Zelenskis: Rusija bandė šantažuoti JAV
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija bandė šantažuoti Jungtines Valstijas, siūlydama nustoti dalintis žvalgybine informacija su Iranu mainais į tai, kad JAV nutrauktų žvalgybos duomenų perdavimą Ukrainai, praneša „Reuters“.
JAV spaudžia Ukrainą: Zelenskis atskleidė, ko reikalaujama mainais į saugumo garantijas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Jungtinės Valstijos siūlo Kyjivui saugumo garantijas mainais į Ukrainos kariuomenės išvedimą iš neokupuotų Donecko ir Luhansko sričių dalių, rašo „Ukrinform“.
Zelenskis perspėja: štai kam ruošiasi Rusija
Rusijos pajėgos artimiausiais mėnesiais planuoja vykdyti operaciją prieš Ukrainos vandens tiekimo sistemas, savo vakarinėje kalboje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „RBC-Ukraina“.
Rusijos pajėgos Ukrainos Charkivo srityje apšaudė ligoninę, sužeisti trys žmonės
Rusijos kariuomenė Ukrainos Charkivo srities Kupjansko rajono Ševčenkovės kaime apšaudė ligoninę; remiantis preliminariais pranešimais, buvo sužeisti trys žmonės. Kaip skelbia „Ukrinform“, apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ informavo Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Ligoninės pastatas buvo iš dalies sugriautas, kilo gaisras. Gelbėtojai ir valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos medikai įvykio vietoje teikė pagalbą žmonėms, patirdami nuolatinę tolesnių smūgių grėsmę.
Kaip jau pranešė „Ukrinform“, Kupjansko rajono Velykij Burluko kaime rusai atakavo valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos gelbėtojus, kai šie gesino gaisrą negyvenamajame pastate, į kurį pataikė Rusijos bepilotis orlaivis.
Vokietijos kancleris: Ukrainai nebereikia „Taurus“ raketų
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pareiškė, kad jau nebereikia siųsti ilgojo nuotolio raketų „Taurus“ Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija; Berlyne šis klausimas sulaukė didelių diskusijų.
Kyjivas ilgą laiką prašė šių raketų, tačiau Berlynas atsisakė atvirai įsipareigoti, baimindamasis, kad tai padidins įtampą su branduolinį ginklą turinčia Rusija.
Būdamas opozicijoje, pats F. Merzas palaikė idėją siųsti raketas, tačiau nuo praėjusių metų gegužės, kai pradėjo eiti pareigas, jis nuo to atsitraukė.
Trečiadienį atsakydamas į įstatymų leidėjų klausimus, F. Merzas sakė, kad jo pirminės pastabos buvo išsakytos „kitame kontekste“, tuo metu, kai jis „manė, kad Bundesveras savo atsargose turi pakankamai veikiančių sparnuotųjų raketų „Taurus“, kurias galėtume tiekti Ukrainai“.
Be to, jis teigė, kad dėl Ukrainos pažangos kuriant vietinius ginklus diskusijos dėl „Taurus“ raketų tapo beprasmės.
„Šiandien pati Ukraina savo sandėliuose turi ilgojo nuotolio ginklų, kuriuos pasigamino pati – iš dalies su mūsų pagalba – ir kurie yra žymiai efektyvesni nei palyginti nedidelis „Taurus“ sparnuotųjų raketų skaičius, kurį būtume galėję pristatyti“, – sakė F. Merzas.
„Ginklų technologijų požiūriu Ukraina pažengė toli, toli, toliau nei tai, ką aptarinėjome tada, kai prasidėjo šis karas“, – kalbėjo kancleris.
F. Merzas teigė, kad nors Ukraina „šiandien yra geriau ginkluota nei bet kada anksčiau“, ji turi „didelių sunkumų dėl finansavimo“.
„Turime mobilizuoti pinigus Ukrainai, kad šie ginklai ir toliau būtų gaminami“, – sakė jis.
Nuo tada, kai praėjusiais metais Jungtinės Valstijos, vadovaujamos prezidento Donaldo Trumpo, sumažino didžiąją dalį savo paramos Ukrainai, Vokietija tapo didžiausia Kyjivo rėmėja ir gerokai padidino savo karinę pagalbą.
