Šuns į lagaminą neįdėsi – jei skrendate su augintiniu, jam reikės dokumentų, spec. narvo ir bilieto.
Pastaraisiais metais tarp emigrantų populiarius skrydžių maršrutus Lietuva–Jungtinė Karalystė, Lietuva–Airija pamėgo ir... keturkojai keleiviai. Su savo šeimininkais lėktuvu dažniausiai keliauja katės ir šunys. Veterinarijos gydytojai ir aviakompanijų atstovai neabejoja, kad tokių kelionių skaičius išaugo dėl vykstančiųjų uždarbiauti svetur – lietuviai nenori skirtis su savo augintiniais.
Naminis gyvūnėlis neretai tampa ne tik draugu, bet ir savotišku šeimos nariu. Todėl ketinantys trumpesniam ar ilgesniam laikui išvykti uždarbiauti į užsienį lietuviai vis dažniau savo augintinius pasiima kartu.
Populiariausi keturkojų maršrutai sutampa su emigrantų pamėgtomis kryptimis – Londonas ir Dublinas. Dažniausiai lėktuvais skrenda katės ir šunys.
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nuskristi su gyvūnu į kitą šalį labai paprasta, tačiau šuns ar katės į lagaminą neįsidėsi. Augintinio kelionei būtina ruoštis iš anksto, ypač skrendant į Jungtinę Karalystę, Airiją, Maltą, Norvegiją ar Švediją. Šios šalys gyvūnų įvežimui taiko papildomus reikalavimus, o jiems įvykdyti gali prireikti ir metų.
Gyvūnui būtinas pasas
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-valstybinis veterinarijos inspektorius l. e. vedėjo pavaduotojo pareigas Giedrius Blekaitis pirmiausia siūlo pasirūpinti gyvūno dokumentais.
Lietuvai tapus ES nare, šunims, katėms ir šeškams mūsų šalyje galima išimti Gyvūno augintinio pasą. Lietuvių ir anglų kalbomis išrašytas pasas galioja neribotą laiką ir yra pripažįstamas visose ES valstybėse narėse. Be to, kai kurios ne ES šalys, pavyzdžiui, Norvegija, Šveicarija, Kroatija, taip pat pripažįsta ES gyvūno augintinio pasą.
Kitų rūšių naminių gyvūnų judėjimas Bendrijoje nereglamentuojamas, todėl prieš kelionę į kitą šalį būtina kreiptis į tos šalies kompetentingą instituciją ir išsiaiškinti gyvūno įvežimo sąlygas.
Lietuvoje Gyvūno augintinio pasą išduoda visos veterinarijos gydyklos – šiandien jų yra apie du šimtus. Išrašyti dokumentą trunka ne ilgiau kaip pusvalandį, tačiau norint jį gauti, teks atlikti daugybę formalumų.
Nepripažįsta tatuiruočių
Pasak G. Blekaičio, kad gautum Gyvūno augintinio pasą, gyvūnėlis turi būti identifikuotas, t. y. turėti po oda įsodinamą elektroninę tapatybės nustatymo priemonę ar aiškiai įskaitomą tatuiruotę.
Tiesa, su pastarąja gyvūnėlis jau dabar nepateks į Airiją, Jungtinę Karalystę arba Maltą, o nuo 2011 m. liepos ji apskritai nebegalios.
Veterinarijos gydytojui reikės pateikti duomenis apie augintinį, jo savininką ir atlikti privalomas veterinarines procedūras: vakcinaciją, suduoti priešparazitinių veterinarinių vaistų, atlikti kraujo tyrimus ir t. t., ir šie duomenys bei tyrimų rezultatai bus įrašyti Gyvūno augintinio pase.
Elektroninės tapatybės nustatymo priemonės įsodinimas po oda ir Gyvūno augintinio paso išrašymas kainuoja apie 80–100 litų. Už veterinarinius tyrimus ir procedūras teks mokėti papildomai.
Reikia apsiginkluoti kantrybe
Jei su savo augintiniu ketinate keliauti į Jungtinę Karalystę, Airiją, Maltą, Norvegiją ar Švediją – reikalavimų sąrašas dar pailgėja. Prieš skiepijant gyvūną nuo pasiutligės, būtina įspėti veterinarą, į kokią šalį ketinate vykti su augintiniu ir kad reikės atlikti kraujo tyrimą – skirtingose šalyse reikalaujama skiepyti skirtingomis vakcinomis. Pasirinkus netinkamą vakciną, procedūrą teks kartoti ir sugaišti daug laiko.
Po skiepo, priklausomai nuo šalies, į kurią vyksite, teks laukti nuo mėnesio iki keturių mėnesių bei atlikti kraujo tyrimą, o jo rezultatų irgi reikia laukti keletą savaičių. Tyrimas atsieis apie 280 litų.
Jeigu rezultatai rodo, jog gyvūnas neserga pasiutlige, su juo galite keliauti į Švediją bei Norvegiją. Tuo tarpu ketinantieji vykti su augintiniu į Didžiąją Britaniją turės laukti dar pusmetį namų karantino sąlygomis.
