Lavrovas kalbėjosi su Rubio: ragina evakuoti diplomatus iš Kyjivo
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per pokalbį telefonu su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio pagrasino naujais smūgiais Kyjivui ir paragino evakuoti diplomatus, teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
„Bild“: Putinas gali būti parengęs platesnį planą – smūgiai Kyjivui tėra pradžia
Rusija ir toliau vykdo masines atakas prieš Ukrainą, taikydamasi į civilinę infrastruktūrą ir žudydama taikius gyventojus. Be to, neseniai Rusijos užsienio reikalų ministerijoje buvo išsakyti grasinimai dėl naujų smūgių Kyjivui. Kaip rašo „Bild“, Kremlius neatsisako savo planų užimti visą Donbasą, nepaisant to, kad Ukraina ir toliau priešinasi Rusijos pajėgoms. Tikėtina, kad Rusija jau yra parengusi karinių veiksmų planą 2026 metų vasarai, o smūgiai Kyjivui gali būti tik jo pradžia.
Zelenskis prakalbo apie pokyčius fronte: išskyrė pagrindines priežastis
Padėtis fronto linijoje pasižymi Ukrainos pozicijų stiprėjimu dėl bepiločių orlaivių, technologinių sprendimų ir aktyvios gynybos naudojimo, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Rusija grasina naujomis atakomis prieš Kyjivą: Ukraina įvardijo 3 Maskvos motyvus
Rusija vėl suintensyvino grasinimus smūgiais Kyjivui. Pasak Kovos su dezinformacija centro vadovo Andrijaus Kovalenkos, Kremliaus retoriką lemia trys pagrindinės priežastys.
Per Rusijos smūgius Rytų Ukrainoje žuvo keturi žmonės, daugiau nei 20 sužeisti
Per Rusijos atakas Rytų Ukrainoje pirmadienį žuvo keturi žmonės, o daugiau nei 20 buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai.
Per išpuolį Derhačių mieste Charkivo srityje Ukrainos šiaurės rytuose žuvo 68 ir 25 metų vyrai, o daugiau nei 20 žmonių buvo sužeisti, pranešė srities gubernatorius Olehas Synjehubovas.
Rusijos pajėgos po įsiveržimo pradžios 2022 metais buvo užėmusios didelę Charkivo srities dalį, tačiau po kelių mėnesių per netikėtą kontrpuolimą, kuris sukėlė sumaištį Kremliuje, buvo nustumtos atgal.
Per atskirą smūgį Kramatorske, esančiame Donecko srityje Ukrainos rytuose, žuvo du žmonės, pranešė miesto karinės administracijos vadovas Oleksandras Hončarenka socialiniame tinkle „Facebook“.
Maskvos invazija, kuria ji siekė priversti Kyjivą greitai kapituliuoti, tapo kruviniausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, nusinešusiu šimtus tūkstančių gyvybių ir privertusiu milijonus žmonių palikti savo namus.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija ir Ukraina suintensyvino savo smūgius, o JAV vadovaujamos pastangos užbaigti karą įstrigo, Vašingtono dėmesiui nukrypus į karą Artimuosiuose Rytuose.
Per Rusijos smūgius Rytų Ukrainoje žuvo keturi žmonės, daugiau nei 20 sužeisti
Per Rusijos atakas Rytų Ukrainoje pirmadienį žuvo keturi žmonės, o daugiau nei 20 buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai.
Per išpuolį Derhačių mieste Charkivo srityje Ukrainos šiaurės rytuose žuvo 68 ir 25 metų vyrai, o daugiau nei 20 žmonių buvo sužeisti, pranešė srities gubernatorius Olehas Synjehubovas.
Rusijos pajėgos po įsiveržimo pradžios 2022 metais buvo užėmusios didelę Charkivo srities dalį, tačiau po kelių mėnesių per netikėtą kontrpuolimą, kuris sukėlė sumaištį Kremliuje, buvo nustumtos atgal.
Per atskirą smūgį Kramatorske, esančiame Donecko srityje Ukrainos rytuose, žuvo du žmonės, pranešė miesto karinės administracijos vadovas Oleksandras Hončarenka socialiniame tinkle „Facebook“.
Maskvos invazija, kuria ji siekė priversti Kyjivą greitai kapituliuoti, tapo kruviniausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, nusinešusiu šimtus tūkstančių gyvybių ir privertusiu milijonus žmonių palikti savo namus.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija ir Ukraina suintensyvino savo smūgius, o JAV vadovaujamos pastangos užbaigti karą įstrigo, Vašingtono dėmesiui nukrypus į karą Artimuosiuose Rytuose.
Ukrainiečių analitikas: vasaros pabaigoje Rusija gali susidurti su maisto tiekimo sutrikimais
Sistemingi Ukrainos smūgiai Rusijos energetikos, logistikos ir pramonės infrastruktūrai jau duoda pastebimų rezultatų ir artimiausioje ateityje gali tapti dar intensyvesni, komentuodamas vadinamųjų „droninių sankcijų“ poveikį Rusijos ekonomikai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pasakė politikos analitikas Ihoris Reiterovyčius.
Pasak jo, šių išpuolių pasekmės labiausiai jaučiamos logistikos sektoriuje, kuris negali veiksmingai gabenti krovinių dideliais atstumais, ypač į šiaurinius Rusijos regionus.
„Taip, ir tos pasekmės yra labai rimtos. Dar iki vasaros pabaigos Rusija gali susidurti su problemomis aprūpinant tam tikrus regionus maisto produktais“, – sakė ekspertas.
Jis pažymėjo, kad, nepaisant pastaraisiais metais buvusio rekordinio derliaus, dėl transportavimo ir logistikos problemų dalį žemės ūkio produkcijos Rusija prarado.
„2023–2024 m. Rusija nuėmė rekordinį derlių, tačiau didelė jo dalis tiesiog supuvo, nes nebuvo kaip jo išvežti“, – sakė I. Reiterovyčius.
