Žiniasklaida: Rusija pirmą kartą smogė JAV dronų gamyklai Kyjive
Neseniai Rusijos balistine raketa sunaikinta dronų gamykla Kyjive priklausė JAV korporacijai – tai, panašu, pirmasis atvejis, kai Maskva karo metu nukreipė smūgį prieš JAV įmonę, rašo „The Guardian“.
Putino kritikas perspėja: Rusija iš tikrųjų gali taikytis į Baltijos šalis arba Lenkiją
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gali bandyti surengti ribotą įsiveržimą į Lenkiją ar Baltijos valstybes, nes jam reikia „sėkmę užtikrinančio naratyvo“, kurio karas Ukrainoje iki šiol nesuteikė, įspėjo Kremliaus kritikas Garis Kasparovas.
Nuo diktatoriaus ir sąjungininko: paaiškino, kodėl Trumpas pakeitė požiūrį į Zelenskį
Beveik iš karto, kai Donaldas Trumpas grįžo į Baltuosius rūmus, susidarė įspūdis, kad JAV santykiai su Ukraina negrįžtamai sugriuvo. Tačiau dabar vis dažniau pasirodo ženklų, kad santykiai tarp šalių šyla, skelbia „The Economist“, rašo UNIAN.
Per Rusijos atakas Ukrainos Chersono srityje žuvo keturi žmonės
etvirtadienį per Rusijos atakas Ukrainos Chersono srityje žuvo keturi žmonės, o dar keturi buvo sužeisti, pranešė šio regiono prokuratūra.
Tyrimo duomenimis, 2026 m. liepos 30 d. Rusijos kariuomenė atakavo Chersono sritį pasitelkdama lėktuvus, artileriją ir įvairaus tipo dronus.
Pažymima, kad ryte Bilozerkoje rusai nukreipė droną į civilinę transporto priemonę, žuvo joje buvęs 63 m. vyras ir 56 m. moteris.
Rusijos lėktuvai taip pat atakavo Chersoną aviacinėmis bombomis. Užfiksuotas smūgis savivaldybės įmonės teritorijoje – 56 m. apsaugos darbuotojas patyrė mirtinų sužalojimų, o dar trys civiliai buvo sužeisti.
Popietę Darivkoje per drono ataką žuvo 1937 m. gimęs vyras. Urožainėje per rusų bepiločio orlaivio smūgį buvo sužeistas vietos gyventojas.
Be to, buvo apgadinti privatūs namai, daugiabučiai, ligoninė, pramonės objektas, autobusas ir keleiviniai automobiliai.
Vadovaujant Chersono srities prokuratūrai, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo nusikaltimų įvykdymo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Merzas perspėja: Rusija pasirengusi eskaluoti
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pasmerkė Rusijos išpuolius prieš Ukrainą ir sureagavo į incidentą Lenkijoje, rašo „The Guardian“.
Tuskas: artimiausios 100 dienų gali būti lemiamos
Artimiausios 100 dienų kare Ukrainoje gali nulemti karo baigtį, sako Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, rašo „The Guardian“.
Ketvirtadienį Lenkijoje nukrito rusų raketa. D. Tuskas sako, kad šiandienos incidentas tik sustiprino jo pasiryžimą remti Ukrainą.
„Lenkijos saugumas tiesiogiai ir neabejotinai priklauso nuo veiksmingų Ukrainos kariuomenės veiksmų, įskaitant veiksmus ore. Jei ukrainiečiai turėtų daug daugiau to, ko visą laiką prašė, galbūt ta balistinė raketa nebūtų buvusi paleista Lenkijos link“, – sako jis.
D. Tuskas priduria, kad Lenkija yra pasiryžusi daryti viską, ką gali, „kad Ukraina nepralaimėtų šio karo“.
Prisimindamas vakar vakare vykusį pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, jis sakė: „Reikalas yra gana aiškus: artimiausios 100 dienų gali nulemti šio karo baigtį, o šansai yra 50/50.“
Ukraina gavo ES paskolos 3,47 mlrd. eurų dalį: štai kam skirs
Ukraina pagal Europos Sąjungos (ES) 90 mlrd. eurų vertės paskolų programą iš bloko gavo naują 3,47 mlrd. eurų finansavimo dalį, ketvirtadienį pranešė ministras pirmininkas Serhijus Koreckis.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Pasak ES, skiriamos lėšos padės finansuoti dronų, įskaitant tolimųjų nuotolių reaktyvinius modelius, taip pat raketų ir naikintuvų „Gripen“ pirkimą, Rusijai tęsiant savo atakas prieš Ukrainą.
