrainą. Tuo tarpu Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ciniškai pareiškė, kad Maskva buvo „priversta“ pradėti vadinamąją „specialiąją operaciją“, o dabar Rusiją visi bando „daryti kaltą“, rašo UNIAN.
Žiniasklaida: Zelenskis trečiadienį lankysis Vokietijoje ir susitiks su Merzu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį turėtų apsilankyti Berlyne ir susitikti su kancleriu Friedrichu Merzu, pirmadienį pranešė Vokietijos žiniasklaida.
Ukraina įsitikinusi, kad jos dalyvavimas NATO viršūnių susitikime Hagoje turės lemiamos reikšmės
Ukraina įsitikinusi, kad jai labai svarbu būti atstovaujamai NATO viršūnių susitikime Hagoje ir prisidėti prie jo sėkmės – tiek aukščiausio lygio asmeniniu dalyvavimu, tiek aukščiausio lygio susitikime priimtais tvirtais sprendimais. Tai Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė internetu kreipdamasis į NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesiją, vykstančią Deitone, JAV.
Užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad NATO sąjungininkės privalo pasiųsti aiškius vienybės, stiprybės ir atsparumo signalus, ypač Rusijai suintensyvinus terorą, smarkiai paaštrėjusį gegužės 24 dieną.
„Vos per pastarąsias tris dienas Rusija paleido į Ukrainą iš viso 995 raketas ir bepiločius orlaivius – beveik tūkstantį per tris dienas. Praėjusią naktį Rusija surengė kombinuotą ataką, panaudojusi 364 raketas ir dronus, o tai yra absoliutus teroro rekordas. Tai aiškus įrodymas, kad Putinas nesiekia taikos. Jis siekia tik karo, mirties ir sunaikinimo“, – pareiškė A. Sybiha.
Ukrainos ministras paragino NATO valstybes nares panaudoti visas diplomatines, politines, ekonomines ir karines priemones, kad Rusija nepuoselėtų jokių iliuzijų, jog laimės karą.
Aukščiausiasis Ukrainos diplomatas taip pat pabrėžė Ukrainos pažangą perimant NATO standartus ir geriausią praktiką, bet kartu integruojant ir savo naujoves. Jis pranešė Aljanso narėms apie Ukrainos gynybos pramonės laimėjimus ir pabrėžė tikslą didinti tiek Ukrainos, tiek visos Europos gynybinį savarankiškumą.
Anksčiau buvo pranešta, kad NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ir Nyderlandų ministras pirmininkas Dickas Schoofas per bendrą spaudos konferenciją Briuselyje gegužės 22 d. prašė žurnalistų „dar šiek tiek palūkėti“ patvirtinimo, ar prezidentas Volodymyras Zelenskis bus pakviestas į NATO viršūnių susitikimą, numatytą birželio mėnesį Hagoje.
Suomijos premjeras: be jėgos Vladimiras Putinas nebandys išspręsti karo Ukrainoje
Tarptautinė bendruomenė turi daryti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad jis pradėtų derybas dėl paliaubų Ukrainoje, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė Suomijos ministras pirmininkas.
Petteri Orpo, kurio šalis turi 1 340 km sieną su Rusija, sakė, kad „be jėgos Putinas nebandys rasti sprendimo. Todėl mums reikia didesnio spaudimo“.
Jis teigė, kad tarptautinė bendruomenė turi imtis „sankcijų, karinės pagalbos Ukrainai, didesnės karinės pagalbos, politinės paramos, visko, ką galime“, kad padėtų Ukrainai atsilaikyti prieš Rusiją.
Kremlius: Vakarų sprendimas panaikinti Ukrainai tiekiamų ginklų nuotolio apribojimus būtų pavojingas
Kremlius pirmadienį pareiškė, kad bet koks Vakarų sprendimas panaikinti Ukrainai tiekiamų ginklų nuotolio apribojimus būtų „pavojingas“, Vokietijai prieš tai paskelbus, jog Kyjivo sąjungininkai nebetaiko suvaržymų.
„Jei šie sprendimai iš tiesų buvo priimti, jie visiškai prieštarauja mūsų politinio (taikos) susitarimo siekiams (…) Tai gana pavojingi sprendimai, jei jie buvo priimti“, – Rusijos žurnalistui Aleksandrui Junaševui teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė, kad „nebėra jokių nuotolio apribojimų“ ginklų, kuriuos Ukrainai tiekia pagrindinės Vakarų sąjungininkės, panaudojimui kare su Rusija. „Nebėra jokių nuotolio apribojimų ginklams, tiekiamiems Ukrainai – nei britų, nei prancūzų, nei mūsų, nei amerikiečių“, – sakė jis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad tikisi, jog Donaldo Trumpo pyktis ant Maskvos „virs veiksmais“ po savaitgalį Rusijos įvykdytų mirtinų atakų Ukrainoje, surengtų nepaisant pastangų siekti paliaubų.
