Medvedevas gąsdina pasaulį branduoline katastrofa
Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas ir buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas paskelbė žinią apie branduolinį karą, susijusį su tuo, kad vasario 5 d. netenka galios Rusijos-JAV branduolinės ginkluotės sutartis.
Rusija įkalino komiką dėl pokšto apie karo veteraną
Vienas Rusijos komikas trečiadienį buvo nuteistas kalėti beveik šešerius metus dėl pokšto apie kojų netekusį karo veteraną, o tai naujausias nuosprendis plataus masto susidorojime su tais, kurie kritikuoja Maskvos karą Ukrainoje.
Maskvoje gyvenantis Artemijus Ostaninas pernai scenoje papasakojo istoriją apie tai, kaip metro susidūrė su neįgaliu buvusiu kariu, kurį pavadino „bekoju riedlentininku“.
Prokremliški veikėjai ir žiniasklaidos priemonės internete išplatino pokšto ištrauką, ragindami nubausti komiką už tai, kad įžeidė per karą Ukrainoje sužeistus Rusijos karius.
Maskvos teismas taip pat pripažino A. Ostaniną kaltu dėl neapykantos kurstymo ir religinių jausmų įžeidimo dėl kito pokšto apie religiją.
„Galutinė bausmė A. Ostaninui – penkeri metai ir devyni mėnesiai laisvės atėmimo bendrojo režimo pataisos kolonijoje“, – Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo teisėją Olesią Mendelejevą.
29 metų A. Ostaninas neigė, kad pokštas buvo užuomina apie karo Ukrainoje veteranus.
„Tikiuosi, kad niekas niekada neatsidurs tokioje žiauraus teisinio piktnaudžiavimo situacijoje, kurioje atsidūriau aš“, – sakė jis savo baigiamojoje kalboje teisme, pranešė Rusijos nepriklausoma žiniasklaidos priemonė SOTA.
Po to, kai pernai buvo suimtas, A. Ostaninas buvo įtrauktas į „teroristų ir ekstremistų“ sąrašą – tai etiketės, kurias Rusija nuolat naudoja siekdama nuslopinti nepritarimą ir persekioti oponentus.
Rusija smarkiai suintensyvino kritikų tildymo kampaniją nuo 2022 metų vasario, kai pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje.
Zelenskis tikisi, kad artimiausiu metu įvyks apsikeitimas karo belaisviais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad artimiausiu metu tikisi apsikeitimo karo belaisviais su Rusija.
Rusija teigia, kad nebėra saistoma branduolinio pakto su JAV
Rusija trečiadienį pareiškė, kad jos nebesaisto branduolinis paktas su JAV.
Naujoji START sutartis nustos galioti ketvirtadienį, ir taip Maskva ir Vašingtonas bus oficialiai atleisti nuo daugybės apribojimų jų branduoliniams arsenalams.
„Darome prielaidą, kad Naujosios START sutarties šalys nebėra susaistytos jokiais įsipareigojimais ar simetriškais pareiškimais pagal šią sutartį“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime.
Rusija siekia atkirsti ištisus Ukrainos regionus nuo geležinkelių tinklo
Naujausi Rusijos smūgiai į Ukrainos geležinkelių tinklą veikiausiai skirti atkirsti ištisus regionus nuo visos šalies, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos valstybinės geležinkelių bendrovės generalinis direktorius.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija suintensyvino smūgius Ukrainos geležinkelių infrastruktūrai. Per atakas žuvo civiliai gyventojai, sutriko traukinių maršrutai, naudojami žmonėms iš fronto linijos evakuoti.
„Tikslas labai aiškus. Žemėlapyje pažymėjus naujausias atakas prieš geležinkelius, aiškiai matyti, kad mėginama atkirsti kai kuriuos Ukrainos regionus“, – sakė Ukrainos geležinkelių generalinis direktorius Oleksandras Pertsovskis.
„Nors mes visuomet didžiuojamės savo punktualumu ir tuo, kad Ukrainos traukiniai važiuoja pagal grafiką nepaisant karo, kaskart, kai reikia rinktis, ar stabdyti eismą laikantis atsargumo priemonių, ar tęsti judėjimą, mes sustojame ir evakuojame darbuotojus“, – pridūrė jis.
Ukraina praneša apie daugybę mirtinų smūgių į civilinį geležinkelį per visą beveik ketverius metus trunkančią Rusijos invaziją.
Praėjusią savaitę per Rusijos drono smūgį keleiviniam traukiniui šiaurės rytinėje Charkivo srityje žuvo penki žmonės, pranešė Ukrainos prokurorai.
2022 m. per Rusijos raketų smūgį į geležinkelio stotį rytiniame Kramatorsko mieste žuvo apie 60 žmonių.
Geležinkelių tinklas yra gyvybiškai svarbus vežant žmones, prekes ir kareivius visoje šalyje, nes oro uostai uždaryti nuo Rusijos invazijos pradžios. Pagal bėgių ilgį Ukrainos geležinkelis yra vienas didžiausių Europoje ir kasmet perveža milijonus keleivių.
ES Taryba patvirtino 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai sąlygas
Europos Sąjunga po ilgų diskusijų priėmė sprendimą dėl 90 mlrd. eurų kredito mechanizmo Ukrainai artimiausiems dvejiems metams.
Apie tai rašoma Europos Vadovų Tarybos tinklalapyje, kuriame paskelbtą informaciją cituoja naujienų agentūra „Unian“.
Susitarime numatoma 60 mlrd. eurų skirti karinei pagalbai, 30 mlrd. eurų – tiesiogiai Ukrainos biudžeto išlaidoms finansuoti. Palūkanas už paskolą mokės Europos Sąjunga.
Prancūzijos reikalavimui, kad ginklai būtų perkami daugiausia iš Ukrainos ir ES gamintojų, o iš kitų šalių – tik esant neatidėliotinam poreikiui, buvo iš esmės pritarta.
Be to, buvo priimtas ir dar vienas Paryžiaus reikalavimas, kad, mainais į finansinius įnašus, už ES paskolos lėšas tiekiant Ukrainai ginklus galėtų dalyvauti ir Jungtinė Karalystė bei trečiosios šalys.
Ukrainą finansuoti atsisakė trys šalys – Vengrija, Slovakija ir Čekija. Lėšas suteiks likusios 24 iš 27 ES narių.
Susitarimas bus galutinai patvirtintas artimiausiomis savaitėmis Europos Parlamento rūmuose. Pirmąją išmoką Kijevas turėtų gauti balandžio pradžioje.
Svarbu, kad pinigai paskolai bus imami iš ES kapitalo rinkų ir užtikrinami Europos Sąjungos biudžeto lėšomis. Ukraina paskolą turės grąžinti tik po to, kai Rusija sumokės reparacijas.
„Naujasis finansavimas padės Ukrainai neprarasti stabilumo Rusijos agresijos akivaizdoje ir siunčia aiškų signalą: valstybių suverenumas ir teritorinis vientisumas turi būti gerbiami“, – pareiškė ES Tarybai pirmininkaujančio Kipro finansų ministras Makis Keravnosas.