„Tikslas – padėti Ukrainai greitai užsitikrinti jai reikalingą itin svarbią įrangą“, – teigiama pranešime.
Lvive po penkių aukštų pastato, kurį apgadino raketa, griuvėsiais rastas vyro kūnas
Lvive, Vakarų Ukrainoje, po apgadinto penkių aukštų pastato, į kurį pataikė Rusijos raketa, griuvėsiais buvo rastas vyro kūnas, tinkle „Telegram“ pranešė Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis, kuriuo remiasi agentūra „Ukrinform“.
„Deja, Lvive po penkių aukštų pastato, apgadinto per raketos smūgį, griuvėsiais buvo rastas vyro kūnas. Reiškiame užuojautą jo šeimai. Paieškos ir gelbėjimo operacijos tęsiasi“, – rašė srities vadovas.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Rusijos kariuomenė ketvirtadienį surengė raketų smūgį prieš Lvivą. Per ataką buvo apgadinta daugiau kaip 20 gyvenamųjų pastatų, mokykla ir keli vaikų darželiai. Žmonės buvo įstrigę po griuvėsiais. Pranešta, kad buvo sužeisti 34 asmenys.
NATO patvirtino: Lenkijoje sudužo Rusijos raketa
NATO patvirtino, kad nežinomas objektas, kuris ketvirtadienio rytą sudužo Lenkijoje, buvo Rusijos raketa, pranešė „TVP World“.
Po šio incidento Lenkijos valdžios institucijos pradėjo tyrimą. Nuo smūgio kilęs sprogimas paliko apie 10 metrų pločio kraterį netoli rytinėje šalies dalyje esančio Tarnavos-Kolionios kaimo, maždaug 80 kilometrų atstumu nuo Ukrainos sienos.
„Pagal tai, ką šiuo metu žinome, tai „Ch-101“ tipo rusų sparnuotoji raketa. Tačiau tyrimas dar nebaigtas“, – krizės štabo posėdyje Liubline sakė šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Vėliau NATO patvirtino objekto kilmę,
„Reaguodamos į šiuo metu nežinomo tipo Rusijos raketą, kuri įskrido į Lenkijos oro erdvę ir vėliau sudužo Lenkijos teritorijoje – tai viena iš daugelio raketų, kurias Rusija per naktį paleido į Ukrainą – NATO ir Lenkija suaktyvino savo oro ir sausumos gynybos sistemas“, – pranešama „TVP World“ gautame el. laiške.
„NATO palaiko glaudžius ryšius su Lenkijos valdžios institucijomis dėl Lenkijos oro erdvės pažeidimo“, – priduriama jame.
Lankydamasis įvykio vietoje, D. Tuskas sakė, kad „nėra pagrindo manyti, kad Lenkija buvo šios raketos taikinys.“
„TVP World“ paaiškina, kad raketa „Ch-101“, kuri, kaip įtariama, nukrito lauke netoli Tarnavos-Kolionios, yra Rusijos strateginė sparnuotoji raketa, paleidžiama iš bombonešių.
Rusija ją naudoja smūgiams prieš svarbią Ukrainos infrastruktūrą. Raketa gali įveikti daugiau nei 4 tūkst. kilometrų nuotolį ir, kaip teigia Lenkijos karinis portalas „Defence24“, dėl savo konstrukcinių ypatybių yra sunkiau aptinkama radarų.
Kaip rašė ELTA, Liublino vaivadijoje netoli Tarnavos-Kolionios kaimo, esančio maždaug 75 kilometrų atstumu nuo Ukrainos sienos, naktį nukritęs objektas sukėlė sprogimą.