Berlynas įsipareigojo 2026 metais skirti 11,5 mlrd. eurų pagalbą, įskaitant „Iris-T“ oro gynybos sistemas ir „Patriot“ baterijas.
Charkivo srityje per Rusijos dronų smūgius žuvo žmogus, devyni sužeisti
Ukrainos Charkivo srityje per Rusijos drono smūgį žuvo vyras, o dar devyni žmonės buvo sužeisti, pranešė portalas „Ukrainska Pravda“, remdamasis pareigūnais.
Charkivo meras Ihoris Terechovas pranešė, kad Rusija smogė į teritoriją šalia gyvenamojo namo Charkivo Cholodnohirskio rajone. Užsidegė automobiliai, gretimuose butuose išdužo langai.
Novobavarskio rajone dronas irgi smogė gyvenamajam rajonui. Apgadinta dujų tiekimo sistema, užsidegė namo stogas, keliuose namuose ir daugiabučiuose išdužo langai.
Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas teigė, kad vienos sužeistos moters būklė sunki.
Visiems nukentėjusiesiems teikiama medicinos pagalba.
Be to, regiono Zoločivo bendruomenėje Rusijos dronas smogė civiliniam automobiliui ir pražudė 61 metų vyrą.
Po dronų atakos – Ukrainos bepiločių pajėgų vado atsakas
„Nustokite verkšlenti“: Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų pajėgų vadas Robertas Brovdi („Madjaras“) griežtai atkirto Lvivo merui po jo kritikos dėl Rusijos dronų atakos.
Lvivo meras Andrijus Sadovijus anksčiau pareiškė, kad turi „daug klausimų visiems“, turėdamas omenyje šalies karinę vadovybę, nes miestas skiria dideles lėšas oro gynybos ir priešdroninėms sistemoms.
Atsakydamas jam R. Brovdi priminė, kad oro gynybos efektyvumas Ukrainoje išlieka itin aukštas: iš 556 dronų tik 15 pasiekė tikslą, tai yra apie 3 %.
Jis pabrėžė, kad kariai visą parą atremia atakas ir nenusipelno priekaištų.
„Iš 556 šahedų šiandien tik 15 pasiekė tikslą. 3 procentai. Tokio dydžio žemėlapio savivaldybėje net nėra, be juokų – Žemės planetoje nėra tokios priešlėktuvinės gynybos, kurių kariai savo rankomis gilumoje ešelonų ir ruožų nuo fronto iki taikių miestų sunaikintų 95–97 % puolančių dronų. Nors, žinoma, yra ką tobulinti. Ne man jums patarimus duoti. Bet ir ne jums priekaištauti tiems, kurie dieną ir naktį numuša. Saugokite žmones, mažiau tuščių kalbų. O mes dirbsime danguje“, – savo „Telegram“ kanale rašė jis.
Po to A. Sadovijus atsiprašė, pareikšdamas, kad jo žodžiai buvo emocingi ir netinkami, rašoma „Unian“. Jis pažymėjo, kad gerbia oro gynybos pajėgas.
Ukrainos pajėgos puolė Rusijos ledlaužį Leningrado srityje
Ukrainos gynybos pajėgos smogė į Rusijos kovinį ledlaužį Vyborgo laivų statykloje Leningrado srityje, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Per bendrą Ukrainos gynybos pajėgų operaciją Leningrado srityje kovo 25-osios naktį Vyborgo laivų statykloje buvo atakuotas Rusijos pajėgų laivas.
Pirminiais duomenimis, taikinys buvo projekto 23550 patrulinis ledlaužis „Purga“, skirtas tarnauti Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) pasienio tarnyboje. Tokie laivai suprojektuoti atlikti ir ledlaužio, ir karines funkcijas.
Anksčiau pranešta, kad po dronų atakos Ust Lugos uoste Leningrado srityje kilo gaisras.
