Ukraina patvirtino rekordinį gynybos biudžetą
Europos Sąjungai (ES) patvirtinus milijardinę paskolą, Ukrainos parlamentas atvėrė kelią rekordinėms gynybos išlaidoms. Parlamentarai trečiadienį balsavo už biudžeto padidinimą papildomai 1,56 trln. grivinų (apie 30 mlrd. eurų) gynybos ir saugumo reikmėms. Taip bendras gynybos biudžetas šiems metams didėja iki rekordinės 4,37 trln. grivinų (apie 84 mlrd. eurų) sumos, praneša agentūra „Reuters“.
Įstatymas priimtas 242 balsais. Daugumai būtų užtekę 226 balsų.
Ukraina pastaruoju metu sustiprino savo smūgius giliai Rusijos teritorijoje ir kartu pasiekia nedidelių laimėjimų per kontratakas fronte.
Padidinti biudžetą tapo įmanoma ES patvirtinus 90 mlrd. erų paskolą. Pirmąją jos dalį –3,2 mlrd. eurų – ketinama perversti Ukrainai dar šį mėnesį.
Kyjivas yra toliau priklausomas nuo tarptautinės paramos, kad galėtų finansuoti savo biudžetą.
Dar vienas smūgis Rusijai: „Azov“ kariai atakavo Mariupolio uostą
Okupantai neteko galimybės naudotis komerciniu Mariupolio uostu, nes buvo sunaikinti svarbiausi jo infrastruktūros objektai, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos nacionalinės gvardijos 1-asis „Azov“ karių korpusas.
Taip pat pažymima, kad kalbama apie bendrą operaciją kartu su Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pagrindine valdyba Donecko ir Luhansko srityse, SBU specialiųjų operacijų centru „Alfa“ ir bepiločių sistemų pajėgomis.
„Dėka suderinto visų įtrauktų padalinių darbo, priešas patyrė dar vieną skaudų smūgį. Komercinis uostas Mariupolyje visiškai atjungtas nuo elektros, o Rusijos kariuomenės logistika smarkiai apsunkinta. „Azov“ toliau kontroliuoja logistikos pajėgumus ir taiko sankcijas prieš rusus Azovo jūros regione“, – teigiama pranešime.
Kalbama apie elektros pastotės, radaro įrangos, remonto infrastruktūros, valdymo bokšto ir degalų bei tepalų talpyklų sunaikinimą, taip pat apie sankcijų taikymo objektą – sausakrūvį „Lady Augusta“, kuris yra Rusijos Federacijos šešėlinės laivyno dalis.
Smūgiai rusų logistikos infrastruktūrai
Kaip anksčiau pranešė „Unian“, Ukrainos gynybos pajėgos smogia priešo logistikos infrastruktūrai, siekdamos sustabdyti puolimą.
Būtent dėl Ukrainos smūgių Rusijos karinė vadovybė buvo priversta uždrausti karinių krovinių vežimą pagrindiniu greitkeliu, jungiančiu Rusijos žemyninę dalį su Krymu.
JAV Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje teigiama, kad dėl smūgių pagrindinėms Rusijos sausumos komunikacijų linijoms ir geležinkelio infrastruktūrai okupuotoje Ukrainoje nuo 2026 m. pavasario sutrikdyta Rusijos karinė logistika.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 181 rusų droną
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 181 Rusijos paleistą droną, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo antradienio 18.00 val. okupantai paleido į Ukrainą 207 dronus, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose šalies regionuose numuštas/neutralizuotas 181 priešo dronas.
14 vietų registruotas 21 drono smūgis, trylikoje – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Zelenksis patvirtino: Ukraina smogė Rusijai „Flamingo“ raketomis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino Ukrainos FP-5 „Flamingo“ raketų smūgį į karinę gamyklą Čeboksaruose, kuri tiekia komponentus Rusijos kariuomenės naudojamiems dronams ir raketoms. Kaip praneša „Ukrinform“, V. Zelenskis tai pareiškė tinkle „Telegram“.