Į įvykio vietą išsiųsti pareigūnai ten aptiko „kraterį lauke, maždaug už 2 kilometrų nuo artimiausių pastatų, taip pat pasklidusius nenustatyto objekto fragmentus“, teigiama Liublino policijos pranešime.
Tuskas apie nukritusią raketą: nėra priežasčių manyti, kad Lenkija buvo taikinys
Rytų Lenkijoje nukritus, kaip manoma, Rusijos sparnuotajai raketai, ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė nematąs požymių, kad tai buvo tikslinė ataka prieš Lenkiją, rašo polskieradio.pl.
„Nėra jokių priežasčių manyti, kad Lenkija buvo taikinys“, – sakė D. Tuskas ketvirtadienį lankydamasis Tarnava Kolonijos gyvenvietėje Liublino vaivadijoje Čia naktį negyvenamoje teritorijoje nukrito skraidantis objektas. Ligšioliniais duomenimis, tai tikriausiai yra Rusijos sparnuotoji raketa „Ch-101“.
D. Tusko duomenimis, incidentas susijęs su viena iš iki šiol didžiausių Rusijos oro atakų prieš Ukrainą nuo karo pradžios.
Premjeras nurodė į kariuomenės pranešimus, kad Ukrainos naikintuvai iki pat Lenkijos sienos sekė rusų raketas ir bandė jas perimti.
Lenkijos institucijos toliau tiria incidento vietą. Prieš tai vyriausybė pareiškė, kad ginkluotosios pajėgos buvo pasirengusios numušti skraidantį objektą, jei jis būtų tęsęs skrydį Lenkijos teritorijoje.
Žmonių, sužeistų per Rusijos raketų ataką Lvive, skaičius išaugo iki 34
Žmonių, nukentėjusių per Rusijos smūgį Lvive, Vakarų Ukrainoje, skaičius išaugo iki 34. Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis.
„Lvive iki šiol suskaičiuoti 34 nukentėjusieji. Paieškos ir gelbėjimo operacijos tęsiasi“, – rašė jis.
Ankstesniame įraše M. Kozyckis pažymėjo, kad tarp sužeistųjų yra trys vaikai.
„Preliminariais duomenimis, vyriausiam nukentėjusiajam yra 93 m., o jauniausiam berniukui – 6 m. Jis buvo hospitalizuotas dėl dviejų galūnių lūžių“, – nurodė jis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, per naktinę ataką Rusijos raketos pasiekė vakarinius regionus; Lvive pasigirdo sprogimai, buvo pasitelktos oro gynybos sistemos.
Buvęs Ukrainos gynybos ministras atskleidė, kodėl buvo atleistas
Praėjus dviem savaitėms po savo atleidimo, buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas pareiškė ir toliau esą pasirengęs grįžti į pareigas.
„100 proc.“, – teigė M. Fedorovas interviu portalui „Ukrajinska Pravda“. Tai jis esą pirmiausiai sakąs „aktyviai visuomenei“.
Fedorovas sako esąs pasirengęs grįžti į Gynybos ministeriją
Praėjus dviem savaitėms po savo atleidimo, buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas pareiškė ir toliau esą pasirengęs grįžti į pareigas.
„100 proc.“, – teigė M. Fedorovas interviu portalui „Ukrajinska Pravda“. Tai jis esą pirmiausiai sakąs „aktyviai visuomenei“. Už jo grąžinimą į pareigas kasdien vyksta nedidelės demonstracijos Kyjive ir kituose miestuose. Buvusiam ministrui buvo pasiūlytos kelios naujos pozicijos, tačiau jis pareiškė neužimsiąs „dekoratyvių postų“.
M. Fedorovas tikino nežinąs konkrečios jo atleidimo priežasties. Asmeninio konflikto tarp jo ir vėliau atleisto kariuomenės vado Oleksandro Syrskio esą nebuvo.
„Tai buvo labiau pasaulėžiūrinis konfliktas“, – kalbėjo buvęs ministras. Jis sakė neblokavęs ir Generalinio štabo sprendimų.