Kritinis lūžis: Vakarai panaikino visus apribojimus Ukrainai naudotis tolimojo nuotolio raketomis
Ukrainos sąjungininkai panaikino apribojimus dėl Kijevui tiekiamų ginklų veikimo nuotolio, pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. Tai reiškia, kad ukrainiečiai, po daugiau nei 3 metų nuolatinio Rusijos puolimo ir apšaudymų tolimojo nuotolio raketomis, pagaliau galės atitinkamai atsakyti.
„Nebėra jokių apribojimų dėl Ukrainos tiekiamų ginklų veikimo nuotolio – nei iš britų, nei iš prancūzų, nei iš mūsų, nei iš amerikiečių pusės“, – cituojamas F. Merzas „The Bell“, priduriant, kad Ukraina galės gintis, smogdama vakarietiškais ginklais kariniams objektams Rusijos teritorijoje.
Per pirmuosius dvejus karo metus Vakarų šalys, įskaitant JAV, Didžiąją Britaniją, Prancūziją ir Vokietiją, ribojo Ukrainos ginklų naudojimą. 2024 m. lapkričio mėn. JAV prezidento Joe Bideno administracija leido Kyjivui smogti Rusijos teritorijoje esančius taikinius tolimais raketomis ATACMS. Po to Didžioji Britanija leido naudoti raketas „Storm Shadow“ smūgiams Rusijos teritorijoje.
Po rekordinio rusų smūgio Zelenskis kreipėsi JAV ir kitus lyderius: yra vienintelis atsakymas Putinui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad pasaulio bendruomenė, JAV, turi dėti pastangas daryti spaudimą Rusijai, o ne siekti „dialogo“. Anot jo, tik parodžius jėgą galima sustabdyti Rusijos naktinius oro išpuolius prieš gyventojus.
Kaip sako V. Zelenskis, Ukrainoje visą naktį dirbo oro pajėgos ir gelbėtojai.
„Rusijos kariuomenė prieš mūsų miestus ir bendruomenes panaudojo didžiausią skaičių dronų nuo karo pradžios. 355 smogiamieji dronai, kurių dauguma – „Shahed“. Taip pat buvo devynios sparnuotosios raketos. Deja, yra sužeistų žmonių ir civilinės infrastruktūros nuostolių“, – pažymi V. Zelenskis.
Jo teigimu, tik visiškas nebaudžiamumo jausmas gali leisti Rusijai smūgiuoti tokius smūgius ir dar nuolat didinti jų mastą.
„Tai neturi jokios reikšmingos karinės prasmės, bet turi reikšmingą politinę prasmę. Tokiu būdu Putinas demonstruoja, kiek jis niekina pasaulį, kuris daugiau pastangų skiria „dialogui“ su juo, nei spaudimui“, – komentuoja V. Zelenskis.
Jo vertinimu, Rusiją galima sutramdyti tik jėga.
„Tik jėga – Jungtinių Valstijų jėga, Europos jėga, visų tautų, kurios gerbia gyvybę, jėga – galima pasiekti visišką šių smūgių nutraukimą ir tikrą taiką. Rusijos smūgių stiprėjimui reikia atsakyti sankcijų sugriežtinimu. Į Rusijos diplomatijos ignoravimą ir atsisakymą netgi nutraukti ugnį reikia atsakyti blokavimu Rusijos finansų ir prekybos rusiška nafta“, – teigia jis.
Volodymyras Zelenskis smerkia visišką Rusijos nebaudžiamumą po masinių smūgių Ukrainai
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį, po tris dienas trukusių Rusijos didžiulio masto smūgių Ukrainai, pareiškė, kad Maskva elgiasi jausdama visišką nebaudžiamumą, ir paragino Kyjivo sąjungininkes sugriežtinti sankcijas rusams.
„Tik visiško nebaudžiamumo jausmas gali leisti Rusijai vykdyti tokius smūgius ir toliau didinti jų mastą“, – socialiniame tinkle sakė V. Zelenskis.
„Į padažnėjusius Rusijos smūgius turėtų būti reaguojama griežtesnėmis sankcijomis“, – pridūrė jis.
Po griežtų Trumpo žodžių Putinui – Peskovo reakcija: viską suvertė „emocinei perkrovai“
Kremlius apkaltino JAV prezidentą Donaldą Trumpą „emocine perkrova“, rašo „Sky news“.
