Artėja kritinis momentas: Rusija žengia link 3 svarbių miestų
Jau daugiau nei metus rusai veda išsekinantį karą Rytų ir Pietryčių Ukrainoje, bandydami užbaigti trijų strategiškai svarbių miestų – Huliaipolės, Pokrovsko ir Myrnohrado – užėmimą. Pasak karo ekspertų ir nepriklausomų stebėtojų, jau artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais okupantai gali pasiekti savo tikslą, rašo „The New York Times“.
Artėja kritinis momentas: Rusija žengia link 3 svarbių miestų
Jau daugiau nei metus rusai veda išsekinantį karą Rytų ir Pietryčių Ukrainoje, bandydami užbaigti trijų strategiškai svarbių miestų – Huliaipolės, Pokrovsko ir Myrnohrado – užėmimą. Pasak karo ekspertų ir nepriklausomų stebėtojų, jau artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais okupantai gali pasiekti savo tikslą, rašo „The New York Times“.
JAV tikisi tolesnių įsipareigojimų dėl ginklų pirkimo Ukrainai
Jungtinės Valstijos NATO gynybos ministrų susitikime ketvirtadienį tikisi tolesnių įsipareigojimų pirkti ginklus Ukrainos naudai. Jis tikisi atitinkamų pareiškimų PURL iniciatyvai, antradienį spaudos konferencijoje internete sakė JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris. Iki šiol sąjungininkai įsipareigojo nupirkti iš JAV ginklų už daugiau kaip 4,5 mlrd. dolerių (apie 4,3 mlrd. eurų), praneša agentūra „Reuters“.
Prioritetinių Ukrainos reikalavimų sąrašo (PURL) finansavimo programa numato, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose pagaminti šaudmenys ir ginklai parduodami sąjungininkėms Europoje bei Kanadai ir šios suteikia juos Ukrainai.
Programoje dalyvauja 21 NATO narė ir dvi šalys partnerės, sakė M. Whitakeris.
Ketvirtadienį konsultacijų Briuselyje rinksis 32 NATO šalių gynybos ministrai. Laukiama ir Ukrainos gynybos ministro Mychailo Fedorovo.
Oro smūgis Ukrainos Slovjansko mieste: sužeistųjų skaičius išaugo iki 16, žuvo du žmonės
Civilių, sužeistų per ataką Slovjanske Ukrainos Donecko srityje, kuriai buvo pasitelktos valdomos bombos, skaičius išaugo iki 16, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė regiono prokuratūra.
Atnaujintoje informacijoje teigiama, kad „iki 14 val. sužeistų civilių skaičius padidėjo iki 16“, be to, „žuvo motina ir jos 11 metų dukra“. Prokuratūra pridūrė, kad Rusijos kariai smogė Slovjanskui pasitelkdami šešias bombas FAB-250.
Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas kiek anksčiau informavo, kad buvo sužalota 14 žmonių. Jis tinkle „Telegram“ kartu pridūrė, kad tarp sužeistųjų yra 1980 m. gimęs vyras, kuris yra sunkios būklės.
„Preliminariais skaičiavimais, apgadinta 14 privačių namų, du daugiaaukščiai pastatai, administracinis pastatas, sandėliai ir angarai, infrastruktūros objektas, parduotuvė, degalinė ir 28 automobiliai“, – nurodė regiono vadovas.
Kaip jau skelbta, vasario 10 d. apie 10 val. Rusijos kariai smogė Slovjanskui valdomomis aviacinėmis bombomis, pražudydami moterį ir vaiką ir sužeisdami dar aštuonis žmones, įskaitant 7-metį vaiką.
JAV ambasadorius: melskimės už taiką – ji arčiau nei bet kada anksčiau
Kol kas nėra nustatyta, kada tiksliai Ukrainos ir Jungtinių Valstijų prezidentai pasirašys taikos susitarimą, tačiau taika Ukrainoje yra arčiau nei bet kada anksčiau. Apie tai, kaip rašo „Evropeiskaja Pravda“ korespondentas iš Briuselio, vasario 10 dieną bendraudamas su žurnalistais pareiškė Jungtinių Valstijų ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris.
Rusija „derybose žaidžia žaidimus“: įvardytas tikrasis Kremliaus planas
Rusija gali naudoti taikos derybas su Ukraina kaip manipuliavimo priemonę, siekdama atkurti santykius su Jungtinėmis Valstijomis. Apie tai rašo „Bloomberg“, remdamasi Estijos užsienio žvalgybos duomenimis.
Rusija derybose „žaidžia žaidimus“, o jos tikslas išlieka nepakitęs – pajungti Ukrainą ir, galbūt, užpulti kitas šalis, mano aukšto rango Lenkijos prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais.
„Rusija visiškai nėra pasirengusi vesti derybų geros valios pagrindu. Jau 600 metų nuolatiniu šios valstybės – Rusijos – varikliu yra teritorijų plėtra, visiškai nepaisant jų gyventojų problemų“, – sakė buvęs Lenkijos Seimo narys Marcinas Przydaczas.
Kaip pažymi agentūra, tokie pareiškimai meta šešėlį ant JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangų užbaigti jau ketvirtus metus trunkantį karą.
Nors Kyjivui pavyko gauti įsipareigojimus dėl saugumo garantijų, kurios turėtų užkirsti kelią tolesnei Rusijos agresijai, derybos įstrigo dėl kitų klausimų, įskaitant teritorijų problemą.
„Rusija savo kare prieš Ukrainą kelia ilgalaikius operacinius tikslus. Tai patvirtina, kad pastaruoju metu suaktyvėjusi taikos derybų retorika yra tik taktika, skirta laimėti laiko“, – teigiama Estijos žvalgybos ataskaitoje.
Žurnalistai cituoja Volodymyrą Zelenskį, kuris pareiškė, jog JAV siūlo iki birželio užbaigti visas būtinas derybas, siekiant nutraukti Rusijos invaziją į Ukrainą.
