Izraelis sukėlė globalinį pasipiktinimą. Pirmadienį Izraelio kariams šturmavus Palestinos rėmėjus į Gazos ruožą gabenusį laivą, žuvo mažiausiai 15 žmonių. Be to, kad šis įvykis tapo žmogiškąja katastrofa, tai ir politinė katastrofa Izraelio valstybei, kuri pati suteikė savo kritikams nauja pretekstą ją pulti.
Palestiniečių rėmėjai Gazos ruožo blokadą pralaužti panorusius laivus vadino „humanitarinės pagalbos konvojumi“. Tačiau, kai Izraelio kariuomenė šturmavo didžiausią laivą „Mavi Marmara“, kariai susidūrė ne su klusniais aktyvistais. Kai kurie „taikos aktyvistai“ Izraelio karius sutiko talžydami juos lazdomis, o dar keli vadinamieji „žmogaus teisių aktyvistai“ atėmė iš karių ginklus ir patys ėmė šaudyti.
Į taikų protestą tai nėra panašu.
Tačiau Izraelio, kuris skelbiasi gerbiąs teisinės valstybės principus, reakcija taip pat toli gražu nebuvo adekvati. Nepaisant to, ar laivu plaukę aktyvistai buvo iš anksto pasirengę griebtis smurto šturmo atveju, tas faktas, kad žuvo mažiausiai 15 žmonių (visi jie yra laivu plaukę aktyvistai), o dar daugiau nei 30 buvo sužeisti, aiškiai rodo vieną dalyką: Izraelis nepaisė vieno svarbiausių principų, reglamentuojančių karinės jėgos panaudojimą – proporcingumo.
Sekmadienį, kalbėdamas apie Izraelio kariuomenę, prancūzų filosofas Bernardas Henri Levy teigė, kad nežino kitos tokios demokratiškos armijos, kuri sau užduotų tiek moralinių klausimų. Tačiau abejotina, ar jis tuos pačius žodžius pakartotų po pirmadienio incidento. Be to, Izraelis dar turi atsakyti į kelis esminius klausimus:
- Kodėl Izraelio kariai šaudė į laivo keleivius iš virš laivo skrendančių sraigtasparnių?
- Kodėl Izraelio kariai nusprendė šturmuoti laivą, kai paprasčiausiai visai flotilei buvo galima užblokuoti kelius Gazos ruožo link?
- Kodėl Izraelis šturmą įvykdė tarptautiniuose vandenyse ir negalėjo palaukti, kol laivas įplauks į Izraelio vandenis?
Izraelio valdžia teigia, kad šalis tiesiog gynėsi. Teigiama, kad aktyvistai griebėsi „grubios prievartos“ ir tik jie vieni yra atsakingi už didelį aukų skaičių. Tačiau atsakomybė visų pirma tenka būtent Izraeliui. Kariuomenė reagavo pernelyg impulsyviai. Buvo sureaguota pernelyg griežtai ir nepagalvota apie galimas aukas.
„Mes raginame pasaulį nepatekti į šios provokacijos spąstus“ - teigė Izraelio užsienio reikalų viceministras Danny Ayalonas.
Tačiau jo šalis tik dar kartą įrodė, kaip neproporcingai ji reaguoja į provokacijas ir visiškai nepaiso pasekmių. O tos pasekmės toli gražu nėra vien tik tarptautinis pasmerkimas.
Izraelyje gyvenantys arabai išėjo į gatves, nes tarp sužeistųjų šturmo metu yra ir vienas iš Izraelio arabų islamiškojo judėjimo lyderių šeichas Raedas Salahas. Teroristinės organizacijos „Hamas“ atstovams Izraelis suteikė dar vieną progą prieš kameras visam pasauliui pasakoti apie Gazos ruožo blokados daromą žalą. Galiausiai Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu turėjo atšaukti antradienį suplanuotą vizitą į JAV, o tai tik dar labiau apsunkins ir taip įtemptus santykius tarp Izraelio ir JAV.
Izraelis buvo teisus teigdamas, kad Gazos ruože nėra jokios humanitarinės katastrofos. Daugumai palestiniečių gyvenimas ten tikrai nėra lengvas, nes Izraelis neleidžia į teritoriją įvežti daugumos gėrybių. Tačiau niekas nebadauja. Vis tik, surengdamas tokią neproporcingą karinę ataką, Izraelis tarsi parodė pasauliui, kad Gazoje jis kažką slepia.
Buvęs Izraelio užsienio reikalų ministras Abba Ebanas kadaise yra pasakęs, kad palestiniečiai niekada nepraleidžia galimybė praleisti galimybę taikai pasiekti. Panašiai galima pasakyti ir apie Izraelį, kuris krizės metu ieško galimybių prieš save nuteikti visą pasaulį.