Tokiais žodžiais Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sureagavo į D. Trumpo komentarus, kad Vladimiras Putinas yra išprotėjęs. D. Trumpas sekmadienį vakare griežtai sukritikavo V. Putiną, teigė, kad nežino, kas jam nutiko ir kodėl jis tęsia Ukrainos apšaudymą.
D. Peskovas pridūrė, kad darbas dėl galimo taikos susitarimo su Ukraina tęsiasi.
„Esame labai dėkingi amerikiečiams ir asmeniškai prezidentui Trumpui už pagalbą organizuojant ir pradedant šį derybų procesą“, – sako D. Peskovas.
Žvalgyba: Baltarusija branduolinių ginklų neturi, turi tik jų paleidimo sistemas
Baltarusija branduolinių ginklų neturi – turi tik jų paleidimo sistemų, duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pasakė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Olehas Ivaščenka.
„Ten yra dislokuota branduolinių ginklų nešėjų. Tai tikras faktas. Ten yra lėktuvų, raketų „Iskander“. Tačiau branduolinių ginklų Baltarusijoje nėra. Tai įrodyta“, – kalbėjo jis.
Atsakydamas į kitą klausimą, O. Ivaščenka patvirtino, kad Baltarusijoje kovinių galvučių šiuo metu nėra.
„Jie įrenginėja saugyklas, patys ruošiasi, kažką stato. Lukašenka teigia, kad iki metų galo bus dislokuotas „Orešnikas“ (vidutinio atstumo balistinių raketų sistema). Bet tai labiau primena svajones. Kol kas jie nieko panašaus neturi ir greičiausiai neturės“, – pridūrė užsienio žvalgybos tarnybos vadovas.
2024 m. gruodį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis turi taktinių branduolinių ginklų.
Ukrainiečių pajėgos numušė 9 raketas „Kh-101“, neutralizavo 288 dronus iš 355
Gegužės dvidešimt penktosios naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos sėkmingai atrėmė didelio masto rusų antskrydį, numušdamos devynias kruizines raketas „Kh-101“ ir neutralizuodamos 288 nepilotuojamuosius orlaivius iš 355.
Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės oro pajėgos pranešė platformoje „Telegram“.
Didelio masto ataka prasidėjo sekmadienį 20.15 val., o rusų pajėgos iš viso panaudojo 364 raketas ir bepiločius orlaivius, įskaitant devynias raketas „Kh-101“, paleistas iš Saratovo regione dislokuotų strateginių bombonešių „Tu-95MS“, taip pat 355 „Šached“ tipo kovinius nepilotuojamuosius orlaivius, skriejusius iš skirtingų regionų, įskaitant Brianską, Milerovą, Kurską, Oriolą, Šatalovą, Primorsko-Achtarską ir Čaudą laikinai okupuotame Kryme.
Atremiant šią ataką buvo pasitelkta Ukrainos aviacija, zenitiniai raketiniai daliniai, elektroninės karybos sistemos, autonominiai gynybos būriai bei mobiliosios ugnies grupuotės.
Pirmadienį 11.00 val. Ukrainos oro gynybos pajėgos patvirtino rytų, šiaurės, pietų, vakarų ir vidurio Ukrainoje sėkmingai numušusios visas devynias raketas „Kh-101“ ir neutralizavusios 288 dronus.
233 iš neutralizuotųjų bepiločių orlaivių buvo numušti tiesiogine ugnimi, dar 55 buvo likviduoti elektroninės karybos priemonėmis.
Penkiose vietovėse buvo pranešta apie smūgius iš oro, dešimtyje rajonų ant žemės krito numušti koviniai dronai.
Pranešama, kad Chmelnickio regione per rusų antskrydį buvo apgadinti keturių įmonių pastatai, 18 gyvenamųjų namų ir elektros tiekimo linijos.
„Mes to nelaikėme išdavyste“: kaip du Ukrainos informantai atsidūrė Lietuvoje
Netrukus po to, kai 2014 m. Maskva aneksavo Krymą, Sergejus ir Tatjana Voronkovai nusprendė palikti Rusiją, rašo BBC. Pora jau kurį laiką kritiškai vertino Vladimiro Putino politiką, o jų draugai ne kartą ragino juos išvykti, jei jiems kažkas Rusijoje nepatinka.
Taigi abu jie nusprendė persikraustyti į Ukrainą. Ten yra Tatjanos gimtinė. 2019 m. jie galiausiai apsigyveno Novolyubymivkoje, mažame kaimelyje Zaporižios srityje, kuriame gyvena apie 300 žmonių.
Pora tapo Ukrainos pajėgų informantais, o galiausiai atsidūrė Lietuvoje, kur norėtų likti.