Tuo metu Kremlius nurodė Rusijos valstybinėms institucijoms „demonstruoti atvirumą“ bendradarbiavimui su JAV.
Kadangi vienas pagrindinių Rusijos tikslų yra atkurti visaverčius santykius su Vašingtonu, tai atvertų galimybes tiesioginiams skrydžiams ir vizoms verslo elitui, taip pat palengvintų šnipinėjimą, įtakos operacijas ir sankcionuotų prekių judėjimą.
Be to, Rusijos vadovo valdžios sistemos palaikymui būtinas ir sankcijų panaikinimas, nes dėl naftos gavybos mažėjimo blogėjanti ekonominė padėtis kursto nesutarimus tarp elito.
Šiame kontekste M. Przydaczas paragino stiprinti ekonominį spaudimą, ypač toms šalims, kurios ir toliau perka rusišką naftą, taip pat nukreipti priemones prieš Rusijos šešėlinį laivyną.
„Kremlius tik apsimeta suinteresuotas taikos derybomis, tikėdamasis atkurti dvišalius santykius su JAV iki ankstesnio lygio ir oficialiai įtvirtinti Ukrainos pralaimėjimą“, – pareiškė Estijos žvalgyba.
Pasak jos, vienas iš Maskvos svarstomų variantų – sukurti pokario atkūrimo fondą, finansuojamą iš Vakaruose įšaldyto Rusijos turto, kuris leistų Maskvai veiksmingai primesti savo valią Ukrainai ir finansuoti propagandines kampanijas.
Zelenskis nepatenkintas: neturime laiko laukti
Volodymyras Zelenskis surengė pasitarimą dėl energetikos padėties Ukrainos regionuose. Prezidentas ypatingą dėmesį skyrė pasienio sričių apsaugos nuo priešo dronų smūgių stiprinimui. Šį pareiškimą V. Zelenskis paskelbė savo socialiniuose tinkluose, rašo „24 Kanal“.
Kenija smerkia verbuotojus, kurie vilioja jos žmones kariauti Ukrainoje Rusijos pusėje
Kenija antradienį pasmerkė verbuotojus, viliojančius jos piliečius atvykti į Rusiją ir žadančius pelningą darbą, tačiau iš tiesų siunčiančius juos į Ukrainos fronto liniją kaip „patrankų mėsą“.
„Jiems nepriimtina dalyvauti šiame konflikte (...) Šie asmenys naudojami kaip patrankų mėsa karo fronte“, – naujienų agentūrai AFP sakė užsienio reikalų sekretorius Koriras Sing'oei.
Kremlius laimi: Trumpas padovanojo Putinui pavojingą ginklą
JAV valdant Joe Bidenui, veiksmingiausiu Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino turėtu įrankiu tęsti karą prieš Ukrainą tapo jo perspėjimai apie branduolinę eskalaciją. Į valdžią atėjus Donaldui Trumpui, Kremliaus vadovas pradėjo naudoti naują įrankį – taikos derybas.
Kallas: ES prieš bet kokias derybas turi nuspręsti, ko ji nori iš Putino
Europos Sąjunga (ES) prieš kalbėdamasi su Kremliumi turėtų išdėstyti, kokių nuolaidų ji nori iš Rusijos dėl taikos Ukrainoje, antradienį pareiškė Bendrijos užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas.
Jungtinėms Valstijoms toliau dedant pastangas užbaigti karą prieš Ukrainą, keletas ES lyderių, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, siekia atnaujinti kontaktus su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni yra nurodžiusi, kad deryboms galėtų būti paskirtas specialusis pasiuntinys.
K. Kallas sakė, kad artimiausiomis dienomis ketina išsiųsti 27 ES šalims narėms „idėjų“ sąrašą, kuriame būtų išdėstyti reikalavimai, kurie turėtų būti keliami Maskvai.
„Prieš kalbėdami apie tai, kas bus tas žmogus, kuris kalbėsis su rusais, aptarkime, apie ką norime kalbėtis su rusais“, – grupiniame interviu, kuriame dalyvavo ir naujienų agentūra AFP, teigė K. Kallas.
„Jei jie kelia maksimalistinius reikalavimus, mes taip pat turėtume kelti maksimalistinius reikalavimus“, – pridūrė ji.
K. Kallas primygtinai tvirtino, kad Europa turi siekti Kremliaus nuolaidų, pavyzdžiui, jo ginkluotųjų pajėgų apribojimo, nes Vašingtonas, regis, yra labiau susitelkęs į galimybę užtikrinti, jog Kyjivas leistųsi į kompromisus.
„Norint užtikrinti tvarią taiką, visi, kas sėdi prie stalo, įskaitant rusus ir amerikiečius, turi suprasti, kad reikia, jog sutiktų europiečiai“, – dėstė ji.
„Tam mes taip pat turime sąlygų, ir mes turėtume šias sąlygas kelti ne ukrainiečiams, kurie jau ir taip patyrė didelį spaudimą, o rusams“, – pabrėžė bloko diplomatijos vadovė.
K. Kallas tikino, kad Rusija „nelaimi“ karo Ukrainoje ir kad jos aukų skaičiai „reikšmingai auga“.
Maskva apribojo „Telegram“ veiklą dėl Rusijos įstatymų pažeidimų
Rusijos ryšių ir informacinių technologijų reguliavimo tarnyba „Roskomnadzor“ antradienį paskelbė, kad apribos susirašinėjimo programėlės „Telegram“ veiklą dėl įtariamų šalies įstatymų pažeidimų.
Tokių veiksmų imtasi Maskvai bandant paskatinti rusus naudotis griežčiau kontroliuojamomis vidaus interneto paslaugomis.
„Roskomnadzor“ pareiškė, kad „toliau įves laipsniškus apribojimus“ platformai „Telegram“.