„Liko tik oda, kaulai ir barzda“: papasakojo, kokia yra Rusijos karių realybė fronte
Ukrainos žvalgybos tarnybos perimtos garso žinutės leidžia teigti, kad Ukrainos fronte tarnaujantys Rusijos kariai susiduria su dideliais tiekimo, įskaitant aprūpinimą maistu, trūkumais, praneša naujienų portalas „TVP World“.
Rusijos biudžetas braška: pinigai sparčiai tirpsta
Sausį Rusijos biudžeto pajamos iš naftos nukrito iki žemiausio lygio per pastaruosius penkerius metus. Apie tai praneša „Bloomberg“.
„Rusija išprotės“: ekspertas prabilo apie NATO veiksmus virš Ukrainos
NATO galėtų įgyvendinti neskraidymo zoną virš Ukrainos kaip taikos susitarimo dalį. Tokią nuomonę išsakė karo ekspertas Michaelas Clarke‘as, kurį cituoja leidinys „Sky News“.
Per rusų bombardavimą Chersono regione trys žmonės žuvo, keturi buvo sužeisti
Chersono regione rusų atakos per šią dieną pražudė tris žmones, dar keturi asmenys buvo sužeisti.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Chersono regioninė prokuratūra.
„Chersono srities prokuratūrai prižiūrint pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo nusikaltimų įvykdymo“, – nurodoma pranešime.
Tyrimo duomenimis, 2026 m. vasario 4 d. priešo pajėgos naudodamos artileriją ir dronus apšaudė Chersono srities gyvenamąsias vietoves.
17.30 val. duomenimis, dėl Rusijos agresijos žuvo trys civiliai, o dar keturi asmenys buvo sužeisti.
Apie 7 val. ryto rusų kariai sudavė kombinuotą smūgį Beryslavo miestui, antpuolio metu artilerija ir nepilotuojamieji orlaiviai pataikė į mikroautobusą, buvo sužeistas jo vairuotojas. 14.30 val. toje pačioje vietovėje okupantai dronu su sumontuota pirmojo asmens vaizdo kamera nužudė civilį.
Stanislavo rajono Oleksandrivkos kaime apie 09.45 val. Rusijos kariuomenė tokiu pačiu dronu smogė transporto priemonei, aptarnaujančiai vietos felčerio-akušerio stotį. Žuvo vienas šios įstaigos darbuotojas, buvo sužeistas transporto priemonės vairuotojas.
Tą patį rytą artilerijai apšaudžius Chersono priemiestį žuvo gatvėje buvęs vyras. Dar vieną žmogų regiono centre sužeidė rusų drono numesti sprogmenys.
Vakare Ukrainkos kaime priešas iš drono numetė sprogmenis, kurie sužeidė vieną žmogų.
Per antpuolį buvo apgriauti privatūs gyvenamieji namai, apgadinti troleibusai ir lengvieji automobiliai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Stanislavo rajono Oleksandrivkos kaime priešas dronu atakavo medicinos pagalbos automobilį, nužudydamas juo važiavusį mediką ir sužeisdamas vairuotoją, o Chersone per artilerijos apšaudymą žuvo 38-erių metų vyras. Dėl šių įvykių pradėtas baudžiamasis procesas.
Pirmoji Ukrainos ir Rusijos derybų diena baigėsi: Kyjivas pateikė daugiau detalių
Trečiadienį Ukraina pareiškė, kad derybos su Rusijos ir JAV delegacijomis Abu Dabyje, per kurias siekiama susitarti dėl ketverius metus trunkančio karo Ukrainoje pabaigos, buvo turiningos ir produktyvios.
„Darbas vyko esminiais klausimais ir buvo produktyvus, sutelktas į konkrečius žingsnius ir praktinius sprendimus“, – po pirmosios derybų dienos socialiniuose tinkluose sakė vyriausiasis Ukrainos derybininkas Rustemas Umerovas, bet daugiau informacijos nepateikė.
R. Umerovas teigė, kad derybos prasidėjo dalyvaujant visoms trims delegacijoms, po to derybininkai turėjo pasiskirstyti į grupes pagal temas, o pabaigoje vėl susitikti visa sudėtimi.
Pareigūnai sakė, kad praėjusį mėnesį JAE sostinėje vykusios diskusijos, kurios yra JAV pastangų užbaigti kovas dalis, davė tam tikrą pažangą, tačiau proveržio pagrindiniais klausimais nepasiekta.
Derybos Abu Dabyje vyko tvyrant ukrainiečių pasipiktinimui dėl didelių Rusijos atakų prieš jų energetikos sistemą, kurios rengiamos kiekvieną žiemą nuo tada, kai 2022 metų vasario 24 dieną Rusija pradėjo plataus masto invaziją į kaimyninę šalį.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas nepateikė jokių detalių apie derybas Abu Dabyje ir pareiškė, kad Maskva neplanuoja komentuoti jų rezultatų.
Jis teigė, kad „durys taikiam susitarimui yra atviros“, tačiau pažymėjo, kad Maskva tęs savo karinius veiksmus, kol Kyjivas įvykdys jos reikalavimus.
Derybos Jungtiniuose Arabų Emyratuose bus tęsiamos ketvirtadienį.
ERPB nuo plataus masto karo pradžios investavo Ukrainoje daugiau nei 9 mlrd. eurų
Nuo 2022 m. vasario Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) į Ukrainos viešąjį ir privatųjį sektorius investavo daugiau nei 9 mlrd. eurų.
Apie tai po Ukrainos finansų ministro Sergijaus Marčenko susitikimo su ERPB atstovais pranešė Finansų ministerija.
„Nuo pat plataus masto Rusijos agresijos pradžios ERPB tebėra vienas iš pagrindinių Ukrainos donorų, į kritinės infrastruktūros atkūrimą investavęs daugiau nei 9 mlrd. eurų. Mes labai vertiname šią paramą ir tikimės toliau gilinti bendradarbiavimą, įskaitant banko veiklos pajėgumų stiprinimą Ukrainoje 2026 m.“, – pabrėžė S. Marčenko.
Susitikimo metu šalys aptarė dabartinio ERPB projektų portfelio įgyvendinimą viešajame ir privačiame sektoriuose, taip pat ateities finansavimo prioritetus, ypač paramą Ukrainos energetikos sistemai. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į kapitalo rinkos infrastruktūros reformas, valstybinių bankų korporatyvinį valdymą ir viešųjų investicijų valdymą.
Ypatingas dėmesys buvo skiriamas stabiliam šildymo sezonui užtikrinti. Nuo 2022 iki 2025 m. ERPB skubiems dujų pirkimams skyrė beveik 1 mlrd. eurų, iš kurių 770 mln. eurų buvo sutelkta 2025 m., iš jų 500 mln. eurų – pagal Europos Komisijos garantijas ir 270 mln. eurų – kaip revolverinė kredito linija, užtikrinta valstybės garantijomis. Taip pat buvo aptarta galimybė artimiausioje ateityje dujų pirkimams skirti dar 160 mln. eurų.
Šalys taip pat apsvarstė galimas priemones, skirtas valstybės įmonių finansiniam atsparumui stiprinti, ir valstybinių bankų privatizavimo planus.