Ukraina turi naują kozirį kare, bet fronte ryškėja ir jo trūkumai
Ukrainos vidutinio nuotolio dronai tapo nauju koziriu kovoje su Rusija, tačiau daugelis jų į frontą atkeliauja ne iki galo techniškai ištobulinti ir vis dar su trūkumais. Ukrainos dronų operatoriai leidiniui „Business Insider“ papasakojo apie šios problemos mastą ir apie tai, kaip jie su ja susidoroja.
Rusija naktį šešiose Ukrainos srityse smogė energetikos infrastruktūrai
Dėl karo veiksmų ir Rusijos smūgių energetikos objektams dalis vartotojų Ukrainos Dnipropetrovsko, Donecko, Zaporižios, Odesos, Charkivo ir Chersono srityse laikinai liko be elektros, trečiadienį platformoje „Telegram“ pranešė Energetikos ministerija.
„Energetikai daro viską, kas įmanoma, kad kuo greičiau grąžintų elektrą visiems vartotojams. Remonto darbai vyksta visą parą“, – nurodė ministerija.
Rusija smogė ir gyvenamiesiems rajonams. Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas „Telegram“ pranešė, kad per naktinę ataką Odesoje buvo pataikyta į du gyvenamuosius namus.
Tuo metu Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad per rusų smūgius Sumuose buvo sužeisti du žmonės.
Charkivo meras Ihoris Terechovas informavo, kad jo mieste buvo sužeistas vienas žmogus.
Ukrainiečių oro pajėgos „Telegram“ paskelbė, kad rusai praėjusią naktį Ukrainą atakavo 207 dronais ir kad 181 jų buvo numuštas ar nuslopintas.
Per dronų ataką Odesoje sužeisti trys žmonės, du jų – vaikai
Per Rusijos pajėgų dronų ataką naktį į trečiadienį Odesoje buvo sužeisti trys žmonės. Tai tinkle „Telegram“ pranešė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Remiantis atnaujinta informacija, sužeista moteris ir du vaikai – 2016 ir 2017 m. gimimo. Jie patyrė ūminę streso reakciją“, – teigiama pranešime.
Nukentėjusiesiems suteikiama reikalinga medicininė ir psichologinė pagalba.
S. Lysako duomenimis, mieste apgadinti du daugiaaukščiai gyvenamieji namai. Komunalinės tarnybos likviduoja atakos padarinius.
Maskvą ginanti sistema turi pavojingą ypatumą: jos raketos – su branduolinėmis galvutėmis
Maskva išlieka vieninteliu Rusijos regionu, kuriame dar nuo Sovietų Sąjungos laikų veikia visavertė strateginės priešraketinės gynybos sistema, skirta atremti tarpžemyninių balistinių raketų smūgius. Kaip rašo „Defense Express“, šios sistemos ypatumas yra tai, kad joje naudojamos priešraketinės raketos su branduolinėmis kovinėmis galvutėmis, cituoja „Unian“.
Be daugiasluoksnės priešlėktuvinės gynybos, kurioje naudojami kompleksai „Pantsir“ ir S-400, aplink Rusijos sostinę dislokuota specializuota priešraketinės gynybos sistema A-135 „Amūras“. Ji buvo kuriama dešimtmečius, o jos tikslas tik vienas – apsaugoti Maskvą ir šalies aukščiausią vadovybę nuo branduolinio smūgio.
Sovietinė priešraketinė gynybos sistema pradėta diegti dar XX a. 6-ajame dešimtmetyje, vykdant sistemos „A“ projektą. Pirmoji versija – A-35 – buvo priimta bandomajam eksploatavimui 1974 metais.
Tuo tarpu modernizuotą variantą A-135 pradėta projektuoti dar 1971 m. Remiantis įvairiais duomenimis, sistema visu pajėgumu pradėjo veikti 1989 m. arba 1990-ųjų viduryje.
Dabartinė sistemos versija, žinoma kaip A-235, kuriama nuo 1986 m. Oficialių pranešimų apie jos įvedimą į ginkluotę nebuvo, tačiau žinoma apie naujos priešraketinės sistemos „Nudol“ bandymų seriją, kuri buvo vykdoma nuo 2014 m. Paskutinis žinomas paleidimas datuojamas 2024 m.