Tarnybos teigimu, „Telegram“ nesilaiko taisyklių, reikalaujančių, kad užsienio socialiniai tinklai saugotų Rusijos vartotojų duomenis šalies viduje esančiuose serveriuose, ir nesiima pakankamai veiksmų, kad sustabdytų platformos naudojimą tariamiems „nusikalstamiems ir teroristiniams tikslams“, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Sėkmingi smūgiai: ukrainiečiai skelbia sunaikinę svarbius rusų objektus, vienas jų – Kursko srityje
Ukraina skelbia smūgių Rusijai rezultatus. Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad buvo sunaikintas dronų mokymo centras, remonto padalinys, valdymo punktai ir rusų susitelkimo vietos.
Rusija ruošia naują puolimą: įvardyta, kur gali smogti jau artimiausiu metu
Rusija rengiasi naujai puolamajai kampanijai dviem kryptimis Ukrainoje. Apie tai Vokietijos žurnalistas pranešė „Welt“ eteryje.
Žurnalistas remiasi prancūzų OSINT analitiku Clement Molin, kuris užfiksavo Rusijos artilerijos smūgių padarinius.
Pažymima, kad rusai planuoja puolimą dviem kryptimis. Pirmoji – neokupuota Donecko srities dalis, antroji – Zaporižios regionas.
Prie tokių išvadų analitikas priėjo, įvertinęs Rusijos artilerijos smūgių aktyvumą nuo Dnipro krantų iki Kostiantynivkos.
Nustatyta, kad daugiausia smūgių tenka trims vietovėms: Pokrovskui, Huliaipolei ir Stepanohirskui.
Teigiama, kad 2026 m. pirmoje pusėje Rusija planuoja užimti du pagrindinius miestus – Orichivą ir Dobropilią.
Analitikas pridūrė, jog mato „aiškią grėsmę“, artėjančią prie „ukrainietiškos tvirtovės“ Orichivo Zaporižios srityje.
Donecko srityje jis akcentuoja teritorijas į vakarus nuo Pokrovsko ir į vakarus nuo Kostiantynivkos.
Pasak C. Molin, vietovė tarp šių dviejų taškų yra „kitas Rusijos taikinys“.
Lukašenka: Baltarusija iki metų pabaigos pradės savo amunicijos gamybą
Baltarusija iki kitų metų turėtų pradėti savo šaudmenų gamybą, pareiškė šalies autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, rašo „Belta“.
Apie tai jis kalbėjo susitikime, skirtame Baltarusijos pajėgų aprūpinimo ir karo pramonės klausimams aptarti.
Macronas perspėja: „Jei nieko nedarysime, Europa bus nušluota per 5-erius metus“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Europa yra kritinėje fazėje, ir paragino nedelsiant išeiti iš „geopolitinės nepilnametystės“ būsenos. Anot jo, kitaip žemynas per artimiausius metus praras savo pozicijas pasaulyje.
Estijos žvalgyba atsakė, ar artimiausiu metu įmanomas Rusijos puolimas prieš NATO
Estijos žvalgyba įvertino, ar Rusija ketina šiemet ar kitais metais pradėti puolimą prieš bet kurią NATO valstybę. Apie tai rašoma Estijos užsienio žvalgybos tarnybos metinėje ataskaitoje, skelbia „European Pravda“. Anot Estijos žvalgų, Rusija neturėtų pradėti tokio puolimo, tačiau, bijodama Europos ginklavimosi, toliau atkurs savo ginkluotąsias pajėgas.
Macronas: „Nesvarbu, ar mums patinka Rusija, ar ne, Rusija ir rytoj čia bus“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad į dialogą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, atnaujinamą praėjus beveik ketveriems metams po Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios, nori įtraukti ir Europos partnerius.
Taip jis kalbėjo po to, kai praėjusią savaitę į Maskvą išsiuntė aukščiausio rango patarėją – tai buvo pirmasis toks vizitas nuo tada, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Ką aš gavau? Patvirtinimą, kad Rusija šiuo metu taikos nenori“, – duodamas interviu keletui Europos dienraščių, tarp jų – Vokietijos „Suddeutsche Zeitung“, sakė jis.
„Bet svarbiausia, kad mes atkūrėme šiuos diskusijų kanalus techniniame lygmenyje“, – sakė jis antradienį paskelbtame interviu.
„Norėčiau pasidalinti šia informacija su savo Europos partneriais ir paruošti gerai suderintą europietišką poziciją“, – pridūrė jis.
Dialoge su V. Putinu neturėtų būti „per daug pašnekovų, turinčių nustatytus įgaliojimus“, sakė jis.
E. Macronas praėjusiais metais pareiškė, kad, jo nuomone, Europa turėtų vėl palaikyti ryšį su V. Putinu, o ne palikti Jungtinėms Valstijoms vienoms vadovauti deryboms dėl Rusijos karo su Ukraina užbaigimo.
„Nesvarbu, ar mums patinka Rusija, ar ne, Rusija ir rytoj čia bus“, – prancūzų prezidento žodžius citavo dienraštis „Suddeutsche Zeitung“.
Ukrainietis kirviu ir plaktuku uždaužė penkis žmones perkeltųjų prieglaudoje
Antradienį policija pranešė, kad Ukrainos vakarinėje Rivnės srityje, perkeltųjų asmenų prieglaudoje, 72 metų vyras kirviu ir plaktuku nužudė penkis žmones.
Užpuolimo motyvas neaiškus, tačiau policija teigė, kad tai buvo buitinis konfliktas, peraugęs į buvusios mokyklos pastato, dabar glaudžiančio pabėgėlius iš Rytų ir Vidurio Ukrainos, gyventojų muštynes.
„Kilus ginčui, vyras pradėjo plaktuku ir kirviu daužyti penkis žmones “, – socialiniuose tinkluose pranešė Rivnės srities policija. Užpuolimas įvyko antradienio rytą, pridūrė policija.
„Dėl patirtų sužalojimų penki piliečiai mirė įvykio vietoje: 60 ir 68 metų vyrai, dvi 81 ir 78 metų moterys iš Donecko srities ir 56 metų vyras, gimęs Kirovohrado srityje“.