Ministerija pažymėjo, kad bendra EBRD finansavimo suma, skirta Ukrainai per visą bendradarbiavimo laikotarpį, siekia 23 mlrd. eurų. Šiuo metu aktyvų EBRD projektų portfelį Ukrainos viešajame sektoriuje sudaro 17 projektų, kurių vertė siekia 3,3 mlrd. eurų. Daugiau nei 1,7 mlrd. eurų iš šios sumos buvo sutelkta pastaraisiais metais, daugiausia energetikos sektoriui (1,3 mlrd. eurų) ir transportui (400 mln. eurų).
Pranešama, kad Ukraina rengia naujus energetikos projektus su ERPB. Kartu su pagrindiniais partneriais viešajame sektoriuje tikimasi pasirašyti naujus susitarimus, įskaitant 90 mln. eurų paskolą bendrovei „Ukrenergo“ ir sprendimą dėl laikino 160 mln. eurų perskirstymo gamtinių dujų pirkimams.
ES pritarė idėjai dėl naujos paskolos Ukrainai
Europos Sąjungos (ES) šalys trečiadienį susitarė, kad Ukraina galėtų panaudoti naują 90 mlrd. eurų paskolą, kad įsigytų didesnę dalį ginklų iš artimų sąjungininkų, tokių kaip Britanija, jei tos šalys finansiškai prisidėtų, pranešė pareigūnai.
ES pareiškime nurodė, kad pagrindiniai sąjungininkai galėtų gauti didesnę prieigą, jei įneštų „sąžiningą ir proporcingą finansinį įnašą į skolinimosi išlaidas“.
Susitarimas dėl milžiniškos paskolos sąlygų turėtų atverti kelią Kyjivui gauti gyvybiškai reikalingas lėšas artimiausiais mėnesiais, artėjant ketvirtosioms Rusijos sukelto plataus masto karo metinėms.
Pirmoji Ukrainos ir Rusijos derybų diena JAE baigėsi
Rusijos ir Ukrainos derybininkai baigė savo pirmąją derybų Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) dieną, trečiadienį pranešė ukrainiečių pagrindinio derybininko atstovė spaudai.
„Šiandien derybos baigėsi“, – žurnalistams sakė Rustemo Umerovo atstovė spaudai Diana Davitian, pridurdama, kad planuojama, jog derybos, kurioms tarpininkauja JAV, tęsis ketvirtadienį.
Ukrainos delegacijos vadovas Rustemas Umerovas prasidedant deryboms sakė, kad Kyjivo komanda siekia „pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką“.
R. Umerovas teigė, kad derybos prasidėjo dalyvaujant visoms trims delegacijoms, po to derybininkai turėjo pasiskirstyti į grupes pagal temas, o pabaigoje vėl susitikti visa sudėtimi.
Pareigūnai sakė, kad praėjusį mėnesį JAE sostinėje vykusios diskusijos, kurios yra JAV pastangų užbaigti kovas dalis, davė tam tikrą pažangą, tačiau proveržio pagrindiniais klausimais nepasiekta.
Derybos Abu Dabyje vyko tvyrant ukrainiečių pasipiktinimui dėl didelių Rusijos atakų prieš jų energetikos sistemą, kurios rengiamos kiekvieną žiemą nuo tada, kai 2022 metų vasario 24 dieną Rusija pradėjo plataus masto invaziją į kaimyninę šalį.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas nepateikė jokių detalių apie derybas Abu Dabyje ir pareiškė, kad Maskva neplanuoja komentuoti jų rezultatų.
Jis teigė, kad „durys taikiam susitarimui yra atviros“, tačiau pažymėjo, kad Maskva tęs savo karinius veiksmus, kol Kyjivas įvykdys jos reikalavimus.
Svyrydenko: nuo metų pradžios Rusija Ukrainos energetikos sektorių atakavo 217 kartų
Vyriausybė toliau įgyvendina priemones, skirtas padėti ukrainiečiams Rusijos atakų energetikos objektams, kurių nuo metų pradžios užregistruota jau 217, sukeltos energetikos krizės metu.
Tai Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko pareiškė po kasdienės prezidento telekonferencijos energetikos klausimais.
„Energetikos darbuotojai, komunalinių paslaugų brigados ir geležinkelio darbuotojai toliau šalina didelio masto energetikos infrastruktūros apšaudymo pasekmes. Vien tik nuo šių metų pradžios užregistruota 217 Rusijos atakų prieš mūsų energetikos sektorių“, – teigiama premjerės pareiškime.
J. Svyrydenko priminė, kad, siekdama įveikti energetikos krizės padarinius, vyriausybė ėmėsi priemonių, skirtų verslui ir gyventojams paremti.
Energijos sektoriaus darbuotojai, kurie visą parą dirba atkuriant elektros energijos tiekimo sistemą, už darbą avarinėse brigadose kas mėnesį gaus po 20 tūkst. grivinų (maždaug 390 eurų) premiją. Pirmosios išmokos į darbo užmokesčio korteles bus pervestos jau šį mėnesį.
Įgyvendinant tikslinės pagalbos programą, Kyjive neįgaliesiems ir vienišiems pensininkams jau išdalinta 10 tūkst. „šilumos paketų“, kuriuos suteikė įmonių grupė „Naftogaz“. Papildomus paketus visoje Ukrainoje, kur elektros energija ir šildymas tebėra kritiškai svarbūs, tieks bendrovės „Energoatom“, „Ukrenergo“ ir „Ukrhydroenergo“.
Daugiau nei 9 tūkst. privačių verslininkų kreipėsi dėl vienkartinės valstybės pagalbos, kurios suma siekia iki 15 tūkst. grivinų (290 eurų), kad užtikrintų savarankišką veiklą avarinių elektros tiekimo pertraukimų metu.
Prieinamų paskolų programą vykdantys bankai gavo daugiau nei 270 paraiškų dėl beprocentinių paskolų generatoriams įsigyti. Tokias paraiškas gavo 14 iš 43 šioje programoje dalyvaujančių visos šalies bankų.
Ukraina taip pat pradėjo įgyvendinti programą „SvitloDim“, pagal kurią daugiabučiai namai gali gauti nuo 100 tūkst. iki 300 tūkst. grivinų (apie 3,9–5,9 tūkst. eurų) paramą generatoriams ir kitokiai energetinei būtiniausių sistemų įrangai įsigyti.
Ukraina paskelbė, kokią paramą gavo sausį
Visą sausio mėnesį tarptautinės partnerės tiekė Ukrainai būtinas priemones Rusijos smūgiams atremti bei teikė humanitarinę pagalbą energetikos sektoriui, feisbuke pranešė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSDC) spaudos tarnyba.
„Metų pradžia Ukrainai buvo sunki dėl nuolatinio Rusijos apšaudymo ir didelių šalčių. Tuo pačiu metu tarptautinė parama Ukrainai išliko nepajudinama ir padėjo mums atremti šiuos iššūkius. Partnerės suteikė būtinas priemones Rusijos atakoms atremti“, – sakoma pranešime.