Radaro sistema – sistemos širdis
Pagrindiniu „A-135“ elementu laikoma radaro stotis 5N20 „Don-2N“, esanti maždaug 30 kilometrų į šiaurę nuo Maskvos.
Ši radaro stotis eksploatuoti pradėta 1996 m. Stotis yra masyvi piramidės formos konstrukcija, kurios aukštis siekia apie 35 metrus, su keturiais faziniais antenų tinklais, užtikrinančiais apžvalgą visomis kryptimis.
Tarp deklaruojamų charakteristikų – galimybė aptikti tarpžemyninių raketų kovinius blokus iki 3700 kilometrų atstumu. Būtent „Don-2N“ yra atsakinga tiek už tikslų aptikimą, tiek už priešraketinių šaudmenų nukreipimą.
Dvi perėmimo grandys
Kaip pažymi „Defense Express“, sistema A-135 iš pradžių naudojo dviejų tipų raketas.
Pirmoji – 51T6 (A-925) – buvo skirta tolimajam perėmimui. Tai dviejų pakopų raketa, sverianti apie 33 tonas ir beveik 20 metrų ilgio. Įvairiuose šaltiniuose jos veikimo nuotolis vertinamas nuo 100 iki 850 kilometrų.
Antroji – 53T6 (PRS-1) – buvo skirta artimajam perėmimui tiesiogiai virš sostinės regiono. Vienpakopė kietojo kuro raketa sveria apie 10 tonų ir turi veikimo nuotolį iki 100 kilometrų, o taikinių sunaikinimo aukštis siekia iki 45 kilometrų.
Kodėl priešraketinės raketos yra aprūpintos branduolinėmis galvutėmis
Pagrindinis sistemos ypatumas yra tai, kad abi priešraketinės raketos naudoja radijo komandų nukreipimo sistemą. Tokia schema neužtikrina didelio tikslumo, todėl sovietų inžinieriai nusprendė pasitelkti branduolinį sprogimą tikslams sunaikinti.
Leidinio duomenimis, tolimojo nuotolio priešraketinė raketa 51T6 galėjo būti aprūpinta branduoline galvute, kurios galingumas svyravo nuo 10–20 kilotonų iki 1,4–3 megatonų.
Artimojo nuotolio 53T6, skirta tikslams perimti tiesiai virš Maskvos, turėjo 10 kilotonų galingumo užtaisą.
Taigi, didelis tikslumas nebuvo laikomas būtinu: pakako, kad tikslas atsidurtų garantuoto sunaikinimo zonoje.
Kaip pažymi „Defense Express“, 10 kilotonų galingumo branduolinis sprogimas suformuoja ugnies kamuolį, kurio skersmuo siekia apie 336 metrus, o 3 megatonų galingumo užtaisas sukuria smūgio zoną, kurios skersmuo yra maždaug 3,3 kilometro.
Kas žinoma apie dabartinę sistemos būklę
Iš pradžių „A-135“ apėmė septynias–devynias paleidimo pozicijas. Tačiau šios pozicijos šiandien laikomos apleistomis, o pačios raketos buvo pašalintos iš ginkluotės dėl eksploatacijos termino pabaigos.
Tačiau, leidinio duomenimis, ne mažiau kaip penkios pozicijos su artimojo veikimo priešraketinėmis raketomis aplink Maskvą tebėra veikiančios. Bendras ginkluotės komplektas vertinamas maždaug 84 raketomis.
Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko dar 1 190 karių ir trijų oro gynybos sistemų
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. birželio 10 d. pasiekė apie 1 377 510 karių, įskaitant 1 190 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusija taip pat neteko 12 004 tankų (+3), 24 717 šarvuotųjų kovos mašinų (+7), 43 713 artilerijos sistemų (+74), 1 857 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+6), 1 414 oro gynybos sistemų (+3), 436 lėktuvų, 353 sraigtasparnių, 1 619 antžeminių robotizuotų sistemų (+5), 340 531 bepiločio orlaivio (+2 204), 4 733 kruizinių raketų, 33 laivų, 2 povandeninių laivų, 105 172 automobilių ir degalų cisternų (+376) bei 4 267 specialiosios technikos vienetų (+4).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Rusijos dronai Odesoje smogė į du gyvenamuosius pastatus
Per Rusijos dronų ataką Odesoje smogta į du gyvenamuosius pastatus, pranešė Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Praėjusią naktį priešas vėl puolė Odesą smogiamaisiais dronais. Užfiksuoti smūgiai į du gyvenamuosius pastatus“, – rašė jis.
