Antradienį pasigirdo kalbos, kad iš Liuksemburgo finansų ministro posto ir euro zonos finansų ministrus vienijančios Eurogrupės vadovo pareigų ketina trauktis Jeanas-Claude'as Junckeras. Pats J. C. Junckeras teigia, kad bent iš Eurogrupės vadovo pareigų neketina atsistatydinti.
Pagrindas tokioms kalbos atsirado dėl artėjančių rinkimų Liuksemburge, kurie vyks šį sekmadienį.
Jei jo vadovaujama Krikščionių socialinė liaudies partija laimės vyksiančius nacionalinius rinkimus, ir J.C.Junkeras pasiliks ministro pirmininko pareigose, jis atsisakys finansų ministro portfelio ir į jį rekomenduos biudžeto ministrą Lucą Friedeną .
Apklausos rodo, kad Krikščionių socialinė liaudies partija turi didžiausias galimybes laimėti šiuos rinkimus.
Teoriškai, atsistatydinęs iš finansų ministro pareigų, J.C.Junkeras turėtų palikti ir Eurogrupės vadovo kėdę, tačiau pats jis mano kitaip.
„Tai nebūtinai reiškia, kad aš turių atsistatydinti iš Eurogrupės vadovo pareigų. Tai įmanoma, bet nėra privaloma,“ – Reuters agentūrai sakė Junckeras.
54 metų Liuksemburgo premjeras pernai rugsėjį buvo paskirtas trečią kadenciją vadovauti euro zonai priklausančių 16 valstybių finansų ministrų neformaliai grupei. Eurogrupei J. C. Junckeras vadovauja nuo 2005 m.
J. C. Junckeras yra minimas ir tarp galimų kandidatų į būsimą Europos Sąjungos prezidento postą. Įsteigti šią pareigybę numatyta Lisabonos sutartyje, kurios ratifikavimo procesas tebevyksta. Todėl manoma, kad jis ruošiasi deryboms dėl galimybės užimti šias pareigas.
Europos politikos studijų centro vadovas Danielas Grosas, mano, kad tai būtų logiškas J. C.Junckero sprendimas.
„Gal jis liks kurį laiką, greičiausiai iki metų galo, kai bus žinomi Airijos referendumo rezultatai, nauja komisijos sudėtis ir galimas Europos Tarybos prezidentas... Būtų įdomu sužinoti jo poziciją,“ - sakė Grosas.
Didėja kritika ECB adresu
Kalbos apie J. C.Junckero pasitraukimą sutapo su kritikos banga Europos Centrinio banko (ECB) atžvilgiu.
Banko prezidentas Jeanas-Claude'as Trichetas antradienį Frankfurte spaudos konferencijoje pranešė, kad kitą mėnesį už 60 mlrd. eurų pradės supirkti skolos vertybinius popierius.
ECB supirkinės įvairių tipų vertybinius popierius. Tokiu būdu siekiama didinti grynųjų pinigų kiekį rinkoje ir tokiu savo žingsniu ECB pasekė JAV, Japonijos, Jungtinės Karalystės centrinių bankų pavyzdžiu.
Tačiau toks ECB sprendimas susilaukė dalies ECB tarybos narių pasipriešinimo. Be to, Vokietijos kanclerė Angela Merkel viešai sukritikavo šį ECB sprendimą bei parėmė Vokietijos centrinio banko "Bundesbank" poziciją, kad vertybinių popierių supirkimas yra "žingsniu per daug".
"Bundesbank" vadovas Axelis Weberis tvirtina, kad šiuo metu nėra realios defliacijos grėsmės, todėl turto supirkimas gali pasėti ateities krizių sėklas.
Kaip ir buvo tikėtasi ECB euro zonoje paliko galioti esamą 1 proc. bazinę palūkanų normą. Nors balandį nedarbas euro zonoje pasiekė didžiausią lygį per 10 metų, šis ECB sprendimas nekeisti palūkanų normos priimamas atsirandant ekonominio pagyvėjimo ženklams.