Ukrainos nacionalinio atminimo institutas ragina išmesti Rusiją iš UNESCO
Ukrainos nacionalinio atminimo institutas (UNAI) paragino pasirašyti atvirą kreipimąsi į tarptautinę bendruomenę, kuriame reikalaujama pašalinti Rusiją iš UNESCO dėl jos sistemingų išpuolių prieš kultūros paveldo objektus Ukrainoje.
Apie tai institutas pranešė platformoje „Facebook“.
„Raginame tarptautinę bendruomenę imtis vieningų veiksmų, kad būtų sustabdytas nepagrįstas karas prieš Ukrainą: vaikų, civilių ir karių žudymas bei grobimas, Rusijos Ukrainoje vykdomas Europos kultūrinio paveldo naikinimas, ir kad būtų užkirstas kelias sistemingam tarptautinės teisės pažeidinėjimui. Per visą invazijos laikotarpį Rusija Ukrainoje sąmoningai sunaikino arba sugadino daugiau nei 1,6 tūkst. kultūros paveldo objektų. Putino režimas vykdo karą, kurio tikslas – sunaikinti Ukrainą“, – teigiama pranešime.
UNAI ragina visus pasirašyti kreipimąsi, kuris artimiausiomis dienomis bus nusiųstas UNESCO ir tarptautiniams partneriams, siekiant, kad Rusija būtų pašalinta iš šios organizacijos.
Institutas pabrėžė, kad nuolatiniai išpuoliai prieš Ukrainos kultūros paveldą – kurio didžiąją dalį saugo UNESCO – yra sąmoningos Kremliaus politikos, kuria siekiama sunaikinti Ukrainos nacionalinę atmintį ir kultūrinę tapatybę, dalis.
Kovo 24 d. Rusijos pajėgos dronais smogė Lvivui. Miesto centro buvo apgadinti pastatai, taip pat gyvenamasis daugiabutis.
Per išpuolį taip pat buvo apgadintas nacionalinis architektūros paminklas – Bernardinų vienuolyno kompleksas.
Akibrokštas iš Orbano: nutrauks dujų tiekimą į Ukrainą
Vengrijos ministras pirmininkas trečiadienį pareiškė, kad Budapeštas palaipsniui nutrauks dujų tiekimą į Ukrainą, žengdamas naują žingsnį dviejų šalių nesutarimuose dėl sugadinto naftotiekio.
„Norint nutraukti naftos blokadą ir užtikrinti Vengrijos energijos tiekimo saugumą, dabar būtinos naujos priemonės“, – platformoje „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše sakė Viktoras Orbánas.
Vengrija su Ukraina susipyko dėl žalos, padarytos per Ukrainą einančiam naftotiekiui „Družba“, ir dėl to sutrikusio pigios rusiškos naftos tiekimo į Vengriją ir Slovakiją.
Ukrainos pareigūnai teigia, kad per jos teritoriją einantis naftotiekis buvo apgadintas sausio 27 dieną per Rusijos oro smūgius.
Vengrija ir Slovakija, gavusios Europos Sąjungos (ES) išimtis toliau pirkti rusišką naftą, kaltina Kyjivą nieko nedarant, kad naftotiekis būtų sutaisytas.
Atsakomųjų veiksmų ėmęsis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas blokuoja 90 mlrd. eurų Europos paskolą Ukrainai.
Praėjusią savaitę Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) paskelbė, kad ES padės vėl atidaryti „Družbą“.
Budapeštas ir Bratislava taip pat blokuoja oficialų naujų ekonominių sankcijų Rusijai priėmimą, kuriam pritaria kitos ES šalys.
Vengrijos ekonominių tyrimų fondo „Oeconomus“ analitikų teigimu, Vengrija tapo viena pagrindinių dujų tiekėjų Ukrainai.
„Gamtinių dujų kiekis ir dalis iš Vengrijos nuosekliai augo nuo 2022-ųjų“, per pirmus dešimt 2025 metų mėnesių padidėdami nuo 2,5 proc. iki 14 proc., teigiama vasarį paskelbtoje fondo analizėje.
Po Rusijos smūgio 150 tūkst. vartotojų Černihive liko be elektros energijos
Rusijos pajėgos vėl smogė energetikos objektui Ukrainos Černihivo mieste, pranešė regiono energijos tiekėja „Černihivoblenergo“.