Kartu M. Fedorovas apkaltino Gynybos ministerijos darbuotojus veikiant gynybos pramonės įmonių interesais. Pasak jo, privačios bendrovės iš dalies sprendžia, kas taps ministerijos skyrių vadovais. Be to, teisėsaugos institucijos daro įtaką „tam tikriems procesams“. Tačiau konkrečių pavyzdžių buvęs ministras nepateikė.
Pasak žiniasklaidos, su prezidento aplinka siejama įmonė „Fire Point“ gavo didžiąją dalį užsakymų dronų gamybai, o M. Fedorovas norėjo tai pakeisti kitų įmonių naudai.
Tik šešis mėnesius gynybos ministro poste išdirbęs M. Fedorovas buvo atleistas prieš mažiau nei dvi savaites, vykdant vyriausybės pertvarką. Prezidentas Volodymyras Zelenskis laikinai pareigas eiti pavedė žvalgybininkui Jevhenijui Chmarai. Parlamentas jį oficialiai turėtų paskirti po vasaros atostogų rugpjūčio pabaigoje.
Ukraina kreipėsi į Lenkiją: siūlo pagalbą
Ukrainos pusė oficialiai pasiūlė Lenkijai pagalbą apžiūrint oro objekto kritimo vietą Liublino vaivadijoje.
Apie tai per spaudos konferenciją pranešė Liublino apygardos prokuratūros vadovas.
„Gavome oficialų Ukrainos kreipimąsi dėl pagalbos atliekant įvykio vietos apžiūrą, nes būtent šios šalies specialistai turi didžiausią patirtį tiriant panašius incidentus. Šiuo metu šis prašymas yra nagrinėjamas, ir neatmetama galimybė, kad jie atvyks į Lenkiją bei kartu su Lenkijos tarnybomis padės nustatyti į Lenkijos oro erdvę įskridusio objekto tapatybę“, – sakė prokuroras.
Jis patikslino, kad bendradarbiavimo iniciatyvą pateikė pati Ukraina, oficialiu raštu kreipėsi į Lenkijos institucijas.
Lenkijos pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad viename rytiniame regione po sprogimo, įvykusio Rusijai surengus naujas raketų atakas prieš kaimyninę Ukrainą, liko 10 metrų skersmens krateris.
Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas ketina vykti į sprogimo vietą laukuose netoli Liublino, esančio maždaug už 80 kilometrų nuo Ukrainos sienos, sakė vyriausybės atstovas.
Kaip praneša lenkų žiniasklaida, Lenkijos pareigūnai kol kas galutinai nenustatė kraterio atsiradimo priežasties, tačiau tai įvyko Rusijai surengus naują masinę ataką prieš Lvivo regioną Vakarų Ukrainoje, prie sienos su Lenkija.
Įvykio vietą saugo policijos pareigūnai, atliekami tyrimo veiksmai.
Kiek anksčiau Lenkija dėl Rusijos smūgių Ukrainoje buvo skubiai pakėlusi į orą naikintuvus.
Gynybos ministras W. Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad tai buvo „itin sunki naktis“ šalies oro gynybos ir grėsmių aptikimo sistemoms, ir pridūrė, kad valdžios institucijos šiuo metu stengiasi nustatyti, kokio tipo objektas nukrito Liublino regione.
D. Tuskas teigė, kad per Rusijos didelio masto raketų ataką prieš Vakarų Ukrainą „buvo pažeista Lenkijos oro erdvė“.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 265 rusų dronus, balistinę raketą ir 54 sparnuotąsias raketas
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 320 dronų ir raketų, kuriomis Rusija atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo trečiadienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido 358 oro atakos priemones: keturias hipergarsines raketas „Cirkon“, devynias balistines raketas „Iskander M“, „S-400“ bei „KN-23“, 61 sparnuotąją raketą „Ch-101“ ir „Kalibr“, 284 dronus, įskaitant „Shahed“ „Gerbera“, „Italmas“, „Banderol“ bei imitacinius bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, numušta/neutralizuota viena balistinė raketa, 54 sparnuotosios raketos bei 265 dronai.