Policijos paskelbtose nuotraukose matyti didelė skylė duryse, vedančiose į vieną iš kambarių, kraujo pėdsakai ant kirvio bei pastato grindų.
Įtariamasis, pats pabėgėlis iš Ukrainos rytuose esančios Donecko srities, buvo sulaikytas. Pradėtas tyrimas dėl tyčinės žmogžudystės, pranešė generalinė prokuratūra.
Kariai šoke – skelbiama, kad Ukraina tyliai išformavo Tarptautinį legioną
Ukraina pernai metų pabaigoje pradėjo Tarptautinio legiono išformavimą, skelbia „Le Monde“, rašo UNIAN. Jis buvo įsteigtas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyva pirmomis karo dienomis.
Lenkai ruošiasi viskam: šalyje – leidimų turėti ginklą bumas
Dienraščio „Dziennik Gazeta Prawna“ (DGP) gauti policijos duomenys rodo, kad per pastaruosius ketverius metus Lenkijoje išduotų leidimų turėti ginklą skaičius išaugo daugiau nei keturis kartus, praneša svetainė „Notes from Poland“.
Praėjusiais metais buvo išduota rekordiškai daug – net 43,4 tūkst. leidimų, o visas išduotų leidimų skaičius pasiekė 367 tūkst. Be to, skaičiuojama, kad civilių rankose yra apie milijoną šaunamųjų ginklų, praneša DGP. 2022 m. buvo išduota 34,4 tūkst. leidimų, o 2020 m. jų skaičius siekė vos 10,2 tūkst.
Rusų smūgis Slovjanskui: žuvo mama ir 11-metė dukra
Rusai smogė Slovjanskui Donecko srityje, žuvo du žmonės, skelbia „Ukrainska Pravda“. Dar septyni sužeisti.
Informaciją apie tai patvirtino Donecko srities administracijos vadovas Vadimas Filaškinas.
„Dėl šiandienos oro smūgių Slovjanskui žuvo 2 žmonės, 7 buvo sužeisti“, – sako jis.
Žuvo moteris ir jos 11-metė dukra.
Tarp sužeistųjų yra 7-metė mergaitė. Tikslaus aukų skaičiaus ir turtui padarytos žalos dydžio duomenys dar nustatomi.
Putinas susiduria su problema: svajonė apie proveržį fronte gali pakibti ant plauko
Rusijos kariuomenės aukos Ukrainoje sparčiai auga, skelbia „Financial Times“. Dėl augančio žuvusių ir dingusių be žinios karių skaičiaus mažėja Vladimiro Putino galimybės pasiekti proveržį mūšio lauke.
Analitikų teigimu, dėl neseniai padidėjusių nuostolių Rusijos pajėgoms bus sunkiau tęsti puolimo operacijas. Jos kai kuriose vietovėse ir taip vyksta neįtikėtinai lėtai.
„Putinas statė ant to, kad nuolatinis spaudimas plačiu frontu galiausiai privers Ukrainos pusę pasiduoti. Tačiau rusų pajėgų kovos būdas tiesiog nesukurs operatyviai reikšmingų laimėjimų“, – sako Carnegie Endowment for International Peace vyresnysis mokslo darbuotojas Michaelas Kofmanas.
Tuo pačiu metu Rusijos verbavimo tendencijos „vis labiau rodo, kad Rusijai bus sunku išlaikyti puolamąjį spaudimą“.
Dėl personalo trūkumo Ukraina buvo priversta atiduoti dalį teritorijos. Rusijos gyventojų skaičius taip pat kelis kartus didesnis nei Ukrainos, todėl ji turi kur kas didesnį naujokų rezervą. Nors Rusija pasiekia savo įstojimo į kariuomenę tikslus – apie 35 tūkst. per mėnesį, tačiau, pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Oleksandro Syrskio, 2025 m. net 90 proc. naujų karių buvo dislokuoti tam, kad pakeistų mūšio lauke žuvusius karius. Rusija teigė, kad pernai į kariuomenę įstojo 422 704 vyrai, ir nustatė panašius tikslus 2026 m.
Gruodį susitikime su Rusijos karo vadais Rusijos režimo lyderis V. Putinas pareiškė, kad keturių iš dalies okupuotų Ukrainos regionų užėmimo tikslas „vykdomas pagal planą“. Tačiau Rusijos ginkluotosios pajėgos V. Putino reikalaujamą pažangą pasiekia lėčiau ir didesnėmis sąnaudomis nei bet kuriuo kitu karo etapu. Kai kur rusai į priekį pažengia tik 15–70 metrų per dieną.
Tai lėčiau nei beveik bet kuriame kare per pastaruosius 100 metų, kaip nurodyta Strateginių ir tarptautinių studijų centro sausio ataskaitoje.
Rusijos nuostoliai auga. Ukrainos skaičiavimu, Rusija jau neteko jau apie 1,2 mln. karių, įskaitant žuvusius ir sužeistus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę teigė, kad kas mėnesį žūsta arba sunkiai sužeidžiama nuo 30 tūkst. iki 35 tūkst. Rusijos karių.
Pasak buvusio Ukrainos karininko, vadovaujančio „Frontelligence Insight“, rusų vadai verčia savo pajėgas pamažu žengti į priekį, patiriant didesnius nuostolius.
„Jie verčia savo pajėgas viršyti protingas ribas, dėl to patiriama aukų, kurių dažnai būtų galima išvengti“, – sako jis.
„Sužeistas karys gali greitai tapti našta, kai virš teritorijos skraido dešimtys dronų, stebinčių arba aktyviai atakuojančių, o evakuacijos galimybės išlieka labai rizikingos“, – priduria jis.
Vietoj mechanizuotų puolimų, Rusijos pajėgos kovojo naudodamos pėstininkus, lengvuosius motorizuotus puolimus ir infiltracijos taktiką, kad prasiskverbtų pro Ukrainos pozicijas.
„Iš esmės jie keičia ankstesnius nuostolius įrangos srityje į daug didesnius nuostolius personalo srityje“, – sako M. Kofmanas.