Tarptautinės partnerės suteikė Ukrainai šią pagalbą:
Norvegija – raketas oro gynybos sistemoms NASAMS;
Suomija – 31-ąjį karinės pagalbos paketą 98 mln. eurų vertės, apimantį oro gynybos raketas;
Jungtinė Karalystė – raketas oro gynybos sistemoms;
Vokietija – raketas sistemoms IRIS-T ir didelį paketą oro gynybai stiprinti pagal PURL mechanizmą.
NSDC spaudos tarnyba pabrėžė, kad partnerės rėmė ne tik Ukrainos oro gynybą, bet ir jos energetiką, kad Ukraina galėtų kuo greičiau atsigauti po Rusijos atakų padarytos žalos.
Ukraina gavo:
iš Jungtinių Amerikos Valstijų – daugiau nei 400 mln. dolerių humanitariniams projektams, skirtiems paremti ukrainiečius šią žiemą;
iš Norvegijos – 400 mln. dolerių, įskaitant energetinės paramos finansavimą;
iš Jungtinės Karalystės – beveik 23 mln. eurų į Ukrainos energetikos paramos fondą;
iš Europos Sąjungos – apie 450 generatorių;
iš Vokietijos – 60 mln. eurų ir papildomos įrangos;
iš Italijos – 10 mln. eurų į Ukrainos energetikos paramos fondą, iš kurių 50 mln. eurų numatyta 2026 m. biudžete paramai Ukrainos energetikos sektoriui; Ukrainai jau pristatyti 78 pramoniniai katilai, kurių bendra galia siekia 116,5 MW;
iš Nyderlandų – papildomus 23 mln. eurų Ukrainos energetikos sektoriui;
iš Danijos – 20 mln. eurų energetinei paramai;
iš Prancūzijos – daugiau nei 100 generatorių;
iš Japonijos – 140 generatorių, 60 transformatorių ir du kogeneracinius įrenginius;
iš Lietuvos – 90 generatorių.
NSDC padėkojo visoms partnerėms už ryžtingą ir nuoseklią paramą Ukrainai. „Ši pagalba gelbsti gyvybes, stiprina mūsų atsparumą ir leidžia mums atlaikyti agresiją. Raginame toliau tęsti ir didinti paramą Ukrainai – ji priartina teisingą taiką visai Europai“, – pabrėžė NSDC.
Kaip pranešė „Ukrinform“, sausio mėnesį Rusijos Federacija prieš Ukrainą panaudojo daugiau nei 6000 atakos dronų, apie 5500 valdomų aviacijos bombų ir 158 įvairių tipų raketas.
Ukrainiečiai antrą kartą per mėnesį paliko Belgorodo sritį be elektros
Po ukrainiečių oro smūgių dešimtys tūkstančių žmonių Rusijos Belgorodo srityje antrą kartą per mėnesį liko be elektros, šilumos ir vandens tiekimo, praneša „The Moscow Times“.
Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas trečiadienį pareiškė, kad Belgorodo miestui per parą smogė 12 raketų ir trys dronai, kurie pažeidė elektros tinklo veikimui svarbius infrastruktūros objektus. Dar 19 raketų ir 104 dronai nuo antradienio smogė Belgorodo sričiai.
Gubernatorius socialinėje platformoje „Telegram“ teigė, kad elektros tiekimo atkūrimo darbai vyksta kaip įprasta, bet juos vykdant dieną galimi avariniai elektros atjungimai.
Tuo metu Belgorodo srities vandens tiekėja „Vodokanal“ paskelbė, kad dėl Ukrainos raketų atakos nutrūko elektros tiekimas visiems bendrovės vandens paėmimo įrenginiams, siurblinei ir keliems nuotekų tvarkymo objektams.
Įmonė teigė, kad vandens tiekimas nutrūko naktį, o Belgorodo srities šiaurinė dalis nuo ankstyvo trečiadienio liko be vandens.
Tai antroji Ukrainos ataka prieš Belgorodo srities energetikos infrastruktūra per mėnesį. Prieš tai smūgis buvo surengtas sausio 9 d. naktį. Apie pusė milijono Belgorodo miesto gyventojų kelioms dienoms buvo likę be elektros ir šildymo, o apie 200 tūkst. – be vandens.
Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad antradienio vakarą ir trečiadienio rytą šios srities oro erdvėje buvo numušta apie 40 Ukrainos dronų, bet apie raketų smūgius neskelbė.
Nuo Rusijos pilno masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį su Ukraina besiribojančioje Belgorodo sritis dažnai apšaudoma.
Pastarasis Ukrainos smūgis įvyko po to, kai Rusija surengė pačią didžiausią ataką per metus prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, o šimtai tūkstančių ukrainiečių liko be elektros esant itin šaltiems orams.
Derybų įkarštyje – reikalavimas iš Maskvos: retorika griežtėja
Maskva trečiadienį pareikalavo, kad Kyjivas priimtų Rusijos keliamas sąlygas beveik ketverius metus trunkančiam karui užbaigti ir pažadėjo priešingu atveju tęsti plataus masto invaziją. Kaip tik šiuo metu vyksta eilinis trišalis derybų etapas Abu Dabyje.
JAV tarpininkaujamos derybos yra naujausias derybų etapas diplomatijos sūkuryje, tačiau visomis ankstesnėmis pastangomis nepavyko pasiekti susitarimo dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, prasidėjusios 2022 metų vasarį.
Rusijos plataus masto invazija tapo kruviniausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, pareikalavusiu dešimčių tūkstančių gyvybių, privertusiu milijonus žmonių palikti savo namus ir nuniokojusiu didelę dalį Ukrainos.
Tačiau Rusijos griežta retorika grasina užgožti bet kokias pažangos galimybes Abu Dabyje. Prieš pat derybas Rusija surengė ne vieną raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą, nuniokodama jos energetikos tinklą ir nutraukdama elektros bei šildymo tiekimą esant minusinei temperatūrai.
„Mūsų pozicija yra gerai žinoma“, – trečiadienį žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Kol Kyjivo režimas nepriims atitinkamų sprendimų, specialioji karinė operacija tęsis," – sakė jis, naudodamas Rusijos terminą plataus masto invazijai į Ukrainą apibūdinti.
Antradienį ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos smūgiai Ukrainos energetikos sistemai „patvirtina, kad Maskvos požiūris nepasikeitė: jie ir toliau stato ant karo ir Ukrainos sunaikinimo ir rimtai nevertina diplomatijos.“
„Mūsų derybų komandos darbas bus atitinkamai pakoreguotas“, – pareiškė prezidentas, bet išsamesnės informacijos nepateikė.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas „ištesėjo savo žodį“ ir savaitę nesmūgiavo Ukrainos sostinei ar kritiniams energetikos objektams.
„Tai daug, žinote, per savaitę mes priimsim bet ką, nes ten tikrai labai šalta“, – antradienį sakė D. Trumpas.
„Noriu, kad jis užbaigtų karą“, – pridūrė D. Trumpas, kalbėdamas apie V. Putiną.