Ekspertas taip pat pabrėžė, kad Rusija yra labai priklausoma nuo uostų ir geležinkelių infrastruktūros, ypač eksportuodama grūdus ir energijos išteklius, ir kad jos pažeidžiamumas šioje srityje yra viena iš priežasčių, dėl kurių pietų kryptimi vyksta intensyvūs mūšiai.
Jo teigimu, smūgiai logistikos centrams ir perdirbimo infrastruktūrai galėtų daryti vis didėjantį poveikį Rusijos ekonomikai.
„Šiuo metu Rusijos ekonomika laikosi ant labai trapios pusiausvyros. Jie turi naftos atsargų, kurių užteks maždaug trims dienoms. Po to nafta turi būti arba perdirbta, arba išvežta“, – sakė jis.
I. Reiterovyčius pridūrė, kad jei šis ciklas bus sutrikdytas, Rusijai gali tekti mažinti arba sustabdyti gamybą, o tai sukeltų papildomą riziką jos energetikos sektoriui.
„Jei pašalinsite vidurinį grandinės elementą, būtent perdirbimą, visa grandinė pradės griūti“, – padarė išvadą ekspertas.
Anksčiau naujienų svetainės „Defense Express“ ginklų ekspertas ir Ukrainos saugumo tarnybos 413-ojo pulko karys Ivanas Kyryčevskis naujienų agentūrai „Ukrinform“ paaiškino, kad Ukrainos gynybos pajėgos žymiai išplėtė savo pajėgumus vykdyti tolimus smūgius Rusijos teritorijoje ir kad šis veiksnys jau daro poveikį tiek Ukrainos priešams, tiek partneriams. Jis pabrėžė, kad Ukrainos tolimųjų smūgių operacijų intensyvėjimas tapo veiksniu, į kurį pasaulis dabar priverstas atsižvelgti.
Tuo pačiu metu jis paaiškino, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos vykdė tolimus smūgius į Rusijos teritoriją dar gerokai prieš tai, kai šis klausimas sulaukė pasaulinio susidomėjimo.
„Dievui dėkui, Ukrainoje klausimas dėl veikimo nuotolio jau seniai nebekelia problemų. Mūsų ilgojo nuotolio ginklai jau veikė dvejus metus, kai pasaulis juos pagaliau pastebėjo. Ši sritis buvo plečiama, bet, kaip matome, plėtra sėkmingai vyksta ir dabar“, – sakė I. Kyryčevskis.
Per Rusijos raketų smūgį Charkivo srityje žuvo du žmonės, 23 sužeisti
Rusijos pajėgos surengė raketų smūgį prieš Darhačių miestą Charkivo srityje. Prokuratūros duomenimis, žuvo du žmonės, o dar 23 buvo sužeisti.
Pranešama, kad trijų sužeistųjų būklė yra sunki. Žuvo 68-erių ir 25-erių metų amžiaus vyrai.
Pasak Charkivo srities karinės administracijos vadovo Oleho Synehubovo, smogta civilinei įmonei. Apgadinti sandėliai, sunkvežimiai ir lengvieji automobiliai. Kilo gaisras, tačiau ugnis jau užgesinta.
Kremlius grasina naujais smūgiais: užsieniečiai raginami skubiai palikti Kyjivą
Rusija pirmadienį įspėjo užsienio piliečius ir diplomatus palikti Kyjivą, pareikšdama, kad planuoja surengti daugiau smūgių prieš Ukrainos sostinę, įskaitant jos „sprendimų priėmimo centrus“.
Rusijos FSB: Ust-Lugos uoste prišvartuotame SND tanklaivyje rasta sprogmenų
Rusijos saugumo tarnyba FSB pirmadienį paskelbė, kad sutrukdė pasikėsinimą įvykdyti „teroristinį išpuolį“, kai jos agentai tariamai aptiko magnetinius sprogmenis, pritvirtintus prie iš Belgijos atplaukusio ir šiaurės vakarų Ust-Lugos uoste pakrovimui prišvartuoto tanklaivio korpuso, praneša naujienų portalas „The Moscow Times“.
„Narai netoli mašinų skyriaus aptiko pašalinių magnetinių objektų, kurie, kaip matyti, buvo sprogstamieji įtaisai“, – teigiama valstybinių naujienų agentūrų paskelbtame FSB pranešime.
Teisėsaugos institucija paaiškino, kad laivas pavadinimu „Arrhenius“ atplaukė iš Antverpeno ir, baigęs krovimą Ust-Lugoje Leningrado srityje, turėjo išplaukti į Turkijos Samsuno uostą.
Laivų sekimo duomenys rodo, kad „Arrhenius“ yra po Liberijos vėliava plaukiantis suskystintų naftos dujų (SND) tanklaivis.
FSB teigimu, „kiekviename sprogstamajame įtaise buvo apie 7 kilogramus plastikinės sprogstamosios medžiagos“, tačiau kiek iš viso buvo rasta sprogstamųjų medžiagų, nurodyta nebuvo.
„Apklausus laivo kapitoną paaiškėjo, kad prieš iškrovimą Belgijos Antverpeno uoste laivybos agentas nukreipė laivą į stovėjimo vietą, kur, neva dėl uosto darbininkų streiko, jis praleido apie pusantros paros“, – teigiama FSB pranešime.
Tyrimų komitetas – aukščiausia Rusijos tyrimo institucija – atskirame pareiškime nurodė, kad prie laivo „Arrhenius“ korpuso pritvirtinti įtariami sprogstamieji įtaisai buvo „gamyklinės karinės magnetinės minos, pagamintos vienoje iš NATO šalių“.
Tyrimo komisijos atstovė spaudai Svetlana Petrenko teigė, kad sprogmenis nukenksmino FSB pareigūnai, bendradarbiaudami su Gynybos ministerija ir Nacionaline gvardija (Rosgvardija).
