Šį perspėjimą Izraelio gynybos ministras Benny Gantzas paskelbė jau ilgokai tęsiantis deryboms su žydų valstybės kaimynėmis Viduržemio jūros rytinėje dalyje, siekiant išspręsti ginčą dėl jų jūrinės sienos.
Įtampa padidėjo birželį, kai vienas Izraelio išsinuomotas gavybos laivas atplaukė netoli Karišo jūrinio dujų telkinio. Libanas teigia, kad šis telkinys yra ginčijamuose vandenyse.
Izraelis liepos 2-ąją pranešė numušęs tris bepilotes skraidykles, esą paleistas „Hizbollah“ Karišo telkinio link.
„Hizbollah“ lyderis Hassanas Nasrallah rugpjūčio 9 dieną pareiškė, kad „bet kuri šio turto besigviešianti ranka bus nukirsta“.
Paklaustas, ar kokia nors „Hizbollah“ ataka prieš Izraelio dujų telkinį galėtų privesti prie karo, B. Gantzas atsakė: „Taip, tai gali sužadinti reakcija.“
„Tai vestų prie kelių dienų kautynių ir karinės kampanijos. Esame stiprūs ir pasiruošę tokiam scenarijui, bet to nenorime“, – Izraelio radijui „103 FM“ sakė gynybos ministras.
B. Gantzas pridūrė, kad gavyba dujų telkinyje prasidės „kai jis bus paruoštas eksploatuoti“, patvirtindamas, kad Izraelis laiko šį telkinį jam priklausančiu.
„Izraelio Valstybė pasiruošusi ginti savo turtą ir taip pat pasiruošusi sudaryti susitarimą dėl Sidono telkinio su Libano vyriausybe, tarpininkaujant amerikiečiams“, – sakė jis, turėdamas omenyje kitą dujų telkinį, kurį libaniečiai vadina Kanos telkiniu.
„Tikiu, kad ateityje bus dvi dujų platformos. Viena – mūsų pusėje, kita – jų. Ir tikiuosi, kad mums nereikės iki tol praeiti dar vieno konfrontacijos raundo“, – kalbėjo ministras.
Izraelis ir Libanas nuo 2006 metais vykusio niokojamo konflikto formaliai tebekariauja. Prie abiejų šalių sausumos sienos patruliuoja Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgos.
Derybos dėl jūrinės sienos buvo atnaujintos 2020 metais, paskui įstrigo, bet birželį buvo atnaujintos.
Pirminės diskusijos vyko daugiausiai dėl 860 kv. km ginčijamos teritorijos, minimos Libano dokumente, pateiktame Jungtinėms Tautoms 2011 metais.
Beirutas vėliau paprašė išplėsti šią teritoriją dar 1 430 kv. kilometrų. Tokiu atveju į ją patektų dalis Karišo telkinio, bet Izraelis laikosi pozicijos, kad visas telkinys patenka į JT pripažintą žydų valstybės išskirtinę ekonominę zoną.
