Parlamentarai didžiule balsų dauguma patvirtino Sh. Abę premjeru, jo Liberalų demokratų partijai per spalio 22 dienos rinkimus laimėjus du trečdalius vietų parlamente.
Per rinkimų kampaniją Sh. Abe vis pabrėždavo, kad šaliai reikia stiprios vadovybės, kuri galėtų susitvarkyti su, anot jo, „dviguba krize“: agresyvia ir branduoliniu ginklu ginkluota Šiaurės Korėja bei mažėjančiu gimstamumu.
Jis dar žadėjo pradėti debatus prieštaringai vertinama tema – dėl Japonijos konstitucijos pataisų, leisiančių stiprinti karinį šalies vaidmenį.
Siūlo keisti Konstituciją
Sh. Abe partija ir jos nacionalinės pakraipos šalininkai jau seniai siūlo keisti Japonijos konstituciją. Jie laiko 1947-aisiais priimtą pagrindinį šalies įstatymą Japonijos sutriuškinimo Antrajame pasauliniame kare palikimu ir karo laimėjusios stovyklos nustatytos pasaulio tvarkos ir vertybių atspindžiu. Dabartinėje Japonijos konstitucijoje numatyta, kad šalis atsisako panaudoti jėgą tarptautiniuose konfliktuose. Be to, ji apriboja šalies karių savigynos galimybes, nors Japonija turi puikiai aprūpintą modernią kariuomenę, glaudžiai bendradarbiaujančią su JAV.
Kad Japonijos konstitucija būtų pakeista, reikia, jog tam pritartų du trečdaliai parlamentarų ir piliečiai referendume. Apklausos rodo, jog japonai vis dar prieštarauja konstitucijos pakeitimams. Parlamento žemuosiuose rūmuose už Sh. Abės paskyrimą premjeru balsavo 312 iš 465 deputatų. Ir 242 vietų aukštuosiuose parlamento rūmuose, 151 parlamentaras pritarė, kad Sh.Abe grįžtų į aukščiausią Japonijoje politinį postą.
„Mūsų rūmai nominuoja poną Shinzo Abe ministru pirmininku“, – po balsavimo, transliuoto per televiziją, paskelbė žemųjų parlamento rūmų pirmininkas Tadamori Oshima (Tadamoris Ošima). Spinduliuojantis Sh. Abe vaikščiojo po salę, spaudė rankas savo šalininkams.
Nepaisant triuškinančios pergalės per rinkimus spalį, Sh. Abe populiarumo reitingai yra gana žemi, todėl dauguma politologų jo pergalę aiškina tuo, kad opozicija šalyje yra silpna ir susiskaldžiusi.