Paklaustas, ar jis nusivylęs, kad Rusijos prezidentas nepratęsė pauzės, jis atsakė: „Norėčiau, kad jis tai padarytų.“
Teritorijos klausimas
Pagrindinė kliūtis derybose dėl konflikto sprendimo yra Rytų Ukrainos teritorijų likimas.
Maskva reikalauja, kad Kyjivas išvestų savo karius iš Donbaso, įskaitant ir smarkiai įtvirtintus miestus, bei gausias gamtinių išteklių atsargas, kaip bet kokio išankstinio susitarimo sąlygą.
Ji taip pat nori tarptautinio pripažinimo, kad invazijos metu užimta žemė priklauso Rusijai.
Kyjivas pareiškė, kad konfliktas turėtų būti įšaldytas palei dabartinę fronto liniją ir atmetė vienašališką pajėgų atitraukimą.
Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas patvirtino, kad trečiadienį Abu Dabyje prasidėjo trišalės derybos.
Derybose taip pat dalyvauja JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas bei D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
Tuo tarpu Rusija į šias derybas nusiuntė karinės žvalgybos direktorių Igorį Kostiukovą, kuriam Vakarai taiko sankcijas dėl vaidmens invazijoje į Ukrainą.
Rusija yra okupavusi apie 20 proc. Ukrainos, tačiau Kyjivas vis dar kontroliuoja apie penktadalį Donecko srities.
Naujienų agentūros AFP duomenimis, esamu Rusijos puolimo tempu jos kariuomenei prireiktų dar pusantrų metų, kad galėtų užimti visą Donecko sritį. Tačiau Ukraina tvirtai laikosi savo kontroliuojamose teritorijose šioje srityje.
Ukraina perspėjo, kad teritorijos atidavimas padrąsintų Maskvą ir kad ji nepasirašys susitarimo, kuris nesustabdys Rusijos nuo pakartotinės invazijos.
Rusija taip pat teigia, kad Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritys priklauso jai, ir kontroliuoja teritorijų kišenes bent trijuose kituose Ukrainos regionuose rytuose.
Rusai smogė tiesiai į turgų Ukrainoje, kuriame renkasi minios: yra žuvusių
Rusijos apšaudymas trečiadienį nusinešė mažiausiai šešių žmonių gyvybes Družkivkos mieste Rytų Ukrainoje, kurio užėmimas yra vienas besiveržiančių Rusijos pajėgų tikslų, pranešė srities gubernatorius.
„Mažiausiai šeši žmonės žuvo ir vienas buvo sužeistas“, – sakė kovų draskomos Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas.
„Rusai apšaudė miestą kasetiniais šaudmenimis – pataikė tiesiai į turgų, kuriame rytais visada būna didelė minia žmonių“, – teigė V. Filaškinas.
Po NATO vadovo žodžių apie pajėgas Ukrainoje – Zacharovos reakcija
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pavadino svarstymus dislokuoti Ukrainoje „norinčiųjų koalicijos“ pajėgas atviru kariniu įsikišimu, rašo rusų agentūra TASS.
Marija Zacharova paleido fantaziją dėl Epsteino failų, ištraukė sąsajas su Ukraina
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova nepraleido progos pasisakyti apie Jeffrey Epsteino failų išviešinimą ir įgelti Vakarams.
Baigiant galioti JAV ir Rusijos sutarčiai, popiežius įspėja dėl naujų ginklavimosi varžybų
Popiežius Leonas XIV trečiadienį įspėjo apie „naujų ginklavimosi varžybų“ riziką, baigiant galioti paskutinei JAV ir Rusijos branduolinei sutarčiai.
Naujoji START sutartis, paskutinė branduolinė sutartis tarp Vašingtono ir Maskvos po dešimtmečius trukusių susitarimų nuo Šaltojo karo, baigs galioti ketvirtadienį. Kartu su ja pasibaigs ir apribojimai dviem didžiausioms branduolinėms valstybėms.
„Raginu neatsisakyti šios priemonės, nesiekiant užtikrinti, kad ji būtų tęsiama konkrečiu ir veiksmingu būdu“, – per savaitinę bendrąją audienciją sakė amerikietis popiežius.
„Dabartinė padėtis reikalauja daryti viską, kas įmanoma, kad būtų išvengta naujų ginklavimosi varžybų, kurios kelia dar didesnę grėsmę taikai tarp tautų“, – teigė jis.
Leonas, pirmasis Katalikų bažnyčios pontifikas amerikietis, teigė, kad „kaip niekad skubiai reikia baimės ir nepasitikėjimo logiką pakeisti bendra etika, galinčia nukreipti pasirinkimus bendrojo gėrio link“.
Kremlius pasiūlė pratęsti sutartį vieneriems metams, ir nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugsėjį sakė, kad Naujosios START sutarties pratęsimas „skamba kaip gera idėja“, nuo to laiko mažai kas pasikeitė.
Sutartį, kuri apėmė stebėjimo mechanizmą, 2010 metais pasirašė tuometinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir jo kolega iš JAV Barackas Obama.
Tačiau Rusija sustabdė stebėjimo patikrinimus COVID-19 pandemijos metu, o derybos dėl susitarimo pratęsimo pastaraisiais metais nutrūko dėl įtampos, susijusios su Maskvos plataus masto invazija į Ukrainą.
Maskva taip pat kaltino Vašingtoną trukdant vykdyti stebėjimo misijas JAV teritorijoje.
2023-iaisiais Rusija įšaldė savo dalyvavimą Naujojoje START sutartyje, tačiau toliau savanoriškai laikėsi sutartyje nustatytų apribojimų.
Praėjusiais metais Maskva išbandė naujausius atominių ginklų nešėjus be branduolinių galvučių. Tuo tarpu JAV prezidentas D. Trumpas paskelbė, kad perkelia du branduolinius povandeninius laivus arčiau Rusijos.
Rusų žiniasklaida skelbia: Trumpo planas numato galimybę Ukrainai įstoti į ES 2027 m.
JAV prezidento Donaldo Trumpo planas dėl taikos Ukrainoje numato galimybę Ukrainai įstoti į Europos Sąjungą 2027 m., skelbia rusų agentūra TASS.
Apie tai agentūrai pranešė šaltinis, artimas deryboms Abu Dabyje.
„Trumpo planas neatmeta galimybės Ukrainai įstoti į ES 2027 m.“ – cituojamas jis.
Suskaičiavo, kiek Rusijai kainavo viena ataka prieš Ukrainą: už tiek ištisus metus išgyventų miestai
Bendra ginklų, kuriuos Rusija panaudojo vasario 3 d. masinei oro atakai prieš Ukrainą, kaina siekia 324,8 mln. dolerių.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos direkcija (HUR).
„Vasario 3-osios naktį Rusijos pajėgos surengė masinį kombinuotą oro smūgį Ukrainos energetikos infrastruktūrai, iš viso panaudodamos 562 oro atakos sistemas“, – sakoma pranešime.
Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, Rusija naudojo balistines raketas „Iskander“ ir RM-48U, hipergarsines raketas 3M22 „Zircon“ ir 3M55 „Oniks“, kruizines raketas Kh-101, raketas 9M728 „Iskander-K“ ir Kh-32.