Dėl padarytos žalos mieste ir Černihivskio rajone beveik 150 tūkst. vartotojų trečiadienį neturėjo elektros energijos.
Technikai daro viską, ką gali, kur tai leidžia saugumo situacija, kad pašalintų įrangos gedimus ir atnaujintų elektros tiekimą, teigiama pranešime.
Nerami naktis Rusijoje – numušta beveik 400 dronų: štai kas tapo taikiniais
Rusijos pareigūnai trečiadienį pranešė, kad po Ukrainos smūgių svarbiame uoste Rusijos šiaurės vakaruose kilo gaisras ir kad praėjusią naktį buvo numušta beveik 400 bepiločių orlaivių.
„Ust Lugos uoste suvaldomas gaisras“, – sakė Rusijos Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka. Jis pridūrė, kad pranešimų apie nukentėjusiuosius negauta.
A. Drozdenka nenurodė, kuriai uosto daliai buvo smogta, tačiau šis objektas yra svarbus rusiškos produkcijos, įskaitant trąšas, naftą ir anglį, eksporto taškas.
Pastarosiomis savaitėmis Kyjivas suintensyvino išpuolius prieš Rusiją, kuri kasdien bombarduoja Ukrainą nuo pat savo invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį.
Žala elektros vandens tiekimo infrastruktūrai
Rusijos gynybos ministerija informavo, kad naktį ir ankstyvomis ryto valandomis oro gynybos sistemos perėmė bei sunaikino 389 ukrainiečių dronus, ypač su Ukraina besiribojančiuose regionuose ir aplink Maskvą.
Pasienyje esančio Belgorodo regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas trečiadienį nurodė, kad po ukrainiečių raketų atakos gauta pranešimų apie „rimtą žalą“ elektros ir vandens tiekimo infrastruktūrai.
Maskvos atakos
Ukrainos pareigūnų teigimu, antradienį per 24 valandas Maskva į šalį paleido beveik tūkstantį bepiločių orlaivių ir surengė vieną didžiausių visų laikų dieninių atakų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė Rusijos „absoliutų nužmogėjimą“ po to, kai šis išpuolis pražudė mažiausiai tris žmones ir apgadino UNESCO paveldo objektą vakariniame Lvivo mieste.
Praėjusią naktį Rusija Ukrainą atakavo 147 dronais, trečiadienį platformoje „Telegram“ pranešė ukrainiečių oro pajėgos. Nurodoma, kad 121 dronas buvo numuštas ar nepasiekė taikinių.
Trečiasis Jungtinių Valstijų tarpininkaujamas Maskvos ir Kyjivo derybų raundas dėl ketverius metus trunkančio karo užbaigimo žlugo dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose.
Siekdama atgaivinti derybų procesą, Ukraina praėjusį savaitgalį išsiuntė delegaciją į JAV, tačiau šios pastangos tiesioginių rezultatų nedavė.
ES atidėjo planų dėl rusiškos naftos importo draudimo pristatymą
Vykstant Irano karui, Europos Komisija atideda planų dėl visiško ir nuolatinio rusiškos naftos importo draudimo pristatymą. Remiantis Komisijos planuojamų iniciatyvų darbotvarke, pradžioje balandžio 15 d. numatytas pristatymas atidėtas neribotam laikui. Paprašyta komentaro, atstovė nenurodė, kada vėliau planai turėtų būti pristatyti. Ji nepateikė ir atidėjimo priežasčių.
Gali būti, kad tam įtakos turi situacija pasaulinėje naftos rinkoje ar Vengrijos premjero Viktoro Orbano kritika. Iki šiol Vengrija ir Slovakija dar pirko naftą iš Rusijos. 2022 m. ES priėmė sprendimą dėl plataus masto importo draudimo, tačiau pritaikė atitinkamas išimtis.