„O kadangi Rusija jau seniai įkūrė puolimo pajėgas ir sudarė sutartis, kad nauji kariai būtų nukreipiami į frontą, jiems iš esmės nerūpėjo šių žmonių nuostoliai“, – priduria jis.
Rusai, kurie nusprendžia stoti į frontą, yra viliojami premijų sistemos, kuri daugiausia finansuojama iš regioninių biudžetų. Išmokos, kurios gali siekti kelių metų vidutinio darbo užmokesčio sumą, praėjusiais metais sumažėjo, bet pastarosiomis savaitėmis vėl išaugo.
„Kol jie turi pinigų siūlyti sutartis, žmonės ateis“, – sako aukštas Europos karinis pareigūnas.
„Propaganda tikriausiai turi ribotą poveikį motyvacijai. Jei kas, tai svarbiausia yra slėpti tikrąją situaciją“, – priduria jis.
Pasak Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto Rusijos eksperto Janiso Kluge, praėjusiais metais regionai išleido mažiausiai 500 mlrd. rublių įstojimo į kariuomenę premijoms. Anot jo, Rusija vis dar gali pasiekti savo įstojimo į kariuomenę tikslus, jei ir toliau teiks pirmenybę karinėms išlaidoms.
Išmokos yra patraukliausios skurdžiausiuose Rusijos regionuose. Praėjusį mėnesį nepriklausomo Rusijos naujienų tinklalapio „Bell“ ataskaitoje nustatyta, kad vyrai iš tokių regionų yra 25 kartus labiau linkę žūti kovodami Ukrainoje nei vyrai iš Maskvos.
Kaip baigsis karas Ukrainoje ir kur klydo Vakarai?
Europos lyderiai nesugebėjo suvokti savo silpnumo ir tai tragiškai sustiprino Rusiją, sako „The Telegraph“ analitikas Wolfgangas Munchau. Naujausiame savo komentare jis įvardijo, kur vertindami karo Ukrainoje eigą suklydo Vakarai ir kaip turėtų atrodyti tikėtina karo Ukrainoje pabaiga.
Rusija kelia sąlygas deryboms: „Svarbiausi yra Rusijos saugumo interesai“
Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško pareiškė, kad į galimą susitarimą karui Ukrainoje užbaigti turi būti įtrauktos saugumo garantijos Maskvai, nes be jų bet koks susitarimas esą nebūtų neįmanomas, antradienį pranešė „Kyiv Independent“.
„Mes pripažįstame, kad sutarimo dėl taikos Ukrainoje atveju turi būti atsižvelgta į Ukrainos saugumo interesus, tačiau, žinoma, svarbiausi yra Rusijos saugumo interesai“, – vasario 10 d. Rusijos žiniasklaidai sakė A. Gruško, kurį cituoja „Kyiv Independent“.
Rusijos užsienio reikalų viceministras aiškino, kad į Maskvos reiškiamą susirūpinimą visiškai neatsižvelgė Europos Sąjungos (ES) lyderiai.
„Jei atidžiai pažvelgsite į visus Europos Sąjungos lyderių pareiškimus, apie garantijas Rusijos saugumui niekas nekalba“, – kalbėjo A. Gruško.
„Tai yra pagrindinis elementas siekiant susitarimo. Be jo taikos sutartis neįmanoma“, – pridūrė jis.
Pasak jo, galimos saugumo garantijos Rusijai apimtų kai kurias Maskvos keliamas sąlygas nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios, įskaitant draudimą Ukrainai prisijungti prie NATO.
Jis taip pat atmetė užsienio karių dislokavimą Ukrainoje – vieną Kyjivo prašymų dėl saugumo garantijų Ukrainai.
Jo komentarai pasirodė Ukrainai, Rusijai ir JAV tęsiant trišales derybas, kurių tikslas – užbaigti beveik ketverius metus trunkantį, rusų pradėtą karą. Paskutinis derybų raundas vyko Abu Dabyje vasario 4–5 d., diskusijos turėtų tęstis šią savaitę. Pasak „Kyiv Independent“, jos greičiausiai vyks Jungtinėse Valstijose.
Lavrovas: taikos susitarimas su Ukraina dar yra toli
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad taikos susitarimas su Ukraina dar yra toli, skelbia „Sky news“.
Anot jo, iki taikos susitarimo tarp Maskvos ir Kyjivo pasiekimo dar toli.
S. Lavrovas pripažino, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas paveikė Ukrainą ir Europą, jis pareiškė, kad nėra priežasties „entuziastingai vertinti“ situaciją.
Ekspertė: Ukraina turi tikslingai formuoti karinę jaunimo mąstyseną
Rusija augina „universalių kareivių“ kartą, pasirengusią be dvejonių žudyti, todėl Ukraina turėtų tikslingai ugdyti ir savo jaunimo karinę mąstyseną bei pasirengimą ginti valstybę.
Šią nuomonę duodama interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ išsakė Nacionalinio atsparumo ir saugumo instituto direktorė, Pasaulinio ir nacionalinio saugumo katedros profesorė Rena Marutian.
„Galbūt pasakysiu kažką nepopuliaraus, bet toks yra mano įsitikinimas: turime ugdyti karinę Ukrainos jaunimo mąstyseną, nes šis karas viena karta neapsiribos“, – sakė ji.
Pasak R. Marutian, Ukraina neturėtų būkštauti ar jaustis atgrasyta dėl to, kad Rusijoje susikūrė tokios organizacijos kaip „Junarmija“ ir „Pirmųjų judėjimas“. Šiame kontekste profesorė pabrėžė, kad Rusija daug investuoja į šias iniciatyvas, remdamasi „rusų civilizacijos“ koncepcija, o atitinkamas vertybes jau sistemingai įtvirtina švietime ir kultūroje.