Paskiau pirmadienį paskelbtame FSB vaizdo įraše Ust-Lugos jūrų uosto kapitonas Igoris Malofejevas teigė, kad „visi dujų tanklaivio įgulos nariai tebėra laive. Įgula ir laivas yra pasirengę pradėti krovos darbus“.
„Telegraph“: NATO narės nepritarė pasiūlymui skirti po vienodą dalį BVP Ukrainai
NATO sąjungininkės nepritarė pasiūlymui kasmet skirti mažiausiai po 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) karinei pagalbai Ukrainai, nes tam paprieštaravo Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija, Ispanija ir Kanada, praneša britų leidinys „The Telegraph“.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte tikėjosi, kad šis planas bus patvirtintas per vėliau šiais metais įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą Turkijoje, taip užtikrinant ilgalaikę paramą Ukrainai, jeigu JAV pagalba taptų ne tokia tvirta.
Tačiau pasiūlymui nebuvo pritarta vienbalsiai, kas privalu priimant sprendimus Aljanse.
Anksčiau „The Telegraph“ skelbė, kad Lenkija, Nyderlandai, Skandinavijos ir Baltijos šalys pasisakė už šį planą, besitikėdamos, kad kitos NATO narės, kaip ir jos, skirs didesnę BVP dalį gynybai.
Kylio instituto duomenimis, nuo 2022 m. Danija Ukrainai skyrė karinės paramos prilygstančios 2,95 proc. Danijos BVP – daugiausiai iš didžiųjų donorių.
Po to seka Estija (2,8 proc. BVP), Lietuva (2,06 proc.), Latvija (1,73 proc.) ir Švedija (1,7 proc.). Lenkija nuo 2022 m. skyrė karinės paramos už 0,77 proc. savo BVP.
Jungtinės Karalystės suteikta parama prilygsta 0,57 proc. šalies BVP. Toliau rikiuojasi Vokietija (0,55 proc.), Kanada (0,30 proc.), Prancūzija (0,25 proc.), Italija (0,17 proc.) ir Ispanija (0,12 proc.).
M. Rutte nuolat kartoja, kad Aljanso narių Ukrainai skiriama parama nėra pasiskirsčiusi tolygiai ir ragino NATO nares Europoje pasidalinti didesne našta atsižvelgiant į tai, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia Europą labiau pasirūpinti savo saugumu.
Ukrainiečiai plečia smūgių zoną: įvardijo, kur saugios vietos rusams nebeliks
Ukrainos Nacionalinės gvardijos 1-ojo korpuso „Azov“ kariai smogė Rusijos logistikai laikinai okupuoto Mariupolio miesto apylinkėse.
Padalinys paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti kovinės operacijos Mariupolio–Taganrogo greitkelyje, viename sudėtingesnė.pagrindinių Rusijos pajėgų tiekimo maršrutų pietuose, ir Mariupolio–Volnovachos greitkelyje.
„Ukrainos teritorija turi būti laisva nuo Rusijos karių. Patikimiausias būdas tai pasiekti: perkelti Rusijos logistikos sanitarinę zoną arčiau pačios Rusijos ir okupuoto Krymo“, – rašoma pareiškime.
Padalinys pažymi, kad pilotai jau vykdo misijas, kurių tikslas: smogti taikiniams netoli Rusijos sienos.
„Rusijos kariams saugaus Azovo regiono daugiau nebebus“, – pabrėžia „Azov“.
Rusijos pajėgos mėgina įsitvirtinti Mariupolyje kurdamos naują infrastruktūrą. Visų pirma vadinamosios Donecko Liaudies Respublikos valdžios institucijos planuoja iki 2026 m. vasaros paleisti tiesioginį geležinkelio susisiekimą tarp Mariupolio ir Donecko.
Oficialiai teigiama, kad tai daroma ruošiantis kurortiniam sezonui, tačiau tikrasis tikslas: sukurti logistikos koridorių karių judėjimui ir technikos išgabenimui.
Neseniai dronai atakavo laikinai okupuotą Mariupolio miestą. Buvo apšaudytas Rusijos amunicijos sandėlis, po to prasidėjo sprogimai.
Pastaruoju metu Ukrainos gynybos pajėgos gerokai suintensyvino vidutinio nuotolio smūgius ir operacijas, skirtas oro erdvei virš laikinai okupuotų teritorijų blokuoti. Dėl to Rusijos logistika tapo gerokai
Rusai paleido į Kramatorską sklendžiančias bombas, nukentėjo trys žmonės
Rusijos pajėgos pirmadienio rytą surengė oro antskrydį Kramatorsko mieste Donecko srityje. Tai tinkle „Facebook“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hončarenka.
Jo duomenimis, į miestą buvo paleistos penkios sklendžiančios bombos. Pirmiausiai smogta gyvenamiesiems kvartalams ir civilinei infrastruktūrai.
Buvo sužeisti trys žmonės. Apgadinta 14 gyvenamųjų namų, švietimo įstaiga bei keli administraciniai pastatai.
Trys žmonės nukentėjo ir Pavlohrade. Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža. 18-metis bei du 43 ir 45 metų amžiaus vyrai patyrė vidutinio sunkumo sužalojimus. Po smūgio gyvenamajam namui kilo gaisras.
Zacharova grasina: Rusija žada naujus smūgius
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova vėl pagrasino Ukrainai.
Ukrainos pasieniečiai: Baltarusija karinių pajėgų prie sienos netelkia, bet grėsmė išlieka
Ukraina nepastebi, kad prie sienos su Baltarusija būtų formuojamos puolimo grupės, tačiau grėsmė iš tos pusės išlieka, kalbėdamas per televiziją pareiškė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenko.