Pasak pareigūno, niekas nenukentėjo. S. Lysakas pridūrė, kad smūgių vietose jau dirba visos atitinkamos tarnybos.
Rusijos gilumoje – Ukrainos dronų ir raketų smūgiai: taikiniais tapo svarbi infrastruktūra
Rusijos socialiniuose tinkluose pranešama, kad birželio 10 d. naktį Ukrainos dronai smogė naftos perdirbimo gamyklai Rusijos mieste Samaroje, o raketos – gamybos įmonei Čeboksaruose, rašo „Kyiv Independent“.
Nepriklausomas „Telegram“ naujienų kanalas „Exilenova Plus“ pranešė, kad Samaros mieste esanti Kujbyševo naftos perdirbimo gamykla, įsikūrusi maždaug 800 kilometrų nuo Ukrainos ir Rusijos sienos, po Ukrainos dronų smūgių ėmė liepsnoti.
Dėl raketų grėsmės naktį buvo paskelbtas ir oro pavojus.
Tuo tarpu Čeboksaruose, Čiuvašijos regione, Ukrainos raketos smogė mokslinių tyrimų ir gamybos kompleksui, pranešė „Exilenova Plus“.
„Kyiv Independent“ negalėjo iš karto patikrinti šių detalių.
Pasak Ukrainos karinės žvalgybos, gamykla aprūpina Rusijos gynybos pramonę, įskaitant ir „Iskander“ raketų detales.
O gamyklą valdančiai įmonei „VNIIR-Progress“ taikomos Kyjivo ir jo sąjungininkų, įskaitant Vašingtoną ir ES, sankcijos.
Čaboksarai yra maždaug 1 000 kilometrų nuo Ukrainos sienos su Rusija.
Ukraina reguliariai smogia karinei infrastruktūrai giliai Rusijos teritorijoje ir okupuotose teritorijose, siekdama sumažinti Maskvos gebėjimą tęsti
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Iš Rusijos gniaužtų išplėšti ukrainiečiai: pasidalijo džiuginančia tendencija
Ukrainos karo belaisvių, vis dar laikomų Rusijos nelaisvėje, skaičius yra mažesnis nei gynėjų, kuriuos Ukraina jau susigrąžino, pranešė Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinetsas.
„Karo belaisvių, kurie tebėra Rusijos nelaisvėje, skaičius yra mažesnis nei tų, kuriuos susigrąžinome iš Rusijos nelaisvės“, – interviu Laisvosios Europos radijui/Laisvės radijui sakė jis.
D. Lubinetsas neatskleidė tikslaus karo belaisvių ukrainiečių skaičiaus ir pabrėžė, kad Rusija nežino tikslaus Ukrainos nelaisvėje laikomų Rusijos karių skaičiaus. Ukrainos valdžia viešai neatskleidžia Rusijoje laikomų ukrainiečių skaičiaus.
Ombudsmenas taip pat pranešė, kad, remiantis Ukrainos dingusių asmenų registru, 16 tūkst. civilių yra laikomi dingusiais laikinai okupuotose teritorijose.
Iki šiol Ukraina nustatė ir patvirtino, kad Rusijos nelaisvėje laikomi 1887 Ukrainos civiliai. Pasak D. Lubinetso, 878 iš šių asmenų buvo patikrinti per Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto mechanizmus, o kiti buvo identifikuoti žvalgybos ir saugumo tarnybų.
Nuo kovo mėnesio Ukrainai pavyko susigrąžinti 60 piliečių iš Rusijos ir laikinai okupuotų teritorijų, įskaitant riboto judumo ir sunkiomis ligomis sergančius asmenis.