Kyjivas: Rusija į Ukrainą naktį paleido rekordiškai daug dronų
Rusija naktį į Ukrainą paleido 355 dronus – tai didžiausia tokia ataka nuo nuo 2022 metų vasarį pradėtos plataus masto invazijos, pirmadienį pranešė Kyjivas.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido 355 „Shahed“ tipo dronus, įskaitant dronus-jaukus, ir devynias sparnuotąsias raketas.
Karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad tai buvo didžiausia dronų ataka nuo tada, kai Maskva 2022-ųjų vasarį pradėjo plataus masto invaziją.
Ankstesnę dieną per rusų smūgius Ukrainoje žuvo 13 žmonių.
Austrija deportuoja čečėnus, kuriems gresia pavojus būti pašauktiems į karą Ukrainoje
Austrija saugumo sumetimais deportuoja prieglobsčio prašančius čečėnus atgal į Rusiją, kur jie gali būti prievarta paimti į kariuomenę ir išsiųsti į Ukrainą, rodo teismo dokumentai, su kuriais susipažino agentūra AFP.
Valdžios institucijos teigia, kad jie kelia grėsmę „valstybės saugumui“, tačiau teisių gynimo organizacijos tvietina, kad jų deportavimas yra tarptautinės teisės pažeidimas.
Organizacija „Amnesty International“ ne kartą ragino Europos šalis stabdyti prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių iš šios musulmoniškos Rusijos respublikos išsiuntimą, teigdama, kad tai „pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje“.
Čečėnų išeiviai teigia, kad jie nepagrįstai siejami su religiniu ekstremizmu.
Austrija šiais metais išsiuntė iš šalies du čečėnus, kurie paprašė prieglobsčio gavę šaukimą į Rusijos kariuomenę. Jos teigimu, jiems nekyla „tikėtina“ mobilizacijos grėsmė.
Austrijos pareigūnai teigia, kad abu prieglobsčio prašytojai yra per seni, kad būtų pašaukti į kariuomenę, nes, pasak jų, mobilizacija taikoma tik 18–30 metų amžiaus rusams – bet šį teiginį ginčija teisių gynimo organizacijos.
Jie taip pat tvirtina, kad šie asmenys galėtų „išvengti mobilizacijos... apsigyvenę Maskvoje“.
Remdamiesi „policijos tyrimo dėl terorizmo ir religinio ekstremizmo rezultatais“, valdžios atstovai teigė, kad čečėnai „neabejotinai keltų grėsmę nacionaliniam saugumui“, jei liktų Austrijos žemėje, tačiau detalių nepateikė.
„Tylus pritarimas“
Kadangi komerciniai skrydžiai tarp ES ir Rusijos buvo nutraukti dėl sankcijų, įvestų prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą 2022 m., išsiuntimai vykdomi lėktuvais per Serbiją, Azerbaidžaną ir Sakartvelą.
Austrija neskelbia išsamios statistikos apie čečėnų, kurie yra arba Rusijos piliečiai, arba asmenys be pilietybės, išsiuntimą. Austrijos vidaus reikalų ministerija neatsakė į AFP užklausas.
Nors nuo karo Ukrainoje pradžios bendradarbiavimas su Rusija nevyksta, Austrija „Maskvos reakcijos į deportacijos pranešimus nebuvimą laiko tyliu pritarimu“, teigiama teismui pateiktuose dokumentuose.
Daugeliui austrų „čečėnas automatiškai reiškia teroristą“, skundėsi Vienoje gyvenanti čečėnų aktyvistė Roza Dunajeva. Ji sakė, kad čečėnai taip pat yra persekiojami, nes „retai turi lėšų samdyti advokatui“, kuris jiems padėtų apsiginti.
Tačiau „visos Europos valdžios institucijos puikiai žino, kad deportuoti asmenys gali būti verbuojami kariauti Ukrainoje“, jei jų šeimos nesumoka didelės pinigų sumos, teigė R. Dunajeva, „nesvarbu, ar jiems 18, ar 60 metų“.
2006 m. ES sudarė susitarimą su Rusija, kuriuo palengvinamas nuteistų įtariamųjų grąžinimas. Nepaisant Briuselio prieštaravimo Maskvos invazijai į Ukrainą, Austrija niekada nekėlė klausimo dėl šio susitarimo.
Po to, kai 2020 m. Prancūzijoje čečėnų pabėgėlis nužudė mokytoją, Austrija įkūrė specialų policijos padalinį, kuris stebi vietinę Čečėnijos bendruomenę.
Ekstradicijos buvo paspartintos po to, kai Austrija patyrė pirmąjį džihadistų išpuolį, taip pat 2020 m.
Naujas verbavimo pavojus
2024 m. „Amnesty International“ paragino Europą nutraukti žmonių grąžinimą į Šiaurės Kaukazo kraštus, pvz., Čečėniją, dėl „naujo mobilizacijos į ginkluotąsias pajėgas pavojaus“.