Kartu su raketomis priešas pasiuntė smogiamuosius bepiločius orlaivius „Geran“ ir „Harpija“, taip pat imitacinius dronus „Gerbera“.
Bendra panaudotos ginkluotės kaina siekė 324,8 mln. dolerių, t. y. daugiau nei 190 mln. dolerių viršijo sausio 20 d. masinės atakos kainą.
„Už šiuos pinigus Rusijos žydų autonominė sritis, turinti apie 144 tūkst. gyventojų, galėtų gyventi ištisus metus, arba Kalugos miestas, turintis daugiau kaip 320 tūkst. gyventojų. Ši suma taip pat prilygsta Kostromos srities šešių mėnesių biudžetui“, – pabrėžė HUR.
Kaip pranešė „Ukrinform“, vasario 3 d. Rusijos kariuomenė aštuoniuose Ukrainos regionuose sudavė smūgius kelių tipų balistinėmis raketomis, kruizinėmis raketomis ir bepiločiais orlaiviais; tarp taikinių buvo energetikos objektų.
Rusijos dronų atakos – Černihivo ir Odesos srityse, apgadinta daug namų, yra sužeistųjų
Per praėjusią parą Rusijos pajėgos surengė 45 dronų atakas pasienio rajonuose ir Černihivo srities Nižyno rajone, per jas buvo padaryta didelė žala civilinei infrastruktūrai ir privatiems namams.
Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Černihivo srities karinės administracijos vadovas Viačeslavas Čausas.
„Per pastarąją parą pasienio rajonai, taip pat Nižyno rajonas buvo atakuojami priešo. Keturiasdešimt penki smūgiai – 65 sprogimai“, – rašė V. Čausas.
Pasak jo, bepiločiai orlaiviai „Geran“ atakavo Novhorodo-Siverskio bendruomenės kaime esančią maisto įmonę. Buvo apgadinti du gamybiniai cechai, transporto priemonės, garažai ir katilinė. Kituose kaimuose dronų smūgiai apgadino gyvenamąjį namą ir sugriovė neveikiančios mokyklos pastatą.
Semenivkos bendruomenėje po dronų smūgio užsidegė civilinės transporto priemonės.
Snovske dronų ataka išdaužė muzikos mokyklos langus ir apgadino transporto priemones.
Nižyno rajono kaime „Geran“ smūgis apgadino namus, ūkinius pastatus ir transporto priemones.
Pasak „Ukrinform“, vasario 2 d. Rusijos kariai 31 kartą apšaudė pasienio gyvenvietes Černihivo srityje, užfiksuotas 51 sprogimas.
Odesoje – penki sužeistieji
Vasario 4-sios naktį Odesoje dėl priešo bepiločio orlaivio atakos buvo sužeisti penki žmonės. Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Šiuo metu yra žinoma, kad dėl naktinės priešo atakos buvo sužeisti penki žmonės. Keturiems žmonėms buvo suteikta pagalba įvykio vietoje. Vienas asmuo medicinos pagalbos kreipėsi savarankiškai. Visų sužeistųjų būklė patenkinama“, – sakė S. Lysakas.
Anksčiau buvo pranešta, kad dėl Rusijos atakos buvo sužeisti du žmonės.
Odesos srities valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba savo ruožtu pranešė, kad dviejų aukštų gyvenamajame name keturiuose butuose pažeistos perdangos, kaimyniniuose gyvenamuosiuose pastatuose išdaužyti langų stiklai, apgadinti du lengvieji automobiliai. Iš pastato buvo išgelbėti keturi žmonės. Vienoje įmonėje kilo didelis gaisras. Gelbėtojai taip pat gesino gaisrą apleistame pastate. Valstybinė gelbėjimo tarnyba iš viso pasitelkė 63 gelbėtojus ir 14 technikos vienetų.
Kaip pranešė „Ukrinform“, vasario 4-osios naktį Rusijos kariai bepiločiais orlaiviais atakavo Odesos sritį ir padarė žalos kritinės infrastruktūros objektui.
Vokietijos žvalgybos agentūra: Rusija nuvertina savo karines išlaidas
Rusijos karinės išlaidos pastaraisiais metais buvo iki 66 proc. didesnės, nei nurodyta jos oficialiame gynybos biudžete, rodo Vokietijos žvalgybos agentūros BND atlikta analizė.
BND teigė, kad į išlaidas gynybai nebuvo įtraukti tokie dalykai, kaip gynybos ministerijos statybų projektai, karinės IT programos ir socialinės išmokos ginkluotųjų pajėgų nariams. Vietoj to jie buvo įtraukti į kitas biudžeto dalis, analizėje pažymėjo agentūra.
Pasak BND, viena iš neatitikimų priežasčių yra ta, kad Rusija ir NATO labai skirtingai interpretuoja išlaidas gynybai. Be to, Rusijos oficialūs duomenys apie išlaidas gynybai dažnai yra iškreipti ir reikalauja tolesnio vertinimo, pabrėžė agentūra.
Nuo Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį šalies gynybos biudžetas kasmet smarkiai didėjo, tvirtino BND. Agentūra skaičiuoja, kad Maskvos karinės išlaidos praėjusiais metais siekė apie 250 mlrd. eurų, o tai atitinka maždaug pusę valstybės biudžeto. Tai sudarytų apie 10 proc. Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP), nurodė BND.
Palyginimui, karinės išlaidos 2022-aisiais, kai prasidėjo karas, sudarė apie 6 proc. BVP. Ši dalis kitais metais išaugo iki 6,7 proc., o 2024 m. – iki 8,5 proc.
Remiantis BND analize, lėšos naudojamos ne tik karui prieš Ukrainą, bet ir papildomiems kariniams pajėgumams plėsti, ypač teritorijose netoli NATO rytinio flango. Vokietijos žvalgybos agentūra teigė, kad šie duomenys yra konkretūs įrodymai, jog Rusija kelia vis didesnę grėsmę Europai.
Ukrainos delegacija atvyko į JAE deryboms su Rusija
Ukrainos delegacija, pasirengusi antrajam derybų su Rusijos pareigūnais etapui, atvyko į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė vyriausiojo derybininko atstovė spaudai.
„Taip“, – į klausimą, ar delegacija atvyko į dvi dienas truksiančias derybas Abu Dabyje, atsakė Rustemo Umerovo atstovė spaudai Diana Davitian
Dalis Rusijos gyventojų krito į tamsą ir šaltį: sutriko elektros tiekimas
Rusijos Belgorodas buvo apšaudytas, skelbia UNIAN. Apgadinta energetikos sistema, dalis gyventojų neturi elektros.
„Infrastruktūros objektas patyrė rimtų apgadinimų“, – cituojamas Belgorodo srities vadovas Viačeslavas Gladkovas.
„Financial Times“: Rusija perėmė svarbius Europos palydovus
Europos saugumo pareigūnai mano, kad du Rusijos erdvėlaiviai perėmė bent tuzino pagrindinių Europos palydovų ryšius virš žemyno, skelbia „Financial Times“.