20 vietų registruoti trijų „Cirkon“ raketų, dviejų sparnuotųjų raketų ir 17 dronų smūgiai, dar trylikoje – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Tuskas: Lenkijos oro erdvę tikriausiai pažeidė Rusijos raketa
Pasak Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko, ketvirtadienio rytą Lenkijos oro erdvę tikriausiai pažeidė Rusijos sparnuotoji raketa „Ch-101“, praneša polskieradio.pl.
„Pagal tai, ką šiuo metu žinome, tai „Ch-101“ tipo rusų sparnuotoji raketa. Tačiau tyrimas dar nebaigtas“, – krizės štabo posėdyje Liubline sakė D. Tuskas.
Premjero duomenimis, sužeistųjų nėra. Taip pat nepadaryta žalos. Kadangi raketa nukrito negyvenamoje teritorijoje, tiesioginiu pavojaus gyventojams esą nebuvo. D. Tuskas, be to, pagyrė greitus atitinkamų tarnybų veiksmus.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha tinkle „X“ pareiškė, kad į Lenkijos teritoriją įskrido Rusijos sparnuotoji raketa „Ch-101“, taip pažeisdama NATO šalies oro erdvę.
A. Sybiha incidentą pavadino dar vienu įrodymu, kad Ukrainai skubiai reikia papildomos oro gynybos. Ukrainos oro gynybos stiprinimas yra „visos euroatlantinės bendruomenės apsaugos garantija“, pažymėjo jis.
Kaip rašė ELTA, Liublino vaivadijoje netoli Tarnavos-Kolionios kaimo, esančio maždaug 75 kilometrų atstumu nuo Ukrainos sienos, naktį nukritęs objektas sukėlė sprogimą. Į įvykio vietą išsiųsti pareigūnai ten aptiko „kraterį lauke, maždaug už 2 kilometrų nuo artimiausių pastatų, taip pat pasklidusius nenustatyto objekto fragmentus“, teigiama Liublino policijos pranešime.
Jei paaiškėtų, kad kraterį Lenkijoje išmušė Rusijos raketa, tai būtų pirmas toks atvejis NATO šalies teritorijoje. Anksčiau jų teritorijose būta panašių incidentų tik su dronais.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 360 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. liepos 30 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 444 tūkst. 810 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 360 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 230 (+3) priešo tankų, 25 049 (+5) šarvuotas kovos mašinas, 46 003 (+41) artilerijos sistemas, 1 976 (+3) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 522 (+1) oro gynybos sistemas, 439 (+0) karo lėktuvus, 354 (+0) sraigtasparnius, 2 071 (+8) antžeminę robotizuotą sistemą, 434 140 (+ 1 362) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 4 950 (+0) kruizinių raketų, 34 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 127 621 (+440) automobilį ir degalų cisterną, 4 480 (+2) specialiosios įrangos vienetų.
74 raketos ir šimtai dronų: Ukrainą sudrebino milžiniška rusų ataka
Naktį Rusijos pajėgos surengė masinę kombinuotą ataką prieš Ukrainą, panaudodamos 358 oro atakos priemones – 74 raketas ir 284 įvairių tipų bepiločius orlaivius. Tai skelbiama Ukrainos oro pajėgų ataskaitoje.
Pažymima, kad pagrindinė smūgio kryptis buvo Kyjivo ir Lvivo sritys.
„Masinės atakos ypatybė – vienu metu iš skirtingų krypčių panaudotos įvairių tipų oro atakos priemonės, didelis kiekis balistinių bei sparnuotųjų raketų“, – pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Anot jų, iš viso radiotechninės pajėgos užfiksavo 358 oro atakos priemones.
„Oro ataką atrėmė aviacija, priešlėktuvinės raketinės pajėgos, elektroninės kovos ir bepiločių sistemų padaliniai, taip pat Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės“, – teigiama pranešime.
Pirminiais duomenimis, iki 9 val. Ukrainos oro gynyba numušė arba neutralizavo 320 taikinių – 55 raketas ir 265 įvairių tipų bepiločius orlaivius.
Per Rusijos raketų ataką Lvive buvo sužeista 20 žmonių, o Lenkijoje skelbtas oro pavojus
Per praėjusią naktį Rusijos surengtą raketų ataką prieš Lvivą sužeistų žmonių skaičius išaugo iki 20.