Žmogaus teisių padėtis Čečėnijoje yra tokia sunki, „kad šeimos bijo viešai kalbėti apie šiuos atvejus“, AFP sakė NVO Rusijos specialistė Natalija Priluckaja. „Rusijoje nėra saugios vietos sugrąžintiesiems“, – sakė ji. Mobilizacija gresia visiems vyrams, „laikomiems rezervistais, iki 70 metų amžiaus“.
2022 m. Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) pasmerkė Prancūziją už čečėnų deportavimą į Rusiją, remdamasis Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsniu, kuriuo draudžiami kankinimai.
Teisė į apsaugą pagal šią konvenciją negali būti atimta „net ir pavojaus viešajam saugumui atveju“ ar „ryšių su teroristine organizacija“ atveju, teigiama sprendime.
Europoje gyvena apie 250 000 čečėnų pabėgėlių. Austrijoje, kur gyvena 9,2 mln. žmonių, pagal oficialius statistikos duomenis yra 30–40 tūkst. čečėnų – tai didžiausia diaspora, skaičiuojant vienam gyventojui.
Maža Šiaurės Kaukazo respublika nuo dešimtojo dešimtmečio buvo nuniokota karų ir dabar ją kontroliuoja Kremliui lojalus Ramzanas Kadyrovas, numalšinęs bet kokią opoziciją.
Per Rusijos karą Ukrainoje jau žuvo 630 vaikų
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios per rusų pajėgų atakas žuvo 630 vaikų, tinkle „Telegram“ pranešė generalinės prokuratūros biuras. Dar 1 960 vaikų buvo sužeisti.
Daugiausiai žuvusių ir sužeistų vaikų suskaičiuota Donecko (645) ir Charkivo (492) srityse. Toliau eina Dnipropetrovsko (242), Chersono (208), Kyjivo (146), Zaporižios (181), Mykolajivo (119) ir Sumų (139) sritys.
Gegužės 25 d. per rusų smūgį Korostyšivo mieste Žytomyrų srityje žuvo 12-metė mergaitė bei du 8 ir 17 metų amžiaus berniukai. Vienas 14-metis vaikas buvo sužeistas.
Gegužės 25 d. buvo sužeistas 14-metis Charkivo srityje ir aštuoni vaikai Kyjivo srityje. Tą pačią dieną Mykolajive sužalotas 17-metis.
Atsakė, kodėl Rusija masiškai atakuoja Ukrainą: Putinas bando nuslėpti nemalonius faktus
Rusijos lyderis Vladimiras Putinas naudoja smūgius Ukrainos miestams ir agresyvią retoriką tam, kad pakenktų ukrainiečių moralei bei įtikintų Vakarus, jog Ukrainos remti neverta, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN.
„Reuters“: Vokietijos gynybos vadas įsakė skubiai didinti karo pajėgumus
Vokietijos gynybos vadas Carstenas Breueris įsakė Vokietijos kariuomenei iki 2029 m. visiškai apsirūpinti ginklais ir kita įranga. Tai matyti dokumente, su kuriuo sekmadienį pavyko susipažinti „Reuters“.
Ukrainos žvalgų vadas prabilo apie pavojų Baltijos šalims: laiko klausimas, kas bus kitas
Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Olegas Inaščenka sako, kad karui Ukainoje pasibaigus Rusijai reikės dvejų–ketverių metų pasiruošti naujam puolimui. Apie tai jis kalbėjo interviu „Ukrinform“.
Anot jo, Rusijos strateginiai planai Ukrainoje lieka nepakitę – Rusija siekia gauti visišką Ukrainos kontrolę.
„Bet noras nereiškia galimybės. Jie išsekę – technologiniu, ekonominiu ir diplomatiniu požiūriu. Apskritai, ilgalaikis Rusijos tikslas yra įtvirtinti kontrolę buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse“, – komentuoja jis.
„Jų logika paprasta: jie nori laimėti laiko, kad galėtų persigrupuoti. Bet niekas negarantuoja, kad tai bus taika. Tai bus dar vienas pasirengimo naujam smūgiui etapas. Jie derasi, nes yra pavargę. Jiems trūksta žmonių, technikos ir laiko.
Mes, priešingai, norime ilgalaikės taikos. Prezidentas, visa Ukrainos valdžia ir saugumo pajėgos dirba, kad sustiprintų spaudimą – įvestų papildomas sankcijas, apribojimus naftai ir dujoms. Nes kiekvienas jų tankas – tai doleris, kurį jie kažkur uždirbo. Mums aišku, kad Ukraina buvo ir liks tų žemių, kurios yra įrašytos mūsų Konstitucijoje ir pripažintos tarptautine teise, ribose“, – pabrėžia O. Inaščenka.