„Reikia suprasti, kad iš Baltarusijos teritorijos kylanti grėsmė išlieka nepakitusi. Nuo pat plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Baltarusija padėjo Rusijai vykdyti karines operacijas prieš mūsų valstybę – 2022 m. ji atvėrė savo sieną ir visą šį laiką leido savo teritorijoje rengti pratybas, mokyti Rusijos karius bei vykdyti bendras karines pratybas. Todėl turime būti pasirengę bet kokiems pokyčiams iš šios pusės ir, visų pirma, išlaikyti tvirtas gynybines pozicijas palei visą sieną su Baltarusija“, – sakė A. Demčenko.
Pasak jo, prie Ukrainos sienos nepastebėta jokių kariuomenės sutelkimo požymių, kurie leistų manyti, kad ruošiamasi invazijai iš Baltarusijos.
Ukrainos VSAT atstovas pažymėjo, kad Baltarusija prie sienos su Ukraina laiko tam tikrus karinius dalinius, tačiau jie nėra stiprinami – vietoje to jie periodiškai keičiami ir atnaujinami, o bendra situacija jų dislokavimo prie sienos atžvilgiu išlieka nepakitusi.
„Kalbant apie bet kokius agresyvius veiksmus ar Baltarusijos kariuomenės arba į Baltarusiją dislokuojamų Rusijos pajėgų vienetų telkimą – laimei, nieko panašaus nebuvo pastebėta“, – pabrėžė jis.
A. Demčenko pabrėžė, kad Ukraina toliau stebi padėtį Baltarusijoje, kad būtų pasirengusi bet kokiems pokyčiams ir galėtų laiku į juos reaguoti.
Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos pasienio apsaugos pareigūnai šiuo metu nepastebi jokio karinės technikos ar personalo judėjimo Baltarusijos teritorijoje.
Kaip Ukrainos dronai pasiekia Lietuvą? Schemos centre – galingas Putino siųstuvas Kaliningrade
„The Telegraph“ skelbia, kad Rusija pasitelkia GPS trikdžius ir klastoja signalus, kad Kyjivo dronus nukreiptų į NATO oro erdvę.
„Azov“ pademonstravo taiklius smūgius rusams – atakavo greitkeliuose
Nacionalinės gvardijos 1-ojo korpuso „Azov“ kariai skelbia vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti smūgiai rusų karinei technikai.
Suomijos prezidentas sako, kad galėtų atstovauti Europai derybose dėl Ukrainos, jei būtų paprašytas
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas sekmadienį pareiškė, kad galėtų atstovauti Europai derybose dėl taikos Ukrainoje, jei būtų paprašytas, praneša „The Kyiv Independent“.
„Jei būtų paprašyta, tai tikriausiai yra klausimas, į kurį negalima atsakyti neigiamai“, – duodamas interviu transliuotojui „Yle“ sakė A. Stubbas.
Sklando spėlionės, kad Europa galėtų sėsti prie Ukrainos ir Rusijos derybų stalo, nes JAV tarpininkaujamos derybos stringa.
Duodamas interviu žinių portalui „Politico“, kuris buvo paskelbtas prieš porą savaičių, Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha nurodė, kad Ukraina paprašė Europos padėti užtikrinti paliaubas oro uostuose.
„Pastangose siekti taikos mums tikriausiai reikia naujo Europos vaidmens“, – Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje paraštėse teigė A. Sybiha.
Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužės 9-ąją pareiškė, kad Europos tarpininku taikos derybose galėtų būti buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis. Plačiai manoma, kad G. Schroederis palaiko šiltus santykius su V. Putinu ir Rusijos pareigūnais.
A. Stubbas sekmadienį pabrėžė, kad taikos derybos gali būti pradėtos tik tada, kai Rusija įsipareigos sudaryti paliaubas su Ukraina.
„The Kyiv Independent“ pažymi, kad Rusija ir toliau smūgiuoja Ukrainos miestams bepiločiais orlaiviais ir raketomis. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad per naktinę masinę ataką visoje šalyje žuvo keturi žmonės, o dar beveik 100 buvo sužeista.
Atskleidė slaptus Putino kėslus: „Jis bijo vieno labai skausmingo dalyko“
Siekdama išvengti naujų sankcijų Rusija bando primesti Europai tarpininkės vaidmenį derybose dėl taikos po JAV atsitraukimo, sako Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna, kurį cituoja estų visuomeninis transliuotojas ERR.
Grįžęs iš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Švedijoje, M. Tsahkna tvirtino, kad Ukraina vis dar sulaukia tvirto palaikymo, o nuotaikos buvo „viltingos“, nes akivaizdu, kad pastaraisiais mėnesiais Rusija Ukrainoje nepadarė jokios pažangos.
Susitikime JAV valstybės sekretorius Marco Rubio atkreipė dėmesį, kad derybų dėl taikos procesas į priekį nepažengė, ir užsiminė apie JAV pasitraukimą. Pasak M. Tsahknos, Vašingtonas nebebandys savo iniciatyva vesti Rusijos ir Ukrainos derybų.
„Iš esmės savo buvusia forma jos jau baigėsi“, – pažymėjo M. Tsahkna.
„Dabar visi supranta, kad Putinas trokšta įtraukti Europą į derybas. Daugiau nei metus trukusios derybos – kurios iš tikrųjų nebuvo derybos, o tiesiog pokalbiai – suteikė Putinui galimybę laimėti laiko. Matome, kad tuo metu jis labai aktyviai užsiėmė tiek kariniais veiksmais, tiek visą žiemą terorizuodamas Ukrainos visuomenę“, – sakė ministras.
Estijos diplomatijos vadovo teigimu, rusai šiuo metu aktyviai bando į kokias nors derybas įtraukti Europą.
„Mintis būtent ta, kad Europa imtųsi tarpininko vaidmens“, – ERR laidoje „Ukraina stuudio“ kalbėjo M. Tsahkna.
„V. Putinui dabar reikia laimėti laiko. Jei Europa imtųsi tarpininko vaidmens, mes nebekalbėtume apie dar vieną sankcijų paketą, kurį šiuo metu rengiame. V. Putinas bijo vieno labai skausmingo dalyko – visų jūrų transporto paslaugų uždraudimo visoje Europos Sąjungoje ir eilės kitų sankcijų“, – teigė ministras.