Dėl Irano karo pasaulinis naftos tiekimas tapo nestabilus. Tarptautinė energijos agentūra (TEA) mėnesio viduryje kalbėjo apie „didžiausią tiekimo sutrikimą pasaulinės naftos rinkos istorijoje“. Persijos įlankos šalys naftos gavybą sumažino mažiausiai 10 mln. barelių per dieną – daugiausia dėl to, kad gabenimas per Hormūzo sąsiaurį beveik visiškai sustojo, nurodė TEA.
Anot duomenų, prieš karą sąsiauriu kasdien buvo transportuojama apie 20 mln. barelių naftos. Reaguodama į situaciją, TEA atlaisvino rekordinį kiekį strateginių naftos rezervų.
Ukrainos oro gynyba perėmė 121 iš 147 Rusijos per naktį paleistų dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 121 iš 147 dronų, nuo antradienio 19 val. Rusijos panaudotų puolant šalį, per „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo kovo 24 d. 19 val. priešas paleido iš Oriolo, Kursko, Briansko, Milerovo ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje bei Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme 147 kovinius bepiločius orlaivius, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir kitų tipų. Daugiau nei 80 iš jų buvo „Shahed“ tipo dronai.
Ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų orlaiviai, priešlėktuvinės raketos, elektroninės kovos ir nepilotuojamų sistemų daliniai, mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki trečiadienio 8.30 val. oro gynyba Ukrainos šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba nuslopino 121 droną.
24 bepiločiai pataikė 18-oje vietų, trijose vietose nukrito numuštų dronų nuolaužos. Karinių oro pajėgų teigimu, ataka tęsėsi, keli priešiški bepiločiai orlaiviai vis dar buvo Ukrainos oro erdvėje.
Kovo 24 d. Rusijos pajėgos surengė didžiulio masto oro ataką dienos metu prieš daugelį Ukrainos miestų, įskaitant Kyjivą, Lvivą, Vynycią ir Ivano Frankivską, buvo aukų.
Rusijai – tvirtas pažadas iš sąjungininkės: „Visada remsime Maskvą“
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pareiškė, kad jo šalis visada rems Rusiją, ir valstybinėje žiniasklaidoje trečiadienį paskelbtame laiške pagyrė savo kolegą.
Nuo 2022 m., kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, šių dviejų šalių ryšiai tapo glaudesni, o Pchenjanas padeda Rusijai kariauti, siųsdamas jai sausumos pajėgas ir ginkluotės sistemas.
Analitikai teigia, kad tokia pagalba teikiama mainais į maisto produktus ir ginklų technologijas iš Rusijos.
„Nuoširdžiai dėkoju jums už šiltus ir nuoširdžius sveikinimus, kuriuos man perdavėte, kai vėl ėmiausi sunkių valstybės reikalų vadovo pareigų“, – antradienį savo pranešime sakė Kim Jong Unas, kurio žodžius citavo oficiali Korėjos centrinė naujienų agentūra.
Šią savaitę formali Šiaurės Korėjos įstatymų leidybos institucija vėl paskyrė Kim Jong Uną vadovauti šios autoritarinės valstybės aukščiausiajam politinių sprendimų priėmimo ir valdymo organui.
„Šiandien KLDR ir Rusija glaudžiai bendradarbiauja, siekdamos apginti abiejų šalių suverenumą“, – sakė Kim Jong Unas, vartodamas oficialaus Šiaurės Korėjos pavadinimo santrumpą.
„Pchenjanas visada rems Maskvą. Tai mūsų pasirinkimas ir nepajudinama valia“, – pridūrė jis.
Pietų Korėjos ir Vakarų žvalgybos tarnybų skaičiavimu, Šiaurės Korėja į Rusiją, daugiausia į pastarosios Kursko sritį, siuntė tūkstančius karių, taip pat artilerijos sviedinius, raketas ir tolimojo nuotolio raketų sistemas.
Pietų Korėjos skaičiavimu, apie 2 tūkst. karių žuvo, dar tūkstančiai buvo sužeisti.
2024 m. birželį lankydamasis Pchenjane V. Putinas sudarė su Kim Jong Unu karinį susitarimą, pagal kurį abi valstybės įsipareigojo „nedelsdamos“ suteikti karinę pagalbą, jei viena iš jų būtų užpulta.