Jo vertinimu, Rusija susiduria su rimtomis ekonominėmis problemomis, jos jau paveikė kiekvieno ruso gyvenimą. Rusai taip pat susiduria ir su karinės technikos problemomis.
„Šiandien 80 proc. karinės technikos yra sena, su sumažintomis charakteristikomis. Ji išimta iš saugyklų, suremontuota ir išsiųsta į frontą. Tik 20 proc. Rusijos technikos yra naujausios sistemos“, – pastebi tarnybos vadovas.
Interviu metu jo taip pat buvo paklausta apie Rusijos rengiamas pratybas ir galimą pasiruošimą pulti Lenkiją ar Baltijos šalis. „Aš prisimenu 2015 metus. Tada mane paskyrė pirmuoju GUR vadovo pavaduotoju – Generalinio štabo vadovo pavaduotoju. Nuo to laiko, tiesiog kiekvienos Rusijos ir Baltarusijos pratybos – tema yra kontrolės įvedimas Suvalkijos koridoriuje. Tai ne fantazijos, o dalis jų strateginių scenarijų.
Jie visada svarsto variantą, kad Kaliningradas yra pavojuje, kad NATO gali perimti regiono kontrolę arba kad Baltarusijoje gali įvykti kokia nors „spalvota revoliucija“. Tada Rusija „ateina į pagalbą“ – įveda kariuomenę. Toks scenarijus. Tam jie ruošė 1-ąją tankų armiją ir 20-ąją bendrosios kariuomenės armiją. Pagal planą, šios pajėgos eina per Suvalkų koridorių į Kaliningradą. Be abejo, tokia situacija kelia tiesioginę grėsmę Baltijos šalims“, – perspėja jis.
O. Inaščenka pabrėžia, kad Ukraina kovoja ne tik už save, bet ir už visą Europą. Jo įsitikinimu, kol laikosi Ukraina, kitos šalys turi laiko pasiruošti.
„Bet toliau tai jau nebe „gali“, o tik laiko klausimas, kas bus kitas. Lenkija, Baltijos šalys, Šiaurės Europa – rizikos zonoje. Mūsų analitikai jau nebeklausia, ar Rusija išdrįs pulti kitas šalis. Klausimai skamba kitaip. Kada ir iš kur?
Pagal mūsų prognozes, kurias palaiko ir mūsų kolegos iš Europos, po karo veiksmų pabaigos Rusijai prireiks 2–4 metų, kad atkurtų savo karinę galią. Jei sankcijos bus panaikintos, perginklavimo procesas vyks daug greičiau.
Tai reiškia, kad praėjus 2–4 metams po karo pabaigos Rusija bus techniškai pasirengusi naujai agresijai – jau prieš Europą“, – pabrėžia jis.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 000 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų gegužės 26 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 981 850 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 000 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 10 858 (+4) priešo tankus, 22 641 (+8) šarvuotą kovos mašiną, 28 320 (+51) artilerijos sistemų, 1 397 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 171 (+2) oro gynybos sistemą, 372 (+0) karo lėktuvus, 336 (+0) sraigtasparnius, 37 631 (+264) taktinių bepiločių orlaivių sistemą, 3 256 (+53) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 49 843 (+92) automobilių ir degalų cisternas, 3 902 (+0) specialiosios įrangos vienetus.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1000 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų gegužės 26 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 981 850 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1000 priešo kareivių.
Kritika po apsikeitimo belaisviais: nebuvo paleistas nė vienas „Azovo“ kovotojas
Ukrainai džiūgaujant dėl 1 000 karo belaisvių grįžimo iš Rusijos, pasigirdo ir kritikos. Tarp sugrįžusiųjų nėra nė vieno 12-osios „Azovo“ brigados karių, feisbuke kritikavo „Azovo“ vadas Denysas Prokopenka.
Jis kalbėjo apie „gėdą šaliai“. „Azovo“ kovotojai iki 2022 g. gegužės gynė plieno gamyklą Mariupolyje ir tada vykdydami įsakymą pasidavė. Po daugiau kaip trejų metų jie turėjo „visišką teisę būti iškeisti pirmumo tvarka“, argumentavo įtakingas vadas.
2014 m. įkurtas buvęs „Azovo“ savanorių būrys tapo vienu stipriausių Ukrainos dalinių. Šiuo metu jis sudaro naujos didelės formuotės – „Azovo“ nacionalinės gvardijos 1-ojo korpuso – pagrindą. Jai vadovauja D. Prokopenka.
