@Json Ar tu įjungi kada kritinį mąstymą? Manai, kad Vokietijos karo analitikai klysta? O komentuoju tiesiai šviesiai, be išsisukinėjimų, tiesiog esu pakankamai išprusęs žmogus, sveikai maitinuosi ir mokausi šokti Salsa ir k.t...

@BMW vairuotojas roboto komentaras.

@absoliutus O tu man panašus į kaimietį, kuris nieko nesupranta kas darosi pasaulyje.

@BMW vairuotojas o užprogramuoto roboto, dirbtinio intelekto, komentarai. Taip nesigaudyti aplinkoje ir rašyti tokius paistalus gali tik dirbtinis intelektas.

@tai ne žmogaus Dirbtinis intelektas? Čia kiekvienam analitikui būtų didelis komplimentas. Ar žinai, ką gali dabar padaryti dirbtinis intelektas?! Man patinka naujausi mokslo laimėjimai. Ne viskas taip paprasta, ir čia yra kelios pusės. Technologijų pasaulis sparčiai tobulėja, o šių metų madas užtikrintai diktuoja dirbtinio intelekto (DI) laimėjimai. Viena iš pirmaujančių DI pritaikymo sričių – tekstų rašymas ir kitų kūrybinių sprendimų kūrimas. Dirbtinio intelekto algoritmai geba sukurti turinį, kuris beveik nesiskiria nuo žmogaus kūrybos, todėl susiduriame su naujais teisiniais ir moraliniais iššūkiais, pranešime žiniasklaidai rašo Kotryna Tomkevičiūtė, plagiato prevenciją švietimo ir mokslo įstaigose užtikrinančios bendrovės „Oxsico“ direktorė. Dar visai neseniai reikėjo tikrinti tik plagijavimo atvejus, tačiau šiandien esame priversti įvertinti ir tai, ar teksto autorius žmogus, ar – mašina. Skeptikai galėtų teigti, kad geras turinys yra geras, nepaisant to, iš kur jis atsirado. Ši mintis savaime nėra klaidinga, tačiau turime įvertinti, kad masiškai plintantis DI turinys turi ne vien teigiamą pusę. Nors dirbtinio intelekto kuriamas turinys didina ištisų verslo sektorių našumą, jis taip pat kelia svarbias teisėtumo problemas. Kaip ir su kiekvienu įrankiu, automatizuotos sistemos gali būti naudojamos ne vien geriems tikslams, bet ir netiksliam ar neteisėtam turiniui dauginti. Todėl DI sugeneruoti tekstai gali turėti rimtų pasekmių švietimo, verslo bei daugelio kitų sektorių ateičiai. Nesvarbu, ar su turiniu susidūrėte akademinėje, profesinėje, ar kasdienėje aplinkoje, jums gali prireikti įsitikinti, jog jūsų skaitomą tekstą parašė kitas žmogus. Susirūpinimą šia problema atspindi ir sparti teksto autentiškumą tikrinančių priemonių plėtra. Taip pat skaitykite Britų telekomunikacijų įmonė atleis 55 tūkst. darbuotojų, 11 tūkst. iš jų pakeis dirbtinis intelektas Tarsi nužengęs iš „Terminatoriaus“: „Tesla“ parodė humanoidinio roboto pajėgumus „ChatGPT“ kūrėjai ragina reglamentuoti dirbtinio intelekto veiklą, kad šis nesunaikintų žmonijos Dažniausiai sutinkamas tikrinimo metodas yra programinės įrangos sprendimai, kurie įvertina gauto turinio kalbos struktūrą ir sudėtingumą. Vienas iš pavyzdžių – „ChatGPT“ kūrėjų pristatytas teksto klasifikatorius, kuris pateikia tikimybinį vertinimą, nurodantį ar tekstas sukurtas dirbtinio intelekto. Kaip teigia įrankio kūrėjai, fiktyvius tekstus labiausiai išduoda kalbos pasikartojimai, kadangi robotai negali įsisavinti žmogaus kalbos įvairiapusiškumo. Mašinos neturi emocijų, tad jų kuriamiems rašiniams paprastai trūksta žmogui būdingos šilumos, humoro ar psichologinio gylio. Tačiau nereikėtų pamiršti ir kur kas rimtesnių iššūkių: pasaulyje, kuriame turinys kuriamas DI programų didėja melagienų ir netikslios informacijos plitimo pavojus. Prognozuojama, kad generatyvinės technologijos turėtų skatinti dezinformacijos bei sąmokslų teorijų plitimą. Tai verčia įvertinti DI naudojimo rizikas bei skaitant svetimą tekstą visada išlaikyti tam tikrą atsargumo laipsnį. Tačiau ar vienintelis būdas reaguoti į DI pagrindu veikiančias technologijas yra jas drausti bei apriboti prieigą? Pavyzdžiui, kelios viešosios mokyklos JAV jau uždraudė prieigą prie „ChatGPT“, naudojant mokyklų kompiuterius ar interneto ryšį, savo pasirinkimą pagrįsdamos neigiamu poveikiu mokinių mokymuisi. Lengva suprasti, kodėl pedagogai jaučiasi įbauginti. DI įrankiai į mūsų pasaulį žengė tarsi iš niekur ir be jokio įspėjimo atsidūrė daugelio nesąžiningai veikiančių mokinių ir studentų pasirinkimu. Visgi naivu būtų tikėtis, kad vienašališkas DI algoritmų uždraudimas galėtų suteikti ilgalaikių teigiamų pasekmių. Nors mokykla gali užblokuoti konkrečią svetainę savo veikimo ribose, tačiau besimokantys turi savo išmaniuosius įrenginius ir daugybę būtų, kaip prie jų prisijungti esant namuose. Kaip ir daugelio kitų draudimų atveju – prižiūrėtojai papildomai komplikuoja sau gyvenimą, o užsibrėžti tikslai dažnu atveju yra neišpildomi. Todėl švietimo įstaigoms vertėtų jau šiandien galvoti apie dirbtinio intelekto sprendimų įtraukimą į savo švietimo programas. Mokyklos turėtų formuoti teisėto ir etiško DI naudojimosi principus, kadangi šansų, jog artimiausioje ateityje šie įrenginiai taps neprieinami studentams – itin mažai tikėtini. Pagrindo įtraukti DI tikrai yra, nes nepaisant visų neigiamų šių sprendimų padarinių, išlieka nemažai privalumų. Tokie sprendimai kaip „ChatGPT“ išanalizuoja ištisus akademinius darbus ir juos apibendrina, įvertina parašytus argumentus ar ištaiso klaidas. Be to, šis įrankis gali būti panaudotas lavinti mokinių kūrybiškumą ir kritinį mąstymą. Net ir DI trūkumai, pavyzdžiui, neteisingų atsakymų generavimas, tampa kritinio mąstymo pratybų medžiaga, kai klasėse bandoma analizuoti, kas skiria melagingą ir teisingą turinį. Ateities pasaulis be šių technologijų nėra įsivaizduojamas, todėl būsimos kartus privalo išmokti naudotis DI įrankiais, o ne juos drausti. Apibendrinant, į DI įrankius žiūrėti vienpusiškai negalime. Visgi galime būti tikri, kad dirbtinio intelekto sprendimai nesunaikins švietimo, bet jį reformuos. Pažangūs pokalbių robotai gali būti naudojami kaip visažiniai pagalbininkai, kurie pamokas padaro interaktyvesnėmis bei suteikia praktines medijų raštingumo žinias.

@AA Ozio smarve net pro dekstopa sklinda...

@vl Ką tau asmeniškai blogo padarė Vytautas Landsbergis?