Anot jo, Europos užsienio reikalų ministrai supranta, kad skubotas susitikimas su V. Putinu susilpnintų Europos pozicijas ir nepadėtų Ukrainai.
„Turime kantriai išlaikyti strateginę pauzę, daryti didesnį spaudimą Rusijai ir galiausiai priversti V. Putiną rimtai sėsti prie derybų stalo, prie kurio šiandien jis vis dar nenori ateiti pats“, – akcentavo M. Tsahkna.
Europos tikslas – ne tarpininkauti
Europos užsienio reikalų ministrai šią savaitę Kipre aptars ribotas Europos galimybes tarpininkauti Rusijos ir Ukrainos derybose dėl taikos, bet. M. Tsahkna tvirtina, kad Europa negali imtis neutralios tarpininkės vaidmens.
„Tarpininko vaidmuo reiškia užimtą neutralią poziciją siekiant pradėti ieškoti kompromiso tarp Ukrainos ir Rusijos. Tai visiškai ne mūsų tikslas”, – pabrėžė estų užsienio reikalų ministras.
Pasak jo, Europos tikslas – ginti būsimos žemyno saugumo architektūros principus, kuriuos apibrėžiant svarbų vaidmenį atliks Ukraina, taip pat įtvirtinti saugumo garantijas, šalies atstatymą po karo ir Rusijos atsakomybę.
JAV prezidento Donaldo Trumpo mėginimas išlaikyti neutralumą tarpininkaujant, pasak M. Tsahknos, galiausiai dar labiau padidino spaudimą Ukrainai.
Kaip skelbta, prieš porą savaičių paklaustas, kam patikėtų užduotį atnaujinti derybas su Europa, Vladimiras Putinas atsakė, kad „asmeniškai“ pirmenybę teiktų buvusiam Vokietijos kancleriui Gerhardui Schröderiui, kuris vadovavo šaliai 1998–2005 m.
82-ejų G. Schröderis anksčiau ėjo svarbias pareigas Rusijos energetikos projektuose, įskaitant darbą prie dujotiekio „Nord Stream“ ir vietą Rusijos naftos bendrovės „Rosneft“ valdyboje, kurios jis atsisakė 2022 m.
Baltarusijos opozicijos lyderė Cichanouskaja atvyko į Kyjivą
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kvietimu pirmadienį ryte atvyko į Kyjivą pirmojo vizito į Ukrainą, praneša „Zerkalo“.
S. Cichanouskają lydi jos patarėjai Franakas Viačorka, Denisas Kučinskis ir Anatolijus Lebedko, taip pat Jungtinio pereinamojo laikotarpio kabineto vadovo pavaduotojas Pavelas Latuška, kabineto vadovo padėjėjas Valerijus Mackevičius ir kabineto atstovė socialiniams reikalams Olga Zazulinskaja.
S. Cichanouskaja planuoja susitikti su Ukrainos vadovais.
Ji taip pat dalyvaus Tarptautiniame miestų ir regionų viršūnių susitikime. Šio kasmetinio renginio, organizuojamo Ukrainos prezidento globojamo Vietos ir regionų valdžios institucijų kongreso formatu, tikslas – užsitikrinti tarptautinę paramą šalies atstatymui.
Kaip praėjusią savaitę pranešė „The Kyiv Independent“, apie būsimą S. Cichanouskajos vizitą paskelbta Ukrainai atmetus Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos pasiūlymą susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, įtampai tarp Kyjivo ir Baltarusijos režimo didėjant.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pabrėžė, kad Baltarusija nuo pat plataus masto invazijos pradžios yra Rusijos bendrininkė, leidusi Maskvai iš savo teritorijos pulti Ukrainą.
Ukrainos diplomatijos vadovas akcentavo, kad pastaruoju metu Kyjivas nepalaiko jokių oficialių ryšių su Baltarusijos režimu, ir kaip „keistą pareiškimą“ atmetė A. Lukašenkos pasiūlymą susitikti su V. Zelenskiu.
Sausio mėnesį prezidentas V. Zelenskis ir Baltarusijos opozicijos lyderė S. Cichanouskaja surengė savo pirmąjį dvišalį susitikimą Lietuvos sostinėje.
Ukrainos oro gynyba per naktinę Rusijos ataką numušė 246 iš 262 dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos nuo sekmadienio vakaro neutralizavo 246 iš 262 Rusijos pajėgų į Ukrainą paleistų dronų, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo sekmadienio 17.30 val. Rusija paleido į Ukrainą 262 įvairių tipų kovinius dronus, įskaitant „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius, taip pat „Gerbera“, „Italmas“ ir imitacinius dronus „Parodija“ iš Oriolo, Kursko, Šatalovo, Briansko, Milerovo ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje bei Hvardijskė laikinai okupuotame Kryme.
Puolimą atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės kovos ir nepilotuojamų sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Iki pirmadienio 8 val. oro gynybos pajėgos buvo numušusios arba nuslopinusios 246 taikinius Ukrainos šiaurėje, pietuose ir rytuose.
Dešimt dronų smogė devyniose vietose, numuštų dronų nuolaužos nukrito septyniose vietose. Ataka tęsėsi, keli priešo dronai vis dar buvo Ukrainos oro erdvėje.
Per Rusijos sekmadienio smūgius Kyjivui sužeistų žmonių skaičius padidintas iki 87
Per plataus masto Rusijos smūgius Kyjivui sekmadienį žuvo du žmonės, o dar 87 buvo sužeisti, įskaitant tris vaikus, pranešė Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba.
„Po plataus masto išpuolio Kyjive sužeistųjų skaičius padidėjo iki 87, įskaitant tris nepilnamečius. Du žmonės žuvo“, – sakoma pranešime platformoje „Telegram“.
Iš viso per smūgius sostinėje nukentėjo civilinė ir administracinė infrastruktūra 49 vietose.