Lvivo meras Andrijus Sadovijus naujausią informaciją apie tai paskelbė „Telegram“ kanale.
Pasak jo, „maždaug 4.45 val. Lvivas patyrė raketų ataką. Didžiausia žala buvo padaryta dviem gyvenamiesiems namams Patono ir Vyhovskio gatvėse. Šiuo metu pranešama apie maždaug 20 sužeistų žmonių.“
A. Sadovyjus pridūrė, kad gelbėtojai toliau ieško žmonių po griuvėsiais ir juos evakuoja. Iš viso buvo apgadinta daugiau nei 20 gyvenamųjų namų, taip pat mokykla ir du vaikų darželiai.
Lenkija pakėlė naikintuvus
Kaip praneša „Ukrinform“, reaguodamos į didelio masto Rusijos oro ataką prieš Ukrainą, ketvirtadienio naktį Lenkijos pajėgos pakėlė į orą naikintuvus, padidino oro gynybos sistemų parengtį ir trumpam įjungė oro pavojaus sirenas Liubline.
Apie tai platformoje „X“ informavo Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė.
„Dėl Rusijos Federacijos tolimojo nuotolio aviacijos vykdomų smūgių prieš Ukrainos teritoriją Lenkijos oro erdvėje buvo pradėta operacija, kurioje dalyvauja karinė aviacija“, – teigiama pranešime.
Vadovybė nurodė, kad buvo pakelti naikintuvai ir tolimojo radiolokacinio sekimo ir ankstyvojo perspėjimo lėktuvas, o antžeminės oro gynybos ir radiolokacinės žvalgybos sistemos buvo pervestos į padidintą parengtį.
Vadovybė pabrėžė, kad šios priemonės yra prevencinio pobūdžio ir skirtos Lenkijos oro erdvei apsaugoti, ypač vietovėse, besiribojančiomis su teritorijomis, kurioms gresia Rusijos smūgiai.
Pasak „Wirtualna Polska“, dėl oro atakos grėsmės Liubline apie 3.50 val. vietos laiku nuskambėjo oro pavojaus sirenos. Po kelių minučių, 3.59 val., buvo paskelbtas oro pavojaus pabaigos signalas.
Liublino vaivadijos atstovas spaudai Marcinas Bubiczius žiniasklaidos priemonei patvirtino, kad įspėjimas buvo paskelbtas remiantis informacija, gauta iš Lenkijos Vyriausybės saugumo centro (RCB).
„Galiu patvirtinti, kad iš tiesų buvo oro smūgių grėsmė. Ši informacija buvo gauta tiesiogiai iš Vyriausybės saugumo centro. Ji yra patikima ir patvirtinta“, – sakė M. Bubiczius.
Įspėjimas buvo paskelbtas visoje Liublino vaivadijoje, išskyrus šiaurinius rajonus.
Kaip jau anksčiau skelbė „Ukrinform“, diena anksčiau Liubline Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas aptarė abiejų šalių istorinius santykius, taip pat bendradarbiavimą gynybos srityje ir Ukrainos bei Lenkijos miestų ir bendruomenių apsaugą nuo Rusijos atakų.
Galinga Ukrainos dronų ataka Rusijoje: liepsnoja „Wildberries“ sandėlis
Ukrainos dronų ataka praėjusią naktį Rusijos Penzos srityje sukėlė gaisrą dideliame sandėlyje, priklausančiame internetinės prekybos bendrovei „Wildberries“; dėl to buvo sužeistas mažiausiai vienas žmogus, o apie 200 darbuotojų teko evakuoti, ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius.
Vykdydamas misiją sudužo Ukrainos naikintuvas „F-16“, pilotas katapultavosi
Ukraina, gindama savo oro erdvę, prarado vieną iš savo vertingųjų vakarietiškų naikintuvų „F-16“, trečiadienį pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Lėktuvas sudužo bandant perimti priešo skraidančius objektus, teigiama karinių oro pajėgų pranešime.