„Per dešimtį metų Rusija gali išugdyti universalių kareivių kartą, pasirengusią be dvejonių nužudyti bet ką, kas nepriklauso šiai „civilizacijai“. Tiek Ukraina, tiek Europa jau dabar turi tai vertinti kaip rimtą grėsmę ir pagalvoti, kuo galima jai pasipriešinti: taikių žmonių ir „rožinių ponių“ tauta ar gynėjų tauta“, – pažymėjo ekspertė.
Ji pridūrė, kad, keldama šį klausimą tam tikruose sluoksniuose, dažnai susiduria su pasipriešinimu, o kritikai sako, kad tai būtų tas pats, ką daro Rusija.
„Ne, tai nėra tas pats, nes mes buvome užpulti ir turime teisę gintis. Karinė tapatybė turėtų tapti visapusiškos Ukrainos nacionalinės gynybos sistemos dalimi. Šiandien būtina rengti ateities kartas pasipriešinti agresoriui ir suformuoti mąstyseną, reikalingą valstybės suverenitetui išsaugoti ir ginti“, – pabrėžė R. Marutian.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Generalinė prokuratūra pareiškė judėjimo „Junarmija“ kuratoriams įtarimus dėl Ukrainos vaikų militarizavimo laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose.
Ukrainos oro gynyba numušė 110 iš 125 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos nuo pirmadienio vakaro numušė 110 iš 125 dronų, Rusijos pajėgų panaudotų puolant Ukrainą, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė.
Pranešime sakoma, kad nuo pirmadienio, 18 val. įsibrovėliai paleido į Ukrainą 125 „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ tipo smogiamuosius dronus ir kitus nepilotuojamus orlaivius iš Kursko, Oriolo, Briansko, Primorsko-Achtarsko, Šatalovo ir Milerovo. Apie 70 iš jų buvo „Shahed“ tipo dronai.
Pirminiais duomenimis, iki antradienio 8.30 val. oro gynyba numušė arba nuslopino 110 priešo dronų Ukrainos šiaurėje, pietuose ir rytuose. 13 kovinių dronų smogė šešiose vietose, dviejose vietose nukrito nuolaužos.
Ataka tęsėsi, priešo dronai vis dar buvo Ukrainos oro erdvėje.
Ukraina karo metu priversta pardavinėti ginklus: „Reuters“ skelbia detales
Ukraina atveria savo šalyje pagamintų ginklų eksportą. Kaip pastebi „Reuters“, tai yra būdas Kyjivui uždirbti iš karo technologijų siekiant gauti labai reikalingų lėšų.
Ketverius metus besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą paskatino Ukrainos gynybos sektoriaus pakilimą. Pramonės asociacijos skaičiuoja, kad Ukrainoje yra daugiau nei tūkstantis ginklų ir karinės įrangos gamintojų. Dauguma jų yra mažos privačios įmonės, įkurtos po Rusijos invazijos pradžios 2022 m.
Įmonėms skubant gaminti naujas ginklų sistemas ir priemones joms neutralizuoti, gynybos sektorius augo greičiau nei vyriausybės galimybės įsigyti jo produktus, todėl Kyjivas kreipėsi į sąjungininkus, prašydamas finansinės pagalbos vidaus pirkimams.
Ukrainos gamintojai tikisi pasinaudoti istoriniu Europos gynybos išlaidų augimu.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pranešė, kad 2026 m. visoje Europoje bus atidaryti 10 Ukrainos ginklų „eksporto centrai“. Tarp eksportuojamų produktų bus ir koviniai dronai.
„Šiandien Europos saugumas grindžiamas technologijomis ir dronais. Visa tai bus pagrįsta daugiausia Ukrainos technologijomis ir Ukrainos specialistais“, – sakė jis.
Ukrainos sąjungininkai išreiškė susidomėjimą pasimokyti iš Ukrainos karo patirties ir technologinių naujovių, kad sustiprintų savo pajėgas.
Nuo karo pradžios Ukrainos ginklų gamintojai negalėjo gauti vyriausybės leidimo eksportuoti savo produktus. Kai kurie skundėsi, kad Ukrainos valstybinės ginklų pirkimo taisyklės yra pernelyg biurokratinės, su griežtais išlaidų apribojimais ir pelno ribojimais, kurie riboja jų galimybes pritraukti kapitalą plėtrai ir produktų kūrimui.
Anot V. Zelenskio, Ukrainos dronų gamyba Vokietijoje prasidės vasario mėnesį ir papildys tuos, kurie jau gaminami Jungtinėje Karalystėje. Jis nenurodė, kokios įmonės dalyvauja.
Ukrainos gynybos pramonės tarybos, gamintojų asociacijos, generalinis direktorius Ihoris Fedirko sako, kad tarptautiniai pirkėjai labiausiai domisi dronais, taip pat elektroninėmis sistemomis, kurios trukdo jų ryšiui su pilotu ant žemės.
Anot jo, didžiausią susidomėjimą keliančios sistemos yra jūriniai dronai, dronai, naudojami mažoms bomboms mesti, dronai, kurie perima kitus dronus, ir dronai, kurie veikia šviesolaidiniais kabeliais, todėl jų valdymo signalų neįmanoma trukdyti.
Dronai nuo 2022 m. pakeitė karo Ukrainoje pobūdį – iš pradžių jie buvo naudojami nedideliu mastu, tačiau praėjusiais metais kiekviena pusė pagamino milijonus dronų.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 980 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. vasario 10 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 248 560 karių, iš kurių 980 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 656 priešų tankus (+2), 24 018 šarvuotųjų kovos mašinų (+5), 37 089 artilerijos sistemas (+33), 1 637 raketų paleidimo sistemas, 1 297 oro gynybos sistemas (+2), 435 karo lėktuvus, 347 sraigtasparnius, 129 160 nepilotuojamųjų orlaivių (+1 198), 4 270 kruizinių raketų (+1), 28 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 77 734 transporto priemones ir kuro cisternas (+182), 4 070 specialiosios įrangos vienetų (+1).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Vladimiras Putinas pareiškė: „Pasaulyje didėja neramumai“
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad pasaulyje didėja neramumai, skelbia rusų agentūra TASS.