Naktį į sekmadienį Rusijos pajėgos surengė plataus masto kombinuotą smūgį Ukrainai, panaudodamos 600 įvairaus tipo dronų ir 90 raketų, įskaitant vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“.
Anksčiau skelbta, kad Kyjive žuvo du žmonės ir buvo sužeistas dar 81 žmogus.
Ukrainiečių portalas „Ukrainska pravda“ praneša, kad Kyjive apgadintas Užsienio reikalų ministerijos pastatas, teatras, filharmonija, du muziejai, biblioteka, universitetas, bažnyčia, vienuolynas ir architektūros paminklai. Taip pat nukentėjo pastatas Hruševskio gatvėje, kur yra prezidento Volodymyro Zelenskio ir sankcionuoto verslininko Tymuro Mindičo butai.
Visoje Ukrainoje sekmadienį žuvo keturi žmonės, o dar apie 100 buvo sužeista. Vien Kyjive apgadinta arba sunaikinta apie 30 gyvenamųjų namų.
Portalas „TVP World“ pranešė, kad Kyjive buvo apgadintas dominikonų vienuolynas, kuriam vadovauja lenkų vienuoliai.
Rusija žeria kaltinimus Lietuvai, Latvijai ir Estijai, grasina kreiptis į teismą
Rusija skelbia ketinanti kreiptis į Jungtinių Tautų Tarptautinį Teismą dėl tariamų rusų teisių pažeidimų Baltijos šalyse, skelbia rusų agentūra TASS.
Ukraina išmoko apgauti Putino raketas ir dronus: papasakojo, kaip veikia nauja sistema
Ukraina vis dažniau pasitelkia savo pačios sukurtą elektroninės kovos sistemą „Lima“, skelbia „Politico“. Ši sistema skirta sutrikdyti ir nukreipti Rusijos dronus bei raketas.
Vienas iš „Lima“ kūrėjų „Politico“ papasakojo, kaip ši sistema veikia.
Skirtingai nuo tradicinės oro gynybos, kuri sunaikina artėjančius taikinius fiziškai, „Lima“ trukdo ir klastoja palydovinės navigacijos signalus. Dėl to Rusijos dronai ir raketos nukrypsta nuo kurso.
Kaip pažymi leidinys, ši sistema tampa vis svarbesne Ukrainos oro gynybos architektūros dalimi. Rusija intensyvina smūgius, o Kyjivas susiduria su nuolatiniu oro gynybos raketų trūkumu.
„Lima“ yra sukurta „Cascade Systems“ – JAV registruoto Ukrainos gynybos startuolio. Sistema sutrikdo palydovinę navigaciją. Rusijos dronai ir raketos gali skristi toliau, tačiau jų tikslumas mažėja – jie gali nukrypti apie du kilometrus kas 100 nukeliautų kilometrų. Tai reiškia, kad šansai, jog jie pataikys į savo taikinius, mažėja.
„Be paprasto navigacijos slopinimo, mes naudojame apgaulę ir koordinačių pakeitimą keliais kilometrais. Mes galime priversti jų raketas nukristi laukuose, o ne pataikyti į tikslus“, – cituojamas „Lima“ kūrėjas.
„Lima“ patraukli savo kaina ir gamybos mastu. Skirtingai nuo daugelio kitų sistemų, „Lima“ gali aprėpti didelius teritorijos plotus. Pasak „Cascade“, kiekvieno įrenginio gamyba kainuoja iki 58 tūkst. eurų, priklausomai nuo versijos. Įmonė apskaičiavo, kad dideliam miestui apsaugoti reikia nuo 30 iki 100 įrenginių – apie 5 mln. eurų. Tai maždaug tiek, kiek kainuoja viena „Patriot PAC-3“ raketa.
„Cascade“ jau yra išleidusi daugiau nei 400 „Lima“ įrenginių. Kariuomenė juos pradėjo naudoti 2024 m. liepą, o 2025 m. spalį jų naudojimas buvo išplėstas, kad būtų galima apsaugoti ir civilinę infrastruktūrą.
Pasak bendrovės, per pastaruosius 18 mėnesių „Lima“ užblokavo 20 500 „Shahed“ dronų ir nukreipė dešimtis balistinių ir sparnuotųjų raketų.
„Lima“ suklastoja palydovinės navigacijos signalus, kuriuos naudoja Rusijos raketos ir dronai, perduodama jiems klaidingas koordinates. Pasak kūrėjų, įmanoma atakas nukreipti į kitą pusę. „Lima“ sistema taip pat gali sukurti „nepasiekiamą zoną“, kurioje Rusijos dronas praranda navigacijos signalą.
„Kai mes... sukuriame pakankamai plačią zoną, apsaugotą „Lima“ stotimis, raketa net nepataikys į miestą. Mes ją nukreipsime į atvirą lauką“, – aiškina kūrėjas.
Tačiau leidinys pastebi, kad pasikliauti vien tokiomis priemonėmis taip pat yra rizikinga. Suklaidinti Rusijos dronai ir raketos vis tiek nukrenta ir į kažką pataiko. Kita vertus, įprastos oro gynybos priemonės sunaikina artėjančią raketą ar droną ore, o likusios nuolaužos vis tiek krenta ant žemės.
Ukraina ir Rusija nuolat ieško būdų prisitaikyti prie besikeičiančių elektroninės kovos priemonių.
Ukraina paragino UNESCO pasitelkti tarptautines priemones stabdant Rusijos vykdomą terorą
Ukrainos nacionalinė UNESCO komisija po Rusijos smūgių Ukrainos istoriniams ir kultūros paveldo objektams paragino organizacijos generalinį direktorių, atitinkamas įstaigas ir valstybes nares skubiai panaudoti visus turimus tarptautinius mechanizmus, siekiant priversti Rusiją nutraukti teroro kampaniją.
Pareiškimas paskelbtas Ukrainos užsienio reikalų ministerijos feisbuko puslapyje.