„Remiantis preliminaria informacija, lėktuve susiklostė avarinė situacija ir pilotas turėjo katapultuotis“, – teigiama pranešime, kuriame taip pat nurodoma, kad pilotas nenukentėjo. Žemėje nebuvo padaryta jokios žalos, aukų irgi nebuvo.
Ukraina pirmuosius „F-16“ naikintuvus gavo 2024 m. po ilgų derybų su Vakarų partneriais. Šie naikintuvai daugiausia naudojami gynybai nuo Rusijos dronų ir raketų atakų.
Keletas naikintuvų jau sudužo atliekant rizikingus manevrus, o pirmasis jų buvo prarastas netrukus po to, kai prasidėjo jų pristatymas.
Kiekvieno „F-16“ praradimas yra didelis nuostolis Kyjivui, nes Ukraina pati negali gaminti šių naikintuvų, o iš maždaug 80 pažadėtų orlaivių dar ne visi atvyko į šalį.
Per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo mažiausiai septyni žmonės
Ketvirtadienį per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo mažiausiai septyni žmonės, pranešė pareigūnai, prezidentui Volodymyrui Zelenskiui išvakarėse perspėjus, kad Maskva ruošia dar vieną didžiulę ataką prieš jo šalį.
Ukrainos centrinėje dalyje žuvo mažiausiai šeši žmonės, įskaitant dvi mergaites, pranešė Kryvyj Riho karinės administracijos vadovas.
„Kryvyj Riho pakraštyje esančiame kaime tiesioginis iš Voronežo paleistos balistinės raketos „Iskander-M“ smūgis kliudė privatų namą, kuriame gyveno gausi šeima. Žuvo penkerių ir 12 metų mergaitės bei keturi suaugusieji“, – sakė Oleksandras Vilkulas.
Jis pridūrė, kad dar aštuoni žmonės buvo sužeisti, o aukų skaičius gali augti.
Tuo metu sostinėje Rusijos atakos pasiglemžė vieno žmogaus gyvybę, ankstyvosiomis ketvirtadienio valandomis pranešė Kyjivo karinė administracija.
„Priešas sostinę puola balistiniais ginklais. Tolesnio puolimo grėsmė išlieka. Likite slėptuvėse!“ – kiek anksčiau sakė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
V. Klyčko pranešė apie gaisrus keliuose miesto rajonuose.
Ukrainos sostinėje kaukė oro pavojaus sirenos, o po to pasigirdo keli sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
„Rusai prieš kelias dienas parengė masinę ataką, todėl yra didelė tikimybė, kad smūgis bus suduotas šiąnakt“, – vėlų trečiadienio vakarą socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis.
„Prašau visų Ukrainos regionų gyventojų šiandien atkreipti dėmesį į oro pavojaus signalus ir išlikti saugiems“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis taip pat dar kartą paprašė Ukrainos sąjungininkų aprūpinti Kyjivą raketomis, kurių trūksta šalies oro gynybos sistemoms.
Antradienį V. Zelenskis Baltuosiuose rūmuose kalbėjosi su JAV vadovu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) ir aptarė galimybę Ukrainai gaminti raketas „Patriot“.
Liepos pradžioje D. Trumpas išreiškė ketinimą leisti Ukrainai gaminti šias „žemė-oras“ tipo raketas, Rusijai suintensyvinus balistinių raketų smūgius.
Tik JAV sistemos „Patriot“ gali jas numušti, tačiau Ukrainai labai trūksta raketų gaudytojų PAC-3.
Šis stygius dar labiau padidėjo po to, kai vasarį JAV ir Izraelis pradėjo karą prieš Iraną.
Ekspertas perspėja: Europa dar nesuprato tikrųjų Putino planų
Po sėkmingos Ukrainos smūgių serijos taikiniams Rusijos gilumoje Europoje vėl atgijo idėja apie galimas derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Tačiau, kaip savo skiltyje leidiniui „Center for European Policy Analysis“ rašo amerikiečių politologas, Stephenas Blankas, daugelis Europos lyderių, regis, vis dar neišmoko Rusijos agresijos pamokų.
„Tikėjimas, kad Putinas pripažins savo nuostolius, susitaikys su padėtimi ir pradės rimtas derybas su Europa, JAV ar Ukraina, rodo, kaip paviršutiniškai Vakarų elitas supranta Putiną ir Rusiją“, – teigia jis.