„Pasaulyje didėja neramumai, kai kuriuose regionuose situacija yra pavojinga, todėl šiomis aplinkybėmis reikalingas konstruktyvus Rusijos diplomatijos vaidmuo“, – pareiškė jis.
Rusai smogė į energetikos infrastruktūrą Odesos srityje, nutrūko elektros tiekimas
Rusijos pajėgos smogė energetikos objektui Odesos srityje, trys bendruomenių gyvenvietes iš dalies liko be elektros, „Telegram“ kanale pranešė Odesos srities administracijos vadovas Olehas Kiperis.
„Per naktį priešas surengė dar vieną cinišką smūgį Odesos srities energetikos infrastruktūrai. Pietinėje regiono dalyje padaryta žala energetikos objektui, kilo gaisras. Taip pat buvo apgadintas administracinis pastatas. Kol kas informacijos apie aukas nėra“, – sakė jis.
O. Kiperis pridūrė, kad dėl smūgio trijų regiono teritorinių bendruomenių gyvenvietės iš dalies liko be elektros. Svarbiausi infrastruktūros objektai buvo perjungti į atsarginį generatorių energijos tiekimą. Vyksta elektros energijos tiekimo atkūrimo darbai.
Popiežiaus gestas: išsiuntė Ukrainai 80 generatorių ir vaistų
Popiežius Leonas XIV išsiuntė į Ukrainą 80 elektros generatorių ir vaistų žmonėms, kenčiantiems nuo karo ir šalčio padarinių, pranešė „Vatikano žinios“.
Popiežius atsiliepė į daugybės pasaulio vyskupų, žinančių apie žmonių kančias dėl karo padarinių ir sunkumų, kuriuos sukėlė stingdantis šaltis tyčia naikinant energetikos infrastruktūrą, raginimus.
Pagalba, išvykusi iš Šv. Sofijos bazilikos Romoje, jau pasiekė savo paskirties vietas – Fastivą ir Kyjivą, ypač nukentėjusius nuo pastarųjų atakų.
Kartu su generatoriais į Ukrainą buvo išsiųsta tūkstančiai vaistų, įskaitant antibiotikus, priešuždegiminius vaistus, papildus ir melatoniną, ypač paklausų, nes padeda nuolat baimę ir stresą patiriantiems žmonėms užmigti.
Labdaros dikasterija taip pat pranešė, kad išvykti rengiamas kitas sunkvežimis su antibiotikais, priešuždegiminiais ir antihipertenziniais vaistais ir įvairiomis maisto atsargomis. Pagalbai pasiekus šalį, jos paskirstymas organizuojamas per vyskupijų parapijų tinklus.
Rokiruotė: JAV perduos dvi svarbias NATO vadavietes europiečiams
JAV perduos dvi pagrindines NATO vadavietes Neapolyje (Italijoje) ir Norfolke (Virdžinijoje) europiečių karininkams, skelbia „Reuters“. Apie tai agentūrai pranešė karinis šaltinis.
„Šis žingsnis atitinka JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimus, kad Europos šalys prisiimtų didesnę atsakomybę už savo saugumą“, – pastebi agentūra.
Lavrovas pratrūko ant Trumpo
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo administraciją, skelbia „New York Post“. S. Lavrovas ėmė skųstis, kad Vašingtonas per Aliaskos viršūnių susitikimą kalbėjo apie bendradarbiavimą, bet vietoj to pradėjo ekonominį karą prieš Maskvą.
Ukraina – ES narė dar 2027 m.? Europa svarsto 5 žingsnių planą
Europos Sąjunga (ES) rengia beprecedentį planą, pagal kurį Ukraina jau kitais metais galėtų tapti daline ES nare, skelbia „Politico“.
Briuselis bando sustiprinti Ukrainos pozicijas Europoje ir atitolinti ją nuo Maskvos. Apie tai leidiniui komentavo 10 pareigūnų ir diplomatų.
Praėjus ketveriems metams nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios, Ukraina vis labiau siekia įstoti į ES. Svarstoma, kad tai galėtų būti įtraukta ir į taikos susitarimą su Kremliumi. Pagal rengiamą planą Ukraina gautų vietą prie ES stalo dar prieš įgyvendindama reformas, reikalingas visateisiam narystės statusui gauti.
Europos pareigūnai ir Ukrainos vyriausybė teigia, kad Kyjivo siekis tapti nare yra skubus. Rusija tam greičiausiai priešinsis.
Remiantis pokalbiais su penkiais diplomatais, atstovaujančiais įvairioms šalims, trimis ES ir dviem Ukrainos pareigūnais, „Politico“ nustatė penkis pasiruošimo žingsnius.
1 žingsnis: parengti Ukrainą
ES „iš anksto“ rengia Ukrainos narystės paraišką. Tai reiškia, kad Kyjivui teikiama neoficiali pagalba derybose dėl teisinių žingsnių kelyje į narystę.
Blokas jau pateikė Ukrainai informaciją apie tris iš šešių derybų grupių. Kovo mėnesį Kipre vykusio neoficialaus Europos reikalų ministrų susitikimo metu ES nori pateikti atvykusiai Ukrainos delegacijai informaciją apie daugiau grupių, kad būtų galima pradėti dirbti ir su jomis.
„Nepaisant sudėtingiausių aplinkybių, vykstant Rusijos agresijai, Ukraina spartina savo reformų pastangas“, – sako Kipro Europos reikalų viceministrė Marilena Raouna.
Tačiau vienas ES pareigūnas pabrėžia, kad reformų srityje „nebus jokių trumpesnių kelių“. Šią žinią pakartojo dar kiti du aukšti diplomatai.
„ES narystė duoda naudos tik tuo atveju, jei per plėtros procesą įvykdote transformaciją – tai yra tikroji ES narystės supergalia“, – sako vienas pareigūnas.