„Ukrainos nacionalinė UNESCO komisija reiškia griežtą protestą ir kategoriškai smerkia dar vieną didžiulę raketų ir dronų ataką, kurią Rusijos Federacija įvykdė prieš Kyjivą 2026 m. gegužės 24 d. naktį. Šis tyčinis teroro aktas buvo nukreiptas į istorinį ir kultūrinį Ukrainos sostinės centrą“, – teigė ministerija.
Ji pridūrė, kad Rusijos Federacija sistemingai kariauja ne tik prieš Ukrainos žmones, bet ir prieš Ukrainos kultūrą, istorinę atmintį ir pasaulio kultūros paveldą.
Pasak pareiškimo, Rusija sąmoningai siekia ištrinti ukrainiečių tapatybę, tai liudija didelis sunaikinimas ir žala, padaryta pagrindinėms kultūros, mokslo ir švietimo įstaigoms.
Tarp nukentėjusių įstaigų – Ukrainos nacionalinis meno muziejus, Ukrainos namai, Ukrainos mokslų akademijos T. Ševčenkos literatūros institutas ir jo unikalios knygų kolekcijos, Kyjivo opera, Ukrainos nacionalinė P. Čaikovskio muzikos akademija, Kyjivo nacionalinis T. Ševčenkos universitetas, Ukrainos filharmonija, Jaroslavo Išmintingojo biblioteka, Kyjivo mažoji opera.
„Niokojantis smūgis į Černobylio muziejų buvo visiško barbariškumo veiksmas, peržengęs visas žmogaus moralės ribas. Rusijos teroristai sunaikino neįkainojamus istorinius liudijimus ir didžiausios pasaulyje XX a. technologinės katastrofos artefaktus, praėjus vos mėnesiui, kai muziejus buvo modernizuotas 40-osioms tragedijos metinėms“, – teigė ministerija.
„Teroristinė valstybė dar kartą atvirai pademonstravo nepagarbą tarptautinei teisei, žmonių atminčiai ir pasaulinėms institucijoms“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Pasak ministerijos, iki gegužės 24 d. Rusija jau buvo sunaikinusi arba sugadinusi 1783 kultūros paveldo objektus ir 2540 kultūros infrastruktūros objektų visoje Ukrainoje.
„Tai nėra karo šalutiniai nuostoliai, o sąmoninga, sisteminga Rusijos Federacijos valstybės politika, turinti visus kultūros genocido prieš Ukrainos žmones požymius“, – teigė ministerija ir paragino UNESCO generalinį direktorių, atitinkamas įstaigas ir organizacijos valstybes nares nedelsiant panaudoti visus turimus mechanizmus ir procedūras, kad priverstų Rusijos Federaciją nutraukti terorą.
„Valstybė, naikinanti pasaulio paveldą, neturi vietos civilizuotose tarptautinėse institucijose. Kaip rodo istorija, pataikavimo agresoriams politika tik skatina juos daryti naujus nusikaltimus, įskaitant nusikaltimus kultūrai“, – teigė ministerija.
„Rusija bus patraukta atsakomybėn, o visi karo nusikaltėliai – nuo tų, kurie duoda įsakymus Kremliuje, iki tų, kurie juos vykdo vietoje – bus griežtai nubausti už išpuolius prieš Ukrainos ir pasaulio kultūrą“, – sakoma ministerijos pareiškime.
Per didžiulio masto Rusijos ataką naktį į sekmadienį nukentėjo septynios svarbios kultūros įstaigos Kyjive, nemažai istorinių pastatų ir architektūros paminklų.
Rusijos kariuomenė per praėjusią parą kare prieš Ukrainą neteko 1 020 karių
Bendri Rusijos koviniai nuostoliai kare prieš Ukrainą nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. gegužės 25 d. pasiekė apie 1 356 940 karių, įskaitant 1 020 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusija taip pat neteko 11 953 tankų (+3), 24 608 šarvuotųjų kovos mašinų (+5), 42 687 artilerijos sistemų (+47), 1 802 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 1 396 oro gynybos sistemų, 436 lėktuvų, 353 sraigtasparnių, 1 465 antžeminių robotizuotų sistemų (+14), 310 245 bepiločių orlaivių (+1 924), 4 687 kruizinių raketų (+55), 33 laivų, 2 povandeninių laivų, 99 000 automobilių ir degalų cisternų (+302) bei 4 218 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Svyrydenko: per Rusijos ataką naktį į sekmadienį visoje Ukrainoje nukentėjo 150 objektų
Per Rusijos ataką naktį į sekmadienį visoje Ukrainoje žala padaryta iš viso 150 objektų, įskaitant 63 gyvenamuosius pastatus, dvi švietimo įstaigas, ligoninę ir aštuonis administracijos pastatus, feisbuke pranešė premjerė Julija Svyrydenko.
Ji pabrėžė, kad apgadinta ir daug kultūros objektų, įskaitant muziejus. Taip pat sunaikinta dešimtys Ukrainos įmonių patalpų.
Gelbėjimo tarnybos visą dieną dirbo, likviduodamos atakos padarinius.
„Noriu padėkoti kiekvienam žmogui už tai, kaip Ukraina oriai ir tvirtai reagavo į šį smūgį. Tai buvo abipusės paramos ir vienybės diena, to negali sunaikinti jokia raketa. Dėkoju visoms pagalbos tarnyboms – Valstybinei nepaprastųjų situacijų tarnybai, Nacionalinei policijai, medicinos, komunalinių paslaugų darbuotojams – taip pat visiems ukrainiečiams, kurie padeda atakų vietose ir palaiko vienas kitą. Net ir po šios siaubingos nakties įmonės nedelsdamos pradėjo remontuoti langus, pasitikti svečius ir maitinti gelbėtojus. Tai yra tikrasis Ukrainos atsparumas“, – sakė J. Svyrydenko.