Kim Jong Uno laiškas pasirodė po to, kai Baltarusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad prezidentas Aleksandras Lukašenka trečiadienį išvyks į dviejų dienų vizitą Šiaurės Korėjoje, siekdamas „stiprinti dvišalį bendradarbiavimą“.
Abi šalys teikė paramą Rusijai jos kare su Ukraina ir yra Vakarų priešės.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 220 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. kovo 25 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 290 960 karių, iš kurių 1 220 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 806 priešų tankus (+6), 24 274 šarvuotąsias kovos mašinas (+3), 38 746 artilerijos sistemas (+51), 1 696 raketų paleidimo sistemas, 1 336 oro gynybos sistemas, 435 karo lėktuvus, 350 sraigtasparnių, 196 351 nepilotuojamąjį orlaivį (+2 456), 4 491 kruizinę raketą (+23), 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 85 151 transporto priemonę ir kuro cisterną (+196), 4 098 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Iš Rusijos pusės atskridęs dronas atsitrenkė į Estijos elektrinės kaminą
Ankstyvą trečiadienio rytą iš Rusijos pusės atskridęs dronas atsitrenkė į Auverės elektrinės kaminą šiaurės rytų Estijoje, praneša naujienų portalas „Estonian World“.
Latvijoje ir Estijoje – iš Rusijos atskridę dronai
Trečiadienio rytą Latvija ir Estija pranešė apie į jų oro erdves iš Rusijos atskridusius dronus. Kaip pranešama, Latvijoje dronas sprogo, Estijoje jis bepilotis rėžėsi į elektrinės kaminą.
Moldova po smūgių Ukrainos tinklams paskelbė energetinę nepaprastąją padėtį
Moldova antradienį paskelbė nepaprastąją padėtį energetikos sektoriuje, kai po Rusijos smūgių Ukrainoje buvo atjungta svarbi su Europa jungianti elektros perdavimo linija.
Parlamentas priėmė sprendimą nuo trečiadienio skelbti 60 dienų trukmės nepaprastąją padėtį, teigiama pranešime.
Premjeras Alexandru Munteanu pareiškė, kad ši priemonė yra būtina siekiant operatyviai reaguoti į situaciją.
Remiantis parlamento pranešimu, jis taip pat paragino gyventojus „vengti nebūtino vartojimo, ypač piko valandomis“, ir „išlikti vieningiems“.
Vyriausybė šią priemonę patvirtino anksčiau antradienį skubiai sušauktame savo posėdyje.
Buvusi sovietinė respublika elektrą importuoja iš kaimyninės Europos Sąjungos narės Rumunijos, daugiausia per elektros kabelį, einantį per Pietų Ukrainą.
Moldovos valdžios institucijos pranešė, kad Ukrainoje netoli šios linijos buvo aptikti nukritę dronai, todėl prieš pradedant remonto darbus būtina atlikti išminavimo operacijas.
Tikimasi, kad pačios elektros linijos remontas užtruks iki septynių dienų, sakė Moldovos energetikos ministras Dorinas Junghietu, kurį citavo žiniasklaidos priemonė „Ziarul de Garda“.
„Atsakomybė tenka tik Rusijai“, – socialiniame tinkle „X“ rašė prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu). Užsienio reikalų ministerija taip pat pasmerkė Rusijos atakas.
Elektros linija „Isača–Vuklkeneštis“ jau buvo nukentėjusi sausio pabaigoje, kai dėl sutrikimų Ukrainos elektros tinkle elektra dingo tiek Moldovoje, tiek Ukrainoje.
Moldovos sostinė ir kiti miestai kelioms valandoms liko be elektros, o eismas ir sienos kirtimo punktai buvo valdomi rankiniu būdu.
Moldova gamina savo elektros energiją, tačiau taip pat naudojasi importu, daugiausia iš kaimyninės Rumunijos.
Per 2022 metais pradėtą invaziją į kaimyninę šalį Rusija dažnai taikosi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Kyjivas teigia, kad ši žiema buvo pati sunkiausia.