2 etapas: sukurti „lengvesnę“ ES narystę
ES vyriausybės penktadienį Briuselyje vykusio susitikimo metu klausė Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen apie pastangas išeiti iš aklavietės dėl naujų šalių priėmimo į bloką.
Šaltiniai sako, kad ji išdėstė įvairias galimybes ir modelius, kuriuos svarsto ES. Tarp jų buvo ir „atvirkštinio plėtros“ idėja.
„Tai būtų tarsi proceso persvarstymas – jūs prisijungiate, o tada palaipsniui įgyjate teises ir pareigas“, – cituojamas ES pareigūnas.
„Taigi būtų persvarstoma, kaip mes vykdome stojimą, atsižvelgiant į labai skirtingą situaciją, kuri yra dabar, palyginti su ta, kuri buvo, kai Komisija nustatė stojimo kriterijus“, – tęsia jis.
Idėja yra ne sumažinti reikalavimus, bet sukurti politiškai galingą žinią šalims, kurių stojimas yra sustabdytas dėl karo ar tokių sostinių kaip Budapeštas pasipriešinimo – ne tik Ukrainai, bet ir Moldovai, Albanijai ir kitoms šalims.
„Svarbu nusiųsti politinę žinią. Agresijos karas tęsiasi jau ketverius metus. Ukrainiečiai reikia paramos. ES turi suteikti šią paramą, tiek politinę, tiek psichologinę“, – sako ES diplomatgas.
3 žingsnis: laukti Orbono pasitraukimo
Ukrainos narystės perspektyvų iššūkis yra įtikinti visas 27 valstybes nares, nes bet koks sprendimas plėsti bloką reikalauja vienbalsio pritarimo. Viktoras Orbanas, artimiausias Vladimiro Putino sąjungininkas ES, yra tvirtai prieš.
Tačiau Komisija ir ES sostinės laukia balandį vyksiančių Vengrijos rinkimų ir taip pat ieško būdų, kaip apeiti V. Orbano veto.
V. Orbano laukia įtempta kova, jis atsilieka rinkimų apklausose. Jis savo kampanijoje panaudojo Ukrainos narystės ES temą kaip ginklą, savaitgalį pareiškė, kad „Ukraina yra mūsų priešas“ dėl jos siekio uždrausti Rusijos energijos importą ir kad ji „niekada“ neturėtų prisijungti prie ES.
Pareigūnai nemano, kad V. Orbanas pateis savo nuomonę iki rinkimų.
4 etapas: išnaudoti Trumpo kortą
Nors V. Orbanas atrodo tvirtai priešinasi Ukrainos stojimui į ES, yra vienas žmogus, kuris, Europos lyderių nuomone, galėtų pakeisti jo nuomonę: Donaldas Trumpas.
JAV prezidentas, kuris yra artimas V. Orbano sąjungininkas ir parėmė jį prieš Vengrijos rinkimus, neslepia savo noro būti tuo, kuris paskatins Ukrainą ir Rusiją sudaryti taiką. Kadangi Ukrainos įstojimas į ES iki 2027 m. yra įtrauktas į 20 punktų pasiūlymo projektą, kuriuo siekiama užbaigti karą, tikimasi, kad D. Trumpas gali paskambinti į Budapeštą, kad susitarimas būtų sudarytas.
5 žingsnis: jei viskas kitas nepavyks, atimti Vengrijos balsavimo teises
Jei Trumpo derybų meno neužteks, ES turi dar vieną kortą, kurią gali išlošti: du diplomatai sako, kad ES gali panaudoti sutarties 7 straipsnį prieš Vengriją.
7 straipsnis, taikomas, kai manoma, kad šalis gali pažeisti pagrindines bloko vertybes, yra rimčiausia politinė sankcija, kurią ES gali taikyti. Jis sustabdo nario teises, įskaitant teises spręsti dėl naujų šalių narystės.
ES kol kas neketina imtis tokių veiksmų, manoma, kad tai būtų naudinga V. Orbanui prieš rinkimus. Tačiau sostinės vertina šios priemonės taikymą, jei V. Orbanas bus perrinktas ir toliau trukdys ES sprendimų priėmimui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Šeštadienį tiktok live _lumina_rose
bus daug širdelių
pašalpinė valkata lioxa už taromato pinigus tuo tarpu išsitatuiravo putlerio širdelę
pagarba Gabijai
pagarba Ievai sunshine
Dokumentai dėl Ukrainos parengti, bet nepasirašyti: JAV įvardijo kliūtį
Dokumentai dėl saugumo garantijų Ukrainai yra parengti, tačiau prieš juos pasirašant dar reikia išspręsti vieną klausimą. Tai per nuotolinį susirinkimą pareiškė nuolatinis JAV atstovas prie NATO Matthew Whitakeris, praneša „Ukrinform“.
Pasak M. Whitakerio, taikos derybos dėl Ukrainos vyksta labai produktyviai. Jis patikino, kad Ukraina ir Rusija kaip niekada anksčiau yra arti susitarimo, tačiau lieka vienas neišspręstas klausimas – teritorijos.
„Akivaizdu, kad derybos tęsiasi. Jos yra išsamios, jos labai produktyvios. Įvyko belaisvių apsikeitimas – po 314 žmonių iš kiekvienos pusės“, – sakė nuolatinis JAV atstovas prie NATO.
Atsakydamas į klausimą, kodėl dokumentai dėl saugumo garantijų vis dar nepasirašyti, nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad jie yra 100 proc. parengti, M. Whitakeris priminė JAV prezidento specialiojo atstovo Steve‘o Witkoffo pareiškimą, jog šiuo metu derybos iš esmės susitelkusios ties teritorijų klausimu.
„Akivaizdu, kad kiekvieną kartą, kai pasirašomas susitarimas, viskam yra tinkamas laikas. Todėl aš tikrai manau, kad prezidentas Trumpas ir prezidentas Zelenskis pasirašys dokumentus tada, kai tai bus tinkama – taikos susitarimo pasiekimo procese“, – pabrėžė M. Whitakeris.