Pulkininkas kritikavo Ukrainos derybų taktiką. Jei Maskva „Azovo“ žmonių nepaleidžia mainais į paprastus rusų karius, Kyjivui reikia kitų mainų objektų, rašė jis ir paminėjo rusų žvalgybininkus arba buvusios Maskvai ištikimos stačiatikių bažnyčios Ukrainoje dvasininkus.
Rašytojas Stanislavas Asejevas kritikavo, kad iš Donbaso nebuvo paleistas nė vienas civilis – dalis jų esą jau aštuonerius metus yra tenykščių Maskvai ištikimų institucijų nelaisvėje. Pats S. Asejevas buvo kalinamas kankinimų kalėjimą Donecke ir 2019 m. atgavo laisvę.
Buvusi Trumpo patarėja perspėja: Trečiasis pasaulinis karas yra arti
Buvusi JAV prezidento patarėja Rusijos klausimais Fiona Hill mano, kad Trečiasis pasaulinis karas yra arti, rašo „The Telegraph“.
Aiškėja, kada Vatikane galėtų vykti Rusijos ir Ukrainos derybos: DW skelbia detales
Vatikanas siūlosi surengti Ukrainos ir Rusijos derybas dėl karo pabaigos. Kaip rašo DW, remdamiesi savo šaltiniais, derybos gali įvykti per artimiausias savaites.
Ukraina pranešė apie trečią naktį iš eilės besitęsiančias intensyvias rusų atakas
Praėjusią naktį Rusija surengė dar vieną antpuolių bangą, naudodama milžiniškus spiečius kovinių dronų, pirmadienį ryte pranešė Ukrainos valdžia.
Karinės oro pajėgos platformoje „Telegram“ perspėjo apie naujas Rusijos kruizinių raketų atakas, visoje šalyje buvo paskelbtas oro pavojus.
Valdžios institucijų teigimu, daugelyje vietovių veikė oro gynybos sistemos, pranešama apie daugybę sprogimų.
Pranešimų apie nukentėjusiuosius ar padarytą žalą kol kas nebuvo.
Pasak karinių oro pajėgų, rusų bepiločiai orlaiviai iš Juodosios jūros puolė Odesos uostamiestį.
Ukrainos rytuose esančio Charkivo karinis gubernatorius Olehas Syniehubovas platformoje „Telegram“ pranešė, kad mieste nugriaudėjo keletas galingų sprogimų.
Savaitgalį rusų atakos Ukrainoje tapo dar intensyvesnės, šalį kiekvieną naktį puolė šimtai nepilotuojamųjų orlaivių. Sekmadienį žuvo mažiausiai 12 žmonių, buvo sužeista dešimtys kitų.
Atsakydama į šias atakas, Ukraina Maskvos link pasiuntė šimtus dronų, sutrikdžiusių oro eismą.
Nerami naktis Rusijoje: dronai smogė „Shahed“ gamyklai, dalis gyventojų liko be elektros
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį dronai atakavo Jelabugos miestą Rusijoje, Tatarstane, rašo UNIAN. Skelbiama, kad tame rajone yra dronų „Shahed“ gamykla.
Anot liudininkų, vietos gyventojų, rajone veikė oro gynyba.
Anot leidinio, gamykla netoli Elabugos buvo įkurta bendradarbiaujant su Iranu. Rusijos pajėgos aktyviai naudoja „Shahed“ dronus išpuoliams Ukrainoje.
Naktį taip pat laikinai buvo uždarytas Nižnekamsko oro uostas. Taip pat pranešta apie sprogimus Tulos mieste. Buvo smogta vietos gamykloms, dalis miesto liko be elektros.
Trumpas užsipuolė „beprotį“ Putiną ir perspėjo dėl Rusijos „žlugimo“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį dėl išpuolių prieš Ukrainos miestus pavadino savo kolegą Rusijoje Vladimirą Putiną „bepročiu“ ir perspėjo, kad bet koks mėginimas užimti visą Ukrainą „baigsis Rusijos žlugimu“.
D. Trumpas retai kada kritikuoja V. Putiną, o šie jo komentarai pasigirdo po to, kai rekordinis rusų dronų skaičius visoje Ukrainoje pražudė mažiausiai 13 žmonių, nepaisant pirmiau įvykdyto apsikeitimo belaisviais ir JAV pastangų susitarti dėl paliaubų.
„Mano santykiai su Rusijos Vladimiru Putinu visada buvo labai geri, bet jam kažkas nutiko. Jis tapo visišku BEPROČIU!“, – platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
„Visada sakiau, kad jis nori VISOS Ukrainos, o ne tik jos dalies, ir galbūt aš buvau teisus, bet jeigu taip ir yra, tai baigsis Rusijos žlugimu!“, – pridūrė jis.
