Turkijos ir Armėnijos santykių normalizavimo progresui atėjo sunkūs laikai. Abiejose valstybėse vis labiau vyriausybių oponentai priešinasi spalio mėnesį pasirašytiems protokolams. Be to, Turkijos vyriausybė intensyviai ruošiasi didžiausiam iššūkiui – kitais metais vyksiantiems rinkimams. Ministro pirmininko, kuris priklauso Teisingumo ir plėtros partijai, populiarumas mažėja ir nėra tvirtų ženklų, kad dabartinė parlamentinė dauguma išgyvens po kitų rinkimų. Gegužės 4 d. šalies premjeras Tayyipas Erdoganas patyrė vieną didžiausių pralaimėjimų, nes parlamente balsuojant dėl jo pasiūlytų konstitucijos pataisų kai kurie nariai išdavė partiją. Tai parodė, kad T. Erdoganas negali išlaikyti partinės disciplinos, kai susiduriama su nacionalistine darbotvarke.
Spalio mėnesį Armėnijos ir Turkijos užsienio reikalų ministrai įsipareigojo siekti normalizuoti diplomatinius santykius tarp šalių. JAV, Rusija ir Europos Sąjunga pasveikino susitarimą kaip galimą naują pradžią abiejų šalių istorijoje, tačiau ši euforija truko trumpai. Skepticizmas atsinaujino kilus dvišalei įtampai.
Armėnų diaspora JAV ir kitose šalyse mobilizavosi, siekdama prastumti rezoliucijas, pripažįstančias armėnų žudynes genocidu. O Turkija pasmerkė JAV ir Švedijoje priimtas tokias rezoliucijas ir atšaukė iš abiejų šalių savo ambasadorius. Taip pat R. T. Erdoganas piktai užsiminė apie galimą „nelegalių armėnų darbininkų“ deportaciją. Kitas Turkijos dirgiklis yra jos artimiausias sąjungininkas regione – Azerbaidžanas. Azerbaidžanas įsitikinęs, kad, atverdama sieną su Armėnija, Turkija prarastų svertą, kurį galėtų panaudoti priversdama Jerevaną daryti nuolaidas dėl Kalnų Karabacho teritorijos. Iš tiesų Turkijos vadovai pakartotinai teigė, kad šalies siena su Armėnija nebus atverta, jei nebus išspręsta Kalnų Karabacho problema. O Armėnijos prezidentas sustabdė protokolų ratifikacijos procesą šalies parlamente.
Jau pirmosiomis prezidentavimo dienomis Barackas Obama aiškiai davė suprasti, kad svarbu paremti Armėniją ir Turkiją, kad šios normalizuotų savo santykius. JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton nuolat palaiko santykius su Armėnijos ir Turkijos lyderiais. Prieš žlungant ratifikacijos procesui, B. Obama ir H. Clinton surengė ilgas darybas su vyresniaisiais Armėnijos ir Turkijos pareigūnais. Nors nepavyko ratifikuoti spalio mėnesį pasirašytų protokolų, JAV pareigūnai išlieka optimistiški. Jie mato ženklų, kad pilietinės visuomenės abiejose šalyse palaiko sutaikymo procesą. Praėjusį mėnesį Armėnijos svarbiausia verslo asociacija ir trys pilietinės grupės pažadėjo, jog dirbs kartu, kad tvirtintų ryšius tarp Armėnijos ir Turkijos.
Vašingtono ambasadorė Armėnijoje Marie Yovanovitch teigė, kad uždarytos sienos XXI a. Europoje nėra „fenomenas, kuris gali toliau egzistuoti“. B. Obamos administracija nepasiduoda ir aktyvus JAV dalyvavimas toliau tęsis.
Pagal „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.