Dronų ataka Leningrado srityje: svarbiame Rusijos uoste kilo gaisras
Rusijos valdžios institucijos trečiadienį pranešė, kad Ukrainos atakos sukėlė gaisrą viename iš didžiausių Rusijos šiaurės vakarų uostų ir apgadino energetikos infrastruktūrą su Ukraina besiribojančiame regione.
„Ust-Lugos uoste šiuo metu gesinamas gaisras“, – paskelbė Leningrado srities Rusijos vakaruose gubernatorius Aleksandras Drozdenka, pridurdamas, kad apie aukas nepranešta.
Skelbiama, kad regioną naktį atakavo dronai. Rusijos žiniasklaida jau vadina šį išpuolį „vienu didžiausių Leningrado srityje“.
A. Drozdenka nenurodė, kuri uosto dalis buvo apgadinta. Šis objektas yra Rusijos eksporto, įskaitant trąšas, naftą ir anglį, mazgas.
Pirmadienį Ukraina sudavė smūgį ir sukėlė gaisrą Primorsko uoste šiaurės vakarų Rusijoje, netoli sienos su Suomija.
Toliau į pietus esančio Belgorodo pasienio regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas trečiadienį pranešė, kad po Ukrainos raketų atakos buvo užfiksuoti elektros ir vandens tiekimo sutrikimai.
„Energetikos infrastruktūros objektams padaryta didelė žala“, – platformoje „X“ rašė jis.
Ukrainos pareigūnų teigimu, antradienį Rusija surengė vieną iš didžiausių dienos metu vykdytų atakų, per 24 valandas paleisdama į Ukrainą beveik tūkstantį dronų.
Po išpuolio, kurio metu žuvo mažiausiai trys žmonės ir Lvivo mieste buvo apgadintas UNESCO paveldo objektas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė Rusijos „absoliutų žiaurumą“.
Planus JAV tarpininkaujant surengti trečiąjį Maskvos ir Kyjivo derybų raundą, kurio tikslas buvo užbaigti ketvirtus metus trunkantį karą, sujaukė konfliktas Artimuosiuose Rytuose.
Siekdama atgaivinti derybų procesą, praėjusį savaitgalį Ukraina nusiuntė į Jungtines Valstijas delegaciją, tačiau šie veiksmai kol kas jokių rezultatų nedavė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ukrainos smūgiai Baltijos jūros pakrantėje: liepsnoja Rusijos atsargos, naftos tiekimas nutrūko
Rusija trečiadienį pranešė, kad po Ukrainos atakos, kurios metu buvo paleista beveik 400 dronų, šalies šiaurės vakaruose esančiame dideliame uoste kilo gaisras; tai įvyko kitą dieną po rekordinės Rusijos oro atakos prieš Ukrainą.
Remiantis „Reuters“ skaičiavimais, Ukraina pastaraisiais smūgiais išvedė iš rikiuotės mažiausiai 40 proc., arba 2 mln. barelių per parą, Rusijos naftos eksporto pajėgumų. „Tai rimčiausias krovos sutrikdymas šiuolaikinėje Rusijos – antrosios pagal dydį naftos eksportuotojos pasaulyje – istorijoje, vykstantis būtent tada, kai dėl karo Irane naftos kaina viršijo 100 USD už barelį“, – rašo agentūra.
Iš skaičiavimų seka, kad „Reuters“ laiko nutraukta krovą per abu eksporto uostus Baltijos jūroje – Primorską ir Ust Lugą. Apie masinius dronų smūgius šiems objektams Rusijos kanalai pranešė vakar ir šiandien ryte. Be to, Rusijos ir Ukrainos kanalai rašo apie didelį gaisrą „Novatek“ dujų kondensato komplekse toje pačioje Ust Lugoje.
Papildomai įvertintas eksporto sustabdymas naftotiekiu „Družba“, krovos sumažėjimas per Novorosijską dėl ankstesnių smūgių pasekmių, smūgiai perpumpavimo stotims Krasnodaro krašte, taip pat Europos šalių vykdomi tanklaivių, gabenančių naftą iš Murmansko, sulaikymai (minus 300 tūkst. barelių per parą).