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 88 iš 105 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 88 iš 105 bepiločių orlaivių, kuriuos Rusijos kariuomenė paleido į Ukrainą nuo vasario 3 d. vakaro, tinkle „Telegram“ pareiškė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Pasak jų, nuo antradienio, vasario 3 d., 19 val. rusai iš Oriolo, Briansko, Primorsko Achtarsko (Rusijos Federacija), laikinai okupuoto Donecko ir Čaudos (laikinai okupuotas Krymas) krypčių paleido 105 „Shahed“ tipo, „Gerbera“ ir „Italmas“ smogiamuosius bepiločius orlaivius bei kitokio tipo bepiločius. Apie 70 iš jų buvo „Shahed“ tipo bepiločiai orlaiviai.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki trečiadienio, vasario 4 d., 8 val. oro gynyba šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba nuslopino 88 rusų bepiločius orlaivius.
14-oje vietų fiksuoti 17-os smogiamųjų bepiločių orlaivių pataikymai, o penkiose vietose krito nuolaužos. Ataka tęsiasi, o Ukrainos oro erdvėje vis dar yra rusų bepiločių.
Įtakingas leidinys: Trumpas sėja kito karo Ukrainoje sėklas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sėja kito karo Ukrainoje sėklas, skelbia „The Telegraph“, rašo „Kanal 24“. Įtakingas leidinys pavadino D. Trumpo diplomatiją neapgalvota.
Anot leidinio, tikėtina, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas vėl puls, kai užims Slovjansko ir Kramatorsko miestus.
„Nėra nieko pavojingesnio už taikos procesą, kuris užbaigia vieną karą, bet rizikuoja pradėti kitą. Donaldas Trumpas, atrodo, nesuvokia šios realybės, siųsdamas savo ištikimą pasiuntinį Steve‘ą Witkoffą tarpininkauti siekiant susitarimo – bet kokio susitarimo – tarp Rusijos ir Ukrainos“, – cituojamas straipsnis.
S. Witkoffas tekste kritikuojamas kaip netikras diplomatas, nesuvokiantis šių spąstų. Jis iš tikrųjų nori atiduoti V. Putinui tai, ko šis neturi – Donbaso likučius.
„Putino reikalavimas yra ne tik neteisingas, bet ir giliai nežmoniškas. Šioje teritorijoje gyvena apie 200 tūkstančių gyventojų, kurie bus perduoti priešui, kuris, sprendžiant iš patirties, nužudys vyrus, išprievartaus moteris ir pagrobs vaikus“, – teigiama tekste.
Derybininkai iš Ukrainos, Rusijos ir JAV trečiadienį turi susirinkti Abu Dabyje, siekdami tęsti įtemptas derybas dėl ketverius metus trunkančio karo užbaigimo.
Leidinys sako, kad tiek D. Trumpas, tiek S. Witkoffas „siekia tarpininkavimo sandoryje šlovės, neatsižvelgdami į jo pasekmes“, yra pasirengę pataikauti V. Putinui.
„The Telegraph“ pabrėžia, kad atiduoti Slovjanską ir Kramatorską Rusijai reikštų atverti V. Putinui kelią ateityje užkariauti visą Ukrainą.
Leidinys pabrėžia, kad D. Trumpas dar turi būtų, kaip realiai daryti spaudimą V. Putinui.
Vis dėlto D. Trumpas laiko save nešališku tarpininku tarp agresoriaus ir aukos, nesvarstydamas jokių pretenzijų iš esmės, o tik paveldamas S. Witkoffui parengti formuluotes, su kuriomis šalys galės parodyti, kad pasiekė susitarimą.
„Praktiškai tai reiškia, kad visa Amerikos spaudimas tenka ne Putinui, kad jis atsisakytų savo pavojingos fiksacijos Donbase, o Zelenskiui, kad jis priimtų tam tikrą formulę, kuri leistų Ukrainai atsisakyti šios teritorijos, – pabrėžia „The Telegraph“.
Straipsnyje pabrėžiama, kad pirmiausia D. Trumpas ir S. Witkoffas laiko V. Zelenskį problema, kurią reikia įveikti, o V. Putiną – „palyginti protingu“. Antra, amerikiečių derybininkai neieško išeities iš aklavietės, o tiesiog pripažįsta V. Putino teritorinius reikalavimus.
„Netinkama Trumpo diplomatija gali arba pratęsti dabartinį karą, arba pasiekti apgaulingą taiką, kuri pasės kito karo sėklas“, – apibendrina leidinys.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 780 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų vasario 4 d. dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 243 tūkst. 70 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 780 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 637 (+4) priešo tankus, 23 992 (+7) šarvuotas kovos mašinas, 36 915 (+60) artilerijos sistemų, 1 634 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 293 (+1) oro gynybos sistemas, 435 (+0) karo lėktuvus, 347 (+0) sraigtasparnius, 123 743 (+1 355) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 4 245 (+40) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 76 949 (+211) automobilius ir degalų cisternas, 4 062 (+4) specialiosios įrangos vienetus.
Lenkijoje regztas pasikėsinimo į Zelenskį planas: paaiškėjo, kaip rusams dirbo lenkas
Lenkijoje 50-metis vyras apkaltintas dirbęs užsienio žvalgybai prieš Lenkiją, rašo „RMF24“. Vyras išreiškė norą prisijungti prie Rusijos karinės žvalgybos tarnybos ir vykdyti žvalgybos užduotis. Šios užduotys, be kita ko, turėjo apimti informacijos apie Rzeszów-Jasionka oro uosto saugumą rinkimą. Informacija galėjo būti svarbi planuojant pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Per Rusijos dronų ataką Dniepropetrovsko srityje žuvo du žmonės
Dniepropetrovsko srityje per naktinę Rusijos bepiločių orlaivių ataką žuvo du žmonės. Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
„Naktį priešas bepiločiais orlaiviais atakavo Sinelnykovės rajono Vasylkivkos bendruomenę. Žuvo 68 metų moteris ir 38 metų vyras. Dar du žmonės buvo sužeisti – 47 metų moteris ir 63 metų vyras, abu vidutinio sunkumo būklės paguldyti į ligoninę“, – sakė jis.
Kilo gaisrai. Trys privatūs namai buvo apgadinti, o vienas – sunaikintas. Taip pat apgadinti ūkiniai pastatai, transporto priemonės, vienas nenaudojamas pastatas ir administracinis pastatas. Nukentėjo elektros perdavimo linija.
Taip pat buvo atakuojamas Nikopolio rajonas, įskaitant Nikopolio miestą, Marhaneco, Myrovės ir Červonohryhorivkos bendruomenes. Užpuolikai naudojo FPV dronus ir raketas „Grad“. Buvo apgadinta infrastruktūra ir elektros linija.
Anksčiau buvo pranešta, kad transliuotojo „Suspilne Dnipro“ komanda, filmavusi smūgio į šachtininkus vežusį autobusą padarinius, patyrė daugkartinę dronų („Shahed“ tipo) ataką.
„Politico“: šią savaitę paaiškės, kam iš tikrųjų ruošiasi Putinas
Tai, ar Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas yra pasiruošęs taikai Ukrainai, paaiškės per šią savaitę Abu Dabyje vyksiančias derybas, trečiadienio rytą rašo „Politico“ apžvalgininkas Jamie Dettmeris.
