Birželį tyrėjai Jungtinėje Karalystėje išanalizavo duomenis apie 3 000 žmonių, kad palygintų įvairias skiepų kombinacijas ir patikrintų trečiosios vakcinos dozės veiksmingumą.
Medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbtoje studijoje sakoma, kad šie pacientai buvo gavę po dvi „AstraZeneca“ arba „Pfizer/BioNTech“ vakcinų dozes.
Praėjus mažiausiai dviem mėnesiams po „Pfizer“ ir trims mėnesiams – po „AstraZeneca“ vakcinos antrosios dozės suleidimo tyrime dalyvavę asmenys gavo trečią skiepą, suleidžiant kurio nors iš pirmųjų dviejų preparatų arba vakcinų „CureVac“, „Moderna“, „Novavax“, „Valneva“ ar „Janssen“.
Kiti dalyviai gavo placebo.
Beveik visų pacientų, išskyrus gavusius placebo, antikūnų kiekis kraujyje padidėjo. Visgi buvo viena išimtis – kai „Pfizer“ vakcina paskiepyti pacientai gavo „Valneva“ stiprinamąją dozę, jų antikūnų koncentracijos pastebimų pokyčių neužfiksuota.
„Visos imunitetą sustiprinusios vakcinos taip veikė tiek vyresnius, tiek jaunesnius žmones. Vis dėlto esama pastebimų atsako į konkrečias stiprinamąsias vakcinas skirtumų, atitinkančių kitus nerandomizuotų studijų duomenis“, – sakoma straipsnyje.
Tačiau ši studija pasižymi kai kuriais trūkumais.
Trečioji dozė buvo suleidžiama praėjus nedaug laiko po antrosios. Kai kuriais atvejais intervalas tarp pirmosios ir antrosios dozės būdavo didesnis negu tarp antrosios ir trečiosios. Dėl šios priežasties stiprinamosios dozės potencialas galėjo atsiskleisti ne visiškai.
Tačiau dar svarbiau, kad per šį tyrimą buvo matuojamas pacientų imuninis atsakas, o ne vertinamas realus atsparumas koronaviruso infekcijai arba skiepų pajėgumas apsaugoti nuo sunkios ligos.
Tyrimas bus tęsiamas, siekiant patikrinti dalyvių imuniteto lygį praėjus 7–8 mėnesiams po vakcinos pirmosios dozės suleidimo. Tolesnių rezultatų tikimasi ateinančiais metais.
Rengiant šią studiją taip pat buvo tiriamas nepageidaujamas skiepų poveikis. Anot tyrėjų, jo intensyvumas įvairavo, bet buvo pripažintas priimtinu visų tirtų vakcinų kombinacijų atveju.