Autorius priduria, kad Rusijos valdantysis elitas tebėra „apsėstas didžiosios valstybės idėjos“, o tai patvirtina jo reikalavimai tarptautiniu mastu pripažinti okupuotas Ukrainos teritorijas. Be to, jo nuomone, nėra jokių požymių, kad Putinas būtų linkęs derėtis su kuo nors, išskyrus retus pokalbius su JAV administracija, tikėdamasis, jog jam bus „ant lėkštutės pateikta pergalė“.
„Jis ir toliau stato viską ant pergalės kortos, ir, atsižvelgiant į jo pasaulėžiūrą, ideologiją bei sukurtą politinę sistemą, tai neturėtų stebinti“, – pabrėžė ekspertas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Europos raginimai pradėti derybas su Putinu „neapibrėžia nei to, kas ir kieno vardu su juo kalbėtųsi, nei nuoseklios derybų darbotvarkės“. Dėl prasto pasirengimo tokios derybos, anot jo, būtų pasmerktos nesėkmei, o Putinas jų metu nesutiktų nutraukti ugnies.
„Kaip Šekspyro tragedijų piktadarys, jis kare nuėjo pernelyg toli, kad galėtų grįžti tuščiomis rankomis. Kadangi karas tapo Rusijos politikos alfa ir omega, Putinas negali staiga paskelbti apie ugnies nutraukimą, ignoruodamas maždaug 1,8 mln. žuvusių, sužeistų ir dingusių be žinios Rusijos karių“, – teigė ekspertas.
Jo manymu, tokios aplinkybės turėtų paskatinti Europos lyderius dar labiau stiprinti Ukrainą, kad būtų pasiektas Rusijos karių pasitraukimas iš okupuotų teritorijų. Tai, anot jo, reikštų Rusijos pralaimėjimą ir sudarytų sąlygas pradėti teisinius procesus dėl karo nusikaltimų bei reikalauti reparacijų. Be to, ateityje Ukraina turėtų tęsti integraciją į Europos Sąjungą ir NATO, nes tai būtų geriausia apsauga nuo naujos Rusijos agresijos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Zelenskis skelbia: rusai po ilgo laiko smogė raketa iš Šiaurės Korėjos
Rusai Ukrainai po ilgo laiko smogė raketa iš Šiaurės Korėjos, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo vakariniame savo kreipimesi.
„Radušnėje rusai pirmą kartą per ilgą laiką panaudojo raketą iš Šiaurės Korėjos – tokie yra preliminarūs duomenys. Žinoma, dar bus atliekamos ekspertizės, viskas bus tikrinama, bet šiuo metu tai yra Šiaurės Korėjos balistinė raketa. Maskvos niekšų sąjunga su bepročiu Šiaurės Korėjos režimu dėl raketų, dėl Šiaurės Korėjos kontingento čia, Europoje, prie mūsų sienų, ir dėl mūsų ukrainiečių vaikų žudymo“, – sako jis.
V. Zelenskis pastebi, kad šiandien daugelis pasaulyje pasmerkė šį smūgį. Buvo išreikšta daug užuojautos dėl žmonių netekčių. Europa taip pat daug kalbėjo apie rusų raketą, nukritusią Lenkijoje.
„Svarbiausia – vis dėlto ne tik užuojauta ir ne tik pasmerkimas, bet raketos oro gynybai ir būtent toks spaudimas Rusijai, kuris gali sustabdyti šį kvailą Rusijos karą, visus jų smūgius ir teroro aktus.
Priešlėktuvinės gynybos raketos, pirmiausia „Patriot“, bet taip pat NASAMS, „Iris“, „Hawk“ ir kitų mūsų sistemų raketos – tai pagrindinis prioritetas. Labai tikiuosi, kad visi partneriai, o visų pirma mūsų amerikiečių partneriai, mūsų draugai Europoje, pajus, kad realios žmonių gyvybės priklauso nuo to, ar jie padeda mums, ar padeda Ukrainai“, – „Telegram“ rašo jis.