Iki kelionės likus parai ar dviem teks dar kartą apsilankyti pas veterinarą. Prieš kelionę gyvūnui būtina duoti vaistų nuo echinokokozės ir erkių, o Gyvūno augintinio pase turi būti visos reikalingos žymos ir patvirtinimas, kad jis yra sveikas ir gali atlaikyti planuojamą kelionę.
Už augintinio kelionę – 50 eurų
Kaip TIESAI sakė „airBaltic“ atstovė Rosita Sakalauskaitė, dažniausiai lietuviai su gyvūnais skrenda į Londoną ir Dubliną. Tam, be abejojo, įtakos turi tai, kad nemažai lietuvių vyksta uždarbiauti į Jungtinę Karalystę ir Airiją.
Jei planuojate keliauti su gyvūnu, apie tai turite pranešti pirkdami lėktuvo bilietą. Įsigyjant bilietą internetu, reikia skambinti rezervacijų telefonais ir pranešti apie vežamą naminį gyvūną arba iškart pasinaudoti atsiskaitymo internetu paslauga.
Kiekviename skrydyje leidžiama vežti tik tam tikrą skaičių gyvūnų – jeigu jis jau viršytas arba lėktuvo konfigūracija neleidžia vežti gyvūnų, oro bendrovė gali atsisakyti skraidinti jūsų augintinį.
Už kiekvieną gabenamą gyvūną imamas 50 eurų (175 litų) mokestis už kelionę viena kryptimi, nepriklausomai nuo to, ar gyvūnas gabenamas salone, ar krovinių skyriuje.
Į saloną neleidžia roplių ir graužikų
Naminiai gyvūnai (šunys, katės, naminiai paukščiai ir triušiai) gali būti pervežami lėktuvo salone (salone neleidžiama vežti roplių ir graužikų) tik specialiame konteineryje ar gyvūnų pervežimui skirtuose krepšiuose (Sherpa bags). Jais turi pasirūpinti pats keleivis. Gyvūnas konteineryje (krepšyje) turi būti laikomas viso skrydžio metu.
Konteinerio matmenys negali būti didesni nei 55x40x20 cm, o svoris negali viršyti 8 kg. Jei svoris didesnis, gyvūnas bus gabenamas krovinių skyriuje. Tuomet savininkas su savo augintiniu turi atvykti į oro uostą mažiausiai 1 valandą iki skrydžio.
„Svarbiausia, kad gyvūnas galėtų laisvai judėti savo narvelyje – galva turi nesiremti į lubas, jis turi laisvai apsisukti narve ir pan. Dažnai būna taip, kad keleiviai atsiveža gyvūnėlius per mažame narvelyje, tuomet tenka važiuoti į parduotuvę ir ieškoti talpesnio“, – patarė „airBaltic“ atstovė R. Sakalauskaitė.
Gyvūnų (šunų ir kačių) gabenimui iš/į Jungtinę Karalystę, Airiją ir Jungtinius Arabų Emyratus taikomos specialios taisyklės. Skrendant į Jungtinę Karalystę (Airiją, Jungtinius Arabų Emyratus) gyvūnus leidžiama transportuoti tik kaip aiškiai nurodomą krovinį, keleivis negalės jų vežtis lėktuvo salone ar registruotu bagažu. Keliaujant iš šių valstybių gyvūnų neleidžiama vežtis lėktuvo salone, išskyrus šunis-vedlius, tačiau leidžiama vežtis ne tik kaip aiškiai nurodomą krovinį, bet ir kaip registruotą bagažą.
Internetas – nepatikimas vadovas?
Dažnai planuojantieji kelionę su savo keturkoju draugu pirmiausia informacijos dairosi internete. Apie tai, kaip keliauti su gyvūnais, galima rasti ne vieną straipsnį, gyvūnų mylėtojai savo patirtimi dalijasi įvairiuose forumuose ir pan.
Tačiau ar tikrai tokia informacija patikima? Interneto paieškos sistemos „Google“ paieškos laukelyje įvedus pavadinimą „kelionė su gyvūnu“, kompiuterio ekrane atsiranda daugybė nuorodų. Tačiau vieni interneto vartotojai pateikia vienokią informaciją, kiti – kitokią. Be to, nemažai straipsnių ar pranešimų parašyti prieš keletą metų ar dar seniau, taigi juose pateikiama informacija gali būti pasenusi.
Todėl geriausia kreiptis į veterinarijos gydytoją, taip pat studijuoti tą informaciją, kuri pateikiama šalies, į kurią ketinate vykti, atsakingų institucijų puslapiuose.
Jei nepakankamai gerai mokate angliškai, prancūziškai ar vokiškai (šiomis kalbomis dažniausiai pateikiama pagrindinė informacija daugelio šalių internetinėse svetainėse), galite paskambinti į „Europe Direct“ informacinį centrą – čia konsultuojama ir lietuviškai. Visose ES valstybėse narėse galioja bendras nemokamas telefonas 00 800 6789 1011. Tokią pat informaciją galima gauti ir užpildžius elektroninę užklausą „Europe Direct“ informacinio centro puslapyje. Tiesa, atsakymo gali tekti laukti ir penkias darbo dienas.
Goda Jakubauskaitė