Ji pabrėžė, kad Rusija „apmokės visą žalą ir sunaikinimą“. To siekiant, labai svarbu dokumentuoti nuostolius ir žalą turtui Ukrainos žalos registre (RD4U). Paraiškas elektroniniu būdu gali teikti asmenys, valdžios institucijos ir įmonės.
Premjerė pridūrė, kad „valstybė remia įmones ir yra pasirengusi teikti paramą“. Ji paragino verslininkus pasinaudoti įvairiomis programomis: draudimo įmokomis, atkūrimo dotacijomis ir kitomis.
„Rusai gali paleisti raketą „Orešnik“ į garažų kooperatyvą ir dešimtis raketų į mūsų miestus, bet mes ištversime ir viską atstatysime. Nes kalba eina apie Ukrainos ir visų ukrainiečių supergalią“, – sakė J. Svyrydenko.
Naktį į sekmadienį Rusijos pajėgos surengė didžiulio masto puolimą prieš Ukrainą, panaudojusios dronus, iš oro, jūros ir žemės paleidžiamas raketas, dislokavo iš viso 690 raketų ir dronų. Pagrindinis smūgio taikinys buvo Kyjivas. Per Rusijos ataką visoje Ukrainoje buvo sužeista apie 100 žmonių, keturi žmonės žuvo.
Akibrokštas Ukrainai: kelios NATO šalys blokavo planą didinti karinę pagalbą Ukrainai
Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir kitos NATO valstybės blokavo planą, pagal kurį kiekviena narė būtų skyrusi 0,25 proc. savo BVP karinei pagalbai Ukrainai, sakė šaltinis NATO.
Iš Macrono – perspėjimas Lukašenkai
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį skambučio metu įspėjo Baltarusijos lyderį Aliaksandrą Lukašenką, pagrindinį Rusijos sąjungininką, neįsitraukti į Maskvos karą prieš Ukrainą, pranešė E. Macronui artimas šaltinis.
Įvertino kruviną rusų smūgį Ukrainai: Putinas bando nusiplauti gėdą?
Savo naujausiu smūgiu Ukrainai Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas bando nuplauti gėdą, kurią patyrė gegužės 9-osios parade. Tai sekmadienio apžvalgoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW).
Rusai savaitgalį surengė kruviną ataką prieš Ukrainą. Ataka surengta naktį į gegužės 24 d., rusai smogė į daugelį Kyjivo rajonų, panaudojo savo naują vidutinio nuotolio balistinę raketą „Oreshnik“. Rusijos pajėgos sistemingai atakavo Kyjivo istorinę architektūrą ir lankytinas vietas, administracinius pastatus.
Kaip pastebi analitikai, smūgis panašus į tai, ką rusai grasino padaryti Ukrainai, jei ukrainiečiai smogtų per gegužės 9-osios paradą. Ukraina to nepadarė.
„Rusijos smūgis Kyjivo miestui yra dalis Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuolatinių pastangų ištrinti Pergalės dienos parado pažeminimą. V. Putinas bando parodyti stiprybę po savo plačiai sukritikuoto parado.
Rusijos smūgis visiškai pažeidžia trijų dienų Pergalės dienos paliaubų, kurių laikėsi Ukraina, dvasią ir parodo V. Putino nesąžiningumą bet kokių susitarimų, kurie jam nėra labai palankūs, atžvilgiu“, – vertina ISW.
Šiemet gegužės 9-osios paradas Maskvoje buvo kuklesnis nei įprasta. Manoma, kad Rusija galėjo baimintis galimų Ukrainos smūgių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ukrainos ministras siunčia žinią Vakarams dėl Putino: „Mes jau visa tai išgyvenome“
Ukraina mano, kad jos partneriai neturėtų pasiduoti Rusijos grasinimams suduoti naujų smūgių Kyjivui ir kitiems miestams, o turėtų reaguoti proporcingai ir ryžtingai – stiprindami konkrečią paramą ir didindami pagalbos paketus, bendroje spaudos konferencijoje su Baltarusijos demokratinės opozicijos Jungtinio pereinamojo laikotarpio kabineto vadove Sviatlana Cichanouskaja pasakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Šiuo metu su savo partneriais kalbame, kad nėra jokios priežasties pasiduoti šiam Rusijos šantažui [grasinimams toliau terorizuoti Ukrainos gyventojus]. Mes jau visa tai išgyvenome ir žinome: kai tik jis [Putinas] sustiprina šią retoriką, jis bando paveikti vadinamąjį vakarietišką mentalitetą – ar tai būtų branduoliniai grasinimai, ar bendros pratybos Baltarusijos teritorijoje“, – sakė A. Sybiha.
Jis pavadino Rusijos veiksmus „pasityčiojimu iš visų taikos pastangų“ ir pareiškė, kad Rusijos vadovybė nerodo jokių ženklų, jog būtų suinteresuota taikos procesu.
„Priešingai – jie užsiima eskalavimu. Tai reiškia, kad ir pasaulio reakcija turi būti proporcinga. O tai reiškia papildomus pagalbos paketus Ukrainai, papildomas raketas“, – pabrėžė ministras.
Pasak jo, Vladimiras Putinas turi suvokti atsisakymo vesti rimtas derybas pasekmes ir „galiausiai suprasti, kad Ukrainos teritorijoje jis niekada nepasieks savo karinių tikslų“.
„Dabar jam reikia gelbėti savo šalį, tačiau jam tai nepavyks. Kartu su partneriais aptarėme šį ryžtingą atsaką – ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais veiksmais, kuriuos galime imtis dabar: parodyti, kad Europa nesileidžia įbauginama, parodyti, kad jau žinome, kaip reaguoti į tokias grėsmes – proporcingai ir ryžtingai. Esu įsitikinęs, kad ši situacija leis mums gauti papildomus solidarumo ir konkrečios paramos paketus“, – sakė ministras.
Kaip praneša „Ukrinform“, Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija viešai pareiškė, kad toliau vykdys teroro aktus prieš civilius Ukrainos gyventojus.