D. Trumpas sukritikavo ir jo pykčio gerokai dažniau sulaukiantį Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kaltindamas pastarąjį tuo, kad jis „savo Šaliai tokiomis savo kalbomis jokios paslaugos nedaro“.
„Viskas, kas išlekia iš jo burnos, pridaro bėdų, man tai nepatinka ir tai turėtų liautis“, – kalbėdamas apie V. Zelenskį sakė jis.
Pirmiau sekmadienį D. Trumpas žurnalistams pasakė, kad jam „nepatinka“ V. Putino pradėtas naujausias rusų puolimas.
„Aš jį pažįstu jau seniai, visada su juo gerai sutardavome, tačiau jis leidžia raketas ir žudo žmones ir man tai visiškai nepatinka“, – nuo Moristauno oro uosto kilimo ir tūpimo tako, kur ruošėsi lipti į prezidentinį lėktuvą ir skristi į Vašingtoną, kalbėjo D. Trumpas.
D. Trumpo remarkos pasigirdo tuo metu, kai europinės sąjungininkės ir net kai kurie jo paties vadovaujamos Respublikonų partijos nariai ragina daryti Rusijai didesnį spaudimą, kad ši sutiktų nutraukti ugnį.
JAV prezidentas vengia skelbti kokių nors ultimatumų Rusijai ir vietoje to grasina pasitraukti iš derybų, jei konflikto šalys nesugebės susitarti dėl paliaubų.
Tačiau sekmadienį atsakydamas į Moristauno oro uoste užduotą klausimą, D. Trumpas pasakė, kad po naujausių kruvinių išpuolių jis „tikrai“ svarsto griežtinti JAV sankcijas Rusijai.
„Jis žudo daugybę žmonių. Nežinau, kas jam negerai. Kas po velnių jam pasidarė? Jis žudo daugybę žmonių. Man tai nepatinka“, – dėstė JAV vadovas.
Šiais savo žodžiais jis paprieštaravo tam, ką praėjusią savaitę Kongrese kalbėjo JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, kuris tvirtino, kad D. Trumpas mano, jog „šiuo metu, jei imsime grasinti sankcijomis, Rusija derybas nutrauks“.
Pirmadienį D. Trumpas ir V. Putinas dvi valandas kalbėjosi telefonu. Po šio pokalbio JAV vadovas pareiškė, kad Maskva ir Kyjivas „ims nedelsiant derėtis dėl paliaubų“.
Tuo tarpu V. Putinas trejus metus trunkančios Ukrainos invazijos pertraukti nežadėjo ir viso labo miglotai pasiūlė parengti „memorandumą“, kuriame būtų išdėstyti Maskvos reikalavimai dėl taikos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu JAV senatas vėl rengia naują peticiją panašiai kaip pernai balandį, kuomet bus kacapijai parengtos kaulus traiškančios sankcijos. Šios peticijos negali sustabdyti net senas pirdyla Trampas, mano manymu jis apsimes durnu, sakys ''vladimirai, norėjau sustabdyti senatą, bet buvau bejėgis'' ir įstatymai praeis, tad mūsų laukia geros naujienos.
Slava Ukraini, smert kacapam!
Kiekvienas Trumpo skambutis darė Putiną dar agresyvesnį, – karo apžvalgininkas
Po masinių Rusijos atakų prieš didžiuosius Ukrainos miestus JAV prezidentas apie Vladimirą Putiną parašė: „Su juo kažkas atsitiko. Jis visiškai išprotėjo!“ Prezidentas stebisi: „Raketos ir dronai leidžiami be jokios priežasties“.
V. Putino elgesys atitinka aiškų planą, mano autoritetingas vokiečių leidinio „Bild“ apžvalgininkas Julianas Röpke – po kiekvieno D. Trumpo skambučio jis dar žiauriau puolė Ukrainą, o grasinimai Kyjivui tapdavo vis aršesni. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, be kita ko, pareiškė, kad „jokių karo veiksmų Ukrainoje prie kontaktinės linijos nebus nutraukta“ – tai reiškia, kad Rusija jėga užims visus 2022 m. aneksuotus regionus.
V. Putinas šaltakraujiškai pasinaudoja jam padarytomis nuolaidomis, kad dar labiau spaustų Ukrainą. Po trečiojo D. Trumpo ir V. Putino pokalbio Rusijos kariuomenė puola Kyjivą ir kitus miestus, grasina aneksuoti jau 7 Ukrainos regionus ir sukurti „buferinę zoną“ Ukrainos viduje.
V. Putino reakcija į D. Trumpo „meduolį be botago“ rodo, kad amerikietis visiškai neteisingai „perskaitė“ rusą arba iki šiol nesuprato, kad V. Putinas nuolaidas laiko silpnumu, apibendrina Julianas Röpke.