Jungtinių Tautų (JT) aukščiausias teismas pirmadienį išteisino Serbiją dėl genocido Bosnijos karo metu, bet nusprendė, kad ji pažeidė tarptautinius įstatymus neužkirsdama kelio 1995 metų žudynėms Srebrenicoje, kur buvo išžudyta beveik 8 tūkst. Bosnijos musulmonų.
"Teismas 13 balsų prieš du nubalsavo, kad Serbija nevykdė genocido, - sakė Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininkė Rosalyn Higgins (Rozalin Higins). - Teismas daro išvadą, kad Serbija pažeidė įsipareigojimą užkirsti kelią genocidui ... to genocido, kuris vyko Srebrenicoje, atžvilgiu".
Toje pačioje nutartyje teismas padarė išvadą, kad žudynės Srebrenicoje buvo genocido veika, tačiau jos "negalima priskirti atsakovei (Serbijai)".
Anksčiau, skaitydama šią nutartį, R.Higgins sakė, jog teismas įrodytu dalyku laiko tai, kad Serbija "teikė didelę karinę ir finansinę paramą" Bosnijos serbams, bet nežinojo, kad jie ketina vykdyti genocidą.
Bosnija paprašė Tarptautinio Teisingumo Teismo nuspręsti, ar Serbija vykdė genocidą minimais žudymais, žaginimais ir etniniu valymu Bosnijoje karo metu. Tai viena didžiausių Teismo bylų per jo 60 metų istoriją.
Be to, tai pirmas kartas, kai valstybė buvo teisiama dėl genocido, kuris buvo uždraustas JT konvencija 1948 metais po nacių vykdyto Holokausto. Bosnijai palankus sprendimas galėjo sudaryti sąlygas jai siekti milijardų dolerių kompensacijos iš Serbijos.
R.Higgins nurodė, jog Teismas nusprendė, kad Serbijos valstybei negalima priskirti tiesioginės atsakomybės už genocidą, todėl kompensacijos Bosnijai mokėjimas būtų nederamas, nors Serbija nesutrukdė vykdyti genocido ir nenubaudė jo kaltininkų.
Serbija yra sakiusi, kad jai nepalankus sprendimas būtų neteisinga ir ilgalaikė dėmė valstybei, kuri 2000 metais nuvertė karo laikų lyderį Slobodaną Miloševičių.
S.Miloševičius mirė pernai, likus keliems mėnesiams iki verdikto jo byloje dėl 66 kaltinimų genocidu ir karo nusikaltimais.
Bosnijoje ir Hercegovinoje, kuri dabar yra padalyta į du autonominius darinius - musulmonų bei kroatų federaciją ir serbų respubliką, skirtingos etninės grupės laikosi skirtingų pozicijų.
Bosnijos musulmonai ir kroatai 1992 metų balandį pasekė Slovėnijos ir Kroatijos pavyzdžiu ir prieš Bosnijos serbų norą atsiskyrė nuo Jugoslavijos. Serbai liko kaip trečdalį Bosnijos gyventojų sudaranti mažuma.
Tai išprovokavo karą, per kurį žuvo mažiausiai 100 tūkst. žmonių.
Jugoslavijos armijos remiami serbai užėmė du trečdalius Bosnijos ir apsiautė Sarajevą. Dešimtys tūkstančių kitų etninių grupių žmonių buvo išžudyta, o šimtai tūkstančių buvo priversti palikti savo namus.
Karo laikų Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius ir jo pajėgų vadas Ratko Mladičius (Ratkas Mladičius), kurie abu kaltinami dėl genocido Srebrenicoje, vis dar slapstosi.