„Šios savaitės derybų rezultatas galiausiai parodys, ar Rusijos prezidentas kalba rimtai“, – sako jis.
Ukrainos, Rusijos ir JAV derybininkai renkasi į Abu Dabį toliau tartis dėl karo užbaigimo
Derybininkai iš Ukrainos, Rusijos ir JAV trečiadienį turi susirinkti Abu Dabyje, siekdami tęsti įtemptas derybas dėl ketverius metus trunkančio karo užbaigimo.
Keliuose šių šalių diplomatijos raunduose nepavyko pasiekti susitarimo dėl karo, nusinešusio daugiausiai gyvybių Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, užbaigimo.
Prieš derybas surengtas masinis Rusijos dronų ir raketų antskrydis, kuris smogė Ukrainos energetikos tinklams ir nutraukė elektros energijos bei šildymo tiekimą tvyrant dideliems šalčiams, grasina užtemdyti bet kokias pažangos galimybes Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje.
„Kiekvienas toks Rusijos smūgis patvirtina, kad Maskvos požiūris nepasikeitė: jie ir toliau renkasi karą ir Ukrainos sunaikinimą, o į diplomatiją nežiūri rimtai“, – antradienį sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Mūsų derybų grupės darbas bus atitinkamai pakoreguotas“, – sakė jis, nepateikdamas detalių.
Pagrindinis nesutarimų objektas yra ilgalaikis rytų Ukrainos teritorijų likimas. Maskva reikalauja, kad Kyjivas išvestų savo karius iš Donbaso, įskaitant stipriai įtvirtintus miestus, kuriuose yra didžiulių gamtinių išteklių, ir laiko tai būtina bet kokio susitarimo sąlyga.
Ji taip pat nori tarptautinio pripažinimo, kad per invaziją užgrobta žemė priklauso Rusijai.
Kyjivas teigia, kad karas turėtų būti įšaldytas palei dabartinę fronto liniją, ir atmeta vienašališką pajėgų atitraukimą.
Derybos, numatytos trečiadienį ir ketvirtadienį, buvo perkeltos iš praėjusio savaitgalio dėl, Kremliaus teigimu, trijų šalių nesutarimų dėl tvarkaraščio.
Ukrainos delegacijai vadovaus Saugumo tarybos vadovas Rustemas Umerovas, įžvalgus derybininkas, kurį kolegos vadina diplomatinių „stebuklų“ meistru.
Vyriausiasis Rusijos derybininkas bus jos karinės žvalgybos direktorius Igoris Kostiukovas, karjeros karinio jūrų laivyno karininkas, kuriam Vakarai taiko sankcijas dėl jo vaidmens invazijoje į Ukrainą.
Ankstesniame derybų raunde Abu Dabyje praėjusį mėnesį JAV komandai vadovavo prezidento Donaldo Trumpo visur dalyvaujantis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas.
Donaldas Trumpas: „Putinas laikėsi savo žodžio“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad susitarimas dėl „energetinių paliaubų“ Ukrainoje su Rusija galiojo savaitę nuo sekmadienio iki sekmadienio, tai yra, nuo sausio 25 d iki vasario 1 d. Jis taip pat pareiškė, kad Vladimiras Putinas laikėsi savo žodžio.
Žuvo 18-mečiai vaikinas ir mergina: rusai smogė Zaporižiai
Per Rusijos drono ataką Ukrainos pietuose esančioje Zaporižioje žuvo du paaugliai ir buvo sužeista mažiausiai 11 žmonių, antradienį pranešė pareigūnai.
Maskva kone kasdien dronais ar raketomis atakuoja Ukrainą, daugiausia taikydamasi į energetikos sektorių, artėjant Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ketvirtosioms metinėms.
Rusija antradienį smogė vienam Zaporižios gyvenamajam rajonui, rusų ginkluotosios pajėgos veržiantis į priekį to paties pavadinimo srityje.
„Žuvo du žmonės: 18-metų vaikinas ir mergina“, – socialiniuose tinkluose pranešė srities gubernatorius Ivanas Fiodorovas.
Ukrainos gelbėjimo tarnybos paskelbtose nuotraukose matyti du kūnai ant žemės, sudegę automobiliai ir smilkstančios nuolaužos įvykio vietoje.
„Iki šiol medicininės pagalbos kreipėsi 11 žmonių, įskaitant tris vaikus“, – pridūrė I. Fiodorovas.
„Tarp aukų – du paaugliai, ką tik nužudyti Zaporižioje. Tai masinės žudynės. Tai genocidas“, – teigė Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko.
Zaporižia yra viena iš keturių sričių, kurias Rusija teigė aneksavusi 2022-ųjų rugsėjį. Rusai taip pat teigia aneksavę Donecko, Luhansko ir Chersono sritis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
kitas tikslas:10 tūkst. sekėjų
„Putino strategija nesuveikė“: įvardijo 2 dideles Rusijos nesėkmes
Rusijos vadovo Vladimiro Putino žiemos teroras prieš Ukrainos civilius gyventojus „neveikia“, o Rusijos puolimas fronte „iš esmės užstrigo“. Tokią nuomonę išsakė Vokietijos leidinio „Bild“ karo apžvalgininkas Julianas Röpcke.
Jis pažymėjo, kad šią žiemą V. Putinui pagaliau pavyko bent iš dalies įgyvendinti seną tikslą – „įstumti visus ukrainiečius į tamsą ir šaltį“, tikintis priversti juos kapituliuoti.
Tuo metu, kai Rusija didina raketų ir „teroristinių dronų“ gamybą, Ukraina „beveik visiškai išnaudojo visas savo oro gynybos raketas“.
„Vis dėlto Putino strategija neveikia. Nepaisant kasdienio teroro prieš milijonus žmonių, dauguma ukrainiečių išlieka tvirti ir nereikalauja iš savo vyriausybės – kaip to siekia Rusija – kapituliuoti fronte ir atsisakyti Donbaso“, – teigia J. Röpcke.
Agresoriaus sėkmė fronte jam taip pat atrodo labai abejotina. Analitikas pažymi, kad kasdien Rusija praranda šimtus karių „nuo ukrainietiškų dronų, šalčio ir bado“.
Galiausiai per pastarąsias dvi savaites Rusijos kariuomenei pavyko užimti „tik tris nedidelius kaimus“ Zaporižios srityje.
Tuo pat metu Donbase frontas „išlieka palyginti stabilus“, o Charkivo srityje Rusijos generalinis štabas apskritai pradėjo tiesiog išsigalvoti miestų ir kaimų užėmimą.
„Apskritai Rusijos puolimas ketvirtųjų karo metų pabaigoje iš esmės išsisėmė – nepaisant masinio teroro prieš civilius gyventojus ir šalčių, taip pat dėl efektyvios Ukrainos gynybos. Kad ir kaip žiauriai veiktų Rusija, Putinas negali palaužti Ukrainos valios priešintis ir jos fronto linijos“, – apibendrina J. Röpcke.