„Gaisrą pavyksta suvaldyti“
Ši ataka surengta po to, kai Rusija per 24 valandas nuo pirmadienio vakaro paleido beveik 1 000 bepiločių orlaivių į Ukrainą ir visoje šalyje iš viso pražudė aštuonis žmones, o antradienį vakarinio piko metu pataikė į istorinį Lvivo centrą ir gyvenamuosius namus vakarų Ukrainoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė, pasak jo, Rusijos „absoliutų niekingumą“, ir pažadėjo atsakyti į bombardavimą.
Rusijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad jos oro gynybos sistemos per naktį perėmė ir sunaikino 389 ukrainiečių bepiločius orlaivius, daugiausia regionuose, besiribojančiuose su Ukraina, taip pat aplink Maskvą.
Dėl šios atakos kilo gaisras Baltijos jūros Ust Lugos uoste, naftos eksporto centre prie Suomijos įlankos, netoli Rusijos sienos su Estija.
Gaisrą „pavyksta suvaldyti“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė regiono gubernatorius Aleksandras Drozdenka, pridūręs, kad apie aukas nepranešama.
A. Drozdenka nepatikslino, kurioje uosto dalyje įvyko gaisras. Šis objektas yra svarbus Rusijos trąšų, naftos ir anglių eksporto mazgas.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas patvirtino ataką ir teigė, kad buvo smogta naftos pakrovimo ir iškrovimo įrenginiams.
Anksčiau šią savaitę Ukraina smogė kitam svarbiam Rusijos Baltijos jūros uostui – Primorskui, sukeldama didelį gaisrą, per kurį į orą pasklido tiršti juodi dūmai, matomi palydovinėse nuotraukose.
„Realios pažangos nėra“
Ukrainos raketų ataka taip pat padarė „rimtą žalą“ elektros ir vandens tiekimo įrenginiams Rusijos pasienyje esančioje Belgorodo srityje, sakė jos gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Regione žuvo žmogus, dronui pataikius į automobilį. „Vairuotojas nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje“, – per „Telegram“ pranešė V. Gladkovas.
Du žmonės taip pat žuvo Rusijos kontroliuojamoje Ukrainos Chersono srities dalyje, pranešė Kremliaus okupacinė valdžia.
Ukraina pastarosiomis savaitėmis intensyvina atsakomąsias atakas prieš Rusijos infrastruktūrą – įskaitant naftos perdirbimo gamyklas, naftos saugyklas ir uostus – vadindama tai teisingu atpildu ir bandymu sumažinti Rusijos pajamas iš energijos, skiriamas karo veiksmams finansuoti.
ES ir NATO narė Estija trečiadienį pranešė, kad iš Rusijos oro erdvės atskridęs dronas pataikė į Auverės elektrinės, esančios prie Narvos miesto pasienyje su Rusija, kaminą, tačiau niekas nenukentėjo.
Kaimyninė Latvija taip pat sakė, kad į jos oro erdvę „iš Rusijos“ įskrido dronas, tačiau apie jokią žalą ar nukentėjusiuosius nepranešė.
Talinas ir Ryga – abi ištikimos Kyjivo sąjungininkės – teigė, kad dronai buvo ukrainietiški ir skrisdami nukrypo nuo kurso.
„Šis dronas nebuvo nukreiptas į mus“, – platformoje „X“ sakė Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas, o Latvijos premjerė Evika Silinia teigė, kad Ukraina „ginasi ir mes turime reaguoti supratingai“.
Smūgių eskalavimas vyksta tuo metu, kai JAV tarpininkaujamos Maskvos ir Kyjivo derybos, atrodo, įstrigo karo Artimuosiuose Rytuose fone.
Praėjusį savaitgalį Ukraina pasiuntė delegaciją į JAV, siekdama atgaivinti derybų procesą, tačiau šios pastangos kol kas nedavė jokių rezultatų.
„Deja, kol kas realios pažangos nėra, – sakė V. Zelenskis antradienį po susitikimo su namo grįžusia derybininkų grupe. – Rusija nenori judėti link taikos.“